This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62015CN0077
Case C-77/15 P: Appeal brought on 19 February 2015 by Court of Justice of the European Union against the order of the General Court (Third Chamber) delivered on 9 January 2015 in Case T-409/14 Marcuccio v European Union and Court of Justice of the European Union
Byla C-77/15: 2015 m. vasario 19 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. sausio 9 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimtos nutarties byloje T-409/14 Marcuccio/Europos Sąjunga ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
Byla C-77/15: 2015 m. vasario 19 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. sausio 9 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimtos nutarties byloje T-409/14 Marcuccio/Europos Sąjunga ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
OL C 138, 2015 4 27, p. 41–42
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
27.4.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 138/41 |
2015 m. vasario 19 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. sausio 9 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimtos nutarties byloje T-409/14 Marcuccio/Europos Sąjunga ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
(Byla C-77/15)
(2015/C 138/55)
Proceso kalba: italų
Šalys
Apeliantas: Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, atstovaujamas A. V. Placco
Kita proceso šalis: Luigi Marcuccio
Reikalavimai
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas prašo:
— |
panaikinti 2015 m. sausio 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) nutartį byloje T-409/14, Marcuccio/Europos Sąjunga ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, tiek, kiek ja buvo atmesti Teisingumo Teismo Bendrajam Teismui pagal pastarojo procedūros reglamento 114 straipsnį pateikti antrasis, trečiasis ir ketvirtasis reikalavimai; |
— |
patenkinti minėtus reikalavimus ir dėl to:
|
— |
priteisti iš L. Marcuccio Teisingumo Teismo patirtas bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pateikdamas pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą, susijusį su taisyklių dėl Sąjungos atstovavimo jos teismuose pažeidimu, Teisingumo Teismas pažymi, kad, kadangi nėra aiškios nuostatos, kuria būtų reglamentuojamas Sąjungos atstovavimas jos teismuose dėl pagal SESV 268 straipsnį pareikštų ieškinių tam, kad būtų pripažinta deliktinė Sąjungos atsakomybė, su tokiu atstovavimu susijusios taisyklės turi būti išvestos iš teisminės veiklos vykdymą reglamentuojančių bendrųjų principų, visų pirma gero teisingumo vykdymo principo ir teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principo.
Šį pirmąjį Teisingumo Teismo apeliacinio skundo pagrindą sudaro dvi dalys: pirma, gero teisingumo vykdymo principo nesilaikymas ir, antra, teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principo nesilaikymas. Pirmoje dalyje Teisingumo Teismas pažymi, kad Bendrojo Teismo išvada, jog Teisingumo Teismui leidžiama atstovauti Sąjungai dėl minėto ieškinio dėl žalos atlyginimo, aiškiai grindžiama Sprendime Werhahn Hansamühle ir kt./Taryba ir Komisija (63/72–69/72, EU:C:1973: 121; toliau – Sprendimas Werhahn ir kt.) suformuota praktika. Iš sprendimo toje byloje matyti, kad tuometinė Bendrija ir dabartinė Sąjunga, jeigu dėl vienos iš jos institucijų veiksmų kyla atsakomybė, Sąjungos teisme atstovaujama tos institucijos ar tų institucijų, dėl kurios ar kurių veiksmų ta atsakomybė kilo. Tačiau Teisingumo Teismas tvirtina, kad toks sprendimas netaikytinas nagrinėjamu atveju, nes dėl įvairių priežasčių lemtų situaciją, kuri būtų nesuderinama su geru teisingumo vykdymu, kuris, kaip aiškiai matyti iš Sprendimo Werhahn ir kt., yra tokio sprendimo pagrindas. Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas papildomai nurodo ir SESV 317 straipsnio pirmos pastraipos ir Reglamento Nr. 966/2012 (1) 53 straipsnio 1 dalies nesilaikymą; remiantis minėtomis nuostatomis, Bendrasis Teismas turėjo pripažinti principą, kad žalos atlyginimas, kaip antai reikalaujamas šioje byloje, turi būti mokamas iš Komisijai skirtos Sąjungos biudžeto dalies.
Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antroje dalyje Teisingumo Teismas, remdamasis 2008 m. liepos 10 d. Europos žmogaus teisių teismo sprendimu Mihalkov/Bulgarija (byla Nr. 67719/01), tvirtina, kad Bendrasis Teismas, manydamas, jog Teisingumo Teismas turėtų atstovauti Sąjungai dėl L. Marcuccio pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo, pažeidė teismo nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus. Iš tiesų, kadangi, viena vertus, nurodoma atsakomybė kilo bylą nagrinėjusiai kolegijai vykdant teismo funkcijas ir, kita vertus, bylą nagrinėjanti kolegija: i) priklauso tai pačiai teisminei institucijai (Bendrajam Teismui), kaip ir kolegija, kuriai priskirtina aplinkybė, dėl kurios kilo atsakomybė, ir ii) yra sudėtinė atsakovo toje byloje (Teisingumo Teismo) dalis, su kuria šios bylą nagrinėjančios kolegijos teisėjai susiję profesiniu atžvilgiu, minėti reikalavimai neįvykdyti. Taip yra tuo labiau tuomet, kai, kaip nusprendė Bendrasis Teismas, žalos atlyginimas, kaip reikalaujamas šiuo atveju, turi būti mokamas iš Teisingumo Teismui skirtos Sąjungos biudžeto dalies.
Pateikdamas antrąjį apeliacinio skundo pagrindą, Teisingumo Teismas toliau nurodo, kad skundžiama nutartimi pažeista pareiga motyvuoti, nes joje konkrečiai nenuginčijami Teisingumo Teismo Bendrajame Teisme pateikti argumentai dėl kai kurių Teisingumo Teismo sprendimų, tarp kurių yra sprendimai Groupe Gascogne/Komisija (C-58/12 P, EU:C:2013:770), Gascogne Sack/Komisija (C-40/12 P, EU:C:2013:768) ir Kendrion/Komisija (C-50/12 P, EU:C:2013:771), apimties.
(1) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, p. 1).