This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62015CN0050
Case C-50/15 P: Appeal brought on 6 February 2015 by Kurt Hesse against the judgment of the General Court (First Chamber) delivered on 27 November 2014 in Case T-173/11 Kurt Hesse and Lutter & Partner GmbH v Office for Harmonisation in the Internal Market (Trade Marks and Designs)
Byla C-50/15 P: 2015 m. vasario 6 d. Kurt Hesse pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. lapkričio 27 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-173/11 Kurt Hesse ir Lutter & Partner GmbH/Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)
Byla C-50/15 P: 2015 m. vasario 6 d. Kurt Hesse pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. lapkričio 27 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-173/11 Kurt Hesse ir Lutter & Partner GmbH/Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)
OL C 138, 2015 4 27, p. 33–34
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
27.4.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 138/33 |
2015 m. vasario 6 d. Kurt Hesse pateiktas apeliacinis skundas dėl 2014 m. lapkričio 27 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-173/11 Kurt Hesse ir Lutter & Partner GmbH/Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)
(Byla C-50/15 P)
(2015/C 138/45)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantas: Kurt Hesse, atstovaujamas advokato M. Krogmann
Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Lutter & Partner GmbH, Dr. Ing. h. c. F. Porsche AG
Apelianto reikalavimai
Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:
— |
panaikinti 2014 m. lapkričio 27 d. Bendrojo Teismo sprendimą (byla T–173/11), |
— |
panaikinti 2011 m. sausio 11 d. ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 306/2010-4) ir atmesti protestą dėl 2007 m. vasario 16 d. pateiktos Bendrijos prekių ženklo registracijos Nr. 5 723 432 paraiškos, nepatenkinus šių reikalavimų, |
— |
grąžinti bylą Bendrajam Teismui. |
Be to, apeliantas Teisingumo Teismo prašo:
— |
priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas nurodo tokius pagrindus:
1. |
Remiantis Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo (1) (toliau – reglamentas) 8 straipsnio 1 dalies b punktu Bendrasis Teismas padarė klaidą neatsižvelgęs į aplinkybes, susijusias su prekių panašumu. Apeliantas ginčija Bendrojo Teismo konstatavimą, kad Apeliacinė taryba teisingai manė, kad, pirma, „mobilūs navigacijos prietaisai ir konkrečiai mobilūs satelitiniai navigacijos prietaisai“ ir, antra, prekės, kurias apima proteste nurodyti prekių ženklai, nebuvo panašūs. Vertindamas prekių panašumą Bendrasis Teismas neatsižvelgė į esmines aplinkybes, kaip antai nagrinėjamų prekių kategoriją, jų pagaminimą, prekybą, paskirstymo kanalus ir pardavimo vietas. Jei į visas reikšmingas aplinkybes būtų tinkamai atsižvelgta, nebūtų konstatuotas prekių panašumas. |
2. |
Bendrasis Teismas iškreipė faktines aplinkybes ir teisės požiūriu klaidingai taikė gero vardo apsaugą pagal reglamento 8 straipsnio 5 dalį. Bendrasis Teismas padarė klaidą nepaneigęs Apeliacinės tarybos konstatavimo, kad prekių ženklą „Carrera“ žino didelė visuomenės dalis. Konkrečiai apeliacinė taryba grindė savo konstatavimą aspektais, atskirtais nuo nuomonės apklausos. Apeliacinė taryba ir Bendrasis Teismas klaidingai kvalifikavo „neturinčiais vertės“ kai kuriuos pagrindinius apklausos rezultatus ir visiškai ignoravo kitus. Todėl Bendrojo Teismo sprendimas grindžiamas esminiais faktinių aplinkybių ir įrodymų iškraipymais. |
3. |
Remiantis reglamento 8 straipsnio 5 dalimi Bendrasis Teismas klaidingai pripažino „įvaizdžio perkėlimą“. Bendrasis Teismas nepaneigė Apeliacinės tarybos konstatavimą, kad yra „įvaizdžio perkėlimo“ pavojus apelianto prašomo prekių ženklo „Carrera“ naudai. Apeliacinė taryba pripažino, kad visos prekės, kurias apima prašomas prekių ženklas, galėjo būti „montuojamos motorinėse transporto priemonėse ir jose naudojamos“. Apeliacinės tarybos teigimu iš to darytina išvada apie „socialinį įprotį“, kuris lemia prekių, kurias apima prašomas prekių ženklas, naudojimo ir motorinių transporto priemonių „sutapimą“. Apelianto teigimu iš tikrųjų vien tai, kad prekės, kurias apima prašomas prekių ženklas, gali būti montuojamos motorinėse transporto priemonėse ir jose naudojamos, negali reikšti kokio nors „socialinio įpročio“ ir negali reikšti „įvaizdžio perkėlimo“. Todėl Apeliacinė taryba ir Bendrasis Teismas tinkamai nepagrindė savo sprendimų. |
(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).