Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 62015CN0028

    Byla C-28/15: 2015 m. sausio 23 d. College van Beroep voor het Bedrijfsleven (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Koninklijke KPN NV ir kt./Autoriteit Consument en Markt (ACM)

    OL C 138, 2015 4 27, p. 28–29 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    27.4.2015   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 138/28

    2015 m. sausio 23 d.College van Beroep voor het Bedrijfsleven (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Koninklijke KPN NV ir kt./Autoriteit Consument en Markt (ACM)

    (Byla C-28/15)

    (2015/C 138/40)

    Proceso kalba: nyderlandų

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

    College van Beroep voor het Bedrijfsleven

    Šalys pagrindinėje byloje

    Ieškovės: Koninklijke KPN NV ir KPN BV, T-Mobile Netherlands BV, Tele2 Nederland BV, Ziggo BV, Vodafone Libertel BV, UPC Nederland BV ir UPC Business BV

    Atsakovė: Autoriteit Consument en Markt (ACM)

    Prejudiciniai klausimai

    1.

    Ar Pagrindų direktyvos (1) 4 straipsnio 1 dalį, siejamą su Prieigos direktyvos (2) 8 ir 13 straipsniais reikia aiškinti taip, kad nacionaliniai teismai iš principo gali byloje dėl nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI) nustatyto sąnaudomis pagrįsto tarifo didmeninėje skambučių užbaigimo rinkoje teisėtumo priimti sprendimą, neatitinkantį 2009 m. gegužės 7 d. Komisijos rekomendacijos dėl skambučių užbaigimo fiksuotojo ir judriojo ryšio tinkluose tarifų reguliavimo ES (2009/396/EB) (3), kurioje grynasis BULRIC metodas rekomenduojamas kaip tinkama su kainomis susijusi priemonė skambučių užbaigimo rinkoje, jei jie mano tai esant reikalinga dėl jų nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių ir (arba) dėl nacionalinėje ar viršnacionalinėje teisėje įtvirtintų nuostatų?

    2.

    Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas: kiek nacionaliniai teismai, vertindami sąnaudomis pagrįstą su kainomis susijusią priemonę, gali

    a)

    atsižvelgdami į Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 3 dalį NRI argumentą, kad skatinama vidaus rinkos plėtra, vertinti pagal faktinę įtaką vidaus rinkos veikimui?

    b)

    atsižvelgdami į Pagrindų direktyvos 8 straipsnyje ir Prieigos direktyvos 13 straipsnyje įtvirtintus politikos tikslus ir reguliavimo principus tikrinti, ar su kainomis susijusi priemonė yra

    i)

    proporcinga,

    ii)

    tinkama,

    iii)

    pagrįsta ir pateisinama?

    c)

    reikalauti NRI pakankamai įrodyti, jog

    i)

    faktiškai įgyvendinamas Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas politikos tikslas, kad NRI skatintų konkurenciją elektroninių ryšių tinklų ir elektroninių ryšių paslaugų srityje, ir paslaugų gavėjai galėtų rinktis naudingiausią paslaugą, kainą ir kokybę,

    ii)

    faktiškai įgyvendinamas Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 3 dalyje nurodytas politikos tikslas prisidėti prie vidaus rinkos plėtros ir

    iii)

    faktiškai įgyvendinamas Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 4 dalyje nurodytas politikos tikslas rūpintis piliečių interesais?

    d)

    atsižvelgdami į Pagrindų direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir Prieigos direktyvos 8 straipsnio 2 ir 4 dalis, atsakydami į klausimą, ar su kainomis susijusi priemonė yra tinkama, atsižvelgti į tai, kad priemonė nustatyta rinkoje, kur reguliuojamos įmonės užima didelę rinkos dalį, tačiau pasirinkta jos forma (grynasis BULRIC metodas) padeda pasiekti vieną iš Pagrindų direktyvos tikslų – rūpintis galutinių vartotojų interesais – kitoje rinkoje, kurioje reguliavimas netaikomas?

    (1)  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų Direktyva) (OL L 108, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 349).

    (2)  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos Direktyva) (OL L 108, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 323).

    (3)  OL L 124, p. 67.

    Top