2008 m. liepos 26 d.Deutsche Telekom AG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. balandžio 10 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-271/03 Deutsche Telekom prieš Komisiją

(Byla C-280/08 P)

(2008/C 223/48)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Deutsche Telekom AG, atstovaujama advokatų U. Quack, S. Ohlhoff, M. Hutschneider

Kitos proceso šalys: Europos Bendrijų Komisija, Arcor AG & Co. KG, Versatel NRW GmbH, ankstesnis pavadinimas — Tropolys NRW GmbH, dar ankstesnis pavadinimas — CityKom Münster GmbH Telekommunikationsservice, EWE TEL GmbH, HanseNet Telekommunikation GmbH, Versatel Nord-Deutschland GmbH, ankstesnis pavadinimas — KomTel Gesellschaft für Kommunikations- und Informationsdienste mbH, NetCologne Gesellschaft für Telekommunikation mbH, Versatel Süd-Deutschland GmbH, ankstesnis pavadinimas — Tesion Telekommunikation GmbH, Versatel West-Deutschland GmbH & Co. KG, ankstesnis pavadinimas — VersaTel Deutschland GmbH & Co. KG

Apeliantės reikalavimai

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė savo apeliacinį skundą dėl minėto Pirmosios instancijos sprendimo grindžia toliau nurodomais pagrindais.

Sprendimas pažeidžia EB 82 straipsnį ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nes šioje byloje nėra jokio objektyviai priskirtino minėtos nuostatos pažeidimo, o apeliantė dėl nieko nebuvo pripažinta kalta. Sprendime neatsižvelgiama, kaip tai nustatyta teisės aktuose, reglamentuojančiuose pakartotinius patikrinimus, į tariamą „tarifų žirklių“ poveikį, sukeltą Telekomunikacijų ir pašto reguliavimo institucijos (Regulierungsbehörde für Telekommunikation und Post, toliau — RegTP), kuri, kiek tai susiję su apeliante, tuo metu buvo kompetentinga Vokietijos reguliavimo institucija. RegTP pakartotinai, kiek tai susiję su atsieta prieiga prie vietinės linijos, patikrino, ar egzistuoja „tarifų žirklių“ poveikis, ir priėjo prie išvados, kad tokio poveikio nebuvo. Tokiomis aplinkybėmis reguliuojamos įmonės konkreti atsakomybė, kiek tai susiję su rinkos struktūra, persidengia su kompetetingos reguliavimo institucijos atsakomybe ir yra pastarosios apribojama. Atsižvelgiant į reguliavimo institucijos sprendimus, apeliantė turėjo teisę teigti, kad jos veiksmai nebuvo antikonkurenciniai. Prielaida, kad padidindama savo ADSL tarifus, apeliantė galėjo sumažinti tariamą „tarifų žirklių“ poveikį, prieštarauja Pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, tikrinant tariamą „tarifų žirklių“ poveikį, neturi būti atsižvelgiama į dviejų rinkų „kryžminį subsidijavimą“. Be to, Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą neatsižvelgdamas į tai, kad Komisija nepatikrino, ar padidinus ADSL tarifus bet kuriuo atveju sumažėtų „tarifų žirklių“ poveikis.

Sprendimas taip pat pažeidžia EB 82 straipsnį, nes Pirmosios instancijos teismas klaidingai patikrino, ar tenkinamos šios nuostatos materialinės sąlygos. Šioje byloje „tarifų žirklių“ poveikio testas iš pirmo žvilgsnio nėra tinkamas, siekiant nustatyti piktnaudžiavimą. Jei, kaip tai buvo šioje byloje, reguliavimo institucija nustato privalomuosius tarpinius paslaugų tarifus, taikant tokį testą gali būti gauti antikonkurenciniai rezultatai.

Šiomis aplinkybėmis Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą.

Kiek tai susiję su Komisijos naudotu patikrinimo metodu, siekiant apskaičiuoti „tarifų žirklių“ poveikį, skundžiamas sprendimas taip pat klaidingas keleto pagrindinių aspektų atžvilgiu. Pirma, vadinamasis „tiek pat našaus konkurento kriterijus“ („As-Efficient-Competitor-Test“), kurį Pirmosios instancijos teismas laikė pagrindiniu visuotinai tinkamu palyginimo kriterijumi, kuriuo reiktų vadovautis, bet kuriuo atveju yra nereikšmingas, jei dominuojančią padėtį rinkoje užimanti įmonė savo veiklą, kaip šioje byloje, vykdo reglamentuojamomis ir materialiai skirtingomis sąlygomis. Antra, kadangi atliekant „tarifų žirklių“ poveikio testą atsižvelgiama tik į prijungimo tarifus, o į kitų telekomunikacijų paslaugų tarifus, pagrįstus tomis pačiomis tarpinėmis paslaugomis, visų pirma tinklų sujungimo paslaugomis, neatsižvelgiama. Sprendimo išvadose, susijusiose su tariamais „tarifų žirklių“ poveikiais, taip yra padarytos kelios teisės klaidos, be to, Pirmosios instancijos teismas nepatikrino priežastinio ryšio tarp tariamo „tarifų žirklių“ poveikio ir išvadų, susijusių su rinkos struktūra.

Sprendimas visų pirma pažeidžia EB 253 reikalavimą motyvuoti Komisijos sprendimą.

Galiausiai Pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį, nes neginčijo Komisijos skirtos baudos dydžio, nors Komisija savo sprendimą klaidingai grindė įvykdytu sunkiu pažeidimu, tinkamai neatsižvelgė į specifinį sektorinį apeliantės tarifų reglamentavimą, ir bet kuriuo atveju turėjo teisę skirti tik simbolinę baudą. Pirmosios instancijos teismas teisiškai tinkamai neatsižvelgė į visus svarbius veiksnius ir pakankamai teisiškai nepatikrino apeliantės pateiktų argumentų, kad bauda būtų panaikinta ar sumažinta.

(1)  OL L 263, p. 9.