30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 223/26

1.

Ar ribojanti nacionalinė azartinių lošimų politika, skirta valdyti potraukį lošimams, kuri iš tiesų padeda siekti nacionalinės teisės aktų tikslų, būtent valdyti priklausomybę nuo lošimų ir užkirsti kelią sukčiavimui, ir todėl dėl reglamentuojamo azartinių lošimų organizavimo galimybė dalyvauti azartiniuose lošimuose išlieka (labiau) ribota, nei būtų nesant nacionalinės reglamentavimo sistemos, atitinka Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikoje, ypač 2003 m. lapkričio 6 d. Sprendime Gambelli (C-243/01, Rink. p. I-13031) nustatytus reikalavimus, kad azartinių lošimų veikla turi būti ribojama nuosekliai ir sistemiškai taip pat ir tuomet, kai licencijos turėtojai turi teisę padaryti savo azartinių lošimų pasiūlą patrauklia pateikdami naujų azartinių lošimų, atkreipdami plačiosios visuomenės dėmesį reklama ir taip (potencialius) lošėjus atitraukdami nuo neteisėtai organizuojamų azartinių lošimų (žr. 2007 m. kovo 6 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimo Placanica ir kt., C-338/04, C-359/04 ir C-360/04, Rink. 2007, p. I-1891, 55 punkto pabaigą)?

2a.

Ar darant prielaidą, kad azartinių žaidimų politikos nacionalinė nuostata yra suderinama su EB 49 straipsniu, nacionalinis teismas ją taikydamas kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar nustatyta priemonė, pavyzdžiui, nurodymas naudojantis tam skirta programine įranga padaryti tinklalapį neprieinamą atitinkamos valstybės narės rezidentams, kad jie negalėtų dalyvauti jame esančiuose azartiniuose lošimuose, esant konkrečioms aplinkybėms atitinka reikalavimus realiai atsižvelgti į nacionalinę nuostatą pateisinančius tikslus, ir ar šioje nuostatoje numatyti ir iš jos taikymo kylantys laisvės teikti paslaugas apribojimai nėra neproporcingi atsižvelgiant į tuos tikslus?

2b.

Ar atsakymas į 2 klausimą būtų kitoks dėl to, kad atitinkamų priemonių prašoma ir jos nustatomos ne institucijoms taikant nacionalinę nuostatą, o civiliniame procese, kuriame licenciją turintis azartinių lošimų organizatorius prašo taikyti priemones, remdamasis prieš jį nukreiptais pagal civilinę teisę neteisėtais veiksmais, t. y., tuo, kad priešinga šalis nepaisė atitinkamos nacionalinės teisės nuostatos ir įgijo neteisėtą pranašumą prieš šalį, vykdančią veiklą su reikalaujama licencija?

3.

Ar EB 49 straipsnį reikia aiškinti taip, kad taikant šią nuostatą kompetentinga valstybės narės valdžios institucija, remdamasi šioje valstybėje narėje galiojančia uždara licencijų organizuoti azartinius lošimuose sistema, negali uždrausti organizatoriui, kuriam kitoje valstybėje narėje jau buvo išduota licencija teikti šias paslaugas internetu, teikti šias paslaugas internetu ir pirmiau nurodytoje valstybėje narėje?