26.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/36

—

Panaikinti 2007 m. rugsėjo 12 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-36/04, API prieš Komisiją tiek, kiek Pirmosios instancijos teismas pripažino Komisijos teisę neatskleisti jos pareiškimų bylose, kuriose dar neįvyko žodinis bylos nagrinėjimas.

—

Panaikinti 2003 m. lapkričio 20 d. Komisijos sprendimo D(2003) 30621 dalis, kurių byloje T-36/04 nepanaikino Pirmosios instancijos teismas, arba, jei šis reikalavimas nebūtų patenkintas, bylą grąžinti Pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą.

—

Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirma, Pirmosios instancijos teismas klaidingai išaiškino Reglamento 4 straipsnio 2 dalies antrąją įtrauką („teismo proceso išimtis“) nuspręsdamas, kad Komisija neprivalo konkrečiai įvertinti, ar prieš žodinį bylos nagrinėjimą leisti susipažinti su jos rašytiniais pareiškimais. Šis išaiškinimas (i) prieštarauja nusistovėjusiems teismo proceso išimties aiškinimo principams, kurie pripažįstami kitose teismo sprendimo dalyse; (ii) yra pagrįstas neegzistuojančia Komisijos teise ginti jos interesus „be jokios išorinės įtakos“; (iii) pagrįstas akivaizdžiai klaidingais teisiniais argumentais, kai remiamasi „lygiateisiškumo principu“; (iv) klaidingai atmeta kitų jurisdikcijų taisyklių, leidžiančių susipažinti su pareiškimais iki posėdžio, svarbą; ir (v) klaidingai remiasi poreikiu apsaugoti uždarame posėdyje vykstančių Bendrijos teismų procesų veiksmingumą.

2.

Antra, Pirmosios instancijos teismas klaidingai išaiškino Reglamento 4 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje įtvirtintą „viršesnio viešojo intereso“ sąvoką nuspręsdamas, kad kai kyla klausimas dėl teismams pateiktų rašytinių pareiškimų, bendras viešas suinteresuotumas proceso Bendrijos teismuose turiniu negali būti viršesnis už bet kokį teismo proceso išimtimi saugomą interesą.