Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52020IP0322

2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl COVID-19 protrūkio pasekmių užsienio politikai (2020/2111(INI))

OL C 425, 2021 10 20, p. 63–72 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2021 10 20   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 425/63

P9_TA(2020)0322

COVID-19 protrūkio pasekmės užsienio politikai

2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl COVID-19 protrūkio pasekmių užsienio politikai (2020/2111(INI))

(2021/C 425/07)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 8 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą dėl pasaulinio ES atsako į COVID-19 protrūkį (JOIN(2020)0011),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl makrofinansinės paramos teikimo plėtros ir kaimyninėms šalims partnerėms per COVID-19 pandemijos sukeltą krizę (COM(2020)0163),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Parama Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos. Komisijos indėlis rengiantis 2020 m. gegužės 6 d. ES ir Vakarų Balkanų šalių vadovų susitikimui“ (COM(2020)0315),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 5 d. vyriausiojo įgaliotinio Josepo Borrellio deklaraciją Europos Sąjungos vardu dėl žmogaus teisių koronaviruso sukeltos pandemijos metu,

—

atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2532 (2020) dėl paliaubų kariniuose konfliktuose COVID-19 pandemijos laikotarpiu, priimtą palaikant JT generalinį sekretorių António Guterres,

—

atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet raginimą pakartotinai įvertinti COVID-19 pandemijos sąlygomis taikytų plačių ekonominių sankcijų poveikį,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 10 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Kova su dezinformacija apie COVID-19. Svarbiausia – tikri faktai“ (JOIN(2020)0008),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 1 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. atnaujintą Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) specialiąją ataskaitą dėl trumpo naratyvų ir dezinformacijos apie koronaviruso COVID-19 pandemiją vertinimo,

—

atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen 2020 m. rugsėjo 16 d. pranešimą apie Sąjungos padėtį,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 25 d. Komisijos gaires dėl ypatingos svarbos Europos turto ir technologijų apsaugos per dabartinę krizę,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 16 d. Komisijos konsultacinį raštą „Atnaujinta prekybos politika siekiant stipresnės Europos“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 8 d. Tarybos išvadas „Europos komandos pasaulinis atsakas į COVID-19 protrūkį“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl ekonomikos gaivinimo plano ir 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 13 d. Tarybos išvadas dėl ES prioritetų Jungtinėse Tautose ir 75-ojoje JT Generalinėje Asamblėjoje pagal temą „Daugiašališkumo ir tvirtų bei veiksmingų Jungtinių Tautų, kurios teiktų naudą visiems, propagavimas“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 30 d. Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinės asamblėjos (EuroLat) pirmininkų deklaraciją dėl COVID-19 pandemijos,

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais (1),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos patvirtintą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl humanitarinių vizų (2),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų jų diskriminacija,

—

atsižvelgdamas į Venecijos komisijos Gerosios rinkimų praktikos kodeksą,

—

atsižvelgdamas į Tarybos metinius pranešimus Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0204/2020),

A.

kadangi COVID-19 sukėlė visuotinę pandemiją, kuri paveikė milijonų žmonių gyvenimą, sukėlė precedento neturinčią pasaulinę sveikatos, ekonominę, socialinę ir humanitarinę krizę ir kartu sisteminę pasaulinio valdymo įtampą, turėsiančią didelių ir ilgalaikių pasekmių tarptautiniams santykiams, ir tai daro poveikį pagrindiniams ES užsienio politikos, saugumo ir gynybos aspektams tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų; kadangi ES buvo dezinformacijos, kibernetinių išpuolių ir kitokio netinkamo trečiųjų šalių kišimosi, kuriais siekta destabilizuoti ES institucijas ir valstybes nares, taikinys;

B.

kadangi pandemija daro neproporcingai didelį poveikį pažeidžiamiausioms šalims ir kadangi kai kurios pasaulio šalys nereagavo ir nesiėmė skubių ir tinkamų saugumo priemonių epidemijai pažaboti; kadangi Kinijos vyriausybė sumenkino pradinio COVID-19 protrūkio svarbą; kadangi su COVID-19 susiję naratyvai, kuriuose dėmesys atkreipiamas į geografinę, o ne medicininę terminiją, stigmatizuoja; kadangi visame pasaulyje šis virusas nusinešė apie milijoną žmonių gyvybių ir tapo aišku, kad jį galima kontroliuoti ir padėtį švelninti tik koordinuojant šalių veiksmus ir užtikrinant jų solidarumą;

C.

kadangi ES turi veikti kaip pasaulinio masto veikėja ir, atsižvelgdama į kintančią geopolitinę padėtį pasaulyje ir pasaulinę kovą su COVID-19, pakoreguoti savo prioritetus ir politiką, įskaitant užsienio politiką; kadangi ES turi nuspėjamai ir laikydamasi savo įsipareigojimų pagrindinių laisvių ir teisinės valstybės srityse ir atsižvelgdama į savo padėtį pasaulio ekonomikoje atlikti vadovaujamąjį vaidmenį, kuris būtų daugiašalių ir tarptautinių pastangų dalis; kadangi COVID-19 krizė dar kartą parodė, kad būtina stiprinti daugiašališkumą ir taisyklėmis pagrįstą tvarką tam, kad būtų galima geriau spręsti pasaulinius uždavinius;

D.

kadangi pandemija ir jos ekonominis bei socialinis poveikis gali dar labiau padidinti politinį nepasitenkinimą, kylantį dėl suvokiamos nelygybės ir marginalizacijos; kadangi pasaulio ekonomikos nuosmukis ypač didelį poveikį padarė pažeidžiamiausių šalių ekonomikai; kadangi COVID-19 protrūkis paaštrino nuolatinę vaistų trūkumo problemą visame pasaulyje ir jos padariniai buvo labai skausmingi besivystančiose šalyse;

E.

kadangi dėl pandemijos pablogėjo kritinė pažeidžiamų žmonių humanitarinė padėtis, ypač konfliktų zonose, pabėgėlių stovyklose, nestabiliose valstybėse ir čiabuvių bendruomenėse; kadangi ES pakartojo JT raginimą atsižvelgiant į pandemiją nedelsiant visame pasaulyje nutraukti ugnį ir sušvelninti sankcijas, kad būtų užtikrintas kovai su koronavirusu reikalingos būtiniausios įrangos ir išteklių tiekimas; kadangi dėl to pastebimas visuotinių laisvių ir demokratijos nuosmukis, kuris dar labiau apsunkina krizėje esančią daugiašalę tvarką;

F.

kadangi smurtą santykiuose patiriančios moterys visame pasaulyje buvo priverstos likti namuose ir praleisti daugiau laiko su smurtautojais; kadangi visame pasaulyje smurto šeimoje pagalbos linijos ir prieglaudos praneša apie augantį pagalbos prašymų skaičių, o kai kuriose šalyse įvedus socialinių kontaktų ribojimo priemones pranešimų apie smurtą šeimoje ir skambučių skubios pagalbos numeriu skaičius išaugo 25 proc.;

1.

 patvirtina, kad pasaulinis COVID-19 pandemijos protrūkis iš esmės keičia tarptautinę aplinką, rizikos koeficientą ir skatina pasaulio tvarkos pokyčius; pabrėžia, kad labai svarbu stiprinti ES vidaus atsparumą, plėtoti naujas partnerystes ir stiprinti jos daugiašalę viziją pasauliniu mastu, užtikrinant ryžtingą ir suderintą užsienio politikos atsaką;

2.

 palankiai vertina Europos komandos ir pasaulinio atsako į koronaviruso grėsmę paramos iniciatyvas, kurios padeda šalims partnerėms kovoti su poveikiu, kurį koronavirusas daro tarpvalstybiniam koordinavimui; palankiai vertina tai, kad ES koordinuoja veiksmus su G 7, G 20, JT, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Pasaulio maisto programa ir kitais tarptautiniais partneriais, nes tai padeda skatinti nuoseklų ir įtraukų visuotinį atsaką į pandemiją, apriboti platesnį poveikį visuomenei ir ekonomikai ir padėti mažinti destabilizavimo riziką;

3.

 apgailestauja dėl to, kad pradiniais COVID-19 krizės etapais trūko pasaulinės lyderystės ir koordinuoto tarptautinio atsako; smerkia tai, kad neatskleidžiama itin svarbi informacija; nepritaria tam, kad būtų ieškoma izoliacionistinių sprendimų; griežtai prieštarauja autoritarinio nacionalizmo stiprėjimui, valstybės remiamoms dezinformacijos kampanijoms ir melagingų naratyvų propagavimui, dėl kurių kyla nepasitikėjimas ir kenkiama demokratinėms visuomenėms bei tarptautiniam bendradarbiavimui, ir keliamos abejonės dėl ES vaidmens pasaulyje; pabrėžia, kad pasaulinis bendradarbiavimas, įtraukus pasaulinis požiūris ir koordinavimas yra būtini siekiant sėkmingai kovoti su pasauline sveikatos krize ir kitomis pasaulinėmis grėsmėmis;

4.

 pabrėžia, kad nepaisant COVID-19 pandemijos ES šalys partnerės, vykdydamos teisėkūros procesą, neturėtų nukrypti nuo reformų ir turėtų rimtai vertinti kovą su korupcija, įsipareigoti gerbti ir įgyvendinti pagrindines žmogaus ir mažumų teises, laikydamosi savo tarptautinių prievolių ir įsipareigojimų;

5.

 apgailestauja dėl to, kad kai kurios vyriausybės ir politiniai lyderiai visame pasaulyje naudojasi šia krize kaip galimybe įgyti perdėtus įgaliojimus ir įgyvendinti savo politines darbotvarkes, ribodami žmogaus teises, kenkdami demokratiniams standartams, silpnindami teisinės valstybės principą, menkindami parlamentų vaidmenį, ribodami žiniasklaidos laisvę, kurstydami neapykantos mažumų grupėms kampanijas, rengdami dezinformacijos kampanijas, kurių taikiniu tampa europietiškos reformos ir vertybės, bei kenkdami tarptautiniam bendradarbiavimui; primygtinai reikalauja, kad įvedant bet kokią nepaprastąją padėtį būtų numatyta jos nutraukimo sąlyga; yra susirūpinęs dėl to, kad įvairiuose pasaulio miestuose vykstant protestams dėl su koronavirusu susijusių apribojimų, į juos dažnai įsimaišo ir jais manipuliuoja ekstremistų grupuotės, o demonstrantai virusą vadina melaginga žinia;

6.

 apgailestauja dėl to, kad COVID-19 pandemijos padariniai padidino pasaulinę socialinę ir ekonominę nelygybę ir neproporcingai paveikė skurdžiausiai gyvenančius asmenis ir asmenis, priklausančius nepalankiausioje padėtyje esančioms, marginalizuotoms ir neapsaugotoms socialinėms grupėms, įskaitant migrantus; smerkia visų formų asmenų, užsikrėtusių COVID-19, atskirtį ir diskriminaciją ir ragina trečiąsias šalis ir ES valstybes nares sušvelninti pandemijos socialinius padarinius;

7.

 ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai persvarstyti 2016 m. Visuotinę strategiją, atsižvelgiant į pasaulinį krizės poveikį ir apsvarstant šias geopolitines permainas, ir užtikrinti, kad ES veiksmai būtų strategiškesni ir kad ES atliktų savo vaidmenį ginant, propaguojant ir plėtojant taisyklėmis grindžiamą daugiašalę pasaulio tvarką, sukurtą po Antrojo pasaulinio karo, ir įtraukti demokratijos rėmimą ir žmogaus teisių apsaugą į Europos komandos prioritetus, įtraukiant į šios užduoties įgyvendinimą Europos Parlamentą, naudojant jo turimas demokratijos ir teisinės valstybės rėmimo priemones ir mechanizmus;

Pasikeitusi geopolitinė pusiausvyra po COVID-19

8.

 susirūpinęs atkreipia dėmesį į po COVID-19 protrūkio padidėjusią geopolitinę konkurenciją ir įtampą ir pripažįsta, kad Europos Sąjunga vis dar turi apsvarstyti savo poziciją naujoje geopolitinėje aplinkoje; sutinka, kad po COVID-19 pasaulis atrodys iš esmės kitaip ir tai turės didelių pasekmių ES išorės politikai, ir mano, kad įvykus COVID-19 paaiškėjo, jog reikia stipresnės ir veiksmingesnės ES užsienio ir saugumo politikos;

9.

 primygtinai tvirtina, kad reikėtų atgaivinti transatlantinę partnerystę, siekiant veiksmingiau kovoti su pandemija ir kitais pagrindiniais tarptautiniais uždaviniais, pvz., klimato kaita; pripažįsta, kad reikia rasti naują ES ir JAV bendradarbiavimo pagrindą, pabrėžiant abipusę pagarbą ir bendrą darbotvarkę, kuria skatinamas daugiašališkumas, tarptautinis teisingumas ir teisinė valstybė, o žmogaus teisės ginamos nuo nacionalistinių, autoritarinių ir hegemoninių užmojų;

10.

 mano, kad šiomis besikeičiančiomis aplinkybėmis ES turi imtis aktyvesnių veiksmų ir rodyti pavyzdį gindama daugiašalius sprendimus, bendradarbiaudama su tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma JT ir jų agentūromis, PSO, Pasaulio banku, Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir tarptautinėmis regioninėmis organizacijomis, pvz., NATO, siekdama glaudesnio bendradarbiavimo su panašiai mąstančiomis šalimis, įskaitant Pietų pusrutulio šalis, skatindama demokratinių režimų bendradarbiavimą ir stiprindama demokratines vertybes; primena, jog pandemija išryškino, kad būtina dirbti kartu ieškant bendrų sprendimų, kaip išspręsti visai žmonijai svarbias problemas;

Jungtinės Amerikos Valstijos

11.

 yra susirūpinęs dėl to, kad Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė nepakankamai bendradarbiauja, vengia vadovauti kovai su COVID-19 ir nepakankamai dalyvauja bendrose iniciatyvose dėl vakcinų; mano, kad alternatyvūs faktai ir klaidinga informacija, neigianti pandemijos pavojingumą, labai klaidino bendrai kovojant su virusu; ragina ES ir JAV bendrai kovojant su COVID-19 pandemija stiprinti bendradarbiavimą ir solidarumą remiantis mokslu grindžiamu požiūriu, be kita ko, laiku keistis informacija, žiniomis apie vakcinos ir strateginės medicininės įrangos mokslinius tyrimus ir kūrimą, taip pat kartu spręsti kitus pasaulinius uždavinius;

12.

 ragina valdžios institucijas įtraukti Venecijos Komisijos Gerosios rinkimų praktikos kodekse pateiktus gerosios patirtis pavyzdžius, taip pat jame pateiktas rekomendacijas, kaip rengti rinkimus pandemijos laikotarpiu;

13.

 primena, kad transatlantinis bendradarbiavimas tebėra esminis ES užsienio politikos ramstis ir kad jis itin svarbus siekiant abipusių ES ir JAV saugumo ir prekybos interesų; toliau pritaria transatlantiniam aljansui ir glaudesniam strateginiam transatlantiniam bendradarbiavimui; apgailestauja dėl vienašalių priemonių, kurių imtasi per COVID-19 krizę prieš tai nepasikonsultavus su ES, pvz., kelionių iš ES Šengeno erdvės į JAV apribojimų įvedimas;

14.

 apgailestauja dėl sumažėjusio JAV dalyvavimo pasaulinėse organizacijose ir sutartyse ir dėl JAV vyriausybės sprendimo nutraukti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) finansavimą ir pasitraukti iš atviros oro erdvės sutarties, taip pat dėl bendros dabartinės JAV administracijos tendencijos pasitraukti iš daugelio daugiašalių organizacijų, kurios buvo įsteigtos siekiant sukurti taisyklėmis grindžiamą liberalią pasaulio tvarką, arba jas silpninti (pvz., Tarptautinio baudžiamojo teismo atvejis);

15.

 pabrėžia, kad reikia įtvirtinti ir skatinti ES ir JAV bendradarbiavimą, grindžiamą abipuse pagarba ir bendra darbotvarke, siekiant ginti daugiašališkumą, tarptautinę teisę, bendras demokratines vertybes, teisinės valstybės principą ir žmogaus teises; pažymi, kad Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos pripažįsta bendras vertybes, susijusias su esamomis tarptautinėmis struktūromis, ir šiuo metu nepastovioje tarptautinėje aplinkoje išlieka nepakeičiamos partnerės pasaulyje, kuriame vyksta didžiųjų valstybių konkurencija;

Kinija

16.

 pažymi, kad po COVID-19 protrūkio sustiprėjo ryžtinga viešoji Kinijos Liaudies Respublikos diplomatija visame pasaulyje, siekiant užpildyti politinį vakuumą, kuris atsirado, kai daugiašalę sistemą paliko izoliacinę poziciją pasirinkusi JAV, ir tapti dominuojančia pasauline veikėja, naudojančia alternatyvų valdymo modelį; yra susirūpinęs dėl KLR pastangų sustiprinti savo įtaką regione, nes tai sukelia ginčus dėl sienų su daugeliu kaimyninių šalių, taip pat dėl KLR nacionalinių strateginių interesų propagavimo daugiašalėse organizacijose; yra susirūpinęs dėl galimo naujo galios pasiskirstymo pasaulinėje politikoje, kuris susijęs su Kinijos lyderiavimo pokyčiais; griežtai nepritaria tam, kad Kinijos vyriausybė pasinaudojo pandemijos protrūkiu, kad priimtų nacionalinį saugumo įstatymą ir vykdytų Honkongo demokratiją remiančio judėjimo represijas, padidintų grasinimus Taivanui, suaktyvintų savo veiksmus Tibete ir Pietų Kinijos jūroje ir vykdytų žiaurų uigūrų persekiojimą Sinjange, taip pat smerkia nuolatinius Kinijos atstovų išpuolius prieš valstybių narių vyriausybes ir demokratiškai išrinktus ES politikus, pvz., Čekijos Senato pirmininką ir Švedijos kultūros ministrą;

17.

 pažymi, kad po COVID-19 pandemijos protrūkio Kinija suteikė neatidėliotiną pagalbą kovai su virusu, ir apgailestauja, kad kai kurios priemonės turėjo defektų arba buvo blogos kokybės; taip pat atkreipia dėmesį į geopolitiškai ir geoekonomiškai motyvuotas pastangas, kurias sustiprina „viruso ir vilko kario diplomatijos“ dezinformacijos kampanijos ir agresyvi propaganda; smerkia Kinijos mėginimus naudoti šią „viruso diplomatiją“ prieš ES siekiant formuoti savo, kaip galingos geranoriškos valstybės, pasaulinį įvaizdį; apgailestauja dėl to, kad Kinija blokuoja Taivano dalyvavimą Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO); ragina valstybes nares remti Taivano narystę stebėtojo teisėmis PSO, PSA ir kitose tarptautinėse organizacijose, atsižvelgiant į tai, kad jis veiksmingai valdo virusą šalies viduje, tačiau negali dalytis savo patirtimi ir taip prisidėti prie tarptautinio reagavimo į dabartinę sveikatos krizę; palankiai vertina Taivano valdžios institucijų suteiktą pagalbą;

18.

 yra susirūpinęs dėl daugelio klaidų ir skaidrumo stokos, susijusių su pradine Kinijos reakcija į pasaulinį COVID-19 pandemijos protrūkį, įskaitant problemos masto slėpimą, bandymus manipuliuoti informacija ir ją slėpti, menką bendravimą su PSO, cenzūrą, informatorių, žmogaus teisių aktyvistų ir piliečių žurnalistų slopinimą, grasinimus jiems, jų persekiojimą ir priverstinį dingimą, taip pat abejonių dėl oficialaus COVID-19 aukų mirčių skaičiaus sėjimą – visa tai mažino ES gebėjimą numatyti artėjančią COVID-19 krizę, jai pasirengti ir su ja susidoroti, ir dėl to buvo prarastos žmonių gyvybės; todėl ragina Kinijos vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti atliekant nepriklausomą tarptautinį COVID-19 kilmės tyrimą ir ragina valstybes nares parengti visapusišką požiūrį į augančią Kiniją galią ir saugoti ES strateginį savarankiškumą;

19.

 ragina Europą reaguoti į sustiprėjusį Kinijos įtakos sferų plėtimą labiausiai pažeidžiamose valstybėse narėse ir ES kaimyninėse šalyse; nurodo, kad dabartinė skuba suvaldyti ekonomikos nuosmukį bus galimybė Kinijai vykdyti strategines investicijas į tokius svarbius sektorius kaip telekomunikacijos, transportas ir technologijos;

20.

 yra susirūpinęs dėl galimų skolos spąstų, į kuriuos dėl COVID-19 gali pakliūti Afrikos šalys, taip pat dėl didėjančios trečiųjų šalių politinės ir ekonominės priklausomybės nuo Kinijos, nes dėl ekonomikos nuosmukio joms bus sunku grąžinti Kinijai paskolas, kurios yra iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ dalis; primygtinai ragina ES ir valstybes nares skatinti tarptautiniuose forumuose ieškoti perspektyvių sprendimų, kaip palengvinti trečiųjų šalių skolos naštą; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų nedelsiant ir praktiškai įgyvendintas humanitarinis atleidimas nuo sankcijų skubiai tiekiant nukentėjusioms šalims medicininę įrangą, išteklius ir teikiant kitų rūšių pagalbą;

21.

 ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį pripažinti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, peržiūrėti ES ir Kinijos santykius ir tuo pat metu kurti dialogo, įsipareigojimo ir tikro bendradarbiavimo bei konkurencijos atmosferą, remiantis nauja, nuoseklesne ir tvirtesne strategija, pritaikyta prie pasikeitusios geopolitinės ir geoekonominės padėties, ir ilgalaike strategija dėl Kinijos, pagal kurią ES ir valstybės narės, kai įmanoma, bendradarbiauja, kai reikia, konkuruoja ir prireikus kovoja siekdamos apginti Europos vertybes ir interesus; mano, kad įgyvendindama šią naują strategiją ES turėtų siekti glaudesnio bendradarbiavimo su bendramintėmis regiono šalimis ir kitomis demokratinėmis valstybėmis, įskaitant Indiją, Australiją, Naująją Zelandiją, Japoniją ir Pietų Korėją, ir numatyti europinę Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono strategiją, kurią rengiant reikėtų visapusiškai remtis ES strategija dėl glaudesnių Europos ir Azijos sąsajų;

Indija

22.

 susirūpinęs pažymi, kad Indijoje prasidėjus COVID-19 pandemijai – pranešama, kad ji iki šiol nusinešė daugiau kaip 90 000 žmonių gyvybių – vyraujant įtampai tarp bendruomenių toliau vykdomos politinės represijos prieš žmogaus teisių ir asmens laisvių gynėjus, ir mano, jog būtina įtraukti šį klausimą į būsimo ES ir Indijos aukšto lygio dialogo darbotvarkę;

23.

 pabrėžia ES ir Indijos strateginės partnerystės svarbą ir pažymi, kad būtina ją plėtoti ir kartu stengtis užtikrinti stabilumą ir saugumą, ypač Indijos ir Ramiajame vandenynuose;

Rusija

24.

 reiškia didelį susirūpinimą dėl Rusijos Federacijos nuolatinių pastangų pakenkti ES vienybei ir jos reagavimui į krizes, sukurti nepasitikėjimą tarp ES ir Vakarų Balkanų bei Rytų partnerystės šalių nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios intensyvinant dezinformacijos kampanijas ir kibernetinius išpuolius prieš mokslinių tyrimų organizacijas, taip pat politizuojant humanitarinę pagalbą; giria EIVT ir Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse padalinį už jų pastangas nustatyti ir sustabdyti dezinformacijos kampanijas, kurias vykdo su Rusija susijusios žiniasklaidos priemonės keliose valstybėse narėse, ir ragina Komisiją dėti daugiau pastangų ir skirti daugiau lėšų kovai su Rusijos melagingomis naujienomis;

25.

 pripažįsta aiškų Rusijos pasiūlymų geopolitinį ir geoekonominį aspektą, kurį sustiprino „viruso diplomatija“ ir naratyvų mūšis; susirūpinęs pažymi, kad Rusija imasi ryžtingų veiksmų tarptautiniu mastu, siekdama propaguoti savo geopolitinę darbotvarkę; ragina ES turėti šį klausimą mintyje ir savo darbotvarkėje išlaikyti klausimus dėl konfliktų, kuriais suinteresuota Rusija, pvz., konfliktų Baltarusijoje, Ukrainoje, Gruzijoje, Kryme, Sirijoje ir Libijoje;

26.

 reiškia didelį susirūpinimą dėl Rusijos mėginimų pasinaudoti pandemija, kad šalyje būtų toliau mažinama žmogaus teisių erdvė, remiami autoritariniai režimai ir tęsiama agresyvi užsienio politika; pabrėžia, kad negalima leisti tokioms šalims kaip Rusija naudotis krize kaip priežastimi nukreipti dėmesį nuo svarbių vidaus problemų; apgailestauja dėl įvykdyto konstitucinio referendumo, per kurį Rusijos prezidentas pasinaudojo dabartine krize tam, kad priimtų esmines konstitucijos pataisas, pagal kurias prailginamas ir sustiprinamas jo autoritarinis valdymas Rusijoje;

27.

 smerkia mėginimą pasikėsinti į Aleksejaus Navalno gyvybę ir ragina kuo skubiau atlikti nepriklausomą ir skaidrų tyrimą dėl jo apnuodijimo;

28.

 ragina Rusiją reikšmingai prisidėti prie visuotinio atsako į krizę ir tai daryti sąžiningai bei laikantis tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamos tvarkos; yra susirūpinęs dėl šiuo metu naudojamos naujos Rusijos vakcinos veiksmingumo ir saugumo; primena, kad kai kuriais atvejais Rusijos pristatytų medicininių produktų kokybė buvo labai prasta, todėl jie buvo neveiksmingi;

Ryžtingesnė ES užsienio politika siekiant apginti Europos interesus, jos vertybes ir daugiašalę pasaulio tvarką

29.

 pripažįsta visuotinę saugumo, socialinę, ekonominę, aplinkosaugos ir politinę riziką, kurią galėtų sukelti COVID-19 pandemijos padariniai, ir yra susirūpinęs dėl to, kad pasaulyje didelę įtaką turinčios šalys, kaip antai Kinija ir Rusija, yra pasirengusios meistriškai pasinaudoti krize, kad išardytų taisyklėmis pagrįstą pasaulio tvarką, grindžiamą daugiašalėmis organizacijomis;

30.

 pabrėžia, kad daugiašalė taisyklėmis grindžiama pasaulio tvarka yra gyvybiškai svarbi siekiant taikos, teisinės valstybės ir demokratijos pasaulyje; mano, kad geopolitinė ES kartu su panašiai mąstančiais partneriais turi atlikti tvirtesnį vaidmenį tokią tvarką ginant ir atkuriant; mano, kad ES turi ieškoti būdų, kaip sumažinti įtampą tarp galingųjų valstybių, visų pirma tuo atveju, kai tokia įtampa kliudo daugiašaliams veiksmams; pabrėžia, kad COVID-19 krizės metu išryškėjo poreikis stiprinti daugiašalį bendradarbiavimą, visų pirma bendradarbiavimą pasaulinio sveikatos valdymo srityje, ir poreikis reformuoti tarptautines institucijas; ragina ES valstybes nares ir pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį parengti ES daugiašališkumo veiksmų gairių projektą, siekiant skatinti ir pradėti vykdyti struktūrines daugiašalių organizacijų reformas;

31.

 ragina išnagrinėti galimybę, pasinaudojant Daugiašalės strateginės eksporto kontrolės koordinavimo komiteto patirtimi, sukurti naują Vakarų sąjungininkų, be kita ko, ES, JAV, Japonijos, Kanados, Pietų Korėjos, Australijos ir Naujosios Zelandijos, daugiašalio bendradarbiavimo forumą; reikalauja, kad naujojo komiteto įgaliojimai apimtų technologijų eksporto, prekybos srautų ir jautrių investicijų į susirūpinimą keliančias šalis stebėseną ir kontrolę;

32.

 pažymi, kad ES geopolitiniai užmojai turi būti paremti atitinkamais biudžeto asignavimais pagal būsimą daugiametę finansinę programą (DFP), ir apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba pasiūlė sumažinti išorės politikos priemonėms skirtų biudžeto eilučių asignavimus; ragina padidinti ES išorės veiksmams skirtą 2021–2027 m. DFP biudžetą, kad lėšų būtų pakankamai ir kad ES turėtų reikiamus išteklius kaimyninėse šalyse kylantiems uždaviniams spręsti, su geopolitinėmis COVID-19 pasekmėmis kovoti ir savo platiems užmojams tapti atsakinga geopolitine veikėja įgyvendinti;

33.

 pabrėžia, kad tik stipri ir vieningesnė, atvirą strateginį savarankiškumą ir pakankamus bei patikimus karinius pajėgumus, taip pat partnerių rėmimo priemonių ir mechanizmų turinti ES galės atlikti svarbų vaidmenį naujoje geopolitinėje aplinkoje ir vykdyti tvirtą užsienio politiką, ir mano, kad valstybės narės turėtų suteikti Komisijos pirmininko pavaduotojui ir vyriausiajam įgaliotiniui tvirtesnius ir aiškiai apibrėžtus įgaliojimus kalbėti ES vardu, pavyzdžiui, įsteigdamos Europai atstovaujančią vietą daugiašaliuose organuose; todėl palankiai vertina pirmininko Charles‘io Michelio išvadą, kad „nepaprastai svarbu padidinti strateginį Sąjungos savarankiškumą“;

34.

 mano, kad vienbalsiškumo taisyklės panaikinimas tam tikrose užsienio politikos srityse padėtų ES vykdyti veiksmingesnę ir aktyvesnę užsienio politiką, tinkamesnę skubiai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas; ragina Tarybą ar Europos Vadovų Tarybą laikytis Komisijos ir Parlamento raginimo pereiti prie kvalifikuotos balsų daugumos, bent jau žmogaus teisių ar sankcijų klausimais, aktyvuojant nuostatą dėl pereigos; pabrėžia, kad ES įtaka yra didžiausia, kai valstybės narės veikia vieningai;

35.

 pabrėžia svarbų ginkluotųjų pajėgų vaidmenį COVID-19 pandemijos metu; palankiai vertina karinę pagalbą vykdant civilinės paramos operacijas, ypač vietos ligoninių įrengimą, pacientų transportavimą, įrangos tiekimą ir paskirstymą, ir mano, kad nuodugnesnis bendras valstybių narių ginkluotųjų pajėgų veikimas ir koordinavimas pagal esamas sistemas, pvz., nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) projektą, Europos medicininės paramos vadavietę, arba pagal naujas sistemas, pvz., karinių ligoninių traukinius, galėtų padidinti veiksmingumą ir prisidėti prie ES pasirengimo kovoti su pandemijomis; pripažįsta, kad karinis personalas turi būti pakankamai apmokytas, parengtas ir aprūpintas ištekliais, kad galėtų atlikti svarbias tokio pobūdžio užduotis, teikiant pagalbą savo piliečiams;

36.

 pripažįsta, kad reikia peržiūrėti ES saugumo ir gynybos strategijas siekiant plėtoti strateginį savarankiškumą, be kita ko, sveikatos sektoriuje, tapti geriau pasirengusiems ir atsparesniems naujoms ir hibridinėms grėsmėms ir technologijoms, dėl kurių karas yra neįprasto pobūdžio ir kelia iššūkių tradiciniam kariuomenės vaidmeniui, taip pat galvojant apie ateitį, kai Rusija ir Kinija tampa agresyvesnės; pabrėžia, kad būtina stiprinti karinį mobilumą, siekiant padėti valstybėms narėms greičiau ir veiksmingiau imtis veiksmų ateityje, jei kiltų galimas konfliktas; pabrėžia, kad būsimame strateginiame saugumo ir gynybos kelrodyje turėtų būti atsižvelgta į šiuos pokyčius ir į platesnį COVID-19 geopolitinį poveikį ir įvertinamos įvairiausios grėsmės, kaip antai nauja pandemija, cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės (ChBRB) grėsmės, užsienio šalių kišimasis, įskaitant dezinformaciją ar kibernetinius išpuolius; mano, kad, atsižvelgiant į naują politinę pusiausvyrą ir galimą tarptautinio saugumo aplinkos blogėjimą po COVID-19, ES gynybos biudžetas apskritai ir ypač karinio mobilumo biudžetas neturi būti mažinami;

37.

 pritaria, kad reikia tęsti ir stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą ir prireikus jų veiksmų koordinavimą, įskaitant Euroatlantinio reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą (EADRCC) arba NATO Karo medicinos kompetencijos centrą, taip pat siekiant kovoti su dezinformacija, susijusia su COVID-19, ir su kibernetiniais išpuoliais; ragina labai koordinuoti veiksmus su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) ir naudotis jos pagalba, taip pat bendradarbiauti su ja planuojant ir kuriant karinius pajėgumus;

38.

 ragina taikyti naują institucinį požiūrį į strateginę komunikaciją siekiant išspręsti Vakarų liberalios demokratijos šalims kylančius iššūkius ir pašalinti riziką, su kuria jos susiduria, taip pat plėsti ir modernizuoti ES komunikacijos strategijas, kad ES vertybės ir veiksmai būtų pakankamai matomi tiek ES viduje, tiek už jos ribų, ypač kaimyninėse teritorijose; primygtinai ragina EIVT toliau stiprinti savo kovos su kenkėjišku užsienio šalių kišimusi ir dezinformacija, hibridiniu karu, propaganda ir šnipinėjimu pajėgumus, be kita ko, sukurti specialias a) Kinijai ir b) Artimiesiems Rytams, įskaitant Iraną, skirtas Strateginės komunikacijos darbo grupes, ir nustatyti privalomas finansines išlaidas šalims ir nevalstybiniams veikėjams, kurie sąmoningai skleidžia dezinformaciją, siekdami skaldyti ES ir jos valstybes nares ir joms pakenkti; dar kartą patvirtina savo pasiryžimą parengti teisėkūros ir ne teisėkūros koordinuojamas sistemas ir gerinti valstybių narių koordinavimą ir jų dalijimąsi informacija ES lygmeniu siekiant kovoti su dezinformacija;

39.

 palankiai vertina „EUvsDisinfo“ darbą ir pilietinės visuomenės, visuomeninių organizacijų, nepriklausomų žurnalistų ir žiniasklaidos organizacijų vaidmenį kovojant su dezinformacija; pabrėžia, kokia svarbi principinė ES pozicija kovojant su dezinformacija apie COVID-19 viruso plitimą ir su kibernetiniais išpuoliais, vykdomais prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus; ragina socialinės žiniasklaidos platformas imtis iniciatyvos ir patvirtinti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias dezinformacijos ir neapykantą kurstančių kalbų, susijusių su COVID-19 virusu, plitimui ir tvirtina, kad jos turi investuoti į kovą su kibernetiniais nusikaltimais ir didinti informuotumą apie šią vis didėjančią grėsmę;

40.

 pabrėžia, kad ES yra didžiausia bendra vartotojų rinka – ją sudaro beveik 500 mln. žmonių, ir dėl to ES įgyja galingą svertą pasaulinėje arenoje, tad mano, kad geopolitinė Komisija turėtų pasinaudoti šiuo svertu, be kita ko, vykdydama savo prekybos politiką, kad apgintų ES interesus, kai kitos šalys nėra pasirengusios laikytis žmogaus teisių, teisinės valstybės principo ar tarptautinių sutarčių;

41.

 pažymi, kad COVID-19 pandemijos metu tapo aišku, jog tam tikruose strateginiuose ir gyvybiškai svarbiuose sektoriuose, pvz., sveikatos, reikia mažinti ES priklausomybę nuo trečiųjų šalių, ir tvirtai pritaria svarbiausių tiekimo grandinių įvairinimui ir perkėlimui; nurodo, kad COVID-19 krizė atskleidė tarpusavio sąsajų ir tarpusavio priklausomybės silpnąsias vietas ir lėmė didėjantį protekcionizmą; todėl pabrėžia, kad svarbu rasti tinkamą mūsų vertės grandinių atsparumo didinimo pusiausvyrą, siekiant strateginio savarankiškumo, stiprinant ES konkurencingumą pasaulyje ir išsaugant kuo atviresnius prekybos santykius;

42.

 primena savo skubų prašymą iki 2020 m. pabaigos nustatyti griežtą visuotinį sankcijų režimą, kuris būtų vadinamojo S. Magnitskio akto ES atitikmuo, kad būtų galima kovoti su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais; pabrėžia, kad vienas iš sankcijų taikymo kriterijų turėtų būti aukšto lygio korupcijos veiksmai; palankiai vertina pirmininkės U. von der Leyen pranešimą, kad Komisija netrukus pateiks tokį pasiūlymą, ir ragina Europos Vadovų Tarybą patvirtinti visuotinį ES sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus mechanizmą, kaip sprendimą, susijusį su Sąjungos strateginiais interesais ir tikslais pagal ES sutarties 22 straipsnio 1 dalį;

43.

 yra labai susirūpinęs dėl neproporcingai didelio neigiamo COVID-19 pandemijos poveikio migrantams ir pabėgėliams; primygtinai ragina vyriausybes, įgyvendinant savo užsienio politiką, imtis priemonių, grindžiamų pagarba žmogaus teisėms ir orumui, taip pat rasti būdų spręsti migrantų ir pabėgėlių pažeidžiamumo ir jiems būtinos apsaugos problemą, laikantis solidarumo ir partnerystės principų bei parengiant tinkamas ir prieinamas teisėtos migracijos galimybes; pabrėžia, kad svarbu puoselėti teisę į prieglobstį teisę visame pasaulyje;

44.

 ragina ES pradėti pasaulinę kampaniją siekiant propaguoti JT rekomendacijas mažinti kalėjimuose laikomų asmenų skaičių įgyvendinant ankstyvojo, sąlyginio ar laikino didelio pavojaus nekeliančių pažeidėjų paleidimo programas; ypač primygtinai ragina paleisti visus asmenis, sulaikytus dėl kritikos ar skirtingos nuomonės sakymo ar dėl savo veiklos žmogaus teisių gynimo srityje, taip pat pasisako už tai, kad būtų rečiau taikoma imigrantų sulaikymo praktika ir naudojamos uždaros pabėgėlių stovyklos;

45.

 pripažįsta, koks yra svarbus moterų vaidmuo kovojant su COVID-19 krize ir pandemijos poveikiu lytims; toliau yra labai susirūpinęs dėl precedento neturinčio COVID-19 krizės poveikio laimėjimams lyčių lygybės srityje visame pasaulyje, turint mintyje nevienodą tiek namuose atliekamos, tiek viešosios priežiūros darbų pasidalijimą, nes moterys sudaro maždaug 70 proc. viso pasaulio sveikatos priežiūros srities darbuotojų, ir ragina rengiant visuotinį reagavimo į pandemiją planą atsižvelgti į moterų ir marginalizuotų grupių poreikius, nes šioms grupėms retai atstovaujama derybose, kuriose priimami sprendimai dėl reagavimo į krizę;

46.

 yra įsitikinęs, kad žmogaus teisėmis paremtas reagavimas į COVID-19 pandemiją yra veiksmingiausias, integracinis ir tvarus metodas siekiant valdyti dabartinę krizę; primena, kad trečiosioms šalims reaguojant į COVID-19 krizę neturi būti pažeidžiamos žmogaus teisės ar tarptautinės teisės nuostatos ir reagavimas turi apsiriboti tik būtinai reikalingomis ir proporcingomis priemonėmis, kurios turėtų būti reguliariai tikrinamos ir taikomos tam tikrą nustatytą laikotarpį; ragina ES delegacijas atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį visame pasaulyje, nustatyti tendencijas ir remti tarptautines, regionines ir vietos organizacijas, piliečius ir pilietinę visuomenę, kai jie stengiasi kovoti su neigiamu COVID-19 krizės poveikiu žmogaus teisėms visame pasaulyje, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad COVID-19 pandemijos padariniai netrukdytų įgyvendinti 2020–2024 m. ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje jau nustatytų ES vertybių ir žmogaus teisių srities įsipareigojimų;

47.

 pabrėžia, jog strategiškai svarbu, kad ES atliktų lyderės vaidmenį ir remtų savo kaimynines šalis tiek rytuose, tiek pietuose, tiek Arkties regione, padėdama savo kaimynėms kovoti su COVID-19 pandemija; ragina labiau remti demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir reformas kaimyninėse šalyse;

48.

 pabrėžia, kad ES turi suteikti Vakarų Balkanų šalims, kurios dar nėra ES narės, patikimą galimybę prisijungti prie ES ir kad ES turi sustiprinti investavimo į šį regioną pastangas; pabrėžia, kad ES plėtros procesas ir ES parama vakarų Balkanų šalyse vykstančiam reformų procesui yra tęsiami nepaisant vykstančios pandemijos; palankiai vertina Komisijos finansinės paramos Vakarų Balkanų šalims iniciatyvą ir jų įtraukimą į ES bendrą medicinos reikmenų viešąjį pirkimą, siekiant joms padėti kovoti su COVID-19 pandemija; ragina įtraukti visas Vakarų Balkanų šalis į ES solidarumo fondą ir pakartoja, kad teikiant pagalbą mūsų partneriams kartu būtina vykdyti stiprią informavimo kampaniją;

49.

 pabrėžia, kad COVID-19 krizė, veikdama kaip konflikto skatintoja, galėtų destabilizuoti Afrikos šalis, kurios dažnai turi silpną sveikatos priežiūros infrastruktūrą ir dideles skolas; ragina stiprinti ir veiksmingiau koordinuoti ES ir Afrikos bendradarbiavimą, plėsti privačias investicijas, skatinti finansinę paramą ir ekonomikos gaivinimo planus ir rasti alternatyvų Kinijos investicijoms; ragina ES tęsti sustiprintą dialogą, po kurio būtų surengtas ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimas, ir siekti, kad Afrika taptų ilgalaike, patikima ir artima ES partnere;

50.

 pabrėžia, kad taikomos sankcijos neturėtų trukdyti tinkamai reaguoti į COVID-19 pandemiją; pabrėžia, kad konkrečiu Irano atveju reikia išplėsti paramos prekybos mainams priemonės (INSTEX) taikymo apimtį ir kad šis mechanizmas turėtų būti naudojamas mūsų skiriamai humanitarinei pagalbai sustiprinti;

51.

 pabrėžia, kad ES partneriai Sahelio ir Sacharos bei Somalio pusiasalio regionuose susiduria su precedento neturinčiais COVID-19 pandemijos padariniais, o kartu toliau kovoja su ginkluotomis teroristinėmis grupuotėmis, įskaitant džihadistus;

52.

 mano, kad ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalių santykiai yra labai svarbūs strategiškai; pabrėžia, kad Lotynų Amerika yra vienas iš labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių regionų; ragina Komisiją ir toliau bendradarbiauti su Lotynų Amerikos šalimis, pradėti tvirtesnį bendradarbiavimą siekiant įveikti COVID-19, padėti įgyvendinti atkūrimo planus ir politiškai remti šias šalis siekiant užkirsti kelią pernelyg didelei jų priklausomybei nuo kitų geopolitinių veikėjų teikiamos pagalbos; ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares įgyvendinti 2030 m. darbotvarkę ir DVT kaip ekonomikos gaivinimo veiksmų gaires;

53.

 pažymi, kad dabartinė COVID-19 pandemija padarė neigiamą poveikį esamoms bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijoms, visų pirma ES mokymo misijoms tokiose šalyse kaip Malis, Somalis ar Centrinės Afrikos Respublika; primena, kad Europos dalyvavimas ir patikimas įsipareigojimas yra labai svarbūs siekiant sušvelninti humanitarinius, socialinius ir ekonominius COVID-19 pandemijos padarinius; ragina stiprinti BSGP misijas, skirtas konfliktų prevencijai ar švelninimui, visų pirma vykdomas artimiausiose ES kaimyninėse šalyse, siekiant padėti stabilizuoti jau nestabilią padėtį ir užkirsti kelią konfliktų ir smurto pasikartojimui dėl COVID-19 sukeltos papildomos įtampos; ragina valstybes nares skirti daugiau civilinio ir karinio personalo tokioms misijoms ir operacijoms ir šiuo atžvilgiu taip pat ragina skubiai patvirtinti Europos taikos priemonę; primygtinai ragina EIVT didinti BSGP misijų ir operacijų atsparumą ir tvarumą tokių krizių kaip COVID-19 pandemija metu; pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis svarbu išlaikyti BSGP misijų ir operacijų tęstinumą; ragina visapusiški įvertinti COVID-19 poveikį pasirengimui, pasiruošimui, pajėgų kūrimui, darbuotojų saugumui ir BSGP operacijų bei misijų tęstinumui;

54.

 ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares integruoti lyčių lygybę, lyčių aspektą ir tarpsektorinę perspektyvą, įskaitant lygiavertį ir įvairų atstovavimą, į ES užsienio ir saugumo politiką ir pripažinti įvairią moterų ir kitų marginalizuotų grupių, kurioms šios pandemijos poveikis yra labai žalingas, patirtį;

55.

 yra tvirtai įsitikinęs, kad bendradarbiavimas klimato kaitos srityje galėtų tapti pagrindu plėtoti platesnį pasaulinį bendradarbiavimą kovojant su COVID-19, remiant daugiašalę sistemą ir atkuriant pasitikėjimą taisyklėmis pagrįsta tvarka;

56.

 laikosi nuomonės, kad dėl COVID-19 krizės išryškėjo tam tikri mūsų Sąjungos trūkumai ir kartu paaiškėjo, kad reikia skubiai kurti vidaus ir pasauliniu mastu veiksmingą, efektyvią ir savarankišką Sąjungą, turinčią krizių prevencijos ir kovos su jomis mechanizmus, įskaitant finansines priemones; mano, kad Konferencija dėl Europos ateities bus gera platforma, padėsianti daryti pažangą kuriant veiksmingesnius ES išorės politikos sprendimų priėmimo procesus; todėl yra pasiryžęs kuo greičiau pradėti Konferencijos veiklą;

57.

 atkreipia dėmesį į COVID-19 poveikį labiau pažeidžiamiems regionams, įskaitant konfliktų regionus ir mažiausiai išsivysčiusias šalis; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai siekti, kad būtų nutraukti vietos ir regioniniai karo veiksmai ir sudaryti paliaubų susitarimai, taip pat paremti JT generalinio sekretoriaus António Guterres iniciatyvą paskelbti pasaulines paliaubas; primena, kad teikiant pagalbą, be kita ko, reaguojant į su COVID-19 susijusius poreikius, reikia laikytis humanitarinių nešališkumo ir neutralumo principų; ragina ES ginti galimybes teikti humanitarinę pagalbą atokiausiose konfliktų zonose, propaguojant humanitarinius koridorius, ir pabrėžia, kad konfliktų paveiktose šalyse bet kokie išorės veiksmai turi būti grindžiami su konfliktais susijusios rizikos ir pažeidžiamumo, įskaitant moterų perspektyvas, vertinimu, ypatingą dėmesį skiriant taikos kūrimui;

58.

 palankiai vertina ES nepritarimą su vakcina susijusiam nacionalizmui; pakartoja, kad ES turi imtis vadovaujamojo vaidmens suteikiant galimybę vienodomis sąlygomis gauti vakcinas visiems pasaulio žmonėms; ragina Komisiją dirbti kartu su tarptautiniais partneriais, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, kai tik vakcina bus prieinama;

o

o o

59.

 paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai bei valstybėms narėms.

(1)  Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.

(2)  OL C 388, 2020 11 13, p. 11.

Top