(4)

Direktyva (ES) 2016/1164 nustatoma sistema, kuria siekiama spręsti pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų problemą;

(4)

Direktyva (ES) 2016/1164 nustatoma pirmoji sistema, kuria siekiama spręsti pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų problemą , tačiau ja nepavyksta visapusiškai ir sistemingai panaikinti šalių mokestinės tvarkos neatitikimų ir ji yra taikoma tik Sąjungoje ;

(4a)

BEPS iniciatyva taip pat grindžiama G 20 lyderių deklaracija, kurią jie priėmė per susitikimą Sankt Peterburge 2013 m. rugsėjo 5–6 d. ir kurioje jie išreiškia pageidavimą užtikrinti, kad pelnas būtų apmokestinamas, jeigu vykdoma pelną duodanti ekonominė veikla ir sukuriama vertė. Praktiškai tam būtų reikėję įvesti unitarinio apmokestinimo sistemą, proporcingai pagal formulę paskirstant mokesčių pajamas valstybėms. Tas tikslas nepasiektas;

(5)

būtina nustatyti taisykles, pagal kurias šalių mokestinės tvarkos neatitikimai būtų visapusiškai neutralizuoti. Kadangi Direktyva (ES) 2016/1164 taikoma tik pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemoms, sudaromoms atsižvelgiant į valstybių narių pelno mokesčio sistemų sąveiką, 2016 m. birželio 20 d. ECOFIN taryba paskelbė pareiškimą, kuriuo paprašė Komisijos iki 2016 m. spalio mėn. pateikti pasiūlymą dėl su trečiosiomis valstybėmis susijusių mokestinės tvarkos neatitikimų, kad būtų nustatytos taisyklės, kurios dera su EBPO BEPS ataskaitoje dėl 2 veiksmo rekomenduotomis taisyklėmis ir yra ne mažiau už jas veiksmingos, kad iki 2016 m. pabaigos būtų pasiektas susitarimas;

(5)

labai svarbu nustatyti taisykles, pagal kurias šalių mokestinės tvarkos ir filialams taikomos tvarkos neatitikimai būtų visapusiškai neutralizuoti. Kadangi Direktyva (ES) 2016/1164 taikoma tik pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemoms, sudaromoms atsižvelgiant į valstybių narių pelno mokesčio sistemų sąveiką, 2016 m. birželio 20 d. ECOFIN taryba paskelbė pareiškimą, kuriuo paprašė Komisijos iki 2016 m. spalio mėn. pateikti pasiūlymą dėl su trečiosiomis valstybėmis susijusių mokestinės tvarkos neatitikimų, kad būtų nustatytos taisyklės, kurios dera su EBPO BEPS ataskaitoje dėl 2 veiksmo rekomenduotomis taisyklėmis ir yra ne mažiau už jas veiksmingos, kad iki 2016 m. pabaigos būtų pasiektas susitarimas;

(5a)

į naudojimosi šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų padarinius derėtų pažvelgti ir iš besivystančių šalių perspektyvos, o Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų siekti padėti besivystančioms šalims tuos padarinius įveikti;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad[, be kita ko, Direktyvos (ES) 2016/1164 13 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad] itin svarbu vykdyti tolesnį darbą, susijusį su valstybių narių ir trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais, taip pat su kitų rūšių mokestinės tvarkos neatitikimais, pavyzdžiui, apimančiais nuolatines buveines, labai svarbu ta direktyva spręsti ir šalių mokestinės tvarkos neatitikimo problemas, susijusias su hibridine nuolatine buveine;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad[, be kita ko, Direktyvos (ES) 2016/1164 13 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad] itin svarbu vykdyti tolesnį darbą, susijusį su valstybių narių ir trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais, taip pat su kitų rūšių mokestinės tvarkos neatitikimais, pavyzdžiui, apimančiais nuolatines buveines, įskaitant nuolatines buveines, kurios kitur tokiomis nelaikomos, labai svarbu Direktyva (ES) 2016/1164 spręsti ir šalių mokestinės tvarkos neatitikimo problemas, susijusias su hibridine nuolatine buveine . Siekiant panaikinti tokius neatitikimus, reikėtų atsižvelgti į rekomenduojamas taisykles, įtrauktas į 2016 m. rugpjūčio 22 d. EBPO viešųjų diskusijų dokumento projektą „2 BEPS priemonė. Filialams taikomos mokestinės tvarkos neatitikimų struktūros“ ;

(7)

siekiant sukurti visapusišką sistemą, derančią su EBPO BEPS ataskaita dėl pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų, ir sutrukdyti mokesčių mokėtojams išnaudoti likusias spragas, būtina į Direktyvą (ES) 2016/1164 įtraukti ir taisykles, taikomas hibridinams perkėlimams, importuotiems šalių mokestinės tvarkos neatitikimams ir su dvigubu bendrovių rezidavimu susijusiems neatitikimams ;

(7)

siekiant sukurti sistemą, derančią su EBPO BEPS ataskaita dėl pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų ir ne mažiau veiksmingą nei BEPS , ir sutrukdyti mokesčių mokėtojams išnaudoti likusias spragas, būtina į Direktyvą (ES) 2016/1164 įtraukti ir taisykles, taikomas hibridiniams perkėlimams ir importuotiems šalių mokestinės tvarkos neatitikimams, ir panaikinti visas galimybes naudotis dvigubu atskaitymu. Tos taisyklės turėtų būti standartizuotos ir kuo labiau suderintos tarp valstybių narių. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę taikyti sankcijas tiems mokesčių mokėtojams, kurie naudojasi šalių mokestinės tvarkos neatitikimais;

(7a)

reikia nustatyti taisykles, kad būtų nebeleidžiama naudotis mokesčių ataskaitinių laikotarpių atskirose jurisdikcijose skirtumais, nes dėl to atsiranda mokestinių pasekmių neatitikimai. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad mokesčių mokėtojai deklaruotų mokėjimus visose atitinkamose jurisdikcijose per pagrįstą laikotarpį. Be to, nacionalinės institucijos turėtų nagrinėti, dėl kokių priežasčių atsiranda mokestinės tvarkos neatitikimai, panaikinti visas spragas ir užkirsti kelią agresyviam mokesčių planavimui, o ne skirti visą dėmesį vien tik mokesčių surinkimui;

(8)

atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje (ES) 2016/1164 yra taisyklių dėl pasinaudojimo valstybių narių mokestinės tvarkos neatitikimais, tikslinga į tą direktyvą įtraukti taisykles dėl pasinaudojimo trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais. Todėl tos taisyklės turėtų būti taikomos visiems mokesčių mokėtojams, kuriems taikomas pelno mokestis valstybėje narėje, įskaitant subjektų, kurie yra trečiųjų valstybių rezidentai, nuolatines buveines. Būtina apimti visas pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemas, kai bent viena dalyvaujančių šalių yra pelno mokesčio mokėtojas valstybėje narėje;

(8)

atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje (ES) 2016/1164 yra taisyklių dėl pasinaudojimo valstybių narių mokestinės tvarkos neatitikimais, tikslinga į tą direktyvą įtraukti taisykles dėl pasinaudojimo trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais. Todėl tos taisyklės turėtų būti taikomos visiems mokesčių mokėtojams, kuriems taikomas pelno mokestis valstybėje narėje, įskaitant subjektų, kurie yra trečiųjų valstybių rezidentai, nuolatines buveines. Būtina apimti visus šalių mokestinės tvarkos neatitikimus arba naudojimosi jais schemas, kai bent viena dalyvaujančių šalių yra pelno mokesčio mokėtojas valstybėje narėje;

(9)

pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų taisyklės turėtų būti taikomos šalių mokestinės tvarkos neatitikimų situacijoms, kurios susidaro nesutapus dviejų (ar daugiau) jurisdikciją turinčių subjektų mokesčių taisyklėms . Tačiau tos taisyklės neturėtų paveikti jurisdikcijos mokesčių sistemos bendrųjų ypatumų;

(9)

būtina, kad pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemų taisyklės būtų taikomos automatiškai, kai atliekamas tarpvalstybinis mokėjimas, atskaitomas iš mokėtojo pajamų, netaikant reikalavimo įrodyti, jog esama mokesčių vengimo priežasčių, ir būtų taikomos šalių mokestinės tvarkos neatitikimų situacijoms, kurios susidaro dėl dvigubo atskaitymo arba dėl prieštaravimų, susijusių su finansinių priemonių, mokėjimų ir subjektų teisiniu kvalifikavimu arba mokėjimų paskirstymu . Kadangi pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai galėtų lemti dvigubą atskaitymą arba atskaitymą neįtraukiant, būtina nustatyti taisykles, pagal kurias atitinkama valstybė narė atsisakytų atlikti mokėjimo, išlaidų ar nuostolių atskaitymą arba reikalautų, kad mokesčių mokėtojas įtrauktų mokėjimą į apmokestinamąsias pajamas;

(9a)

su nuolatine buveine susiję pasinaudojimo mokestinės tvarkos neatitikimais atvejai atsiranda tada, kai dėl nuolatinės buveinės ir rezidavimo jurisdikcijų taisyklių, taikomų pajamų ir išlaidų paskirstymui tarp skirtingų to paties subjektų dalių, skirtumų susidaro mokestinių pasekmių neatitikimas, įskaitant tuos atvejus, kuriais neatitikimo pasekmė atsiranda dėl to, kad pagal filialo jurisdikcijos įstatymus nuolatinė buveinė tokia nelaikoma. Tų neatitikimų pasekmės gali lemti neapmokestinimą neįtraukiant, dvigubą atskaitymą arba atskaitymą neįtraukiant, todėl jos turėtų būti panaikintos. Nuolatinės buveinės, kuri kitur tokia nelaikoma, atveju valstybė narė, kurioje mokesčių mokėtojas yra rezidentas, turėtų reikalauti, kad mokesčių mokėtojas įtrauktų pajamas, kurios kitu atveju būtų priskirtos nuolatinei buveinei, į savo apmokestinamąsias pajamas;

(10)

siekiant užtikrinti proporcingumą, būtina reglamentuoti tik tuos atvejus, kuriais kyla didelė rizika, kad bus išvengta apmokestinimo pasinaudojant šalių mokestinės tvarkos neatitikimais. Todėl tikslinga aprėpti pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemas, kuriose dalyvauja mokesčių mokėtojas ir su juo susijusios įmonės, ir šalių mokestinės tvarkos neatitikimus, atsirandančius dėl struktūrinio susitarimo, kurio vienas dalyvių yra mokesčių mokėtojas;

(11)

taisyklių dėl pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais tikslais siekiant pakankamai išsamiai apibrėžti „susijusią įmonę“, ta apibrėžtis taip pat turėtų apimti subjektą, kuris finansinės apskaitos tikslais priklauso tai pačiai konsoliduotai grupei, įmonę, kurios valdymui mokesčių mokėtojas daro reikšmingą poveikį, ir, atvirkščiai, įmonę, darančią reikšmingą poveikį mokesčių mokėtojo valdymui;

(12)

šalių mokestinės tvarkos neatitikimai, kurie labiausiai siejasi su subjektų hibridiškumu, turėtų sulaukti dėmesio tiktai, kai viena iš susijusių įmonių bent jau veiksmingai kontroliuoja kitas susijusias įmones. Todėl tokiais atvejais reikėtų reikalauti, kad mokesčio mokėtojas ar kita susijusi įmonė valdytų susijusios įmonės kapitalo dalį per balsavimo teises ar per nuosavybės teise priklausantį kapitalą arba teisę gauti 50 % arba daugiau pelno, arba būtų tokiu būdu valdomi tos susijusios įmonės;

(15)

kadangi šalių, tarp kurių yra trečiųjų valstybių, mokestinės tvarkos neatitikimai, susiję su hibridiniais subjektais, gali lemti dvigubą atskaitymą arba atskaitymą neįtraukiant, būtina nustatyti taisykles, pagal kurias atitinkama valstybė narė atsisakytų atlikti mokėjimo, išlaidų ar nuostolių atskaitymą arba reikalautų mokesčio mokėtojo įtraukti mokėjimą į apmokestinamąsias pajamas, nelygu situacija;

(15)

kadangi šalių, tarp kurių yra trečiųjų valstybių, mokestinės tvarkos neatitikimai, susiję su hibridiniais subjektais, kai kuriais atvejais lemia dvigubą atskaitymą arba atskaitymą neįtraukiant, būtina nustatyti taisykles, pagal kurias atitinkama valstybė narė atsisakytų atlikti mokėjimo, išlaidų ar nuostolių atskaitymą arba reikalautų mokesčio mokėtojo įtraukti mokėjimą į apmokestinamąsias pajamas, nelygu situacija;

(17)

dėl hibridinių perkėlimų gali atsirasti skirtingas mokestinis vertinimas, jei dėl finansinės priemonės perkėlimo pagal struktūrinį susitarimą, su šia priemone susijusi grąža laikoma vienu metu gauta iš daugiau kaip vienos susitarimo šalies. Susijusi grąža yra pajamos, susijusios su perkelta priemone ir iš jos atsirandančios. Dėl tokio skirtingo mokestinio vertinimo galimas atskaitymas neįtraukiant arba to paties išskaičiuojamojo mokesčio mokestinė lengvata dviejose skirtingose jurisdikcijose. Tokie neatitikimai turėtų būti pašalinti. Atskaitymo neįtraukiant atveju reikėtų taikyti tas pačias taisykles kaip neutralizuojant hibridines finansines priemones arba su hibridiniais subjektais susijusį šalių mokestinės tvarkos neatitikimą, dėl kurio galimas atskaitymas neįtraukiant. Dvigubos mokestinės lengvatos atveju atitinkama valstybė narė mokestinės lengvatos naudą turėtų apriboti proporcingai grynosioms apmokestinamosioms pajamoms, kiek tai susiję su susijusia grąža;

(17)

dėl hibridinių perkėlimų gali atsirasti skirtingas mokestinis vertinimas, jei dėl finansinės priemonės perkėlimo su šia priemone susijusi grąža laikoma vienu metu gauta iš daugiau kaip vienos susitarimo šalies. Susijusi grąža yra pajamos, susijusios su perkelta priemone ir iš jos atsirandančios. Dėl tokio skirtingo mokestinio vertinimo galimas atskaitymas neįtraukiant arba to paties išskaičiuojamojo mokesčio mokestinė lengvata dviejose skirtingose jurisdikcijose. Tokie neatitikimai turėtų būti pašalinti. Atskaitymo neįtraukiant atveju reikėtų taikyti tas pačias taisykles kaip neutralizuojant hibridines finansines priemones arba su hibridiniais subjektais susijusį šalių mokestinės tvarkos neatitikimą, dėl kurio galimas atskaitymas neįtraukiant. Dvigubos mokestinės lengvatos atveju atitinkama valstybė narė mokestinės lengvatos naudą turėtų apriboti proporcingai grynosioms apmokestinamosioms pajamoms, kiek tai susiję su susijusia grąža;

(19)

importuoti neatitikimai reiškia, kad šalims trečiosiose valstybėse susidarančio mokestinės tvarkos neatitikimo poveikis perkeliamas į valstybės narės jurisdikciją naudojant nehibridinę priemonę ir taip sumažinamas taisyklių, pagal kurias neutralizuojami šalių mokestinės tvarkos neatitikimai, efektyvumas. Valstybėje narėje atskaitomas mokėjimas gali būti naudojamas padengti išlaidoms pagal struktūrinį susitarimą, susijusį su trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimu. Siekiant kovoti su tokiais importuotais neatitikimais, būtina įtraukti taisykles, kurios neleistų atlikti mokėjimo atskaitymo, jei atitinkamos pajamos iš tokio mokėjimo yra tiesiogiai ar netiesiogiai įskaitomos į atskaitomą sumą, atsirandančią pasinaudojant trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimų schema, leidžiančia dvigubą atskaitymą arba atskaitymą neįtraukiant;

(19)

importuoti neatitikimai reiškia, kad šalims trečiosiose valstybėse susidarančio mokestinės tvarkos neatitikimo poveikis perkeliamas į valstybės narės jurisdikciją naudojant nehibridinę priemonę ir taip sumažinamas taisyklių, pagal kurias neutralizuojami šalių mokestinės tvarkos neatitikimai, efektyvumas. Valstybėje narėje atskaitomas mokėjimas gali būti naudojamas padengti išlaidoms pagal struktūrinį susitarimą, susijusį su trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimu. Siekiant kovoti su tokiais importuotais neatitikimais, būtina įtraukti taisykles, kurios neleistų atlikti mokėjimo atskaitymo, jei atitinkamos pajamos iš tokio mokėjimo yra tiesiogiai ar netiesiogiai įskaitomos į atskaitomą sumą, atsirandančią dėl trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimų arba naudojimosi tokiais neatitikimais schema, leidžiančia dvigubą atskaitymą arba atskaitymą neįtraukiant;

(21)

šia direktyva siekiama didinti visos vidaus rinkos atsparumą prieš pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemas . Valstybės narės negali to pakankamai pasiekti veikdamos atskirai, nes nacionalinės pelno mokesčio sistemos yra skirtingos ir nepriklausomi valstybių narių veiksmai tik padidintų esamą vidaus rinkos susiskaidymą tiesioginio apmokestinimo srityje. Tokiu būdu, sąveikaujant skirtingoms nacionalinėms priemonėms, trūkumai ir iškraipymai išliktų. Todėl tai reikštų koordinavimo trūkumą. Kadangi pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais schemos yra tarpvalstybinio pobūdžio ir reikia priimti sprendimus, kurie tiktų visai vidaus rinkai, šį tikslą vis dėlto geriau galima pasiekti Sąjungos lygmeniu. Todėl Sąjunga gali patvirtinti priemones, vadovaudamasi subsidiarumo principu , nustatytu Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Nustatant reikalingą vidaus rinkos apsaugos lygį šia direktyva siekiama tik esminio lygio koordinavimo Sąjungoje, kuris būtinas šios direktyvos tikslams pasiekti;

(21)

šia direktyva siekiama didinti visos vidaus rinkos atsparumą naudojimuisi šalių mokestinės tvarkos neatitikimais. Valstybės narės negali to pakankamai pasiekti veikdamos atskirai, nes nacionalinės pelno mokesčio sistemos yra skirtingos ir nepriklausomi valstybių narių veiksmai tik padidintų esamą vidaus rinkos susiskaidymą tiesioginio apmokestinimo srityje. Tokiu būdu, sąveikaujant skirtingoms nacionalinėms priemonėms, trūkumai ir iškraipymai išliktų. Todėl tai reikštų koordinavimo trūkumą. Kadangi naudojimasis šalių mokestinės tvarkos neatitikimais yra tarpvalstybinio pobūdžio ir reikia priimti sprendimus, kurie tiktų visai vidaus rinkai, šį tikslą vis dėlto geriau galima pasiekti Sąjungos lygmeniu. Todėl Sąjunga gali patvirtinti priemones, laikydamasi subsidiarumo principo , kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje , įskaitant perėjimą nuo individualaus subjekto apmokestinimo principo prie unitarinio apmokestinimo principo tarptautinių bendrovių apmokestinimo klausimu . Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Nustatant reikalingą vidaus rinkos apsaugos lygį šia direktyva siekiama tik esminio lygio koordinavimo Sąjungoje, kuris būtinas šios direktyvos tikslams pasiekti;

(21a)

siekiant užtikrinti aiškų ir veiksmingą įgyvendinimą, reikėtų užtikrinti atitiktį rekomendacijoms, įtrauktoms į EBPO ataskaitą dėl naudojimosi šalių mokestinės tvarkos neatitikimais poveikio neutralizavimo (2 veiksmas, 2015 m. galutinė ataskaita);

(23)

Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos įgyvendinimą praėjus ketveriems metams po jos įsigaliojimo ir pateikti ataskaitą Tarybai. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai visą informaciją, reikalingą šiam įvertinimui atlikti,

(23)

Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos įgyvendinimą kas trejus metus po jos įsigaliojimo ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai visą informaciją, reikalingą šiam įvertinimui atlikti,

(23a)

turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės dalytųsi visa susijusia konfidencialia informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, siekiant kovoti su mokesčių tvarkos neatitikimais ir užtikrinti, kad Direktyva (ES) 2016/1164 būtų įgyvendinama vienodai;

a)

4 punkto trečia pastraipa pakeičiama taip:

„9 straipsnio tikslais susijusi įmonė taip pat reiškia subjektą, kuris finansinės apskaitos tikslais priklauso tai pačiai konsoliduotai grupei kaip mokesčių mokėtojas, įmonę, kurios valdymui mokesčių mokėtojas daro reikšmingą poveikį, arba įmonę, darančią reikšmingą poveikį mokesčių mokėtojo valdymui. Kai neatitikimas susijęs su hibridiniu subjektu, ši apibrėžtis pakeičiama – 25 % reikalavimas pakeičiamas 50 % reikalavimu“;

aa)

4 punkto trečia pastraipa išbraukiama;

„9)

šalių mokestinės tvarkos neatitikimai – mokesčių mokėtojo vienoje valstybėje narėje ir susijusios įmonės kitoje valstybėje narėje tarpusavio padėtis arba skirtingose mokesčių jurisdikcijose esančių šalių struktūrinis susitarimas , kai dėl finansinės priemonės ar subjekto teisinio kvalifikavimo skirtumų arba dėl komercinio vieneto laikymo nuolatine buveine, kyla kuris nors iš toliau nurodytų padarinių:

„9)

šalių mokestinės tvarkos neatitikimai – mokesčių mokėtojo ir kito subjekto tarpusavio padėtis, kai dėl finansinės priemonės ar pagal ją atlikto mokėjimo teisinio kvalifikavimo skirtumų arba dėl atliktų mokėjimų hibridiniam subjektui ar nuolatinei buveinei ar jų patirtų mokėjimų, išlaidų arba nuostolių pripažinimo skirtumų , arba dėl skirtingo mokėjimo tarp tam pačiam mokesčių mokėtojui priklausančių dviejų dalių pripažinimo, arba dėl komercinio vieneto pripažinimo nuolatine buveine, kyla kuris nors iš toliau nurodytų pasekmių:

b)

mokėjimas atskaitomas iš mokesčio bazės jurisdikcijoje, kurioje yra mokėjimo šaltinis , atitinkamai neįtraukiant mokesčių tikslais to paties mokėjimo kitoje jurisdikcijoje (atskaitymas neįtraukiant).

b)

mokėjimas atskaitomas iš mokesčio bazės bet kurioje jurisdikcijoje, kurioje mokėjimas laikomas įvykdytu („mokėtojo jurisdikcija“) , atitinkamai neįtraukiant mokesčių tikslais to paties mokėjimo kitoje jurisdikcijoje , kurioje mokėjimas laikomas gautu („gavėjo jurisdikcija“) (atskaitymas neįtraukiant);

c)

jei skiriasi požiūris į komercinio vieneto laikymą nuolatine buveine, nėra apmokestinamos pajamos, kurių šaltinis yra jurisdikcijoje, atitinkamai neįtraukiant mokesčių tikslais tų pačių pajamų kitoje jurisdikcijoje (neapmokestinimas neįtraukiant).

c)

jei skiriasi požiūris į komercinio vieneto pripažinimą nuolatine buveine, nėra apmokestinamos pajamos, kurių šaltinis yra jurisdikcijoje, atitinkamai neįtraukiant mokesčių tikslais tų pačių pajamų kitoje jurisdikcijoje (neapmokestinimas neįtraukiant);

ca)

mokėjimas hibridiniam subjektui arba nuolatinei buveinei, kuris lemia atskaitymą neįtraukiant, kai neatitikimai atsiranda dėl mokėjimų nuolatinei buveinei arba hibridiniam subjektui pripažinimo skirtumų;

cb)

mokėjimas, kuris lemia atskaitymą neįtraukiant, susijusį su mokėjimu nuolatinei buveinei, kuri kitur tokia nelaikoma.

ba)

papildoma šiuo punktu:

bb)

papildoma šiuo punktu:

11)

ca)

papildoma šiuo punktu:

i)

jei mokėjimo šaltinis yra valstybėje narėje, ta valstybė narė atsisako atlikti mokėjimo atskaitymą, arba

ii)

jei mokėjimo šaltinis yra trečiojoje valstybėje, atitinkama valstybė narė reikalauja mokesčio mokėtojo įtraukti tokį mokėjimą į mokesčio bazę, išskyrus tuos atvejus, kai trečioji valstybė jau atsisakė atlikti atskaitymą arba pareikalavo tą mokėjimą įtraukti.

3a)