28.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 354/85

1.1

EESRK mano, kad dabartinės krizės sąlygomis būtina nedelsiant iš esmės reformuoti priežiūros sistemą. Šia reforma turėtų būti siekiama užtikrinti tiek atskirų atvejų, tiek platesnio masto krizių prevenciją ir atsparumą tokio pobūdžio sukrėtimams. Ši reforma turėtų būti pagrįsta Bendrijos lygmens principais ar netgi patikimos Bendrijos sistemos ir atitinkamų kitų šalių sistemų sąveika.

1.2

EESRK apgailestauja, kad dėl ne visiškai suderintų patekimo į rinkas sąlygų ir priežiūros reikalavimų susiklostė aplinkybės, leidžiančios ieškoti palankesnių reglamentavimo sąlygų ir iškraipyti konkurenciją. Šių reikalavimų suderinimas remiantis finansų subjektų patikimumu, gebėjimu valdyti riziką ir teikti visuomenei kokybišką informaciją yra būtina interesų bendrumo Europos ekonominėje erdvėje sąlyga. Šio proceso metu būtina nuolat užtikrinti, kad nuolat būtų skiriamas dėmesys kontroliuojančiųjų kvalifikacijai, pirmiausia, savitarpio bendradarbiavimo pagrindu.

1.3

Todėl EESRK pritaria Komisijos šioje srityje įgyvendinamiems veiksmams, kurių tikslas suteikti sektorių priežiūros institucijoms įgaliojimus nustatyti bendrus techninius standartus ir spręsti nacionalinių institucijų nesutarimus. Komitetas teigiamai vertina priežiūros institucijų santykių pokyčius ir tendenciją spręsti galimus nesutarimus srityse, kuriose numatytas bendras sprendimų priėmimas. Pritaria Komisijos siekiui aiškiai atskirti techninius ir politinius klausimus, kuriuos pavesta spręsti politinius įgaliojimus turinčioms Bendrijos institucijoms.

1.4

EESRK ragina Komisiją atkakliai tęsti programoje numatytą darbą ir baigti pardėtus techninių standartų, taikomų vertybinių popierių sektoriuje, ir laukiamų draudimo ir profesinių pensijų direktyvų pakeitimus.

2.1

2009 m. spalio 26 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą priimti direktyvą Omnibus I, iš dalies keičiančią visas su finansų paslaugų sektoriaus veikla susijusias direktyvas. Tai direktyvos dėl kapitalo reikalavimų, finansinių konglomeratų, profesinių pensijų, piktnaudžiavimo rinka, rinkų ir finansinių priemonių, prospekto, atsiskaitymų baigtinumo, skaidrumo, kovos su pinigų plovimu ir investicinių fondų.

2.2

Komisijos tikslai – visuomenės apsauga, finansinis stabilumas ir bendrosios rinkos stiprinimas, kurios veikimą užtikrinti trukdo nors iš dalies ir suderintos nacionalinės priežiūros sistemos.

2.3

Siekiant šių tikslų, būtina nustatyti reglamentuose numatytas kompetencijos sritis, kad būtų galima sukurti Europos priežiūros institucijas pertvarkant veikiančius Europos priežiūros komitetus. Pasiūlymas priimti šią iš dalies keičiančią direktyvą leis atlikti norimus pakeitimus esamuose dokumentuose ir siekti norimo vienodumo.

2.4

Šis pasiūlymas dera su Europos Komisijos politika, kurios ji ėmėsi išanalizavusi Jacques de Larosière vadovaujamos aukšto lygio ekspertų grupės ataskaitos išvadas, t. y. sukurti veiksmingesnę, labiau integruotą ir darnesnę Europos priežiūros sistemą. Pagal 2009 m. gegužės mėn. Europos Komisijos komunikatą, šią priežiūros sistemą turėtų sudaryti Europos sisteminės rizikos valdyba, kuriai būtų pavesta makroekonomikos ir finansiniam stabilumui grėsmę keliančios rizikos stebėsena, ir Europos finansų priežiūros institucijų sistema, kurią sudarytų nacionalinių finansų priežiūros institucijų tinklas, derinantis veiksmus su naujosiomis Europos priežiūros institucijomis.

2.5

Naujosios priežiūros institucijos bus sukurtos pertvarkius tris priežiūros komitetus, kurie užėmė priežiūros architektūroje, išplaukiančioje iš profesoriaus Lamfalussy sprendimų priėmimo proceso, trečiąją pakopą; jiems atitinkamai buvo pavesta prižiūrėti bankų veiklą, draudimą ir profesines pensijas bei finansų rinkas.

2.6

Siekiant parengti labiau suderintas Europos finansines taisykles, 2009 m. gegužės mėn. komunikate „Europos finansų priežiūra“ (1) Komisija užsibrėžė tikslą – leisti priežiūros institucijoms parengti techninių standartų projektus ir sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija apie mikrolygio rizikos ribojimą.

2.7

Šiuo pasiūlymu pradėtas darbas tęsiamas trimis kryptimis. Pasiūlyme apibrėžiama techninių standartų (priemonių, metodų, statistikos, formų ir pan.) taikymo sritis; šių standartų, kuriuos patvirtinti turės Europos Komisija, tikslas – didesnį vienodumą užtikrinanti priežiūros priemonių konvergencija.

2.8

Pasiūlyme Europos priežiūros institucijoms suteikiama teisė spręsti nesutarimus tarp nacionalinių institucijų tais atvejais, kai institucijos privalo bendradarbiauti, kadangi bendras interesas tampa svarbesnis už nacionalinį interesą ir kai prieš priimant privalomą sprendimą būtinas susitaikymas.

2.9

Galiausiai, pasiūlyme nurodomi tinkami keitimosi informacija kanalai, kad nekiltų teisinių kliūčių nustatant bendrus, visų pirma nacionalinių ir naujųjų Europos priežiūros institucijų santykių, principus.

2.10

Be to, naujosios Europos priežiūros institucijos turi teisę kartu su ES nepriklausančių šalių priežiūros institucijomis svarstyti tarpvalstybinių susijungimų ir įsigijimų rizikos ribojimo aspektus ir skelbti su tuo susijusias nuomones ir sudaryti patvirtintų Bendrijos finansų subjektų sąrašus.

3.1

Šioje EESRK nuomonėje laikomasi tokios pat pozicijos kaip ir nuomonėse dėl Larosière ataskaitos (2) ir dėl Makrolygio ir mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros, kurios buvo priimtos prasidėjus 2007–2008 m. finansų krizei. Nors pagrindinės tiesioginės šios krizės priežastys gali būti siejamos su JAV finansų sistemos sutrikimais, ji taip pat atskleidė Europos priežiūros sistemų trūkumus ir tarp jų esančius skirtumus. Komitetas apgailestauja, kad nei krizių, nei ankstesnių atvejų (pvz., bendrovės „Equitable Life“ byla) nepakako, kad būtų anksčiau pradėtos būtinos reformos.

3.2

Sunkumai, su kuriais susidūrė tarpvalstybinę veiklą plėtojusių įstaigų klientai, gali sumažinti vartotojų pasitikėjimą bendrąja rinka.

3.3

Naujosiose priežiūros institucijose turėtų veikti konsultacinės struktūros, kurios konsultuotųsi su atitinkamais specialistais, profesinių sąjungų organizacijomis, finansų paslaugų vartotojais ir plėtotų dialogą su EESRK kaip pilietinės visuomenės atstovu.

3.4

EESRK atkreipia dėmesį į techninį trijų naujųjų institucijų pobūdį. Šie nepriklausomi organai privalo likti pavaldūs Komisijos ir galiausiai Europos Parlamento politiniams įgaliojimams.

3.5

Komitetas pažymi, kad labiau suderinta priežiūros praktika turėtų būti naudinga finansų įstaigoms, vykdančioms veiklą keliose valstybėse narėse. Komitetas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad siūloma sistema nesukuriami nauji apribojimai finansų subjektams, dėl kurios patirtos sąnaudos tektų vartotojams, išskyrus tas valstybės, kurios pasinaudojo palankesnėmis reglamentavimo sąlygomis ir konkurencijos iškraipymu ir todėl turės pakeisti savo praktiką.

3.6

EESRK pritaria, kad į siūlomą sistemą būtų įtrauktas geresnio reglamentavimo principas, kurį užtikrintų viešosios konsultacijos, ir pradiniame priemonių kūrimo etape atliekamas poveikio vertinimas. Komitetas taip pat palankiai vertina Komisijos siekį skirti dėmesį lankstumui ir būtinumui.

3.7

Turėdamas omenyje kolegialų šių trijų naujų priežiūros institucijų pobūdį, Komitetas ragina išlaikyti skirtingų nacionalinių institucijų pusiausvyrą nesutarimų atvejais. EESRK kolegialumas reikštų, kad nacionalinės institucijos priima bendrus sprendimus neatsižvelgdamos į rinkų dydį arba į tai, ar rinkose dalyvauja ne tik jų šalių veiklos vykdytojai.