17.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 151/36

1.1

EESRK valstybėms narėms rekomenduoja iš baltojoje knygoje ir joje pateiktame veiksmų plane bendrais bruožais apibūdintų veiklos sričių išskirti Bendrijos prioritetus; tai reikėtų atlikti pagal Lisabonos sutartį, kuri turėtų įsigalioti 2009 m., nes Sutarties 149 straipsnyje dėmesys visų pirma sutelkiamas į sporto reikšmę švietimui ir jaunimui.

1.2

Europos ateitis priklauso nuo jos žmonių sveikatos ir jų darbo našumo. EESRK yra labai susirūpinęs, kad viršsvorio ir nejudraus gyvenimo būdo sukeltos ligos tapo ir jaunimo problema.

1.3

EESRK rekomenduoja, kad, planuojant naujas programas sveikatą stiprinančiam sportui skatinti, reikėtų atsižvelgti į Bendrijos ir daugiadisciplinį aspektą. Bendra įvairių departamentų pozicija Bendrijos lygiu galėtų turėti teigiamą poveikį pavienėms priemonėms, kurias nacionaliniu lygiu įgyvendina valdžios struktūros.

1.4

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į reikalingų ir subsidiarumo principą atitinkančių priemonių įgyvendinimo svarbą. EESRK ragina Komisiją toliau atlikti svarų vaidmenį koordinuojant ir skatinant šioje srityje reikalingą darbą.

1.5

Privalomas fizinis lavinimas bendrojo lavinimo mokyklose turėtų būti prailgintas bent jau iki trijų valandų per savaitę. Komitetas rekomenduoja, kad aukštojo mokslo įstaigos taip pat suteiktų galimybę sportuoti ir kad dalyvavimas fizinio lavinimo užsiėmimuose taptų privaloma mokymo programų dalimi. Tiek bendrojo lavinimo mokyklose, tiek aukštojo mokslo įstaigose fizinė ir sportinė veikla — grupėje ar individuali — turėtų būti organizuojama įtraukiant visus vaikus ir jaunuolius, įskaitant neįgaliuosius. Tuo pačiu mokyklose turi būti kreipiamas dėmesys į sportavimo ir ypač į prausimosi po sporto pamokų sąlygas, kurios dažnai yra atgrasios ir neskatina jaunuolių sportuoti.

1.6

Visų lygių socialinius partnerius reikėtų raginti skatinti sveiką gyvenseną. Turėtų būti sukurtos paskatos darbdaviams imtis priemonių sveikatai stiprinti įmonėje, kurioms priklauso ir fiziniam aktyvumui skirtos programos.

1.7

Komitetas rekomenduoja šiam klausimui sukurti darbo grupę, kuri apžvelgtų įvairių valstybių narių patirtį šioje srityje ir išnagrinėtų pasirinkimo galimybes, visų pirma žmonių su negalia įtraukimo būdus.

1.8

EESRK mano, kad vertėtų pradėti informavimo kampanijas, skirtas supažindinti su naujomis galimybėmis prašyti finansavimo, atsižvelgiant į tai, kad iki šiol pagal programas sportui buvo numatoma skirti nedaug lėšų. Komitetas rekomenduoja informuotumą didinančias iniciatyvas įtraukti į išsamią integruotą strategiją. Informavimo priemonės neturėtų būti skirtos vien jaunimui. Jos turėtų būti pagrįstos nuostata, kad sportas gali būti naudingas visoms amžiaus grupėms, taip pat ir žmonėms su negalia.

1.9

EESRK rekomenduoja struktūriniuose fonduose numatyti atskirą paketą, kuris būtų skirtas sporto, poilsio, bendruomeniniams ir daugiafunkciniams infrastruktūros objektams. Bet atkreipia dėmesį, kad savivaldos ir regioninė valdžia dažnai yra linkus verčiau statyti dideles sporto arenas, nei rūpintis gyventojams sportuoti skirtų aikštelių ir kitokių infrastruktūros objektų įrengimu. Todėl struktūriniai fondai pirmiausia turi skatinti būtent tokių objektų įrengimą.

1.10

EESRK palankiai vertina pasiūlymą vėl įsteigti sporto forumą atsižvelgiant į jo potencialą būti vertinga visų pagrindinių suinteresuotų subjektų dialogo platforma ir kurti konkrečias priemones sportinės veiklos tobulinimui užtikrinti.

1.11

EESRK labai džiaugtųsi galėdamas dalyvauti sporto forume stebėtojo teisėmis. Taip būtų sudaryta galimybė tiesiogiai perteikti pilietinės visuomenės požiūrį.

1.12

EESRK rekomenduoja išplėsti už sporto finansavimą atsakingos darbo grupės veiklą ir pavesti jai nagrinėti valstybių narių su sportu susijusių mokesčių ir socialinės apsaugos nuostatas bei rinkti geriausios patirties pavyzdžius.

1.13

EESRK mano, kad būtina kovoti su nusikalstamumu didelio masto tarptautinių ir nacionalinių sporto renginių vietose ypatingą dėmesį skiriant moterų ir vaikų apsaugai.

1.14

EESRK laikosi nuomonės, kad skaidrumo tikslais sporto organizacijų vadovai, tiesiogiai ar netiesiogiai besinaudojantys Bendrijos fondais, kurie dalyvauja varžybose su profesionaliais atletais ar komandomis ir kurių metinis biudžetas viršija 5 milijonus eurų, turėtų, kaip to reikalaujama iš viešosios ar politinės valdžios pareigūnų, kasmet įrodyti savo pajamų ir įgyto turto kilmę.

1.15

Turėtų būti plėtojamas socialinis dialogas įtraukiant į jį ne tik profesionalius sportininkus, bet ir sporto klubus bei ne pelno organizacijas, jis taip pat turėtų apimti sporto mokytojų ir trenerių, sporto mokslininkų, sporto medicinos specialistų, fizioterapeutų, masažuotojų ir pan. veiklą. Be to, dialoge taip pat turėtų dalyvauti profesinės grupės, gaunančios nemažas pajamas iš veiklos sporto srityje: treneriai, valdytojai, renginių organizatoriai, agentūros, propaguotojai, rinkodaros specialistai ir pan. Reikėtų paskatinti valstybes nares ir nacionaliniu lygmeniu užtikrinti veiksmingą socialinį dialogą visose sporto šakose.

2.1

Sportas yra susijęs su įvairiais visuomenės aspektais: švietimu, kultūra, ekonomine veikla ir laisva konkurencija, laisvu asmenų ir prekių judėjimu, žmogaus teisėmis ir sveikatos apsauga. Be abejonės, sportas visuomenei reikšmingas ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir dėl daugelio kitų priežasčių.

2.2

Per pastaruosius dešimtmečius sporto klubai labai pasikeitė. Pamažu jie prarado nacionalinį ir mėgėjišką pobūdį. Daugelis jų šiuo metu veikia kaip įmonės ir jiems galioja bendrosios rinkos taisyklės.

2.3

Europos Sąjunga sporto srityje kol kas neturi jokios tiesioginės teisinės jurisdikcijos. Su sportu susijusias teisines pasekmes lemia Europos antriniai teisės aktai (pvz., precedentų teisė) arba tiesioginis pirminės teisės, kuri tinka ir sporto sričiai, taikymas.

2.4

Iki baltosios knygos paskelbimo ES lygmens sporto strategijos nebuvo, tačiau į sportą visada buvo atsižvelgiama daugelyje Europos politikos sričių. Sporto svarba minima 1997 m. Amsterdamo sutartyje; vėliau – 1999 m. Helsinkio susitikimo metu pateiktame pranešime apie sportą, kuriame Europos Komisija paskelbė priemones sporto socialiniam ir švietimo vaidmeniui stiprinti. Visuose šiuose dokumentuose pabrėžiama sporto socialinė, visuomeninė ir švietimo funkcija.

2.5

2000 m. Nicos deklaracijoje taip pat kalbama apie sportą, o 2004 m. įvykusioje tarpvyriausybinėje konferencijoje buvo nuspręsta sportą įtraukti į ES sutartį.

2.6

Europos Parlamentas taip pat priėmė du pranešimus su sportu susijusiais klausimais (1); be to, Nepriklausoma Europos sporto apžvalga  (2) nepriklausomai nuo Komisijos parengė svarbų dokumentą apie Europos sportą, kurio pirmoje dalyje aptariamas Europos sportas apskritai, o antroje – analizuojamas sportas Europos futbolo požiūriu.

2.7

Lisabonos sutartyje, kurią tikimasi priimti 2009 m., sportui skiriama atskira pastraipa, todėl sportas pagaliau tapo viena iš ES atsakomybės sričių.

2.8

Prieš rengiant baltąją knygą, vyko ilgos konsultacijos su valstybių narių valdžios institucijomis, NVO ir organizuota pilietine visuomene, olimpiniais komitetais ir sprendimus priimančiais pareigūnais, taip pat vyko konferencijos ir neoficialūs ministrų posėdžiai kartu su keletą mėnesių trukusiomis konsultacijomis internetu, kurių metu buvo gauti 777 atsakymai. Keletą posėdžių surengė įvairūs ES generaliniai direktoratai, kad būtų parengtas susitarimas dėl su sportu susijusių politikos sričių aspektų. Baltojoje knygoje nurodyta daug iniciatyvų, skirtų mėgėjiškam ir profesionaliam sportui, tačiau pripažįstama, kad sportas išlieka kiekvienos valstybės atsakomybės sritimi.

2.9

Išanalizavus konsultacijų išvadas, tapo aišku, kad pagrindiniai sporto klausimai yra susiję su trimis svarbiausiomis sritimis. Jos yra tokios:

2.10

Be šių sričių buvo nurodytos dar šešios kitos problemos, kurios gerokai skiriasi viena nuo kitos:

2.11

Remdamasi šiais tyrimais, Komisija pripažino, kad Europos Sąjungai reikia labiau atsižvelgti į sporto ypatumus ir spręsti nustatytas problemas. Tapo akivaizdu, kad jau parengtose ir planuojamose ES programose ir priemonėse sportui reikia suteikti didesnę reikšmę ir turi būti priimti sprendimai, kaip ES finansavimas galėtų būti panaudotas su sportu susijusiems projektams remti. Paaiškėjo, kad ES lygiu būtinas glaudesnis dialogas ir politinis bendradarbiavimas sporto srityje.

3.1

Baltojoje knygoje teigiama, kad „bendras iniciatyvos tikslas – nustatyti strategines sporto vaidmens Europoje gaires, skatinti diskusijas dėl konkrečių problemų, didinti sporto matomumą ES politikos formavimo procese ir informuoti visuomenę apie konkrečius šio sektoriaus poreikius ir ypatumus. Iniciatyva siekiama atkreipti dėmesį į svarbius klausimus, pvz., ES teisės aktų taikymą sporto sričiai ir nustatyti tolesnius su sportu susijusius ES lygmens veiksmus“ (3).

3.2

Baltojoje knygoje nurodytos penkiasdešimt trys konkrečios priemonės ir pabrėžiamas teigiamas sporto vaidmuo daugelyje visuomenės sričių. Numatytų priemonių sąrašas, pavadintas Pierre de Coubertine veiksmų planu, pateikiamas baltosios knygos priede. Šiuo planu siekiama dviejų pagrindinių tikslų:

4.1

Tolesniuose punktuose pateikiamos išsamios EESRK pastabos, parengtos pagal baltosios knygos struktūrą.

4.2

EESRK visiškai pritaria svarbaus ir teigiamo sporto vaidmens visuomenėje analizei.

4.3

EESRK džiaugiasi, kad Komisija ketina sveikatą stiprinančią fizinę veiklą padaryti su sportu susijusios veiklos kertiniu akmeniu, todėl pritaria fizinės veiklos gairėms ir minčiai sukurti sveikatą stiprinančios fizinės veiklos (HEPA) tinklą. Moksliškai įrodyta, kad nejudrus gyvenimo būdas ir nepakankamas aktyvumas didina nutukimo ir daugelio chroniškų ligų pavojų. Tokių ligų gydymas ir prarastas darbo laikas yra didžiulė našta biudžetui ir ekonomikai. Naudingiau būtų skirti lėšų prevencijai ir fizinio aktyvumo skatinimui. Išplėtus konkrečiai amžiaus grupei ir lyčiai skirtas galimybes sportuoti bei skatinant pensinio amžiaus asmenų sportą, galima veiksmingai užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, taigi, sumažinti riziką, kad tokiems asmenims turės būti suteikta medicinos pagalba. Tačiau kartu būtina pakeisti ir visuomenės mąstyseną.

4.4

EESRK sutinka, kad sektorių bendradarbiavimas yra svarbus ir kad dabartinėse Bendrijos programose (mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, visuomeninės sveikatos, jaunimo, pilietybės ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi) turėtų būti atsižvelgta į sportą.

4.5

EESRK palankiai vertina tai, kad baltojoje knygoje aptariama būtinybė koordinuoti kovos su dopingu priemones, ir mano, kad valstybės narės savo kovos su dopingu veiksmus turėtų derinti su dabartinėmis tarptautinėmis organizacijomis, pirmiausia siekiant išvengti veiklos pasikartojimo ir paskatinti veiksmingesnį išteklių naudojimą. Šiuo metu kova su dopingo vartojimu yra nepakankama ir neatgraso jaunimo nuo jo vartojimo. EESRK siūlo šiuo tikslu atlikti valstybių narių teisėkūros padėties tyrimą ir lyginamąją teisinę trūkumų ir spragų analizę.

4.6

EESRK atkreipia dėmesį, kad kovai su dopingu sukurti registrai kelia abejonių dėl asmens duomenų apsaugos, kaip numatyta Bendrijos teisės aktuose.

4.7

EESRK džiaugiasi, kad baltojoje knygoje aptariama galimybė remti sportą ir fizinę veiklą įgyvendinant dabartines Bendrijos programas, apimančias švietimą ir mokymą (Comenius, Leonardo, Erasmus, Grundtvig, EQF ir ECVET).

4.8

EESRK palankiai vertina jaunų sportininkų ir sportininkių rengimo tyrimą. Komitetas rekomenduoja atlikti sporto klubų atsakomybės talentingų jaunų sportininkų atžvilgiu tyrimą siekiant užtikrinti, kad pasibaigus sutarčiai jiems bus suteikta teisė į profesinį mokymą ir pagalba integruojantis į darbo rinką.

4.9

EESRK pabrėžia, kad talentingų jaunų sportininkų ir sportininkių mokymo sistemos turi būti prieinamos visiems ir sudaryti sąlygas laisvam darbo jėgos judėjimui. Vis dėlto vietoje išugdytų žaidėjų klausimas turėtų būti nuodugniai išanalizuotas atsižvelgiant į tai, kad klubams tenka pagrindinis vaidmuo atrenkant ir ugdant jaunus talentus; į šią veiklą jie investuoja daug lėšų tokiu būdu teikdami naudą visuomenei. Reikėtų paskatinti klubus tęsti šią veiklą.

4.10

EESRK su pasitenkinimu pažymi, kad baltojoje knygoje nemažai dėmesio skiriama ne pelno siekiančioms sporto organizacijoms, savanoriškai veiklai ir visuomeniniam sportui atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis Europos sporto veiklos vyksta šiomis sąlygomis.

4.11

Kartu EESRK norėtų nurodyti, kad, atsižvelgiant į labai didelę tradicijų šioje srityje įvairovę, ne pelno organizacijų padėtis, susijusi su finansavimu, ekonomine veikla ir centrinės bei vietos valdžios skiriama parama kiekvienoje šalyje, yra skirtinga. EESRK tikisi, kad numatomame šio klausimo tyrime minėti skirtumai bus išnagrinėti.

4.12

EESRK džiaugiasi, kad pripažįstama, jog ES priemonės ir programos gali padėti geriau išnaudoti sporto potencialą kaip socialinės įtraukties skatinimo priemonę siekiant sudaryti sąlygas pažeidžiamų ir nepalankioje padėtyje atsidūrusių socialinių grupių bei visos plačiosios visuomenės bendradarbiavimui.

4.13

Baltojoje knygoje aptariamas žmonių su negalia sportavimo klausimas. EESRK malonu atkreipti dėmesį į tai, kad dokumente aptariamas infrastruktūros pritaikymo neįgaliųjų poreikiams ir sporto instruktorių bei savanorių mokymo dirbti su neįgaliaisiais klausimas.

4.14

EESRK palankiai vertina tai, kad baltojoje knygoje minimas aktyvesnis moterų sportas ir aktyvesnis jų vaidmuo bei vyrų ir moterų lygių galimybių skatinimas. Moterų sportas gali daryti teigiamą poveikį šeimų ir vaikų sportui ir atnešti nemažą visuomeninę naudą.

4.15

EESRK pritaria minčiai bendradarbiauti su dabartinėmis nacionalinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis užkertant kelią smurtui sporto renginių metu ir mano, kad gyvybiškai svarbu užkirsti kelią veiklos pasikartojimui bei paskatinti veiksmingesnį išteklių naudojimą.

4.16

EESRK primena, kad ES valstybių narių bendradarbiavimas užkertant kelią smurtui sporto renginių metu šiuo metu vyksta policijos bendradarbiavimo darbo grupėje (PBDG) bendradarbiaujant vidaus reikalų klausimais.

4.17

EESRK džiaugiasi, kad dokumente pripažįstamas sporto ekonominis poveikis ir jo potencialas kurti darbo vietas, tačiau apgailestauja, kad nėra aptariama galimybė ateityje ES finansavimą skirti nustatytus kriterijus atitinkantiems sporto, laisvalaikio, bendruomenės ir daugiafunkciniams įrenginiams.

4.18

EESRK mano, kad sprendimų priėmimo tikslais vertėtų įdiegti standartizuotų statistinių duomenų apie sportą ES lygiu sistemą.

4.19

EESRK atkreipia dėmesį į nacionalinių sporto struktūrų ir statistikos sistemų įvairovę ir į tai, kad didelė sporto ekonominė nauda yra nurodyta rodikliais, kurių negalima tiksliai išmatuoti (pvz., nedarbingumo atostogų sutrumpėjimas ir mažesnės išlaidos vaistams, didesnė socialinė sanglauda).

4.20

EESRK mano, kad Eurobarometro apklausos yra naudingos, palankiai vertina planuojamą tyrimą dėl sporto sektoriaus ir Lisabonos proceso sąsajų bei didelių sporto renginių organizavimo geriausios patirties mainus.

4.21

Atsižvelgdamas į pirmiau minėtą Europos sporto struktūrų įvairovę, EESRK palankiai vertina Komisijos idėją atlikti tyrimą dėl sporto finansavimo ir su tuo susijusių mokesčių lengvatų bei paskatų valstybėse narėse.

4.22

EESRK nuomone, sporto ypatumų ir Europos teisės aktų santykis yra labai svarbus klausimas ir tai būtina paaiškinti sporto organizacijoms.

4.23

EESRK mano, kad reikia toliau ieškoti tinkamesnio sprendimo. Ilgainiui precedentų teisės taikymas neužtikrins pakankamo teisinio apibrėžtumo suinteresuotiems sporto sektoriaus subjektams.

4.24

Būtinybė sporto organizacijų taisykles ir interesus suderinti su Europos teisės aktais yra susijusi su daugeliu kitų klausimų: planuojamu poveikio žaidėjų agentams įvertinimu, planuojamu dialogu dėl licencijų išdavimo klubams ir bendru sporto renginių transliavimo teisių pardavimu. EESRK remia šiuos pasiūlymus.

4.25

EESRK sutinka, kad reikia apsaugoti sportuojančius nepilnamečius, ir palankiai vertina baltojoje knygoje nustatytus veiksmus: direktyvos dėl dirbančio jaunimo apsaugos stebėseną, tyrimo dėl vaikų darbo užsakymą ir valstybių narių informavimą apie taikomus teisės aktus.

4.26

EESRK visiškai remia pastangas kovoti su nusikaltimais, susijusiais su sportu (korupcija, pinigų plovimas), ir šiuo klausimu rengti Europos strategijas.

4.27

EESRK sutinka, kad ES profesionaliems klubams reikalinga stabili licencijavimo sistema, užtikrinanti jų veiklos skaidrumą.

4.28

EESRK mano, kad labai svarbu perskirstyti iš žiniasklaidos gaunamas pajamas taikant solidarumo priemones ir taip remti mėgėjų sportą.

4.29

Atsižvelgdamas į daugelį šioje nuomonėje nurodytų veiklos rūšių, EESRK palankiai vertina tolesnį dialogą ir susitarimus tarp Komisijos, valstybių narių ir NVO bei tarp Europos institucijų.

4.30

EESRK neabejotinai remia Europos sektoriaus socialinio dialogo komitetų (4) steigimą siekiant sudaryti sąlygas bendrosios Europos darbo rinkos veikimui sporto srityje. Į Europos lygmens socialinį dialogą reikėtų įtraukti ne tik darbdavius (klubus) ir darbuotojus (sportininkus, trenerius ir aptarnaujantįjį personalą), bet ir įvairiuose sporto sektoriuose veikiančius sporto įrangos gamintojus bei tarptautines organizacijas.

4.31

Europos socialinio dialogo temos galėtų būti šios: sportininkų pensijų fondai, su reklama ir atvaizdo naudojimu susijusios teisės, darbuotojų sveikata, vietos lygiu išugdytų žaidėjų problemos, darbo sutartys bei skatinimas imtis naujos profesinės veiklos baigus sportinę karjerą.