31.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/29

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo pastaruoju metu priimtose nuomonėse dėl lyčių lygybės skatinimo ne kartą minėjo ir dar kartą pabrėžia, kad šioje srityje turėtų būti pasiekta daug daugiau pažangos (2). Lyčių lygybė yra vienas iš Europos Sąjungos politikos prioritetų ir turi toliau juo likti. Nors pastaraisiais metais į lyčių lygybės skatinimą ES buvo įdėta daug pastangų, daugelyje veiklos sričių moterys vis dar diskriminuojamos (3) — tai turi pasikeisti. Egzistuoja ir vyrų diskriminacija dėl lyties, nors ir mažesnė — šis klausimas taip pat turi būti išspręstas. Šioje srityje yra ir daugybė kitų problemų, kurių priežastis — diskriminacija (dėl lytinės orientacijos, amžiaus, sveikatos būklės, neįgalumo, tautybės) arba kurias didina lyčių nelygybė.

1.1.1

Egzistuoja daug įvairių lyčių nelygybės formų; su jomis susiduriama visoje ES, todėl labai svarbu jas atpažinti, dokumentuoti, surinkti apie jas informaciją ir ją išanalizuoti, kad iš jų būtų galima pasimokyti Bendrijos lygmeniu ir rasti reikiamus sprendimus.

1.1.2

Todėl EESRK palankiai vertina bet kokią veiksmingą priemonę, padedančią užtikrinti, kad lyčių lygybė taptų tikrove.

1.1.3

EESRK pritaria pasiūlymui įsteigti Europos lyčių lygybės institutą (4) (toliau — „Institutas“), kuris, jo manymu, bus veiksminga ir didelį potencialą turinti priemonė, papildanti ES ir valstybių narių pastangas skatinant lyčių lygybę ES ir valstybių narių teisinėje sistemoje, ir praktikoje.

1.2

EESRK sutinka su priežastimis, dėl kurių siūloma steigti nepriklausomą institutą, ir su sprendimu, kad Institutas neturi pakeisti ar susilpninti dabartinių Bendrijos lygmeniu veikiančių išmėgintų ir išbandytų arba šiuo metu kuriamų specializuotų tarnybų (5). Įsteigus Institutą, neturi susilpnėti ir lyčių lygybės principo taikymas Bendrijos struktūrose ir politikoje bei programose: EESRK įsitikinęs, kad Institutas tik dar labiau sustiprins šio principo taikymą.

1.3

EESRK mano, kad Institutas dėl savo objektyvumo, neutralumo, nepriklausomumo, specialistų patirties ir galimybės vienoje vietoje kaupti visą aktualią informaciją taps autoritetingas ir galės būti svarbi priemonė, naudinga patiems įvairiausiems naudotojams. Jei tik lyčių lygybės principas bus plačiai taikomas, Institutas bus naudingas patiems įvairiausiems „klientams“ — pradedant įvairiausiais pilietinės visuomenės sluoksniais ir baigiant ES politiką formuojančiomis struktūromis.

1.3.1

Be to, Institutas veiks ne tik ES, bet ir visoje Europoje, o priėmus naujų narių — ir išsiplėtusioje ES, taip pat tarptautiniu mastu. Todėl jis padės plėtoti ryšius ir mainus tarp įvairių kultūrų.

1.4

EESRK mano, kad, atsižvelgiant į ambicingus Instituto tikslus ir užduotis, reiktų aiškiau apibrėžti jo galias ir pareigas vykdant įvairias jam priskirtas funkcijas: tyrimus, informavimą, visuomenės švietimą ir t. t. Reikia tiksliai apibrėžti duomenų rinkimo ir informacijos apdorojimo užduotis, kad Institutas galėtų atlikti visą jam skirtą vaidmenį formuojant ES politiką. Čia reiktų nurodyti, kad visos Bendrijos struktūros turėtų naudotis atskirų valstybių narių statistikos ištekliais. Institutas turėtų turėti galimybę pateikti savo nuomonę apie planuojamus projektus. Be to, Institutas turėtų atlikti šviečiamąją funkciją lyčių lygybės klausimais ir turėti galimybę pateikti savo nuomonę apie Bendrijos iniciatyvas ir veiklą lyčių lygybės srityje.

1.4.1

EESRK mano, kad Instituto tikslų ir užduočių patikslinimas pagrįstų jo reikšmę ir parodytų, kad jam reikia išteklių šiems tikslams įgyvendinti.

1.5

Institutas turi turėti tvirtą moralinę galią, todėl ypač svarbu, kad jo veikla būtų skaidri ir kad jis užmegztų tikrai veiksmingus santykius su atitinkamomis pilietinės visuomenės grupėmis (išvardytomis 10 straipsnio 1 dalies a–c punktuose), kurios turi didžiulę analitinę patirtį ir kompetenciją lyčių lygybės klausimais ir kurios gali tiesiogiai atspindėti ES piliečių poreikius. Todėl EESRK ypač rekomenduoja pilietinės visuomenės atstovams skirti daugiau vietų Instituto valdančiojoje taryboje (žr. 3.7.2 ir 3.7.3 punktus). Šiame kontekste EESRK dar kartą pabrėžia svarbų įvairių lygmenų socialinių partnerių vaidmenį sprendžiant lyčių nelygybės problemas darbo rinkoje.

1.6

Taip pat EESRK ypač ragina Europos socialinių partnerių ir atitinkamų reprezentatyvių NVO atstovams valdančiojoje taryboje suteikti tokias pat galias kaip ir kitiems nariams, t. y. suteikti jiems balsavimo teises (taip pat žr. 3.7.4 punktą).

1.7

EESRK mano, kad Institutui svarbu skirti pakankamai lėšų, kad jis galėtų vykdyti savo misiją kartu su kitomis lyčių lygybės srityje dirbančiomis Bendrijos tarnybomis arba programomis, bet ne jų sąskaita.

1.8

Pasiūlyme dėl reglamento nenurodoma, kur Institutas bus įsteigtas. Tačiau EESRK mano, kad jis turėtų būti įsteigtas kurioje nors šalyje, įstojusiose į ES 2004 metais. Kai kurios iš šių šalių jau išreiškė norą, kad Institutas būtų įsteigtas jose; be to, tokiu būdu būtų patenkintas poreikis subalansuotai decentralizuoti institucijas ES ir suteikta galimybė palaikyti tiesioginius ryšius su vienos iš šių šalių piliečiais ir daugiau sužinoti apie jos patirtį vyrų ir moterų lygių galimybių srityje.

1.9

EESRK įsitikinęs, kad glaudus bendradarbiavimas su Institutu bus naudingas abiem pusėms, ir pareiškia, kad yra pasirengęs bendradarbiauti su Institutu pagal Bendrijos taisykles.

2.1

2005 m. gegužės 8 d. Europos Komisija paskelbė savo pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, įsteigiančio Europos lyčių lygybės institutą (6), ir savo panešime spaudai (7), be kita ko, nurodė, kad:

„Institutas bus nepriklausomas kompetencijos centras, veikiantis Europos lygmeniu. Jis rinks, analizuos ir platins patikimus ir palyginamus tyrimų duomenis ir informaciją, reikalingą politikos kūrėjams Briuselyje ir valstybėse narėse. Jis turės dokumentacijos centrą ir biblioteką, kuria galės naudotis visuomenė.

Organizuodamas politikos kūrėjų, ekspertų ir suinteresuotųjų asmenų susitikimus Institutas skatins tyrimus ir patirties mainus ir įvairiuose renginiuose, įskaitant konferencijas, kampanijas ir seminarus, informuos apie lyčių lygybės politiką. Kita labai svarbi funkcija — kurti priemones, padėsiančias lyčių lygybės klausimus integruoti į visas Bendrijos politikos sritis.“

2.2

Per šį ilgą laikotarpį nuo 1995 m., kai pirmą kartą buvo prabilta apie Europos Instituto įsteigimą, iki 2002 m. gegužės mėn., kai buvo paskelbtas pasiūlymas dėl reglamento, buvo atlikti specializuoti ir strateginiai tyrimai, kurie leido apgalvotai planuoti tolesnius veiksmus (8).

2.3

2004 m. birželio 1 ir 2 d. susitikime Europos užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų apsaugos taryba visais balsais pritarė Europos instituto įsteigimui (9).

„Delegacijos visiškai pritarė Instituto steigimo principui ir kartu pabrėžė, kad būtina suformuoti struktūrą, kuri galėtų sukurti pridėtinę vertę ir nedubliuotų jau vykdomų funkcijų šioje srityje. Taip pat buvo paminėta būtinybė užtikrinti biudžeto neutralumą“.

Taryba pavedė Institutui:

2.3.1

Po to Europos Taryba paprašė Komisijos pateikti pasiūlymą (10).

2.4

Taigi sprendimas įsteigti Institutą buvo priimtas po ES plėtros, todėl jis galioja ir dešimčiai naujųjų šalių ir todėl EESRK mano, kad jau nuo pat pradžių Institutas turėtų veikti išsiplėtusioje ES, nes taip jis galės pasinaudoti įvairesne patirtimi, situacijomis ir praktinėmis žiniomis.

2.5

Savo nuomonėje „Pekinas + 10: Europoje ir besivystančiose šalyse padarytos pažangos lyčių lygybės srityje peržiūra“ (11) EESRK apibendrino ES vykdomą veiklą lyčių lygybės srityje ir jos raidą. Jis atkreipia dėmesį į šią nuomonę ir pabrėžia, kad svarbu suvokti, jog dėl lyčių lygybės principo taikymo, kuriam EESRK karštai pritaria, vis didėja specializuotų pranešimų, analizių ir informacijos bei jų kokybės poreikis.

2.6

Praktika parodo naujas ir esamas problemas, tiesiogiai susijusias su lyčių lygybės klausimais, su kuriomis susiduria ES ir jos valstybės narės ir kurias Institutui teks spręsti:

2.6.1

EESRK jau savo „Pekinas + 10“ nuomonėje, su kuria skaitytojui rekomenduoja susipažinti, atkreipė dėmesį į daugybę sričių, kuriose reiktų imtis atitinkamų priemonių, gana išsamiai jas išvardydamas (12).

2.7

Kaip minėta pirmiau, EESRK supranta, kad lyčių lygybės principas taikomas vis plačiau ir yra toliau plėtojamas. Todėl EESRK sutinka, kad valstybių narių ir pilietinės visuomenės suinteresuotųjų asmenų pastangų sutelkimas norint, kad jie padėtų Bendrijos struktūroms spręsti šiuos klausimus, turi būti pavestas nepriklausomai institucijai, nes taip sustiprės sinergija. EESRK taip pat mano, kad svarbu užtikrinti, jog Institutas ir Bendrijos tarnybos papildytų vienos kitas ir jog jos, glaudžiai bendradarbiaudamos su Institutu, ir toliau stiprintų lyčių lygybės principą. Analogiškai — bendradarbiavimas su institucijų mechanizmais, skirtais lyčių lygybė klausimams, turi tapti norma.

2.8

EESRK primena, kad nors Instituto įsteigimas yra žingsnis pirmyn, jį įsteigus neišnyksta poreikis imtis kitų priemonių, skirtų užtikrinti lygias galimybes įgyvendinant visus tikslus, patvirtintus Bendrijose dokumentuose. Svarbiausias Instituto vaidmuo — aktyviai prisidėti prie Lisabonos uždavinių, susijusių su augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimu, įgyvendinimo.

2.9

EESRK pritaria, kad Institutą reikia įsteigti. Tačiau tam turi pritarti ir visos Europos, atskirų valstybių ir atskirų teritorijų pilietinė visuomenė, be kurios pritarimo bus sunku užsitikrinti sėkmę. Todėl į šią naują instituciją reikia pakankamai investuoti, kad ji būtų patikima ir ja būtų pasitikima. Tai leis jai sėkmingai vykdyti visokio pobūdžio veiklą ir pelnyti autoritetą, kurio ji bus verta.

3.1

EESRK pritaria Instituto įsteigimo teisiniam pagrindui, kurį sudaro Europos Bendrijos steigimo sutarties 141 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 2 dalis. Jis pritaria ir priežastims, išdėstytoms konstatuojamojoje dalyje, kurioje taip pat nurodoma, kad pasiūlymas atitinka Sutarties 5 straipsnį.

3.2

EESRK taip pat sutinka, kad bendradarbiavimas su esama infrastruktūra — fondais ir kitomis struktūromis — suderinamas su Tarybos siekiu išvengti dubliavimo. EESRK pažymi, kad 12 konstatuojamojoje dalyje netiesiogiai įtraukiamos ir kitos įstaigos ir valdžios institucijos, dirbančios ES, pvz., Eurostatas. EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl Europos reguliavimo agentūrų sistemos (13) ir į tarpinstitucinio susitarimo dėl šios sistemos projektą (14) ir pažymi, kad šiame kontekste bus apibrėžta ir Instituto vieta tarp esamų institucijų.

3.3

EESRK pažymi, kad Instituto pavadinimas anglų kalba (1 straipsnis) — The European Institute for Gender Equality — nedviprasmiškai atspindi jo misiją ir gali turėti įvairiausių reikšmės atspalvių (etinių, moralinių, estetinių, seksualinių, t. t.). Tačiau iš patirties žinome, kad daugelyje ES kalbų žodis „gender“ neturi tikslaus ekvivalento. Todėl reikia rasti vertimą, kuris kuo geriau atitiktų originalą.

3.4

Instituto tikslų klausimu EESRK mano, kad 2 straipsnyje turėtų būti aiškiai paminėtas lyčių lygybės principo skatinimas.

3.4.1

EESRK taip pat mano, kad Institutui turėtų būti pavesta padėti darbdavių ir darbuotojų organizacijoms ir kitoms organizuotos pilietinės visuomenės dalims lyčių lygybės klausimais. Šis tikslas turi būti aiškiai nurodytas ir apsvarstytas.

3.5

EESRK mano, kad 3 straipsnyje išdėstytos užduotys yra svarbios tiek pat, kiek ir tikslai, todėl jos turėtų būti išplėstos, kaip išdėstyta šios nuomonės 1.4 punkte.

3.5.1

EESRK prašo 3 straipsnio 1 dalies a punkte aiškiai paminėti socialinius partnerius. Čia reiktų pažymėti, kad Europos socialiniai partneriai neseniai patvirtino veiksmų planą lyčių lygybės srityje.

3.5.2

EESRK pabrėžia, kad Instituto teikiama nauda bus akivaizdesnė, jei jis, be savo metinės ataskaitos, reguliariai skelbs informaciją apie pasiekimus pvz., vykdant Lyčių lygybės pagrindų strategiją. Be kitos informacijos, jis turėtų skelbti ir savo veiklos programą bei metinę ataskaitą (3 straipsnio 1 dalies e punktas).

3.5.3

Institutui pavestiems klausimams reikia ir atitinkamų darbo metodų. Jie turėtų būti pritaikyti įvairioms lyčių nelygybės ir diskriminacijos formoms, todėl turėtų būti naudojami lyginamieji metodai (lyginamasis vertinimas), problemų nagrinėjimai, vertikalusis (sektorių) duomenų rinkimas, lyčių lygybei skirto biudžeto sudarymas, stebėjimas, t. t. Savaime suprantama, jog Institutas šioje srityje taip pat turi bendradarbiauti su specializuotomis tarnybomis ir institucijomis.

3.5.4

EESRK pažymi, kad to paties straipsnio 1 dalies d punkte nurodoma, kad Institutas atliks tyrimus „Europoje“, t. y. plačiau nei ES — visoje EEE, būsimose ES valstybėse narėse ir Europos Tarybos šalyse.

3.5.5

Pritardamas 2 straipsnyje ir konstatuojamojoje dalyje išdėstytiems uždaviniams EESRK norėtų papildyti 3 straipsnio 1 dalies g punktą įtraukdamas nacionalinį arba regioninį lygmenį. Tai leistų įtraukti visus suinteresuotuosius asmenis, pvz., vietos ir regionų valdžios institucijas, kurios atlieka svarbų vaidmenį informuojant plačiąją visuomenę apie lyčių lygybę.

3.6

EESRK pritaria, kad Institutas turi būti nepriklausomas nuo nacionalinių institucijų bei pilietinės visuomenės (5 straipsnis). Tačiau jis mano, kad Institutas turi būti nepriklausomas ir nuo Bendrijos institucijų, nes taip jis būtų objektyvesnis jų atžvilgiu. Jau vien dėl šios priežasties EESRK siūlo padidinti pilietinės visuomenės atstovų skaičių valdančiojoje taryboje, kad būtų užtikrintas didesnis Instituto nepriklausomumas.

3.6.1

EESRK pritaria principui, kad Institutas su valstybių narių institucijomis dirba laisvai ir nepriklausomai. Jis mano, kad patariamojo forumo nariai turėtų būti atsakingi už informacijos surinkimą ir pateikimą laiku (žr. 3.8.2 punktą). Šis vaidmuo tiktų struktūroms, kurios dirba valstybėse narėse pagal direktyvą, sujungiančią direktyvas dėl lygių galimybių (15).

3.7

Instituto struktūrų klausimu EESRK palankiai vertina pastangas valdančiąją tarybą padaryti veikiančia struktūra, galinčia užtikrinti, kad Institutas lanksčiai reaguotų į pokyčius ir poreikius.

3.7.1

Tačiau EESRK mano, kad valdančiosios tarybos narius, kurie atstovaus minėtoms grupėms, turi skirti Komisija šių organizacijų siūlymu. Tai turėtų būti nurodyta 10 straipsnyje.

3.7.2

EESRK pabrėžia, kad jei valdančioji taryba nori tinkamai reaguoti į poreikius, t. y. kad ji vykdytų savo įsipareigojimus Europos Komisijai ir valstybėms narėms, ir gautų atitinkamus atsiliepimus iš pilietinės visuomenės, Bendrijos lygmeniu turi būti veiksmingai ir matomai atstovaujama Europos socialiniams partneriams ir atitinkamoms NVO, kurios, kaip teigiama reglamente, „pagrįstai suinteresuotos prisidėti prie kovos su diskriminacija dėl lyties ir lyčių lygybės skatinimo“. Be to, nėra jokių priežasčių, dėl kurių būtų negalima siūlyti įtraukti pilietinės visuomenės atstovus. Atsižvelgiant į tai, kad čia, skirtingai nei Bendrijos trišalėse institucijose, socialiniams partneriams nebus atstovaujama nacionaliniu lygmeniu, pageidautina užtikrinti bent jau aktyvų socialinių partnerių ir atitinkamų NVO dalyvavimą.

3.7.3

Todėl EESRK ragina padidinti valdančiosios tarybos narių skaičių. Jis siūlo, kad kiekvienai šaliai (Tarybai, Komisijai, socialiniams partneriams ir atitinkamoms NVO Bendrijos lygmeniu) atstovautų po šešis narius; atrenkant kandidatus, tai leistų 10 straipsnio 1 dalies a–c punktuose minimoms organizacijoms užtikrinti vienodą vyrų ir moterų skaičių. Taip šios organizacijos turėtų po dvi vietas.

3.7.4

Nėra jokios priežasties, dėl kurios socialinių partnerių ir NVO atstovai neturėtų turėti balsavimo teisių. Norėdamas geriau užtikrinti veiklos nepriklausomumą, savarankiškumą ir objektyvumą EESRK prašo Komisijos kiekvienam darbdavių, darbuotojų ir atitinkamų NVO atstovui suteikti visiškas balsavimo teises. Tai suderinama su 4 dalimi, kurioje numatoma, kad „kiekvienas valdančiosios tarybos narys arba, kai jo nėra, jo pavaduotojas turi vieną balsą“.

3.7.5

EESRK mano, kad Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros, Europos profesinio mokymo plėtros centro ir ES pagrindinių teisių agentūros vadovai taip pat galėtų tiesiogiai dalyvauti Instituto valdančiosios tarybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis (10 straipsnio 11 dalis). Instituto direktorius taip pat turėtų turėti galimybę dalyvauti (valdančiosios tarybos vardu ir (arba) pagal „susitarimo memorandumą“) šių institucijų posėdžiuose.

3.8

EESRK atsižvelgia į tai, kad patariamojo forumo vaidmuo leis valstybėms narėms įtraukti atitinkamas struktūras ir sukurti ekspertų tinklą. Kaip numatyta 12 straipsnyje, šis organas neturi sprendimų priėmimo teisės Institute, todėl nebūtina nustatyti, kad trys nariai, kurie Europos lygiu atstovauja suinteresuotoms šalims, neturi balsavimo teisės. Be to, gali kilti klausimas, kodėl juos skiria Komisija: juos turėtų tiesiogiai skirti 10 straipsnio 1 dalies a–c punktuose išvardytos organizacijos.

3.8.1

Reikia rasti būdą, kaip užtikrinti vienodą vyrų ir moterų skaičių patariamajame forume.

3.8.2

Kaip nurodoma 3.6.1 punkte, viena iš patariamojo forumo narių pareigų — užtikrinti Instituto ir šalių, kurioms jame atstovaujama, institucijų bendradarbiavimą (14 straipsnio 4 dalis).

3.9

EESRK šiek tiek abejoja dėl planuojamo Instituto finansavimo. Jis mato prieštaravimų Tarybos pranešime spaudai (minėtame šios nuomonės 2.3 punkte) apie Instituto siekį, t. y. sukurti pridėtinę vertę įgyvendinant didelius tikslus, kartu išlaikant biudžeto neutralumą.

3.9.1

Institutui dalį finansavimo numatoma skirti iš PROGRESS programos lėšų. Pasiūlymo projekto aiškinamojo memorandumo 3.6 punkte teigiama, kad „Instituto veikla skirsis nuo PROGRESS programos (2007–2013 m.) lyčių lygybės dalyje siūlomos veiklos“. EESRK šį teiginį supranta kaip argumentą, palaikantį jo poziciją, išdėstytą jo nuomonėje dėl PROGRESS programos:

„Todėl mes raginame lėšas Lyčių lygybės institutui skirti neatimant jų iš bendro PROGRESS programos biudžeto, kaip akivaizdžiai numatoma šiame pasiūlyme, o numatant atskirą finansavimą“ (16).

3.9.2

Todėl EESRK rekomenduoja Instituto išlaikymui ir sklandžiam darbui reikalingą finansavimą apsvarstyti, kai bus svarstoma ES finansinė perspektyva, ir skirti jam tiek lėšų — kad ir etapais — kad Institutui būtų suteiktas reikiamas teisinis ir finansinis saugumas, kad galėtų atlikti jam pavestus darbus.

3.9.3

EESRK mano, kad vienoje vietoje sutelkus lyčių lygybės užtikrinimo veiklą bus galima sutaupyti lėšų Bendrijos ir nacionaliniu lygmenimis. Todėl planuojamas PROGRESS programos biudžetas neturi būti sumažintas; atvirkščiai — jei nebus nuspręsta Institutui skirti atskiro finansavimo, jis turi būti padidintas šia suma.

3.9.4

Teisinantis tuo, kad buvo įsteigtas Institutas, jokiais būdais negali būti sumažintas kitų institucijų, pvz., Dublino fondo, kurių kompetencijai taip pat priklauso lygių galimybių klausimai, finansavimas.