(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1881/2006 (2) nustatyta didžiausia leidžiamoji tam tikrų teršalų, įskaitant gyvsidabrį, koncentracija maisto produktuose;

(2)

2012 m. lapkričio 22 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) priėmė nuomonę dėl gyvsidabrio ir metilo gyvsidabrio maiste (3). Toje nuomonėje Tarnyba nustatė leidžiamąją neorganinio gyvsidabrio savaitės normą (toliau – LSN) – 4 μg/kg kūno masės, ir leidžiamąją metilo gyvsidabrio savaitės normą – 1,3 μg/kg kūno masės (abi medžiagos išreikštos kaip gyvsidabris), ir padarė išvadą, kad su maistu suvartojamo šios medžiagos kiekio 95-oji procentilė yra artima LSN arba ją viršija visose amžiaus grupėse. Daug žuvies suvartojantys vartotojai, tarp kurių gali būti nėščių moterų, gali iki maždaug šešių kartų viršyti LSN. Negimę kūdikiai sudaro pažeidžiamiausią grupę. Nuomonėje padaryta išvada, kad metilo gyvsidabrio poveikis, kai viršijama LSN, kelia susirūpinimą, tačiau, jei būtų svarstomos priemonės metilo gyvsidabrio poveikiui sumažinti, rekomenduojama atsižvelgti į teigiamą žuvies vartojimo poveikį;

(3)

2014 m. birželio 27 d. Tarnyba priėmė nuomonę dėl jūros gėrybių vartojimo naudos sveikatai, atsižvelgiant į riziką sveikatai, siejamą su metilo gyvsidabrio poveikiu (4). Toje nuomonėje Tarnyba peržiūrėjo jūros gėrybių vaidmenį europiečių mityboje ir įvertino teigiamą jūros gėrybių vartojimo poveikį sveikatos rezultatams, įskaitant jūros gėrybių vartojimo nėštumo metu poveikį vaikų neurologinio vystymosi funkciniams rezultatams ir jūros gėrybių vartojimo poveikį suaugusiųjų širdies ir kraujagyslių ligų rizikai. Tarnyba padarė išvadą, kad maždaug 1–2 jūros gėrybių porcijų per savaitę suvartojimas ir iki 3–4 porcijų per savaitę suvartojimas nėštumo metu siejamas su geresniais vaikų neurologinio vystymosi funkciniais rezultatais, palyginti su tuo, kai jūros gėrybių nevartojama. Tokie kiekiai taip pat siejami su mažesniu suaugusiųjų mirtingumu nuo vainikinės arterijos ligos;

(4)

2014 m. gruodžio 19 d. Tarnyba priėmė pareiškimą dėl žuvies/jūros gėrybių vartojimo naudos, palyginti su metilo gyvsidabrio žuvyje/jūros gėrybėse keliama rizika (5), kuriame padarė išvadą, kad, siekiant užtikrinti žuvies vartojimo naudą, susijusią su 1–4 žuvies porcijų suvartojimu per savaitę, ir apsaugoti nuo metilo gyvsidabrio toksiško poveikio neurologiniam vystymuisi, žuvies/jūros gėrybių rūšių, kuriose yra daug gyvsidabrio, vartojimas turėtų būti apribotas;

(5)

atsižvelgiant į Tarnybos mokslinių nuomonių ir pareiškimo išvadas, didžiausia leidžiamoji gyvsidabrio koncentracija turėtų būti peržiūrėta, siekiant dar labiau sumažinti gyvsidabrio maisto produktuose poveikį;

(6)

naujausi paplitimo duomenys rodo, kad būtų galima sumažinti didžiausią leidžiamąją gyvsidabrio koncentraciją įvairių rūšių žuvyse, todėl reikėtų atitinkamai pakeisti toms žuvų rūšims nustatytą didžiausią leidžiamąją koncentraciją;

(7)

atsižvelgiant į susijusias sveikatos problemas, reikėtų išlaikyti dabartinę gyvsidabrio koncentraciją, nustatytą rykliams ir durklažuvėms, kol bus surinkti papildomi duomenys, atliktas mokslinis vertinimas ir gauta žinių apie vartojimo rekomendacijų veiksmingumą mažinant poveikį;

(8)

Codex Alimentarius nustatyta didžiausia leidžiamoji gyvsidabrio koncentracija druskoje – 0,1 mg/kg (6). Sąjungos teisės aktuose tikslinga nustatyti tą pačią didžiausią leidžiamąją koncentraciją;

(9)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1881/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

atsižvelgiant į tai, kad tam tikrų maisto produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, laikymo trukmė yra ilga, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį tokie maisto produktai, neatitinkantys naujos didžiausios leidžiamosios koncentracijos ir teisėtai pateikti rinkai iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, gali likti rinkoje;

(11)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,