8.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 263/1

(1)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 153 straipsnį Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, gali direktyvomis nustatyti būtiniausius laipsniško įgyvendinimo reikalavimus siekiant gerinti darbo sąlygas ir darbuotojų informavimą bei konsultavimąsi su jais. Tokiose direktyvose privaloma vengti nustatyti neproporcingas sąnaudas arba tokius administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, kuriais būtų varžomas mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios yra tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomosios jėgos, kūrimas ir plėtojimas;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/94/EB (4), 2009/38/EB (5) ir 2002/14/EB (6) ir Tarybos direktyvos 98/59/EB (7) ir 2001/23/EB (8) tam tikriems jūrininkams netaikomos arba valstybėms narėms leidžiama jų jiems netaikyti;

(3)

2009 m. sausio 21 d. komunikate „Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginiai tikslai ir rekomendacijos iki 2018 m.“ Komisija pabrėžė, kad svarbu sukurti integruotą teisinę sistemą siekiant jūrų sektorių padaryti konkurencingesnį;

(4)

išimčių buvimas ir (arba) galimybė jas pradėti taikyti gali sukliudyti jūrininkams visapusiškai naudotis jų teisėmis į tinkamas ir teisingas darbo sąlygas ir teisėmis į informaciją ir konsultacijas arba apriboti galimybes visapusiškai naudotis tomis teisėmis. Jei išimčių buvimas ir (arba) galimybė jas pradėti taikyti nėra pagrįsti objektyviomis priežastimis, o jūrininkai nėra vertinami vienodai, nuostatos, kuriomis tokios išimtys leidžiamos, turėtų būti išbrauktos;

(5)

dėl dabartinės teisinės padėties, kuri iš dalies susidarė dėl specifinio jūrininkų profesijos pobūdžio, skirtingose valstybėse narėse taikomas nevienodas požiūris į tos pačios kategorijos darbuotojus atsižvelgiant į tai, ar tos valstybės narės taiko išimtis ir neprivalomas išimtis, kurias leidžiama taikyti pagal galiojančius teisės aktus, ar jų netaiko. Nemažai valstybių narių tų neprivalomų išimčių netaikė arba jas taikė tik ribotai;

(6)

2007 m. spalio 10 d. komunikate „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ Komisija nurodė, kad tokia politika grindžiama aiškiu pripažinimu, kad visi Europos vandenynų ir jūrų klausimai yra tarpusavyje susiję ir kad su jūra susijusios strategijos turi būti kuriamos bendrai, jeigu norima pasiekti pageidaujamų rezultatų. Ji taip pat pabrėžė, kad reikia didinti Sąjungos piliečiams skirtų jūrų sektoriaus darbo vietų skaičių ir kokybę ir kad svarbu gerinti darbo sąlygas laivuose, inter alia, investuojant į mokslinius tyrimus, švietimą, mokymą, sveikatą ir saugą;

(7)

ši direktyva atitinka strategiją „Europa 2020“ ir jos užimtumo tikslus ir strategiją, kurią Komisija išdėstė 2010 m. lapkričio 23 d. komunikate „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė. Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“;

(8)

vadinamosios mėlynosios ekonomikos sektorius užimtumo ir bendrosios pridėtinės vertės atžvilgiu sudaro didelę Sąjungos ekonomikos dalį;

(9)

pagal SESV 154 straipsnio 2 dalį Komisija konsultavosi su socialiniais partneriais Sąjungos lygiu dėl galimos Sąjungos veikimo linkmės šioje srityje;

(10)

palaikydami socialinį dialogą, jūrų sektoriaus socialiniai partneriai pasiekė bendrą sutarimą; tai yra labai svarbu šiai direktyvai. Tuo bendru sutarimu užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp poreikio gerinti jūrininkų darbo sąlygas ir poreikio tinkamai atsižvelgti į sektoriui būdingus ypatumus;

(11)

atsižvelgiant į ypatingą jūrų sektoriaus pobūdį ir specifines darbuotojų, kuriems daromas poveikis šia direktyva išbrauktomis išimtimis, darbo sąlygas, būtina pritaikyti kai kurias direktyvų, kurios yra iš dalies keičiamos šia direktyva, nuostatas, kad jose atsispindėtų šio sektoriaus ypatumai;

(12)

atsižvelgiant į pastarųjų metų technologinę plėtrą, visų pirma susijusią su ryšių technologijomis, informavimo ir konsultavimosi reikalavimai turėtų būti atnaujinti ir taikomi taip, kaip tinkamiausia, be kita ko, naudojantis naujomis nuotolinio ryšio technologijomis, taip pat didinant interneto prieinamumą ir užtikrinant jo pagrįstą naudojimą laivuose, kad būtų geriau įgyvendinama ši direktyva;

(13)

neturėtų būti daromas poveikis jūrininkų teisėms, kurias apima ši direktyva ir kurias valstybės narės suteikė nacionalinės teisės aktuose, kuriais įgyvendinamos direktyvos 2008/94/EB, 2009/38/EB, 2002/14/EB, 98/59/EB ir 2001/23/EB. Šios direktyvos įgyvendinimu neturėtų būti remiamasi siekiant pateisinti bet kokį padėties, jau esančios valstybėse narėse, pablogėjimą;

(14)

Tarptautinės darbo organizacijos 2006 m. konvencija dėl darbo jūrų laivyboje siekiama užtikrinti deramas jūrininkų darbo ir gyvenimo sąlygas numatant sveikatos ir saugos standartus, teisingas įdarbinimo sąlygas ir profesinį mokymą, užtikrinti sąžiningą laivų savininkų konkurenciją visuotinai taikant konvenciją ir garantuoti tarptautiniu mastu vienodas sąlygas tam tikrų (bet ne visų) darbuotojų teisių srityje, nepriklausomai nuo pilietybės ar laivo vėliavos. Ta konvencija, Tarybos direktyva 2009/13/EB (9) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis 2009/16/EB (10) ir 2013/54/ES (11) nustatomos jūrininkų teisės į deramas darbo sąlygas įvairiose srityse, numatytos nuoseklios jūrininkų teisės ir apsauga darbe, be to, jomis prisidedama prie vienodų sąlygų, be kita ko, Sąjungoje;

(15)

Sąjunga turėtų stengtis pagerinti darbo ir gyvenimo sąlygas laivuose ir išnaudoti inovacijų galimybes, kad jūrų sektorius taptų patrauklesnis Sąjungos jūrininkams, įskaitant jaunus darbuotojus;

(16)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. jūrininkų darbo sąlygų ir jų informavimo bei konsultavimosi su jais pagerinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(17)

šioje direktyvoje atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į tinkamas ir teisingas darbo sąlygas ir teisės į informaciją ir konsultacijas įmonėje. Ši direktyva turėtų būti įgyvendinta laikantis tų teisių ir principų;

(18)

todėl direktyvos 2008/94/EB, 2009/38/EB, 2002/14/EB, 98/59/EB ir 2001/23/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

1.

1 straipsnio 7 dalis išbraukiama;

2.

10 straipsnio 3 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Specialaus derybų organo arba Europos darbo tarybos narys, arba tokio nario pakaitinis narys, kuris yra jūrų laivo įgulos narys, turi teisę dalyvauti specialaus derybų organo arba Europos darbo tarybos posėdyje, arba bet kuriame kitame posėdyje laikantis bet kurių pagal 6 straipsnio 3 dalį nustatytų procedūrų, jeigu tas narys arba pakaitinis narys tuo metu, kai vyksta posėdis, nėra išplaukęs į jūrą arba nėra valstybės, kuri nėra laivybos įmonės buveinės valstybė, uoste.

Posėdžiai, kai tik įmanoma, turėtų būti suplanuoti taip, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti nariams arba pakaitiniams nariams, kurie yra jūrų laivų įgulų nariai.

Tais atvejais, kai specialaus derybų organo arba Europos darbo tarybos narys, arba tokio nario pakaitinis narys, kuris yra jūrų laivo įgulos narys, negali dalyvauti posėdyje, apsvarstoma galimybė naudotis, jeigu įmanoma, naujomis informacinėmis ir ryšių technologijomis.“

1.

1 straipsnio 2 dalies c punktas išbraukiamas;

2.

3 straipsnio 1 dalyje po antros pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Jeigu planuojamas kolektyvinis atleidimas iš darbo yra susijęs su jūrų laivo įgulos nariais, darbdavys informuoja valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, kompetentingą instituciją.“