Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32014R0216

    2014 m. kovo 7 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 216/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2075/2005, nustatantis specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles Tekstas svarbus EEE

    OL L 69, 2014 3 8, p. 85–92 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 30/08/2015; panaikino 32015R1375

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/216/oj

    8.3.2014   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 69/85


    KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 216/2014

    2014 m. kovo 7 d.

    kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2075/2005, nustatantis specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles

    (Tekstas svarbus EEE)

    EUROPOS KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

    atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 854/2004, nustatantį specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (1), ypač į jo 18 straipsnio 6, 8, 10 ir 12 dalis,

    kadangi:

    (1)

    2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2075/2005, nustatančiame specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles (2), nustatytos Trichinella infekcijai imlių rūšių gyvūnų skerdenų mėginių ėmimo taisyklės, skirtos ūkių bei regionų statusui ir mėsos importavimo į Sąjungą sąlygoms nustatyti. Jame taip pat nustatyti Trichinella aptikimo skerdenų mėginiuose pamatiniai metodai ir lygiaverčiai metodai;

    (2)

    Europos maisto saugos tarnyba (EMST) 2011 m. spalio 3 d. patvirtino mokslinę nuomonę dėl pavojaus visuomenės sveikatai, į kurį reikia atsižvelgti tikrinant mėsą (kiaulieną) (3). Toje nuomonėje EMST nustatė, kad Trichinella kelia visuomenės sveikatai vidutinio dydžio riziką, susijusią su kiaulienos vartojimu, ir padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į tikrinimo biologinių pavojų tikslais metodus, vienintelis būdas užtikrinti veiksmingą kontrolę siekiant apsisaugoti nuo pagrindinių pavojų yra kiaulių skerdenų saugos užtikrinimas kartu su įvairiomis prevencinėmis ir kontrolės priemonėmis, integruotai taikomomis tiek ūkiuose, tiek skerdyklose;

    (3)

    EMST nustatė tam tikrus su Trichinella susijusius epidemiologinius rodiklius. Priklausomai nuo tikslo ir šalies epidemiologinės padėties, rodikliai gali būti taikomi nacionaliniu, regionų, skerdyklų ar ūkių lygmeniu;

    (4)

    EMST pripažįsta, kad Sąjungoje pasitaiko pavienių Trichinella atvejų, daugiausia tarp laisvai laikomų ir prie namų laikomų kiaulių. EMST taip pat nustatė, kad vienintelis pagrindinis rizikos užsikrėsti Trichinella veiksnys yra gamybos sistemos rūšis. Be to, turimi duomenys rodo, kad kiaulių, laikomų oficialiai pripažintomis kontroliuojamomis laikymo sąlygomis, užkrėtimo Trichinella rizika yra nedidelė;

    (5)

    Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (PGSO) tarptautiniu mastu daugiau nebepripažįsta šalies arba regiono nedidelio pavojaus statuso. Vietoj to toks pripažinimas yra siejamas su ūkių grupėmis, sudarytomis iš vieno ar daugiau ūkių, kuriuose taikomos specifinės kontroliuojamos laikymo sąlygos;

    (6)

    siekiant užtikrinti suderinamumą su tarptautiniais standartais ir patobulinti kontrolės sistemą, atsižvelgiant į faktinį pavojų visuomenės sveikatai, turėtų būti pakeistos, racionalizuotos ir supaprastintos Trichinella pavojaus mažinimo priemonės, įskaitant importo sąlygas, skerdyklose ir sąlygos, pagal kurias nustatomas šalių, regionų ir ūkių statusas dėl Trichinella infekcijos;

    (7)

    2011 m. Belgija ir Danija, vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 2075/2005, pranešė apie jų teritorijai kilusį nedidelį pavojų. Tačiau toks šaliai ar regionui nustatytas nedidelio pavojaus statusas daugiau nebepripažįstamas. Tačiau Belgijos ir Danijos ūkiuose ir ūkių grupėse, atitinkančiose kontroliuojamas laikymo sąlygas tuo metu, kai įsigaliojo šis reglamentas, turėtų būti leidžiama taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą dėl šių ūkių ir ūkių grupių be papildomų išankstinių sąlygų, kaip antai, pvz., papildomų reikalavimų, keliamų kompetentingos institucijos suteikiamam vėlesniam oficialiam pripažinimui;

    (8)

    ES etaloninė parazitų tyrimo laboratorija rekomendavo patikslinti reglamento tekstą, susijusį su tam tikrų lygiaverčių Trichinella tyrimų metodų procedūra;

    (9)

    turėtų būti nustatyta, kad ūkio subjektai privalo užtikrinti, kad kritę gyvūnai būtų nedelsiant surenkami, identifikuojami ir vežami, remiantis 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (4), 21 ir 22 straipsniais ir 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (5), VIII priedu;

    (10)

    apie žmonių užsikrėtimo Trichinella atvejų (įvežtinių ir autochtoninių) skaičių, įskaitant epidemiologinius duomenis, turėtų būti pranešama pagal 1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimą 2000/96/EB dėl užkrečiamųjų ligų, kurios turi būti laipsniškai įtrauktos į Bendrijos tinklą pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB (6);

    (11)

    todėl Reglamentas (EB) Nr. 2075/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

    (12)

    pagal šiame reglamente nustatytus reikalavimus numatyta pakeisti maisto verslo subjektų ir kompetentingų institucijų taikomą dabartinę praktiką. Todėl tikslinga leisti kai kurias šio reglamento nuostatas taikyti vėliau;

    (13)

    šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir nei Europos Parlamentas, nei Taryba joms neprieštarauja,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    Reglamentas (EB) Nr. 2075/2005 iš dalies keičiamas taip:

    1)

    1 straipsnis pakeičiamas taip:

    „1 straipsnis

    Apibrėžtys

    Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

    1)   Trichinella– visų rūšių Trichinella genčiai priklausantys nematodai;

    2)   kontroliuojamos laikymo sąlygos– bet koks gyvulininkystės tipas, kai kiaulės visą laiką laikomos maisto verslo subjekto kontroliuojamomis (šėrimo ir laikymo) sąlygomis;

    3)   ūkių grupė– ūkių, kuriuose taikomos kontroliuojamos laikymo sąlygos, grupė; visi ūkiai, kuriuose taikomos kontroliuojamos laikymo sąlygos vienoje valstybėje narėje, gali būti laikomi viena ūkių grupe.“

    2)

    2 ir 3 straipsniai pakeičiami taip:

    „2 straipsnis

    Skerdenų mėginių ėmimas

    1.   Naminių kiaulių skerdenų mėginių ėmimas kaip poskerdiminio tyrimo dalis skerdyklose vykdomas taip:

    a)

    visos paršavedžių ir kuilių skerdenos arba bent 10 % gyvūnų, kasmet siunčiamų skerdimui iš kiekvieno ūkio, oficialiai pripažinto kaip taikančio specifines kontroliuojamas laikymo sąlygas, skerdenų ištiriamos dėl Trichinella;

    b)

    visos skerdenos iš ūkių, kurie nėra oficialiai pripažinti kaip taikantys specifines kontroliuojamas laikymo sąlygas, sistemingai ištiriamos dėl Trichinella.

    Iš kiekvienos skerdenos imamas vienas mėginys ir kompetentingos institucijos paskirtoje laboratorijoje mėginys ištiriamas dėl Trichinella vienu iš šių aptikimo metodų:

    a)

    I priedo I skyriuje nurodytu pamatiniu aptikimo metodu arba

    b)

    I priedo II skyriuje nurodytu lygiaverčiu aptikimo metodu.

    2.   Kol dar negauti Trichinella tyrimo rezultatai ir su sąlyga, kad maisto verslo subjektai užtikrina visišką atsekamumą, tokios skerdenos gali būti sukapojamos ne daugiau kaip į šešias dalis skerdykloje arba išpjaustymo ceche, esančiame tose pačiose patalpose kaip skerdykla (toliau – „patalpos“).

    Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kompetentingai institucijai leidus tokios skerdenos gali būti sukapojamos išpjaustymo ceche, esančiame skerdykloje arba atskirame pastate, jeigu:

    a)

    šios procedūros atlikimą kontroliuoja kompetentinga institucija;

    b)

    skerdenos arba jų dalys pristatomos tik į vieną išpjaustymo cechą;

    c)

    išpjaustymo cechas yra valstybės narės teritorijoje ir

    d)

    jeigu tyrimo rezultatai teigiami, visos skerdenos dalys laikomos netinkamomis žmonėms vartoti.

    3.   Trichinella neatsparių arklių, šernų ir kitų ūkiuose auginamų ir laukinių rūšių gyvūnų skerdenų mėginiai sistemingai imami skerdyklose arba medžiojamųjų gyvūnų perdirbimo įmonėse ir yra poskerdiminio tyrimo dalis.

    Mėginys imamas iš kiekvienos skerdenos ir pagal I ir III priedų reikalavimus tiriamas kompetentingos institucijos paskirtoje laboratorijoje.

    3 straipsnis

    Leidžiančios nukrypti nuostatos

    1.   Nukrypstant nuo 2 straipsnio 1 dalies, pagal II priedo reikalavimus, prižiūrint kompetentingai institucijai užšaldytos naminių kiaulių mėsos tyrimas dėl Trichinella neatliekamas.

    2.   Nukrypstant nuo 2 straipsnio 1 dalies, jaunesnių kaip 5 savaičių naminių nenujunkytų paršelių skerdenų ir mėsos tyrimas dėl Trichinella neatliekamas.

    3.   Nukrypstant nuo 2 straipsnio 1 dalies, naminių nenujunkytų paršelių skerdenų ir mėsos tyrimas dėl Trichinella gali būti neatliekamas, jeigu gyvūnai atvežti iš ūkio ar ūkių grupės, kuri yra oficialiai pripažinta kaip taikanti specifines kontroliuojamas laikymo sąlygas, remiantis IV priedu, jeigu:

    a)

    per pastaruosius trejus metus, per kuriuos buvo nuolat atliekami tyrimai pagal 2 straipsnį, valstybėje narėje nebuvo nustatytas nė vienas naminių kiaulių, kurios laikomos ūkiuose, kurie yra oficialiai pripažinti kaip taikantys kontroliuojamas laikymo sąlygas, autochtoninis užsikrėtimo Trichinella atvejis arba

    b)

    duomenys apie ankstesnius nuolat atliekamus paskerstų kiaulių populiacijos tyrimus, suteikia bent 95 % tikrumo, kad Trichinella paplitimas nėra didesnis nei vienas atvejis 1 milijone populiacijos, arba

    c)

    ūkiai, kuriuose taikomos kontroliuojamos laikymo sąlygos, yra Belgijoje arba Danijoje.

    4.   Jeigu valstybė narė įgyvendina 3 dalyje nustatytą nukrypti leidžiančią nuostatą, atitinkama valstybė narė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete apie tai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares ir pateikia Komisijai metinę ataskaitą, į kurią įtraukiama IV priedo II skyriuje nurodyta informacija. Komisija paskelbia savo svetainėje valstybių narių, kurios įgyvendina nukrypti leidžiančią nuostatą, sąrašą.

    Jei valstybė narė nepateikia tokios metinės ataskaitos arba pateikta metinė ataskaita neatitinka šio straipsnio reikalavimų, tai valstybei narei nebetaikoma leidžianti nukrypti nuostata.“

    3)

    8–12 straipsniai pakeičiami taip:

    „8 straipsnis

    Ūkių, kuriuose taikomos kontroliuojamos laikymo sąlygos, oficialus pripažinimas

    1.   Taikant šį reglamentą kompetentinga institucija gali oficialiai pripažinti ūkį ar ūkių grupę, kuriuose taikomos kontroliuojamos laikymo sąlygos, jeigu yra įvykdyti IV priede nustatyti reikalavimai.

    2.   Danijoje ar Belgijoje esantys ūkiai ar ūkių grupės, kuriuose taikomos kontroliuojamos laikymo sąlygos, remiantis 3 straipsnio 3 dalies c punktu, šio reglamento taikymo dieną laikomi oficialiai pripažintais kaip taikantys kontroliuojamas laikymo sąlygas, išvardytas šio reglamento IV priede.

    9 straipsnis

    Maisto verslo subjektų įsipareigojimas teikti informaciją

    Ūkių, oficialiai pripažintų kaip taikančių kontroliuojamas laikymo sąlygas, maisto verslo subjektai praneša kompetentingai institucijai apie IV priede nustatyto bet kokio reikalavimo nebevykdymą arba apie bet kokį kitą pokytį, galintį turėti įtakos neužkrėstais Trichinella pripažintų ūkių statusui.

    10 straipsnis

    Ūkių, oficialiai pripažintų kaip taikančių kontroliuojamas laikymo sąlygas, auditai

    Kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų reguliariai atliekami ūkių, oficialiai pripažintų kaip taikančių kontroliuojamas laikymo sąlygas, auditai.

    Auditų dažnumas pagrindžiamas rizika, atsižvelgiant į ankstesnę ligos raidą ir paplitimą, ankstesnių tyrimų išvadas, geografinę teritoriją, ligai neatsparius vietos laukinius gyvūnus, gyvulininkystės praktiką, veterinarinę priežiūrą ir ūkininkų atitiktį.

    Kompetentinga institucija tikrina, kad iš šių ūkių kilusios naminės kiaulės būtų tiriamos pagal 2 straipsnio 1 dalį.

    11 straipsnis

    Stebėsenos programos

    Kompetentinga institucija gali įgyvendinti stebėsenos programą, aprėpiančią naminių kiaulių, kilusių iš ūkio ar ūkių grupės, kurie yra oficialiai pripažinti kaip taikantys kontroliuojamas laikymo sąlygas, populiaciją, siekdama patikrinti, kad toje populiacijoje faktiškai nebūtų Trichinella infekcijos.

    Stebėsenos programoje nustatomas tyrimų dažnumas ir tiriamų gyvūnų skaičius bei mėginių ėmimo planas. Šiuo tikslu Trichinella parazitams nustatyti mėsos mėginiai imami ir tiriami pagal I priedo I arba II skyrių.

    Į stebėsenos programą kaip papildomą priemonę galima įtraukti serologinius metodus, jei ES etaloninė laboratorija patvirtina tinkamą tyrimą.

    12 straipsnis

    Ūkių, kuriuose taikomos kontroliuojamos laikymo sąlygos, oficialaus pripažinimo panaikinimas

    1.   Jeigu pagal 10 straipsnį atliktų auditų rezultatai rodo, kad nebesilaikoma IV priedo reikalavimų, kompetentinga institucija nedelsdama panaikina ūkių oficialų pripažinimą.

    2.   Jei naminių kiaulių, kilusių iš ūkio, kuris oficialiai pripažintas kaip taikantis kontroliuojamas laikymo sąlygas, tyrimų dėl Trichinella rezultatai yra teigiami, kompetentinga institucija nedelsdama:

    a)

    panaikina ūkio oficialų pripažinimą;

    b)

    skerdimo metu ištiria visas to ūkio namines kiaules;

    c)

    atseka ir tiria visus į ūkį atvežtus veislinius gyvūnus ir, kiek įmanoma, visus iš ūkio išvežtus gyvūnus per šešis mėnesius nuo paskutinio užkrėtimo atvejo nustatymo; šiuo tikslu yra imami ir tiriami mėsos mėginiai Trichinella parazitams aptikti, naudojant I priedo I ir II skyriuose nurodytus aptikimo metodus;

    d)

    susijusiais atvejais tiria užkrėtimo parazitais plitimą, kilusį dėl iki užkrėtimo nustatymo paskerstų naminių kiaulių mėsos platinimo;

    e)

    informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares;

    f)

    susijusiais atvejais pradeda epidemiologinį tyrimą užkrėtimo priežasčiai nustatyti;

    g)

    imasi atitinkamų priemonių, jei kurios nors užkrėstos skerdenos skerdykloje neįmanoma identifikuoti, įskaitant tokias priemones:

    i)

    padidina įtariamų skerdenų tyrimui imamo kiekvieno mėsos mėginio dydį arba

    ii)

    paskelbia, kad skerdenos netinkamos žmonėms vartoti;

    iii)

    imasi atitinkamų priemonių užkrėtimu įtariamoms skerdenoms arba jų dalims ir toms, kurių tyrimo rezultatai teigiami, pašalinti.

    3.   Panaikinus pripažinimą, ūkiai gali būti vėl oficialiai pripažinti, išsprendus nurodytas problemas ir įvykdžius IV priede nustatytus reikalavimus vadovaujantis kompetentingos institucijos reikalavimais.

    4.   Jeigu atlikus tikrinimą paaiškėja, kad nepakankamai laikomasi 9 straipsnio arba viename iš ūkių, priklausančių ūkių grupei, nustatomas užkrėtimo atvejis, šis ūkis turėtų būti pašalintas iš ūkių grupės, kol nebus atkurta atitiktis.“

    4)

    13 straipsnis pakeičiamas taip:

    „13 straipsnis

    Importui taikomi sveikatos reikalavimai

    Tų rūšių gyvūnų, kurie gali būti Trichinella nešiotojai, mėsa, turinti skersaruožių raumenų ir esanti trečiųjų šalių kilmės, gali būti importuojama į Sąjungą tik tada, kai prieš eksportuojant mėsą tose trečiosiose šalyse buvo atliktas jos tyrimas dėl Trichinella.“

    5)

    14 straipsnis išbraukiamas.

    6)

    15 straipsnis pakeičiamas taip:

    „15 straipsnis

    Dokumentai

    Sveikatos pažymėjimą, gabenamą kartu su importuojama mėsa, kaip nurodyta 13 straipsnyje, patvirtina valstybinis veterinarijos gydytojas, nurodydamas, kad tyrimas dėl Trichinella kilmės trečiojoje šalyje buvo atliktas pagal 13 straipsnį.

    Šio dokumento originalas gabenamas kartu su mėsa, nebent buvo padaryta išimtis pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 14 straipsnio 4 dalį.“

    7)

    I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą.

    8)

    IV priedas pakeičiamas šio reglamento II priedo tekstu.

    2 straipsnis

    Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Jis taikomas nuo 2014 m. birželio 1 d.

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 7 d.

    Komisijos vardu

    Pirmininkas

    José Manuel BARROSO


    (1)  OL L 139, 2004 4 30, p. 206.

    (2)  OL L 338, 2005 12 22, p. 60.

    (3)  EFSA Journal 2011; 9(10):2351[198 pp.], paskelbta 2011 m. spalio 3 d.

    (4)  OL L 300, 2009 11 14, p. 1.

    (5)  OL L 54, 2011 2 26, p. 1.

    (6)  OL L 28, 2000 2 3, p. 50.


    I PRIEDAS

    Reglamento (EB) Nr. 2075/2005 I priedas iš dalies keičiamas taip:

    1)

    I skyriaus 3 dalyje „Procedūra“ įterpiama ši pastraipa:

    „IV.   Valymo ir nukenksminimo procedūra gavus teigiamą arba abejotiną rezultatą.

    Jeigu ištyrus jungtinį arba atskirą mėginį gaunamas teigiamas arba abejotinas latekso agliutinacijos rezultatas, visi su mėsa besiliečiantys reikmenys (trintuvo dubuo, menzūra, maišymo lazdelė, temperatūros jutiklis, kūginis filtravimo piltuvas, sietas ir žnyplės) privalo būti kruopščiai nukenksminti juos kelioms sekundėms panardinant į šiltą vandenį (65–90 °C). Mėsos likučiai arba inaktyvuotos lervos, kurios gali likti ant jų paviršiaus, gali būti pašalintos naudojant švarią kempinę ir vandentiekio vandenį. Siekiant nuo reikmenų pašalinti riebalus, prireikus galima užlašinti keletą lašų ploviklio. Tada rekomenduojama gerai praskalauti kiekvieną reikmenį, kad būtų pašalinti visi ploviklio pėdsakai.“

    2)

    II skyriaus D dalies 3 punktas pakeičiamas taip:

    „3.   Procedūra

    I.   Jei tai užbaigti jungtiniai mėginiai (100 g mėginių vienu metu):

    a)

    16 ± 0,5 ml 25 % druskos rūgšties (galutinė vertė: 0,2 %) įpilama į 3 l talpos menzūrą, kurioje yra 2,0 l ± 200 ml vandentiekio vandens, prieš tai jį pašildžius iki 46–48 °C; maišymo lazdelė įmerkiama į menzūrą, ši uždedama ant pašildytos plokštelės ir pradedama maišyti.

    b)

    Įdedama 10 ± 1 g pepsino miltelių (arba 30 ± 3 ml skysto pepsino).

    c)

    Trintuvu susmulkinama 100–115 g mėginių, surinktų remiantis 2 punktu, su prieš tai pašildytais 150 ± 15 ml skaidomojo buferinio tirpalo.

    d)

    Susmulkinta mėsa perdedama į 3 l talpos menzūrą, kurioje yra vanduo, pepsinas ir druskos rūgštis.

    e)

    Trintuvu sumalta masė pakartotinai panardinama į menzūroje esantį skaidomąjį skystį ir trintuvo dubuo praskalaujamas nedideliu kiekiu skaidomojo skysčio, kad būtų pašalinta prie sienelių prilipusi mėsa.

    f)

    Menzūra uždengiama aliuminio folija.

    g)

    Magnetinė maišyklė privalo būti sureguliuota taip, kad jos veikimo metu nuolat būtų palaikoma 44–46 °C temperatūra. Skaidomąjį skystį reikia maišyti gana smarkiai, kad susidarytų gilus sūkurys išvengiant teškenimosi.

    h)

    Skaidomasis skystis maišomas tol, kol visiškai išnyksta mėsos dalelės (apytiksliai 30 minučių). Paskui maišyklė išjungiama ir skaidomasis skystis išpilamas per sietą į sedimentacijai skirtą piltuvą. Perdirbant tam tikro tipo mėsą (liežuvį, medžiojamųjų gyvūnų mėsą ir pan.) gali prireikti skaidyti ilgiau (tačiau neviršijant 60 minučių).

    i)

    Skaidymo procesas laikomas pakankamu, jei ant sieto išlieka ne daugiau kaip 5 % pradinio mėginio masės.

    j)

    20 mikronų dydžio akučių nailoninis filtras dedamas ant filtravimo sistemos pagrindo. Iš plieno pagamintas kūginis filtravimo piltuvas fiksuojamas ant pagrindo su blokų sistema, o 180 mikronų dydžio akučių plieninis sietas uždedamas ant piltuvo. Vakuuminis siurblys sujungiamas su filtravimo sistema ir su metaliniu ar plastikiniu rezervuaru, kad būtų galima surinkti skaidomąjį skystį.

    k)

    Nustojama maišyti ir skaidomasis skystis per sietą supilamas į filtravimo piltuvą. Menzūra praskalaujama naudojant apie 250 ml šilto vandens. Sėkmingai nufiltravus skaidomąjį skystį, į filtravimo sistemos rampą supilamas skalavimo skystis.

    l)

    Filtravimo membrana paimama su žnyplėmis ją laikant už kraštelio. Filtravimo membrana sulankstoma bent keturis kartus ir įdedama į 15 ml kūginį vamzdelį. Kūginis vamzdelis turi būti parenkamas pagal grūstuvą.

    m)

    Filtravimo membrana stumiama į 15 ml kūginio vamzdelio dugną naudojant grūstuvą ir stipriai spaudžiama padarant 20 judesių iš eilės pirmyn ir atgal su grūstuvu, kuris turėtų būti įdėtas pagal gamintojo nurodymus sulankstomos filtravimo membranos viduje.

    n)

    Į 15 ml kūginį vamzdelį pipete įlašinama 0,5 ± 0,01 ml mėginio skiediklio ir filtravimo membrana homogenizuojama grūstuvu apie 30 sekundžių darant nedidelės amplitudės nuoseklius judesius pirmyn ir atgal, vengiant staigių judesių, kad nesiteškentų skystis, ir laikantis gamintojo nurodymų.

    o)

    Kiekvienas neigiamai ir teigiamai kontrolei skirtas mėginys pipetėmis paskirstomas į skirtingas agliutinacijos kortelės vietas laikantis gamintojo nurodymų.

    p)

    Latekso granulės pipete dedamos į kiekvieną agliutinacijos kortelės vietą, laikantis gamintojo nurodymų, jomis neliečiant mėginio (-ių) ir (arba) kontrolinės medžiagos. Kiekvienoje vietoje latekso granulės atsargiai sumaišomos su vienkartiniais lipalais, kol homogeniškas skystis padengia visą laukelį.

    q)

    Agliutinacijos kortelė dedama ant trimatės sukamosios svirties ir 10 ± 1 minučių sukama laikantis gamintojo nurodymų.

    r)

    Praėjus gamintojo nurodymuose nustatytam laikui, sukimas sustabdomas, agliutinacijos kortelė padedama ant plokščio paviršiaus ir iškart žiūrimi reakcijos rezultatai, laikantis gamintojo nurodymų. Jei tai teigiamos kontrolės mėginys, turi pasirodyti granulių agregatai. Jei tai neigiamos kontrolės mėginys, suspensija išlieka homogeniška be granulių agregatų.

    II.   Mažesni nei 100 g jungtiniai mėginiai, kaip nustatyta I skyriaus 3 punkto II dalyje.

    Jei tai mažesni nei 100 g jungtiniai mėginiai, laikomasi I skyriaus 3 punkto II dalyje nustatytos tvarkos.

    III.   Teigiami ar abejotini rezultatai

    Jeigu ištyrus jungtinį mėginį gaunamas teigiamas arba abejotinas latekso agliutinacijos rezultatas, iš kiekvienos kiaulės imamas naujas 20 g mėginys pagal I skyriaus 2 punkto a papunktį. 20 g mėginiai iš penkių kiaulių sujungiami kartu ir tiriami taikant I skirsnyje aprašytą metodą. Tokiu būdu turi būti patikrinta 20 kiaulių grupių, kurių kiekvienoje yra po 5 kiaules.

    Jeigu ištyrus iš penkių kiaulių sudarytos grupės mėginius gaunami teigiami latekso agliutinacijos rezultatai, imami kiti mėginiai (20 g) iš atskirų grupės individų ir kiekvienas jų tiriamas atskirai taikant I skirsnyje aprašytą metodą.

    Jeigu gaunamas teigiamas arba abejotinas latekso agliutinacijos rezultatas, nacionalinei etaloninei laboratorijai turi būti siunčiama bent 20 g kiaulių raumenų, kad ji šį rezultatą patvirtintų naudodama vieną iš I skyriuje aprašytų metodų.

    ES arba nacionalinėje etaloninėje laboratorijoje parazitų mėginiai laikomi 90 % etilo alkoholyje konservavimui ir rūšiai nustatyti.

    Po parazitų surinkimo skysčiai, kurių tyrimo rezultatai buvo teigiami, turi būti nukenksminti kaitinant bent 60 °C temperatūroje.

    IV.   Valymo ir nukenksminimo procedūra gavus teigiamą arba abejotiną rezultatą

    Jeigu ištyrus jungtinį arba atskirą mėginį gaunamas teigiamas arba abejotinas latekso agliutinacijos rezultatas, visi su mėsa besiliečiantys reikmenys (trintuvo dubuo, menzūra, maišymo lazdelė, temperatūros jutiklis, kūginis filtravimo piltuvas, sietas ir žnyplės) privalo būti kruopščiai nukenksminti juos kelioms sekundėms panardinant į šiltą vandenį (65–90 °C). Mėsos likučiai arba inaktyvuotos lervos, kurios gali likti ant jų paviršiaus, gali būti pašalintos naudojant švarią kempinę ir vandentiekio vandenį. Siekiant nuo reikmenų pašalinti riebalus, prireikus galima užlašinti keletą lašų ploviklio. Tada rekomenduojama gerai praskalauti kiekvieną reikmenį, kad būtų pašalinti visi ploviklio pėdsakai.“


    II PRIEDAS

    „IV PRIEDAS

    I   SKYRIUS

    ŪKIO ARBA ŪKIŲ GRUPĖS OFICIALUS PRIPAŽINIMAS KAIP TAIKANČIŲ KONTROLIUOJAMAS LAIKYMO SĄLYGAS

    A.

    Siekdami ūkių oficialaus pripažinimo, maisto verslo subjektai privalo laikytis šių reikalavimų:

    a)

    statydami pastatus ir juos prižiūrėdami, subjektai privalo imtis visų praktinių apsaugos priemonių, kad graužikai, kiti žinduoliai ir plėšrieji paukščiai negalėtų patekti į patalpas, kuriose laikomi gyvūnai;

    b)

    subjektai privalo veiksmingai vykdyti kovos su kenkėjais, visų pirma graužikais, programą, kad kiaulės nebūtų užkrėstos; subjektai privalo saugoti programos įgyvendinimą patvirtinančius dokumentus vadovaudamiesi kompetentingos institucijos reikalavimais;

    c)

    subjektai privalo užtikrinti, kad visi pašarai būtų gaunami iš įmonių, kurios gamina pašarus, laikydamosi principų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 183/2005 (1);

    d)

    subjektai privalo laikyti Trichinella neatsparių rūšių gyvūnams skirtą pašarą siloso bokštuose ar kituose graužikams neprieinamuose konteineriuose; visos kitos pašarų atsargos turi būti termiškai apdorotos arba pagamintos ir laikomos vadovaujantis kompetentingos institucijos reikalavimais;

    e)

    subjektai privalo užtikrinti, kad kritę gyvūnai būtų nedelsiant surenkami, identifikuojami ir vežami remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1069/2009 (2) ir Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 (3) VIII priedu;

    f)

    jei ūkio kaimynystėje yra sąvartynas, subjektai privalo apie tai pranešti kompetentingai institucijai; vėliau kompetentinga institucija privalo įvertinti visus pavojus ir nuspręsti, ar galima pripažinti ūkį kaip taikantį kontroliuojamas laikymo sąlygas;

    g)

    subjektai privalo užtikrinti, kad į ūkį atvežami paršiukai ir įsigyjamos kiaulės, būtų atsivedamos ir veisiamos kontroliuojamomis laikymo sąlygomis;

    h)

    subjektai privalo užtikrinti, kad kiaulės būtų identifikuojamos taip, kad būtų galima atsekti kiekvienos iš jų ūkį;

    i)

    subjektai gali atvežti į ūkį naujų gyvūnų tik jeigu jie kilę iš ūkių, kurie taip pat oficialiai pripažinti kaip taikantys kontroliuojamas laikymo sąlygas;

    j)

    nė vienas gyvūnas neturi prieigos prie lauko įrenginių, nebent maisto verslo subjektai gali pateikti rizikos analizę ir vadovaujantis kompetentingos institucijos reikalavimais įrodyti, kad buvimo lauke laikotarpis prie įrenginių ir su tuo susijusios aplinkybės nekelia pavojaus, kad ūkis bus užkrėstas Trichinella.

    B.

    Ūkių, kurie oficialiai pripažinti kaip taikantys kontroliuojamas laikymo sąlygas, maisto verslo subjektai informuoja kompetentingą instituciją, jeigu nebesilaikoma A punkte nustatytų reikalavimų, arba apie bet kokį kitą pokytį, galintį turėti poveikio ūkio statusui.

    C.

    Valstybių narių kompetentingos institucijos gali pripažinti ūkį arba konkrečios kategorijos ūkius tik patikrinusios, kad laikomasi A punkte nustatytų reikalavimų.

    II   SKYRIUS

    ATASKAITŲ APIE TRICHINELLA PADĖTĮ TEIKIMAS

    a)

    Ataskaitos apie Trichinella (įvežta ir autochtonine) užsikrėtusių žmonių skaičių, įskaitant epidemiologinius duomenis, teikiamos remiantis Komisijos sprendimu 2000/96/EB (4).

    b)

    Informacija apie naminių kiaulių, šernų, arklių, medžiojamųjų gyvūnų ir kitų imlių rūšių gyvūnų tyrimus ir tyrimų rezultatus pateikiama remiantis Direktyvos 2003/99/EB IV priedu. Pateikiant informaciją apie namines kiaules, nurodoma bent tokia informacija:

    i)

    gyvūnų, išaugintų kontroliuojamomis laikymo sąlygomis, tyrimų skaičius;

    ii)

    paršavedžių, kuilių ir penimųjų kiaulių tyrimai.


    (1)  OL L 35, 2005 2 8, p. 1.

    (2)  OL L 300, 2009 11 14, p. 1.

    (3)  OL L 54, 2011 2 26, p. 1.

    (4)  OL L 28, 2000 2 3, p. 50.“


    Top