22.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 313/15

(1)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 (1) reikalaujama, kad atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, ypač į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) parengtas ataskaitas, taip pat į regioninių konsultacinių tarybų pateiktas rekomendacijas, būtų nustatytos Sąjungos priemonės, kuriomis būtų reglamentuojamos galimybės naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausią žvejybos veiklą;

(2)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 754/2009 (2) Taryba leido tam tikrų grupių laivams netaikyti Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 (3) III skyriuje nustatytos žvejybos pastangų sistemos. Laivams, kuriems taikoma ši sistema, leidžiamos žvejybos pastangos šiuo metu nustatytos Tarybos reglamento (ES) Nr. 39/2013 (4) IIA priede ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 40/2013 (5) IIA priede;

(3)

2013 m. birželio mėn. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) paskelbė savo rekomendacijas dėl paprastųjų jūrų lydekų šiaurinių išteklių 2014 m. Tose rekomendacijose ICES pažymi, kad 2013 m. šių išteklių biomasė yra pasiekusi rekordinį lygį ir kad pastaraisiais metais taip pat smarkiai sumažėjo mirtingumas dėl žvejybos. ICES rekomendavo, kad 2014 m. BLSK gali būti padidintas 49 % iki 81 846 tonų. Atsižvelgdamos į šias rekomendacijas, Airija ir Ispanija paprašė, kad galiojantis šiems ištekliams nustatytas BLSK einamaisiais metais būtų padidintas nuo 55 105 tonų iki 69 440 tonų, kad būtų pasiektas iškrauto kiekio lygis, kurį ICES laiko atitinkančiu dabartinius mirtingumo dėl žvejybos lygius, kurie savo ruožtu atitinka didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Atsižvelgiant į susijusių valstybių narių įsipareigojimą užtikrinti, taikant griežtą žvejybos kontrolę, kad žvejybos pastangos ir tuo pačiu mirtingumo dėl žvejybos rodikliai išliktų pastovūs, prašymas laikomas priimtinu;

(4)

grupei su Ispanijos vėliava plaukiojančių ir į vakarus nuo Škotijos žvejojančių laivų šiuo metu leidžiama netaikyti Reglamente (EB) Nr. 1342/2008 nustatytos žvejybos pastangų sistemos. Remdamasi 2013 m. Ispanijos pateikta informacija, STECF negalėjo įvertinti, ar Reglamente (EB) Nr. 1342/2008 išdėstytos sąlygos buvo įvykdytos ir 2012 m. valdymo laikotarpiu. Todėl tikslinga šios grupės Ispanijos laivams vėl taikyti žvejybos pastangų sistemą. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 754/2009 ir Reglamento (ES) Nr. 39/2013 IIA priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(5)

grupei su Prancūzijos vėliava plaukiojančių ir Šiaurės jūroje žvejojančių laivų šiuo metu leidžiama netaikyti Reglamente (EB) Nr. 1342/2008 nustatytos žvejybos pastangų sistemos. Remdamasi 2013 m. Prancūzijos pateikta informacija, STECF padarė išvadą, kad šių laivų sužvejotų žuvų kiekiai viršijo nustatytą ribą. Todėl tikslinga šios grupės Prancūzijos laivams vėl taikyti žvejybos pastangų sistemą. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 754/2009 ir Reglamento (ES) Nr. 40/2013 IIA priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(6)

grupei su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojančių ir aplink Meno salą Airijos jūroje karališkąsias šukutes (Aequipecten opercularis) žvejojančių laivų šiuo metu leidžiama netaikyti Reglamente (EB) Nr. 1342/2008 nustatytos žvejybos pastangų sistemos. Tačiau Reglamento (ES) Nr. 39/2013 IIA priede nustatytos viršutinės pastangų ribos dėl matematinės klaidos šios išimties neatspindi. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 39/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1262/2012 (6) nustatomi 2013 m. ir 2014 m. sužvejojamų giliavandenių ryklių sąrašo žuvų kiekio apribojimai. Komisija paprašė ICES pateikti rekomendaciją, ar tikslinga persvarstyti šį sąrašą. ICES padarė išvadą, kad pakanka mokslinių duomenų, pagrindžiančių galimybę iš giliavandenių ryklių sąrašo išbraukti juodažiočius pjūklauodegius katryklius (Galeus melastomus) ir įtraukti į jį visas Centrophorus genties (Centrophorus spp.) rūšis. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 1262/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)

remiantis jūrinių valstybių konsultacijų dėl atlantinių skumbrių, šiaurinių žydrųjų merlangų, prie Skandinavijos esančios Atlanto vandenyno dalies atlantinių silkių ir Šiaurės jūros juodadėmių menkių išteklių valdymo rezultatais, Sąjunga gali leisti Sąjungos laivams žvejojant iki 10 % viršyti Sąjungos turimą kvotą su sąlyga, kad visas viršijant Sąjungos turimą kvotą panaudotas kiekis bus išskaičiuotas iš jos 2014 m. kvotos. Sąjunga taip pat gali 2014 m. išnaudoti nepanaudotą kiekį, neviršydama 10 % jos turimos 2013 m. kvotos. Tikslinga suteikti galimybę lanksčiai nustatyti tas žvejybos galimybes, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos Sąjungos laivams, leidžiant atitinkamoms valstybėms narėms pasirinkti galimybę lanksčiai naudoti kvotą. Jei valstybė narė nepasinaudojo galimybe lanksčiai naudoti tam tikros rūšies išteklių kvotą, tikslinga pagal Reglamento (ES) Nr. 40/2013 10 straipsnio 2 dalį toliau taikyti Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsnius;

(9)

2013 m. Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) metiniame susirinkime priimta rezoliucija, kuria siekiama saugoti ilgapelekius pilkuosius ryklius ir kuri taikoma į IOTC leidimus turinčių laivų registrą įtrauktiems žvejybos laivams; šia rezoliucija numatoma laikinoji bandomoji priemonė, pagal kurią draudžiama laikyti laive, perkrauti, iškrauti ar sandėliuoti ilgapelekių pilkųjų ryklių skerdenas ar skerdenų dalis. Rezoliucijoje taip pat numatyta išimtis smulkiajai žvejybai, t. y. laivams, vykdantiems žvejybos veiklą tik tos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja, išskirtinėje ekonominėje zonoje. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 40/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

2010 m. Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos (WCPFC) metiniame susirinkime patvirtinta rekomendacija, kuria ribojamas laivų, aktyviai žvejojančių pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekius tunus Konvencijos rajone į pietus nuo 20° pietų platumos lygiagretės, skaičius. Todėl reikėtų užtikrinti, kad Sąjungos laivai ir toliau tikslingai nežvejotų šios rūšies žuvų WCPFC konvencijos rajone į pietus nuo 20° pietų platumos lygiagretės. Todėl Reglamentas (ES) No 40/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

Sąjungos laivų žvejybos Norvegijos vandenyse galimybės ir Norvegijos laivų žvejybos Sąjungos vandenyse galimybės nustatomos kasmet atsižvelgiant į konsultacijų dėl žvejybos teisių, kurios vykdomos vadovaujantis dvišaliu susitarimu su Norvegija dėl žvejybos (7), rezultatus. Kol nebuvo baigtos konsultacijos dėl 2013 m. susitarimų, Reglamentu (ES) Nr. 40/2013 buvo nustatytos laikinosios tam tikrų žuvų išteklių žvejybos galimybės. 2013 m. sausio 18 d. konsultacijos su Norvegija buvo baigtos, o Tarybos reglamentu (ES) Nr. 297/2013 (8) iš dalies pakeistos atitinkamos Reglamento (ES) Nr. 40/2013 nuostatos. Tačiau paprastųjų brosmių ištekliai IV zonos Norvegijos vandenyse per klaidą nebuvo įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 297/2013. Be to, šiaurinių žydrųjų merlangų, kuriuos Norvegijai leidžiama sužvejoti II, IVa, V, VI zonų į šiaurę nuo 56° 30′ šiaurės platumos lygiagretės ir VII zonos į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos dienovidinio Sąjungos vandenyse, kiekis neatitinka per konsultacijas su šia šalimi sutarto kiekio. Todėl Reglamento (ES) Nr. 40/2013 IA priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

nustatyta Sąjungos laivų, kuriems IOTC konvencijos rajone leidžiama žvejoti durklažuves ir ilgapelekius tunus, skaičiaus ir pajėgumo (bendrosios talpos) klaida. Todėl Reglamento (ES) Nr. 40/2013 VI priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

vadovaujantis 2012 m. Stojimo aktu ir atsižvelgiant į Kroatijos įstojimą 2013 m. liepos 1 d., į atitinkamus Sąjungos dokumentus turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl Sąjungos lygiu skirstomų žvejybos galimybių skyrimo Kroatijai 2013 m. Šiuo reglamentu papildomai įrašyti skaičiai, susiję su Kroatijai suteiktomis paprastųjų tunų žvejybos galimybėmis ir nustatytais auginimo pajėgumais, atspindi Kroatijai iki 2013 m. taikomas Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano nuostatas. Be to, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 302/2009 (9) 5 straipsnį kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad jos žvejybos pajėgumai atitiktų jos kvotą;

(14)

šio reglamento nuostatos dėl žvejybos pastangų apribojimų turėtų įsigalioti 2013 m. vasario 1 d. Nuostatos dėl sužvejojamų žuvų kiekio apribojimų ir paskirstymo turėtų įsigalioti 2013 m. sausio 1 d., išskyrus naujas nuostatas, susijusias su WCPFC ir IOTC, kurios turėtų būti taikomos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Nuostatos, įtrauktos dėl Kroatijos įstojimo į Europos Sąjungą, turėtų būti taikomos nuo to įstojimo dienos. Toks taikymas atgaline data nepažeistų teisinio tikrumo principo, nes aptariamos žvejybos galimybės dar neišnaudotos. Kadangi žvejybos pastangų sistemos pakeitimai turi tiesioginės įtakos atitinkamų laivynų ekonominei veiklai, šis reglamentas turėtų įsigalioti nedelsiant jį paskelbus,

1)

įterpiamas šis straipsnis:

„6a straipsnis

Lankstumas nustatant tam tikrų žuvų išteklių žvejybos galimybes

1.   Šis straipsnis taikomas šių žuvų ištekliams:

2.   Bet kurių 1 dalyje nustatytų išteklių atveju valstybės narės gali pasinaudoti galimybe savo pirminę kvotą, nustatytą I priede, padidinti iki 10 %. Atitinkama valstybė narė apie savo sprendimą Komisijai praneša raštu. Po tokio pranešimo laikoma, kad tokia padidinta kvota yra tai valstybei narei skirta kvota 2013 metams.

3.   Visas pagal šią padidintą kvotą 2013 m. sunaudotas kiekis tonomis, kuris viršija pirminę kvotą, išskaičiuojamas apskaičiuojant atitinkamos valstybės narės atitinkamų žuvų išteklių kvotą 2014 metams.

4.   Visas pagal pirminę kvotą nesunaudotas kiekis (iki 10 % tos kvotos) pridedamas apskaičiuojant atitinkamos valstybės narės atitinkamų žuvų išteklių kvotą 2014 metams.

5.   Nustatant sunaudotus ir nesunaudotus kiekius pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis, atsižvelgiama į visą kiekį, kuris buvo perleistas kitoms valstybėms narėms pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį, ir į visą kiekį, išskaičiuotą pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37, 105 ir 107 straipsnius.

6.   Jei valstybė narė pasinaudojo šio straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe dėl kurios nors rūšies išteklių, Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai tos valstybės narės atžvilgiu šiems ištekliams netaikomi.“;

2)

10 straipsnio 2 dalyje žodis „I priede“ išbraukiamas;

3)

23 straipsnis pakeičiamas taip:

„23 straipsnis

Rykliai

1.   Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti visų Alopiidae šeimos rūšių jūrų lapių skerdenas ar skerdenų dalis.

2.   Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus) skerdenas ar skerdenų dalis, išskyrus laivus, kurių bendrasis ilgis ne didesnis kaip 24 m ir kurie žvejoja tik valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja, išskirtinėje ekonominėje zonoje, jeigu jų laimikis skirtas suvartoti vietoje.

3.   Jei 1 ir 2 dalyje nurodytų rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, siekiama jų nesužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.“;

4)

29 straipsnis pakeičiamas taip:

„29 straipsnis

Didžiaakių tunų, gelsvauodegių tunų, dryžųjų tunų ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų žvejybos sąlygos

1.   Valstybės narės užtikrina, kad žvejybos dienų skaičius, skirtas laivams, gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems didžiaakius tunus (Thunnus obesus), gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) atviros jūros WCPFC konvencijos rajono dalyje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos lygiagrečių, nepadidės.

2.   ES laivai negali tikslingai žvejoti pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) WCPFC konvencijos rajone į pietus nuo 20° pietų platumos lygiagretės.“;

5)

IA priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento IV priedo tekstą;

6)

ID priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento V priedo tekstą;

7)

IIA priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento VI priedo tekstą;

8)

IV priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento VII priedo tekstą;

9)

VI priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento VIII priedo tekstą.