23.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 19/57

(1)

2008 m. liepos 3 d. Komisija gavo Čekijos elektroniniu paštu pateiktą prašymą pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 4 dalį. Komisija 2008 m. rugsėjo 26 d. elektroniniu laišku paprašė papildomos informacijos, kurią Čekijos valdžios institucijos elektroniniu paštu atsiuntė 2008 m. spalio 9 d.

(2)

Čekijos Respublika pateikė prašymą dėl elektros energijos gamybos.

(3)

Prie prašymo pridėtas nepriklausomos nacionalinės institucijos (Energetický regulační úřad – Čekijos energetikos reguliavimo institucija) laiškas ir kitos nepriklausomos institucijos (Úřad pro ochranu hospodářské soutěže – Čekijos konkurencijos apsaugos tarnybos) laiškas. Abi šios institucijos analizuoja patekimo į atitinkamą rinką sąlygas ir nustatė, kad rinkoje nebuvo apribojimų, tačiau nė viena iš jų nenustatė, kad įvykdyta kita sąlyga, susijusi su tiesiogine konkurencija, gaminant elektros energiją Čekijos Respublikoje.

(4)

Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnyje nustatyta, kad sutartims, kurių paskirtis – suteikti galimybę vykdyti vieną iš direktyvos taikymo sričiai priklausančių veiklos rūšių, ši direktyva netaikoma, jeigu valstybėje narėje, kurioje ji vykdoma, tokią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų. Tiesioginė konkurencija vertinama remiantis objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į konkretaus sektoriaus ypatumus. Patekimas į rinką laikomas neribojamu, jei valstybė narė įgyvendino ir taiko atitinkamus Bendrijos teisės aktus, kuriais atveriamas tas sektorius ar jo dalis. Šie teisės aktai išvardyti Direktyvos 2004/17/EB XI priede, kuriame elektros energijos sektoriui nurodoma 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (2). Direktyvą 96/92/EB pakeitė 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB (3), kurioje reikalaujama dar labiau atverti rinką.

(5)

Čekijos Respublika įgyvendino ir taiko ne tik Direktyvą 96/92/EB, bet ir Direktyvą 2003/54/EB – ji pasirinko teisinį ir organizacinį perdavimo ir paskirstymo tinklų atskyrimą, išskyrus mažiausias paskirstymo įmones, kurios turi mažiau nei 100 000 klientų arba 1996 m. tiekė elektros energiją sistemoms, kurios sunaudoja mažiau nei 3 TWh elektros energijos, ir kurioms teisinio ir organizacinio atskyrimo reikalavimai netaikomi, bet taikomi finansinės atskaitomybės atskyrimo reikalavimai. Be to, perdavimo sistemos operatoriaus – CEPS – nuosavybė buvo visiškai atskirta. Todėl, remiantis 30 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, reikėtų laikyti, kad galimybės patekti į rinką nėra ribojamos.

(6)

Tiesioginės konkurencijos sąlygas reikėtų vertinti remiantis įvairiais rodikliais, iš kurių nė vienas per se nėra lemiamas. Vienas iš kriterijų, į kurį reikėtų atsižvelgti vertinant rinkas, kurioms taikomas šis sprendimas, yra pagrindinių tam tikros rinkos dalyvių užimama tos rinkos dalis. Kitas kriterijus – koncentracijos tose rinkose lygis. Turint omenyje konkrečių rinkų ypatumus, reikėtų atsižvelgti ir į kitus kriterijus, kaip antai: balansavimo mechanizmo veikimas, kainų konkurencija ir pirkėjų polinkis keisti tiekėją.

(7)

Šiuo sprendimu nepažeidžiamas konkurencijos taisyklių taikymas.

(8)

Čekijos Respublika pateikė prašymą dėl elektros energijos gamybos Čekijos Respublikoje.

(9)

Čekijos prašyme teigiama, kad atitinkama geografinė rinka bus didesnė negu nacionalinė šalies teritorija ir apims Čekijos Respublikos, Lenkijos, Slovakijos, Austrijos ir Vokietijos teritorijas. Teigiama, kad toks rinkos apibrėžimas daugiausia grindžiamas tuo, kad yra didelė tinklų sujungimo galimybė (su keliomis valstybėmis narėmis), lyginant su vietos gamyba ir poreikiais. Remiantis informacija, kurią Čekijos institucijos pateikė 2008 m. spalio 9 d. laiške, 2007 m. eksportuota 25,6 TWh elektros energijos, o importuota 9,5 TWh elektros energijos. Taigi, Čekijos Respublika eksportuoja daugiau elektros energijos negu importuoja; jos grynasis eksportas yra 16,1 TWh, o tai yra beveik 20 % (4) grynosios elektros energijos gamybos (81,4 TWh). Kitas pateiktas argumentas, susijęs su platesnės aprėpties geografinės rinkos buvimu – tendencija, kad kainos Čekijos Respublikos nacionalinėje rinkoje ir Vokietijos nacionalinėje rinkoje panašėja, o Prahos energijos biržai (PXE) tenka vis svarbesnis vaidmuo.

(10)

Vis dėlto atitinkamos rinkoms riboms apibrėžti nepakanka remtis palyginti didele tinklų sujungimo galimybe ir kainų panašumu. Dėl vietos rinkos taisyklių ir ypač dėl bet kurio rinkos dalyvio (šiuo atveju Čekijos Respublikos operatoriaus CEZ) nepakeičiamumo ir dominuojančios padėties gali būti apibrėžta ir siauresnė rinka. Todėl būtina pabrėžti, kad vadovaujantis Čekijos institucijų 2008 m. spalio 9 d. atsakymu didžiausią PXE augančios prekybos apimties dalį sudaro sandoriai, kuriuose dalyvauja CEZ. Be to, dėl galimybės išplėsti geografinės rinkos apibrėžtis, kad būtų aprėpta ne vien nacionalinė teritorija, Komisija Energijos sektoriaus tyrime (5) taip pat analizavo, ar tam tikros Vidurio Europos šalys galėtų sudaryti poras atitinkamose rinkose. Austrijos ir Vokietijos poros atveju dėl pagrindinio Austrijos operatoriaus dydžio ir dėl Austrijos tinklo vidaus perkrovos Komisija nusprendė, kad jos rinka neaprėpia didesnės teritorijos negu atitinkama nacionalinė rinka. Panašus Čekijos ir Slovakijos atvejis: dėl dominuojančių operatorių dydžio ir jų nepakeičiamumo tenkinant poreikius prieita prie išvados, kad net ir šios dvi šalys nėra vienos ir tos pačios atitinkamos geografinės rinkos dalis. Be to, neseniai Komisija nagrinėjo Austrijos ir Lenkijos elektros energijos gamybos rinkas ir nustatė, kad jos pagal geografinę aprėptį yra nacionalinės (6). Pagaliau neseniai priimtame antimonopoliniame 2008 m. lapkričio 26 dienos sprendime C (2008) 7367 prieš E.ON dėl Vokietijos didmeninės prekybos rinkos (7), Komisija laikėsi nuomonės, kad ši rinka pagal aprėptį yra nacionalinė, o kaimyninės šalys (nei Vakarų, nei Rytų kryptimi) nėra platesnės geografinės rinkos dalis.

(11)

Vadinasi, regioninės rinkos buvimą reikėtų paneigti. Tai taip pat atitinka Čekijos konkurencijos apsaugos tarnybos pareiškimą, kad „vertindama (paraišką pagal 30 straipsnį), tarnyba, atsižvelgdama į atliekamą tyrimą, pirmiausia rėmėsi prielaida, kad atitinkama elektros energijos gamybos rinka geografiniu požiūriu turėtų būti apibrėžta kaip Čekijos Respublikos teritorija.“ Todėl, atsižvelgiant į 9 ir 10 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus faktus, vertinant Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąlygas turėtų būti laikoma, kad atitinkamą rinką sudaro Čekijos Respublikos teritorija.

(12)

Kadangi taip nuspręsta remiantis nusistovėjusia praktika (8), susijusia su pagal 30 straipsnį priimamais Komisijos sprendimais, Komisija laikėsi nuomonės, kad elektros energijos gamybos atžvilgiu „vienas konkurencijos laipsnio nacionalinėse rinkose rodiklis yra trijų didžiausių gamintojų bendra rinkos dalis“. Pagal Komisijos tarnybų darbinio dokumento, pridėto prie Dujų ir elektros energijos vidaus rinkos kūrimo pažangos ataskaitos (9), 6 lentelę „Wholesale Market Position 2006“, p. 12 ir toliau, trijų didžiausių gamintojų rinkos dalis 2006 m. sudarė 69,4 % pagamintos elektros energijos, o 2007 m. ši dalis padidėjo iki 73,9 %. Remiantis informacija, kurią Čekijos institucijos pateikė 2008 m. spalio 9 d. laiške, dominuojančiajai bendrovei teko beveik 70 % bendrų instaliuotų pajėgumų, o antrai ir trečiai pagal dydį bendrovėms atitinkamai teko 3,5 % ir 3 %. Toks koncentracijos lygis, apimantis trijų didžiausių gamintojų bendrą rinkos dalį, yra didesnis negu 39 % – pastarasis skaičius buvo nurodytas JK atveju Komisijos sprendimuose 2006/211/EB (10) ir 2007/141/EB (11). Minėtas koncentracijos lygis taip pat yra gerokai didesnis negu 52,2 % – pastarasis skaičius buvo nurodytas Komisijos sprendime 2008/585/EB (12) dėl Austrijos, ir didesnis negu 58 % bendrosios produkcijos, kuris nurodytas Komisijos sprendime 2008/741/EB (13) Lenkijos atveju.

(13)

Čekijoje trijų didžiausių operatorių koncentracijos lygis yra panašus į Komisijos sprendimuose 2006/422/EB (14) ir 2007/706/EB (15), susijusiuose atitinkamai su Suomija ir Švedija, nurodytus skaičius (atitinkamai 73,6 % ir 86,7 %), arba mažesnis. Tačiau Čekijos atvejis labai skiriasi nuo Švedijos ir Suomijos. Visų pirma Čekijos Respublikoje yra vienas dominuojantis operatorius, o kitų dviejų didžiausių gamintojų rinkos dalys yra mažesnės 20 kartų (3 % – mažiausia dalis ir beveik 70 % – didžiausia dalis). Duomenys Suomijoje: iš trijų didžiausių gamintojų operatorius, kuriam teko mažiausia rinkos, turėjo 18,3 % rinkos, o didžiausią rinkos dalį turintis operatorius – 33,7 % rinkos. Panaši padėtis yra Švedijoje: mažiausia rinkos dalis – 17,4 %, o didžiausia – 47,1 %.

(14)

Šiomis aplinkybėmis reikėtų prisiminti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką (16), kad „labai didelės rinkos dalys pačios savaime, išskyrus išimtinėmis aplinkybėmis, yra dominuojančios padėties buvimo įrodymas. Tai tokia padėtis, kai rinkos dalis yra 50 %“.

(15)

Elektros energijos importas į Čekijos Respubliką sudaro šiek tiek daugiau nei 11 % jos visų poreikių (17), ir nors šis skaičius yra didesnis negu į Lenkiją importuojamos elektros energijos kiekis, jis yra perpus mažesnis negu Austrijos importuojamas elektros energijos kiekis (18)  (19). Taip pat Švedijos ir Suomijos atvejais tokios didelės trijų didžiausių gamintojų koncentracijos poveikį atsveria „rinkoje pastebimas konkurencinis spaudimas, susidarantis dėl galimybės importuoti elektros energiją iš už šalies teritorijos ribų“ (20). Todėl sunku nuspręsti, kad Čekijos Respublikoje dėl importuojamos elektros energijos būtų didelis konkurencinis spaudimas, o galimybė transportuoti elektros energiją, kad būtų gerokai padidintas importo lygis, tėra teorinė, atsižvelgiant į tai, kad Čekijos Respublika nuo 2003 m. eksportavo daugiau negu importavo, ir vidutinės trukmės laikotarpiu tai nesikeis. Todėl tokio koncentracijos lygio negalima laikyti tiesioginės konkurencijos sąlygų rodikliu elektros energijos gamybos rinkoje.

(16)

2008 m. spalio 9 d. Čekijos institucijų pateiktame atsakyme taip pat nurodyta, kad CEZ ateityje planuoja vykdyti didelio masto elektros energijos gamybos projektus perdavimo tinklo lygiu (planuojama statyti naujus branduolinius įrenginius, pratęsti dabartinės Dukovanų branduolinės elektrinės eksploatavimo trukmę ir vykdyti anglimi ir dujomis kūrenamų elektros energijos jėgainių projektus). Be CEZ planų, yra numatyta kitų projektų, visų pirma atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo srityje; juos planuojama įgyvendinti iš dalies perdavimo lygiu ir ypač – skirstymo lygiu.

(17)

Be to, dar vienu rodikliu taip pat reikėtų laikyti balansavimo mechanizmų veikimą, nors jie susiję su nedidele visos elektros energijos, pagamintos ir (arba) suvartotos valstybėje narėje, dalimi. Remiantis turima informacija, balansavimo mechanizmų veikimu (visų pirma rinka grindžiamas kainų nustatymas ir gerai išvystyta dienos rinka, kai kas pusantros valandos uždaromi uždoriai, o tai yra galimybė tinklo naudotojams kas pusantros valandos pakoreguoti savo padėtį) nesukeliama kliūčių gaminant elektros energiją patirti tiesioginę konkurenciją.

(18)

Atsižvelgiant į svarstomosios prekės (elektros energijos) ypatumus ir į tai, kad tinkamų pakaitinių produktų arba paslaugų yra mažai arba jų nėra, vertinant konkurencijos būklę elektros energijos rinkose didesnę reikšmę įgyja kainų konkurencija ir kainų nustatymas. Kalbant apie didelius (galutinius) pramonės vartotojus, tiekėją keičiančių pirkėjų skaičius gali parodyti kainų konkurenciją ir dėl to netiesiogiai gali būti „natūralus konkurencijos veiksmingumo rodiklis“. Jeigu kitą tiekėją pasirenkančių vartotojų yra mažai, vadinasi, rinka greičiausiai veikia netinkamai, net ir įvertinus tai, kad nereikėtų atmesti galimybės sudaryti naują, naudingesnį sandorį su senuoju tiekėju (21). Be to, „reguliuojamos kainos galutiniams vartotojams yra akivaizdžiai lemiamas pirkėjų elgsenos veiksnys […]. Jeigu kontrolę galima pateisinti pereinamuoju laikotarpiu, ji vis labiau iškreips rinką, kai iškils investicijų poreikis“ (22).

(19)

Remiantis naujausiais turimais duomenimis, Čekijos Respublikoje tiekėją keičia „labai daug“ vartotojų (23), o remiantis naujausia Čekijos institucijų spalio 9 d. laiške pateikta informacija, „atvėrus elektros energijos rinką beveik kas antras didelių klientų kategorijai priklausantis klientas pakeitė elektros energijos tiekėją“. Šiuos duomenis reikia vertinti atsižvelgiant į ankstesnius sprendimus dėl elektros energijos sektoriaus, kuriuose nurodyta, kad tiekėją keičiančių didelių ir labai didelių pramoninių vartotojų dalis svyruoja nuo daugiau kaip 75 % (Sprendimas 2006/422/EB dėl Suomijos) iki 41,5 % (Sprendimas 2008/585/EB dėl Austrijos). Be to, pirmiau Komisijai priimant sprendimus tiekimo rinkos (tiekimo namų ūkiams, pramonės vartotojams ir kt.) buvo apibrėžtos kaip atskiros produktų rinkos, ir dėl stiprių bei gerai žinomų tiekimo bendrovių jų konkurencinė aplinka gali skirtis nuo didmeninės prekybos rinkos arba gamybos rinkos. Todėl didelio tiekėją keičiančių klientų skaičiaus negalima laikyti neabejotinu tiesioginės konkurencijos buvimo rodikliu.

(20)

Elektros energijos gamybos padėtį Čekijos Respublikoje galima apibendrinti taip: bendros trijų didžiausių gamintojų užimamos rinkos dalys yra didelės, o svarbiau yra tai, kad didžiausiam gamintojui tenkanti rinkos dalis yra beveik 70 %, o to nekompensuoja importuojamas elektros energijos kiekis, nes Čekijos Respublika per praėjusius 5 metus kaip tik nuolat eksportavo daugiau elektros energijos nei jos importavo. Kaip išdėstyta 17 konstatuojamojoje dalyje, balansavimo mechanizmo veikimas nėra kliūtis tiesioginės konkurencijos sąlygoms elektros energijos gamybos rinkoje; be to, yra didelis tiekėjo keitimo laipsnis. Gerai veikiantis balansavimo mechanizmas ir didelis tiekėją keičiančių vartotojų skaičius vis dėlto nenusveria gana didelio koncentracijos lygio, visų pirma turint omenyje, kokia didelė rinkos dalis tenka didžiausiam gamintojui, taip pat atsižvelgiant į 14 konstatuojamojoje dalyje paminėtą teismų praktiką.

(21)

Atsižvelgiant į 9–20 konstatuojamosiose dalyse išnagrinėtus veiksnius, reikėtų daryti išvadą, kad elektros energijos gamyba Čekijos Respublikoje nėra tiesiogiai veikiama konkurencijos. Todėl Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalis netaikoma sutartims, kurių paskirtis – suteikti galimybę vykdyti tą veiklą Čekijos Respublikoje. Taigi Direktyva 2004/17/EB ir toliau taikoma, kai perkantieji subjektai sudaro sutartis, kurių paskirtis – suteikti galimybę gaminti elektros energiją Čekijos Respublikoje, arba kai jie rengia projektų konkursus tokiai veiklai vykdyti Čekijos Respublikoje.

(22)

Šis sprendimas pagrįstas teisine ir faktine padėtimi 2008 m. liepos–spalio mėn., dėl kurios išvados padarytos remiantis Čekijos Respublikos pateikta informacija, taip pat 2007 m. komunikatu ir 2007 m. tarnybų dokumentu, Galutine ataskaita ir 2007 m. pažangos ataskaita bei jos priedu. Jį galima keisti, jeigu labai pasikeitus teisinei arba faktinei padėčiai tenkinamos Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos,