This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32022R0110
Council Regulation (EU) 2022/110 of 27 January 2022 fixing for 2022 the fishing opportunities for certain fish stocks and groups of fish stocks applicable in the Mediterranean and Black Seas
Tarybos reglamentas (ES) 2022/110 2022 m. sausio 27 d. kuriuo nustatomos 2022 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose
Tarybos reglamentas (ES) 2022/110 2022 m. sausio 27 d. kuriuo nustatomos 2022 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose
ST/15090/2021/INIT
OL L 21, 2022 1 31, p. 165–186
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force: This act has been changed. Current consolidated version: 31/01/2022
|
2022 1 31 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 21/165 |
TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2022/110
2022 m. sausio 27 d.
kuriuo nustatomos 2022 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
|
(1) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (1) 6 straipsniu reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų patvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai aktualu, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) parengtas ataskaitas, taip pat į patariamųjų tarybų, atsakingų už atitinkamus geografinius rajonus ar kompetencijos sritis, pateiktas rekomendacijas ir į valstybių narių parengtas bendras rekomendacijas; |
|
(2) |
Taryba turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant, atitinkamai, tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrinamas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvienų žuvų išteklių ar žvejybos rūšies atžvilgiu; |
|
(3) |
Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nustatyta, kad Bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas – kai įmanoma, iki 2015 m. ir palaipsniui, pakopomis, didinant mastą, kad būtų apimti visi ištekliai, ne vėliau kaip 2020 m. pasiekti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) užtikrinantį išteklių naudojimo lygį; |
|
(4) |
todėl, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013, bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK) turėtų būti nustatomi remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius, socialinius bei ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais pareikštas nuomones; |
|
(5) |
Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, žvejybos galimybės turi būti nustatomos pagal tuose planuose nustatytas taisykles; |
|
(6) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1022 (2) buvo nustatytas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas (toliau – planas); jis įsigaliojo 2019 m. liepos 16 d. Planu siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių žuvų populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriais gali būti užtikrintas MSY; |
|
(7) |
remiantis Reglamento (ES) 2019/1022 4 straipsnio 1 dalimi, to reglamento 1 straipsnyje išvardytų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos taip, kad iki 2020 m., kai įmanoma, ir ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d. palaipsniui pakopomis būtų pasiektas didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį atitinkantis mirtingumas dėl žvejybos. Žvejybos galimybės turėtų būti išreikštos didžiausiomis leidžiamomis tralerių ir ūdomis žvejojančių laivų žvejybos pastangomis, nustatytomis pagal Reglamento (ES) 2019/1022 7 straipsnyje išdėstytą žvejybos pastangų sistemą, ir ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) bei didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) didžiausiais laimikio limitais, nustatytais atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas; |
|
(8) |
ŽMTEK rekomendavo, kad norint pasiekti MSY tikslus vakarų Viduržemio jūros žuvų išteklių atžvilgiu, reikia tralerių atveju skubiai imtis papildomų veiksmų ir gerokai sumažinti mirtingumą dėl žvejybos. Todėl pagal plano 7 straipsnio 3 dalies b punktą 2022 m. didžiausios leidžiamos tralerių žvejybos pastangos turėtų būti sumažintos 6 %, palyginti su 2015–2017 m. baziniu dydžiu, išskaičiuojant jas iš 2021 m. didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, nustatytų Tarybos reglamentu (ES) 2021/90 (3), ir papildomo žvejybos pastangų sumažinimo, nustatyto Italijos valdžios institucijų lygmeniu; |
|
(9) |
ŽMTEK rekomendavo, kad norint pasiekti MSY tikslus vakarų Viduržemio jūros žuvų išteklių atžvilgiu, reikia skubiai imtis papildomų veiksmų, visų pirma siekiant valdyti mirtingumą dėl žvejybos žvejojant laivais, žvejojančiais demersinių žuvų išteklius. Kalbant apie 2022 m., pagal plano 7 straipsnio 5 dalį būtina nustatyti didžiausias leidžiamas ūdomis žvejojančių laivų žvejybos pastangas, remiantis žvejybos pastangomis, išreikštomis žvejybos dienų skaičiumi 2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Šios didžiausios leidžiamos ūdomis žvejojančių laivų žvejybos pastangos turėtų nedaryti poveikio 2023 metams nustatytinoms didžiausioms leidžiamoms žvejybos pastangoms; |
|
(10) |
2020 m. ŽMTEK rekomendavo, kad ilgaūsių raudonųjų krevečių mirtingumas dėl žvejybos 1, 5, 6, 7 geografiniuose parajoniuose (GP) ir 8, 9, 10, 11 GP turi gerokai sumažėti, kad ne vėliau kaip 2025 m. būtų pasiektas MSY. Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) žuvininkystės mokslinis patariamasis komitetas taip pat pateikė tokią pačią rekomendaciją dėl ilgaūsių raudonųjų krevečių mirtingumo dėl žvejybos 2 GP. Be to, ŽMTEK vertinimu, ilgaūsių raudonųjų krevečių biomasė mažėja. 2021 m. ŽMTEK nurodė, kad šios rūšies krevečių mirtingumas dėl žvejybos nepasikeitė, todėl reikia imtis papildomų valdymo priemonių. Atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas ir nepasikeitusią šių išteklių padėtį, vadovaujantis plano 7 straipsnio 3 dalies b punktu žvejybos pastangų sistemą tikslinga papildyti didžiausiais laimikio limitais ir nustatyti specialų ilgaūsių raudonųjų krevečių didžiausią laimikio limitą 1, 2, 5, 6, 7 GP ir ilgaūsių raudonųjų krevečių didžiausią laimikio limitą 8, 9, 10, 11 GP; |
|
(11) |
2020 m. ŽMTEK nurodė, kad didžiųjų raudonųjų krevečių biomasė 8, 9, 10, 11 GP mažėja. 2021 m. ŽMTEK konstatavo, kad šios rūšies krevečių mirtingumas dėl žvejybos nepasikeitė ir kad biomasė toliau mažėja. Atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas ir nepasikeitusią šių išteklių padėtį, vadovaujantis plano 7 straipsnio 3 dalies b punktu žvejybos pastangų sistemą tikslinga papildyti didžiausiais laimikio limitais ir nustatyti specialų didžiųjų raudonųjų krevečių didžiausią laimikio limitą 8, 9, 10, 11 GP; |
|
(12) |
2018 m. įvykusiame 42-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/1, kuria nustatomos europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla) Viduržemio jūroje (GFCM 1–27 geografiniuose parajoniuose) išteklių valdymo priemonės. Tarp tų priemonių numatyti laimikio limitai arba žvejybos pastangų apribojimai ir kasmetinis trijų mėnesių iš eilės draudimo žvejoti laikotarpis, kurį kiekviena valstybė narė turi nustatyti pagal Tarybos reglamente (EB) Nr. 1100/2007 (4) nustatytus išsaugojimo tikslus, taip pat pagal nacionalinį (-ius) upinių ungurių išteklių valdymo planą (-us) ir upinių ungurių migracijos modelius laiko atžvilgiu valstybėje narėje. Jei prieš įsigaliojant tai rekomendacijai buvo parengti nacionaliniai valdymo planai, pagal kuriuos pastangos ar laimikis sumažinti bent 30 %, jau nustatyti ir įgyvendinami laimikio limitai ar žvejybos pastangų apribojimai turėtų būti neviršijami. Pagal tą rekomendaciją draudimas žvejoti turėtų būti taikomas visuose Viduržemio jūros jūriniuose vandenyse ir sūrokuose vandenyse, pavyzdžiui, estuarijose, pakrančių lagūnose ir tarpiniuose vandenyse. Draudimo žvejoti laikotarpis yra funkciškai susietas su žvejybos galimybėmis, nes be jo laimikio arba žvejybos pastangų dydis turėtų būti sumažintas siekiant užtikrinti išteklių atsikūrimą. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(13) |
2021 m. įvykusiame 44-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/44/2021/20 dėl daugiamečio tausios smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos Adrijos jūroje (GFCM 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose) valdymo plano; šia rekomendacija nustatytas didžiausias laimikio dydis ir atitinkama tikslinę smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybos veiklą vykdančių gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ir pelaginės žvejybos tralerių laivyno viršutinė pajėgumo riba. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(14) |
2021 m. įvykusiame 44-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/44/2021/6 dėl tausios didžiųjų raudonųjų krevečių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių, kaip tikslinių rūšių, žvejybos tralais Levanto jūroje (GFCM 24, 25, 26 ir 27 geografiniuose parajoniuose) daugiamečio valdymo plano, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/42/2018/3; ta rekomendacija įvestas žvejybos galimybių įšaldymas nustatant didžiausią žvejybos laivų skaičių. Šia rekomendacija galiojančių priemonių taikymas pratęstas vieniems metams. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(15) |
2021 m. įvykusiame 44-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/44/2021/8 dėl tausios didžiųjų raudonųjų krevečių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių, kaip tikslinių rūšių, žvejybos tralais Jonijos jūroje (GFCM 19, 20 ir 21 geografiniuose parajoniuose) daugiamečio valdymo plano, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/42/2018/4; ta rekomendacija įvestas žvejybos galimybių įšaldymas nustatant didžiausią žvejybos laivų skaičių. Šia rekomendacija galiojančių priemonių taikymas pratęstas vieniems metams. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(16) |
2021 m. įvykusiame 44-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/44/2021/7 dėl tausios didžiųjų raudonųjų krevečių ir ilgaūsių raudonųjų krevečių, kaip tikslinių rūšių, žvejybos tralais Sicilijos sąsiauryje (GFCM 12, 13, 14, 15 ir 16 geografiniuose parajoniuose) valdymo priemonių, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/43/2019/6; šia rekomendacija įvestas žvejybos galimybių įšaldymas nustatant didžiausią žvejybos laivų skaičių. Ta rekomendacija galiojančių priemonių taikymas pratęstas vieniems metams. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(17) |
2019 m. įvykusiame 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/5 dėl daugiamečio tausios demersinių žuvų žvejybos Adrijos jūroje (GFCM 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose) valdymo plano; šia rekomendacija nustatyta tam tikrų demersinių žuvų išteklių žvejybos pastangų sistema ir atitinkama viršutinė laivyno pajėgumo riba. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(18) |
2021 m. įvykusiame 44-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/44/2021/1 dėl demersinių žuvų žvejybos Adrijos jūroje (GFCM 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose) žvejybos pastangų sistemos nustatymo; šia rekomendacija nustatytas tam tikrų demersinių žuvų išteklių didžiausias leidžiamos žvejybos dienų skaičius pagal tralo tipą ir laivyno segmentą. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(19) |
atsižvelgiant į Slovėnijos laivyno ypatumus ir labai nedidelį jo poveikį smulkiųjų pelaginių ir demersinių žuvų rūšims, tikslinga išlaikyti esamus žvejybos modelius ir užtikrinti Slovėnijos laivynui galimybę sužvejoti minimalų smulkiųjų pelaginių žuvų kiekį ir išnaudoti minimalią demersinių žuvų rūšių žvejybos pastangų kvotą; |
|
(20) |
2019 m. įvykusiame 43-iajame metiniame susitikime GFCM taip pat priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/4 dėl tausaus raudonųjų koralų (Corallium rubrum) rinkimo Viduržemio jūroje (GFCM 1–27 geografiniuose parajoniuose) valdymo plano; šia rekomendacija įvestas žvejybos galimybių įšaldymas nustatant didžiausią žvejybos laivų skaičių ir raudonųjų koralų rinkimo apribojimai. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(21) |
2021 m. įvykusiame 44-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/44/2021/4 dėl tausios raudonpelekių pagelų žvejybos Alborano jūroje (GFCM 1, 2 ir 3 geografiniuose parajoniuose) valdymo plano, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/43/2019/2; ta rekomendacija nustatyti laimikio limitai ir žvejybos pastangų apribojimai, pagrįsti vidurkiu, kuris buvo leistas ir kurio laikytasi 2010–2015 m. Šia rekomendacija galiojančių priemonių taikymas pratęstas vieniems metams. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(22) |
2021 m. įvykusiame 44-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/44/2021/1 dėl inkarinių žuvų suburiamųjų įrenginių naudojimo žvejojant didžiąsias auksines skumbres Viduržemio jūroje (GFCM 1–27 geografiniuose parajoniuose) valdymo priemonių, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/43/2019/1; šia rekomendacija įvestas žvejybos galimybių įšaldymas nustatant didžiausią žvejybos laivų, kaip tikslines rūšis žvejojančių didžiąsias auksines skumbres, skaičių. Šia rekomendacija galiojančių priemonių taikymas pratęstas vieniems metams. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(23) |
2019 m. įvykusiame 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/3, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/41/2017/4 dėl daugiamečio paprastųjų otų žvejybos Juodojoje jūroje (GFCM 29 geografiniame parajonyje) valdymo plano. Toje rekomendacijoje nustatytas atnaujintas paprastųjų otų regioninis bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) ir kvotų paskirstymo sistema, taip pat papildomos išsaugojimo priemonės, visų pirma dviejų mėnesių draudimo žvejoti laikotarpis ir žvejybos dienų apribojimas iki 180 dienų per metus. Šios papildomos priemonės yra funkciškai susietos su žvejybos galimybėmis, nes be jų paprastųjų otų BLSK turėtų būti sumažintas siekiant užtikrinti išteklių atsikūrimą. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(24) |
remiantis GFCM pateiktomis mokslinėmis rekomendacijomis, tam, kad būtų užtikrintas atlantinių šprotų išteklių Juodojoje jūroje tvarumas, būtina išlaikyti dabartinį mirtingumo dėl žvejybos lygį. Todėl tikslinga ir toliau nustatyti autonominę to ištekliaus kvotą; |
|
(25) |
žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius, socialinius bei ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais pareikštas nuomones; |
|
(26) |
šiame reglamente nustatytomis Sąjungos žvejybos laivams prieinamomis žvejybos galimybėmis naudojamasi taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (5), ypač to reglamento 33 ir 34 straipsnius, susijusius su laimikio bei žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą pranešimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos valstybės narės turi naudoti Komisijai siųsdamos duomenis apie iškraunamus išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, žuvų kiekius; |
|
(27) |
šiame reglamente nustatytomis Sąjungos žvejybos laivams skirtomis žvejybos galimybėmis naudojamasi atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1343/2011 (6), kuriuo įgyvendinamos tam tikros žvejybos GFCM susitarimo rajone nuostatos; |
|
(28) |
Tarybos reglamentu (EB) Nr. 847/96 (7) nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant to reglamento 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas dėl atsargumo principu pagrįsto BLSK ir analitiniu įvertinimu pagrįsto BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę jų būklę, to reglamento 3 ar 4 straipsnis netaikomas. Neseniai visiems ištekliams, kurių atžvilgiu galioja įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti metų sandūros lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris kliudytų taikyti racionalaus ir atsakingo jūrų biologinių išteklių naudojimo principą, trukdytų siekti BŽP tikslų ir darytų neigiamą poveikį biologinei išteklių būklei, turėtų būti nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi analitiniu įvertinimu pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis; |
|
(29) |
siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas; |
|
(30) |
žvejybos galimybėmis turėtų būti naudojamasi visapusiškai laikantis Sąjungos teisės, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos 2022 m. tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, kuriomis galima naudotis Viduržemio ir Juodojoje jūrose.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, žvejojantiems šiuos žuvų išteklius:
|
a) |
europinius upinius ungurius (Anguilla anguilla), raudonuosius koralus (Corallium rubrum) ir didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus) Viduržemio jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio b punkte; |
|
b) |
ilgaūses raudonąsias krevetes (Aristeus antennatus), ilganoses rausvąsias krevetes (Parapenaeus longirostris), didžiąsias raudonąsias krevetes (Aristaeomorpha foliacea), europines jūrines lydekas (Merluccius merluccius), norveginius omarus (Nephrops norvegicus) ir europines barzdotes (Mullus barbatus) vakarų Viduržemio jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio c punkte; |
|
c) |
europinius ančiuvius (Engraulis encrasicolus) ir europines sardines (Sardina pilchardus) Adrijos jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio d punkte; |
|
d) |
europines jūrines lydekas (Merluccius merluccius), norveginius omarus (Nephrops norvegicus), europinius jūrų liežuvius (Solea solea), ilganoses rausvąsias krevetes (Parapenaeus longirostris) ir europines barzdotes (Mullus barbatus) Adrijos jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio d punkte; |
|
e) |
didžiąsias raudonąsias krevetes (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūses raudonąsias krevetes (Aristeus antennatus) Sicilijos sąsiauryje, kaip apibrėžta 4 straipsnio e punkte, Jonijos jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio f punkte, ir Levanto jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio g punkte; |
|
f) |
raudonpelekius pagelus (Pagellus bogaraveo) Alborano jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio h punkte; |
|
g) |
atlantinius šprotus (Sprattus sprattus) ir paprastuosius otus (Scophthalmus maximus) Juodojoje jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio i punkte. |
2. Šis reglamentas taip pat taikomas mėgėjų žvejybai, kai ji aiškiai nurodyta atitinkamose nuostatose.
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje pateiktos terminų apibrėžtys. Be to, vartojamos šios terminų apibrėžtys:
|
a) |
tarptautiniai vandenys – vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai; |
|
b) |
mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų gyvųjų vandens išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo ar sporto tikslais; |
|
c) |
bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK):
|
|
d) |
kvota – Sąjungai ar valstybei narei paskirta BLSK dalis; |
|
e) |
Sąjungos autonominė kvota – laimikio limitas, autonomiškai paskirtas Sąjungos žvejybos laivams, jeigu nėra susitarta dėl BLSK; |
|
f) |
analitiniu įvertinimu pagrįsta kvota – Sąjungos autonominė kvota, dėl kurios atliktas analitinis įvertinimas; |
|
g) |
analitinis įvertinimas – kiekybinis konkrečių išteklių kitimo tendencijų įvertinimas remiantis išteklių biologijos ir naudojimo duomenimis, kuris, atlikus mokslinę peržiūrą, pripažintas pakankamai kokybišku, kad juo remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas dėl galimybių būsimų laimikių; |
|
h) |
žuvų suburiamasis įrenginys (ŽSĮ) – žuvims privilioti skirtas jūros paviršiuje plūduriuojantis inkarinis įrenginys. |
4 straipsnis
Žvejybos zonos
Šiame reglamente vartojamos žvejybos zonų apibrėžtys:
|
a) |
GFCM geografiniai parajoniai – plotai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede; |
|
b) |
Viduržemio jūra – GFCM 1–27 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys; |
|
c) |
vakarų Viduržemio jūra – GFCM 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys; |
|
d) |
Adrijos jūra – GFCM 17 ir 18 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys; |
|
e) |
Sicilijos sąsiauris – GFCM 12, 13, 14, 15 ir 16 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys; |
|
f) |
Jonijos jūra – GFCM 19, 20 ir 21 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys; |
|
g) |
Levanto jūra – GFCM 24, 25, 26 ir 27 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys; |
|
h) |
Alborano jūra – GFCM 1–3 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys; |
|
i) |
Juodoji jūra – GFCM 29 geografinio parajonio, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys. |
II ANTRAŠTINĖ DALIS
ŽVEJYBOS GALIMYBĖS
I SKYRIUS
Viduržemio jūra
5 straipsnis
Europiniai upiniai unguriai
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant sužvejojami europiniai upiniai unguriai (Anguilla anguilla), konkrečiai – tikslinei, atsitiktinei ir mėgėjų žvejybai visuose Viduržemio jūros jūriniuose vandenyse, įskaitant gėluosius vandenis ir tarpinius sūrokus vandenis, pavyzdžiui, lagūnas ir estuarijas.
2. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti europinius upinius ungurius Viduržemio jūros Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse trijų mėnesių iš eilės laikotarpį, kurį turi nustatyti kiekviena valstybė narė. Draudimo žvejoti laikotarpis turi derėti su Reglamente (EB) Nr. 1100/2007 nustatytais išteklių išsaugojimo tikslais, priimtais nacionaliniais valdymo planais ir europinių upinių ungurių migracijos modeliais laiko atžvilgiu atitinkamose valstybėse narėse. Valstybės narės praneša Komisijai, kokį laikotarpį nustatė, ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki draudimo įsigaliojimo ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2022 m. sausio 31 d.
3. Valstybės narės neviršija europinių upinių ungurių didžiausio laimikio dydžio arba žvejybos pastangų lygio, nustatytų ir įgyvendinamų pagal jų nacionalinius valdymo planus, priimtus pagal Reglamento (EB) Nr. 1100/2007 2 ir 4 straipsnius.
6 straipsnis
Raudonieji koralai
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant surenkami raudonieji koralai (Corallium rubrum), konkrečiai – tikslinei ir mėgėjų žvejybai Viduržemio jūroje.
2. Tikslinės žvejybos atveju didžiausias žvejybos leidimų skaičius ir didžiausi raudonųjų koralų, kuriuos surenka Sąjungos žvejybos laivai ir kurie surenkami vykdant Sąjungos žvejybos veiklą, kiekiai neturi viršyti I priede nustatytų skaičiaus ir kiekių.
3. Sąjungos žvejybos laivams, kuriems taikoma 2 dalis, draudžiama perkrauti raudonuosius koralus jūroje.
4. Mėgėjų žvejybos atveju valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad uždraustų raudonuosius koralus rinkti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti.
7 straipsnis
Didžiosios auksinės skumbrės
1. Šis straipsnis taikomas visai komercinei Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurios metu Viduržemio jūros tarptautiniuose vandenyse žvejojant didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus) naudojami žuvų suburiamieji įrenginiai.
2. Didžiausias laivų, kuriems leidžiama žvejoti didžiąsias auksines skumbres, skaičius nustatytas II priede.
II SKYRIUS
Vakarų Viduržemio jūra
8 straipsnis
Demersinių žuvų ištekliai
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant vakarų Viduržemio jūroje sužvejojami Reglamento (ES) 2019/1022 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti demersinių žuvų ištekliai.
2. Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos, taikomos žvejybai traleriais ir ūdomis žvejojančiais laivais, nustatytos šio reglamento III priede. Didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (ES) 2019/1022 9 straipsnį.
3. Vakarų Viduržemio jūros Sąjungos vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams didžiausių laimikio limitų paskirstymas valstybėms narėms nustatytas III priede.
4. Specialiosios nuostatos dėl žvejybos galimybių paskirstymo:
|
a) |
šiame reglamente nustatytas žvejybos galimybes valstybės narės paskirsto laikydamosi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje nustatytų kriterijų; |
|
b) |
šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:
|
9 straipsnis
Duomenų perdavimas
Valstybės narės registruoja ir perduoda žvejybos pastangų duomenis Komisijai pagal Reglamento (ES) 2019/1022 10 straipsnį.
Valstybės narės, teikdamos Komisijai žvejybos pastangų duomenis pagal šį straipsnį, naudoja III priede nustatytus pastangų grupių kodus.
III SKYRIUS
Adrijos jūra
10 straipsnis
Smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliai
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Adrijos jūroje sužvejojamos europinės sardinės (Sardina pilchardus) ir europiniai ančiuviai (Engraulis encrasicolus).
2. Didžiausias laimikio kiekis negali viršyti IV priede nustatytų kiekių.
3. Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti smulkiųjų pelaginių žuvų išteklius, laivyno pajėgumas, išreikštas kW, GT ir laivų skaičiumi, nustatytas IV priede.
11 straipsnis
Demersinių žuvų ištekliai
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Adrijos jūroje sužvejojamos europinės jūrinės lydekos (Merluccius merluccius), norveginiai omarai (Nephrops norvegicus), europiniai jūrų liežuviai (Solea solea), ilganosės rausvosios krevetės (Parapenaeus longirostris) ir europinės barzdotės (Mullus barbatus).
2. Didžiausios leidžiamos demersinių žuvų išteklių, kuriems taikomas šis straipsnis, žvejybos pastangos ir didžiausias laivyno pajėgumas jų atžvilgiu yra nustatyti IV priede.
3. Valstybė narė gali iš dalies pakeisti savo žvejybos pastangų paskirstymą, nurodytą IV priede, perkeldama žvejybos dienas to paties geografinio rajono ir (arba) žvejybos įrankio žvejybos pastangų grupėse, su sąlyga, kad ji taiko nacionalinį perskaičiavimo koeficientą, grindžiamą patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis.
4. Didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsnius.
12 straipsnis
Duomenų perdavimas
Kai valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai teikia duomenis, susijusius su iškrautais sužvejotų išteklių kiekiais, jos naudoja IV priede nustatytus išteklių kodus.
IV SKYRIUS
Jonijos jūra, Levanto jūra ir Sicilijos sąsiauris
13 straipsnis
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Jonijos jūroje, Levanto jūroje ir Sicilijos sąsiauryje sužvejojamos didžiosios raudonosios krevetės (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūsės raudonosios krevetės (Aristeus antennatus).
2. Didžiausias dugniniais tralais žvejojančių laivų, kuriems leidžiama žvejoti demersinių žuvų išteklius, skaičius nustatytas V priede.
V SKYRIUS
Alborano jūra
14 straipsnis
1. Šis straipsnis taikomas Sąjungos žvejybos laivų vykdomai verslinei žvejybai ūdomis ir rankinėmis ūdomis, kurią vykdant Alborano jūroje sužvejojami raudonpelekiai pagelai (Pagellus bogaraveo).
2. Didžiausias laimikio kiekis negali viršyti VI priede nustatytų kiekių.
VI SKYRIUS
Juodoji jūra
15 straipsnis
Atlantinių šprotų žvejybos galimybių paskirstymas
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Juodojoje jūroje sužvejojami atlantiniai šprotai (Sprattus sprattus).
2. Atlantinių šprotų Sąjungos autonominė kvota, tokios kvotos paskirstymas valstybėms narėms ir, kai tinkama, su tuo funkciškai susietos sąlygos yra nustatyti VII priede.
16 straipsnis
Paprastųjų otų žvejybos galimybių paskirstymas
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Juodojoje jūroje sužvejojami paprastieji otai (Scophthalmus maximus).
2. Juodosios jūros Sąjungos vandenyse taikomas paprastųjų otų BLSK, tokio BLSK paskirstymas valstybėms narėms ir, kai tinkama, su tuo funkciškai susietos sąlygos yra nustatyti VII priede.
17 straipsnis
Paprastųjų otų žvejybos pastangų valdymas
Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius otus pagal 16 straipsnį, nepriklausomai nuo laivo bendrojo ilgio, žvejybos dienų skaičius negali viršyti 180 žvejybos dienų per metus.
18 straipsnis
Draudimo žvejoti paprastuosius otus laikotarpis
Sąjungos žvejybos laivams draudžiama vykdyti bet kokią žvejybos veiklą, įskaitant paprastųjų otų perkrovimą, laikymą laive, iškrovimą ir pirminį pardavimą, Juodosios jūros Sąjungos vandenyse nuo balandžio 15 d. iki birželio 15 d.
19 straipsnis
Specialiosios nuostatos dėl žvejybos Juodojoje jūroje galimybių paskirstymo
1. Šio reglamento 15 ir 16 straipsniuose nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:
|
a) |
žvejybos galimybių mainams pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį; |
|
b) |
išskaitymui ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį ir |
|
c) |
išskaitymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 ir 107 straipsnius. |
2. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.
20 straipsnis
Duomenų perdavimas
Kai valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai teikia duomenis, susijusius su iškrautais atlantinių šprotų ir paprastųjų otų, kurie buvo sužvejoti Juodosios jūros Sąjungos vandenyse, kiekiais, jos naudoja VII priede nustatytus išteklių kodus.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
21 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2022 m. sausio 27 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
J.-Y. LE DRIAN
(1) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).
(2) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1022, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (OL L 172, 2019 6 26, p. 1).
(3) 2021 m. sausio 28 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/90, kuriuo nustatomos 2021 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose (OL L 31, 2021 1 29, p. 1).
(4) 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1100/2007, nustatantis priemones europinių ungurių ištekliams atkurti (OL L 248, 2007 9 22, p. 17).
(5) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).
(6) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).
(7) 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).
I PRIEDAS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ATSIŽVELGIANT Į BENDROSIOS VIDURŽEMIO JŪROS ŽVEJYBOS KOMISIJOS DAUGIAMETĮ RAUDONŲJŲ KORALŲ IŠTEKLIŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMO PLANĄ
Šio priedo lentelėse nustatytas žvejybos leidimų didžiausias leidžiamas skaičius ir didžiausi surinkti kiekiai, taikomi renkant raudonuosius koralus Viduržemio jūroje.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) geografinius parajonius (toliau – GP).
Šiame priede pateikiama ši žuvų išteklių lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:
|
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Corallium rubrum |
COL |
Raudonasis koralas |
1 lentelė.
Didžiausias žvejybos leidimų skaičius (1)
|
Valstybė narė |
Raudonasis koralas COL |
|
Graikija |
12 |
|
Ispanija |
0 (2) |
|
Prancūzija |
32 |
|
Kroatija |
28 |
|
Italija |
40 |
2 lentelė.
Didžiausi surinkti kiekiai gyvojo svorio tonomis
|
Rūšis: |
Raudonasis koralas Corallium rubrum |
Zona: |
Viduržemio jūros Sąjungos vandenys (1–27 GP) COL/GF1–27 |
|
|
Graikija |
1,844 |
|
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas |
|
|
Ispanija |
0 (2) |
|
||
|
Prancūzija |
1,400 |
|
||
|
Kroatija |
1,226 |
|
||
|
Italija |
1,378 |
|
||
|
Sąjunga |
5,848 |
|
||
|
BLSK |
Netaikoma / Nesutarta |
|||
(1) Nurodant laivų ir (arba) narų skaičių arba vieno naro ir vieno laivo porą, kuriems leidžiama rinkti raudonuosius koralus.
(2) Ispanijos vandenyse nustatytas draudimas laiko atžvilgiu rinkti raudonuosius koralus.
II PRIEDAS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į DIDŽIŲJŲ AUKSINIŲ SKUMBRIŲ IŠTEKLIŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMĄ
Šio priedo lentelėje nustatytas didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama Viduržemio jūros tarptautiniuose vandenyse žvejoti didžiąsias auksines skumbres, skaičius.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į Viduržemio jūros tarptautinius vandenis.
Šiame priede pateikiama ši žuvų išteklių lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:
|
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Coryphaena hippurus |
DOL |
Didžioji auksinė skumbrė |
Didžiausias tarptautiniuose vandenyse žvejojantiems laivams išduotų žvejybos leidimų skaičius (1)
|
Valstybė narė |
Didžioji auksinė skumbrė DOL |
|
Italija |
797 |
|
Мalta |
130 |
(1) Pagal šią kvotą nustatytą kiekį galima sužvejoti tik 2022 m. rugpjūčio 15 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1343/2011.
III PRIEDAS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ATSIŽVELGIANT Į DEMERSINIŲ ŽUVŲ IŠTEKLIŲ VAKARŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMĄ
Šio priedo lentelėse, suskirsčius pagal išteklių grupes, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1022 1 straipsnyje, nurodytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos (žvejybos dienomis), didžiausi laimikio limitai ir laivų, vakarinėje Viduržemio jūros dalyje žvejojančių visų tipų tralais (1) demersinių žuvų išteklius, bendrasis ilgis.
Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamente (ES) 2019/1022 ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM GP.
Šiame priede pateikiama ši žuvų išteklių lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:
|
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Aristaeomorpha foliacea |
ARS |
Didžioji raudonoji krevetė |
|
Aristeus antennatus |
ARA |
Ilgaūsė raudonoji krevetė |
|
Merluccius merluccius |
HKE |
Europinė jūrinė lydeka |
|
Mullus barbatus |
MUT |
Europinė barzdotė |
|
Nephrops norvegicus |
NEP |
Norveginis omaras |
|
Parapenaeus longirostris |
DPS |
Ilganosė rausvoji krevetė |
Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos žvejybos dienomis
|
a) |
Traleriai Alborano jūroje, Balearų salose, šiaurės Ispanijoje ir Liono įlankoje (1, 2, 5, 6 ir 7 GP) (2)
|
|
b) |
Traleriai Korsikos saloje, Ligūrijos jūroje, Tirėnų jūroje ir Sardinijos saloje (8, 9, 10 ir 11 GP) (3)
|
|
c) |
demersinėmis ūdomis žvejojantys laivai Alborano jūroje, Balearų salose, šiaurės Ispanijoje ir Liono įlankoje (1, 2, 5, 6 ir 7 GP)
|
|
d) |
demersinėmis ūdomis žvejojantys laivai Korsikos saloje, Ligūrijos jūroje, Tirėnų jūroje ir Sardinijos saloje (8, 9, 10 ir 11 GP)
|
Didžiausias laimikio limitas
|
e) |
Ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) žvejybos galimybės Alborano jūroje, Balearų salose, šiaurės Ispanijoje ir Liono įlankoje (1, 2, 5, 6 ir 7 GP) išreiškiant didžiausiu laimikio dydžiu gyvojo svorio tonomis.
|
||||||||||||||||||||||||||||||
|
f) |
Ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus) ir didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) žvejybos galimybės Korsikos saloje, Ligurijos jūroje, Tirėnų jūroje ir Sardinijos saloje (8, 9, 10 ir 11 GP) išreiškiant didžiausiu laimikio dydžiu gyvojo svorio tonomis.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(1) TBB, OTB, PTB, TBN, TBS, TB, OTM, PTM, TMS, TM, OTT, OT, PT, TX, OTP, TSP.
(2) Be pirmiau nurodytų didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, nustatytų traleriams, valstybės narės gali skirti su jų vėliava plaukiojantiems laivams papildomų žvejybos dienų, bendrai neviršijant 2 % tos valstybės narės atitinkamo laivyno segmento žvejybos pastangų. Valstybė narė tai gali padaryti, jeigu:
|
a) |
tie laivai naudoja tralą su 45 mm kvadratinių tinklo akių dydžio tralo maišu siekiant bent 25 % sumažinti europinių jūrinių lydekų jauniklių laimikį arba |
|
b) |
tie laivai naudoja tralą su 50 mm kvadratinių tinklo akių dydžio tralo maišu vykdant gelminę žvejybą siekiant bent 25 % sumažinti ilgaūsių raudonųjų krevečių, kurių karapakso ilgis – mažiau kaip 25 mm, laimikį 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 geografiniuose parajoniuose ir bent 25 % sumažinti didžiųjų raudonųjų krevečių, kurių karapakso ilgis – mažiau kaip 35 mm, laimikį 8, 9, 10 ir 11 geografiniuose parajoniuose, arba |
|
c) |
tie laivai naudoja reglamentuojamą didelio selektyvumo žvejybos įrankį, kurio techninės savybės, ŽMETK įvertintais mokslinio tyrimo duomenimis, leidžia jauniklių laimikį sumažinti bent 25 % arba visų neršiančių demersinių rūšių žuvų laimikį sumažinti bent 20 %, palyginti su 2020 m., arba |
|
d) |
atitinkama valstybė narė yra patvirtinusi laikinus žvejybos draudimo rajonus siekdama demersinių rūšių žuvų jauniklių laimikį sumažinti bent 25 % arba visų neršiančių demersinių rūšių žuvų laimikį sumažinti bent 20 %. |
Atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai žvejybos laivų, kuriems skiriama papildomų žvejybos dienų, sąrašą. Atitinkama valstybė narė taip pat atskirai kiekvieną mėnesį praneša Komisijai apie skirtas papildomas dienas.
Atitinkama valstybė narė ne vėliau kaip spalio 15 d. pateikia Komisijai visą turimą informaciją, susijusią su a, b, c ar d punktuose nurodytų priemonių įgyvendinimu.
Bendras 2 % žvejybos pastangų dydis apskaičiuojamas nuo atitinkamo laivyno segmento žvejybos pastangų nuo tos dienos, kai atitinkama valstybė narė pateikia reikiamą informaciją.
(3) Be pirmiau nurodytų didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, nustatytų traleriams, valstybės narės gali skirti su jų vėliava plaukiojantiems laivams papildomų žvejybos dienų, bendrai neviršijant 2 % tos valstybės narės atitinkamo laivyno segmento žvejybos pastangų. Valstybė narė tai gali padaryti, jeigu:
|
a) |
tie laivai naudoja tralą su 45 mm kvadratinių akių dydžio tralo maišu siekiant bent 25 % sumažinti europinių jūrinių lydekų jauniklių laimikį arba |
|
b) |
tie laivai naudoja tralą su 50 mm kvadratinių tinklo akių dydžio tralo maišu vykdant gelminę žvejybą siekiant bent 25 % sumažinti ilgaūsių raudonųjų krevečių, kurių karapakso ilgis – mažiau kaip 25 mm, laimikį 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 geografiniuose parajoniuose ir bent 25 % sumažinti didžiųjų raudonųjų krevečių, kurių karapakso ilgis – mažiau kaip 35 mm, laimikį 8, 9, 10 ir 11 geografiniuose parajoniuose, arba |
|
c) |
tie laivai naudoja reglamentuojamą didelio selektyvumo žvejybos įrankį, kurio techninės savybės, ŽMETK įvertintais mokslinio tyrimo duomenimis, leidžia jauniklių laimikį sumažinti bent 25 % arba visų neršiančių demersinių rūšių žuvų laimikį sumažinti bent 20 %, palyginti su 2020 m., arba |
|
d) |
atitinkama valstybė narė yra patvirtinusi laikinus žvejybos draudimo rajonus siekdama demersinių rūšių žuvų jauniklių laimikį sumažinti bent 25 % arba visų neršiančių demersinių rūšių žuvų laimikį sumažinti bent 20 %. |
Atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai žvejybos laivų, kuriems skiriama papildomų žvejybos dienų, sąrašą. Atitinkama valstybė narė taip pat atskirai kiekvieną mėnesį praneša Komisijai apie skirtas papildomas dienas.
Atitinkama valstybė narė ne vėliau kaip spalio 15 d. pateikia Komisijai visą turimą informaciją, susijusią su a, b, c ar d punktuose nurodytų priemonių įgyvendinimu.
Bendras 2 % žvejybos pastangų dydis apskaičiuojamas nuo atitinkamo laivyno segmento žvejybos pastangų nuo tos dienos, kai atitinkama valstybė narė pateikia reikiamą informaciją.
IV PRIEDAS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ADRIJOS JŪROJE
Šio priedo lentelėse nurodytos žvejybos galimybės pagal išteklius arba laivų pastangų grupes ir, kai tinkama, su tuo funkciškai susietos sąlygos, taip pat didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti smulkiąsias pelagines žuvis, skaičius.
Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM GP.
Šiame priede pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:
|
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Engraulis encrasicolus |
ANE |
Europinis ančiuvis |
|
Merluccius merluccius |
HKE |
Europinė jūrinė lydeka |
|
Mullus barbatus |
MUT |
Europinė barzdotė |
|
Nephrops norvegicus |
NEP |
Norveginis omaras |
|
Parapenaeus longirostris |
DPS |
Ilganosė rausvoji krevetė |
|
Sardina pilchardus |
PIL |
Europinė sardinė |
|
Solea solea |
SOL |
Europinis jūrų liežuvis |
1. Smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliai (17 ir 18 GP)
Didžiausias laimikio dydis gyvojo svorio tonomis
|
Rūšis: |
Smulkiosios pelaginės žuvys (europiniai ančiuviai ir europinės sardinės) Engraulis encrasicolus ir Sardina pilchardus |
Zona: |
GFCM 17 ir 18 GP Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (SP1/GF1718) |
|
|
Italija |
35 394 |
Didžiausias laimikio dydis Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas |
||
|
Kroatija |
56 304 |
|||
|
BLSK |
Netaikoma |
|||
Didžiausias tralerių ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, kuriais aktyviai vykdoma smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybos veikla, laivyno pajėgumas
|
Valstybė narė |
Žvejybos įrankis |
Laivų skaičius |
kW |
GT |
|
Kroatija |
PS |
249 |
77 145,52 |
18 537,72 |
|
Italija |
PTM-OTM-PS |
685 |
134 556,7 |
25 852 |
|
Slovėnija (2) |
PS |
4 |
433,7 |
38,5 |
2. Demersinių žuvų ištekliai (17 ir 18 GP)
Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos (žvejybos dienomis) pagal tralų tipą ir laivyno segmentą, naudojamus 17 ir 18 GP (Adrijos jūroje) žvejojant demersinių žuvų išteklius
|
|
|
|
|
|
Žvejybos dienos 2022 m. |
||
|
Žvejybos įrankio tipas |
Geografinis rajonas |
Ištekliai |
Laivo bendrasis ilgis |
Žvejybos pastangų grupės kodas |
ITALIJA |
KROATIJA |
SLOVĖNIJA (3) |
|
Tralai (OTB) |
GFCM 17–18 parajoniai |
Europinės barzdotės; europinės jūrinės lydekos; ilganosės rausvosios krevetės ir norveginiai omarai |
< 12 m |
EFF/MED3_OTB_TR1 |
3 521 |
10 388 |
|
|
≥ 12 m ir < 24 m |
EFF/MED3_OTB_TR2 |
79 139 |
24 202 |
|
|||
|
≥ 24 m |
EFF/MED3_OTB_TR3 |
6 934 |
2 173 |
|
|||
|
Sijiniai tralai (TBB) |
GFCM 17 parajonis |
Europiniai jūrų liežuviai |
< 12 m |
EFF/MED3_TBB_TR1 |
200 |
0 |
|
|
≥ 12 m ir < 24 m |
EFF/MED3_TBB_TR2 |
3 747 |
0 |
|
|||
|
≥ 24 m |
EFF/MED3_TBB_TR3 |
3 726 |
0 |
|
|||
Didžiausias dugninės žvejybos tralerių ir sijiniais tralais žvejojančių laivų, kuriems leidžiama žvejoti demersinių žuvų išteklius, laivyno pajėgumas
|
Valstybė narė |
Žvejybos įrankis |
Laivų skaičius |
kW |
GT |
|
Kroatija |
OTB |
495 |
79 867,99 |
13 267,99 |
|
Italija |
OTB-TBB |
1 363 |
260 618,37 |
47 148 |
|
Slovėnija (*1) |
OTB |
11 |
1 813,00 |
168,67 |
(1) Slovėnijos atveju kiekiai grindžiami 2014 m. laimikio dydžiu; bendras dydis turėtų neviršyti 300 tonų.
(2) Rekomendacijos GFCM/44/2020/20 28 punkto nuostata netaikoma nacionaliniams laivynams, kuriuos sudaro mažiau nei dešimt gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ir (arba) pelaginės žvejybos tralerių, kuriais aktyviai vykdoma smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos veikla, kaip užregistruota tiek nacionaliniame, tiek GFCM registre 2014 m. Tokiu atveju aktyviai žvejybos veiklą vykdančio laivyno pajėgumas gali padidėti ne daugiau kaip 50 % laivų skaičiaus ir bendrosios talpos (GT) ir (arba) bendrosios registrinės talpos (GRT) bei kW.
(3) Pagal Rekomendacijos GFCM/43/2019/5 13 punktą Slovėnija turi neviršyti žvejybos pastangų limito – 3 000 žvejybos dienų per metus.
(*1) Rekomendacijos GFCM/43/2019/5 9 punkto c papunkčio ir 28 punkto nuostatos netaikomos nacionaliniams laivynams, kurie naudoja OTB įrankius ir 9 punkto c papunktyje nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu žvejoja mažiau nei 1 000 dienų. Aktyviai žvejybos veiklą vykdančio laivyno, naudojančio OTB įrankius, žvejybos pajėgumas per ataskaitinį laikotarpį negali padidėti daugiau kaip 50 %.
V PRIEDAS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS JONIJOS JŪROJE, LEVANTO JŪROJE IR SICILIJOS SĄSIAURYJE
Šio priedo lentelėse nustatytas didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti demersinių žuvų išteklius Jonijos jūroje, Levanto jūroje ir Sicilijos sąsiauryje, skaičius.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM GP.
Šiame priede pateikiama ši žuvų išteklių lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:
|
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Aristaeomorpha foliacea |
ARS |
Didžioji raudonoji krevetė |
|
Aristeus antennatus |
ARA |
Ilgaūsė raudonoji krevetė |
|
a) |
Didžiausias laivų, kuriems leidžiama žvejoti dugniniais tralais Jonijos jūroje (19, 20 ir 21 GP), skaičius
|
|
b) |
Didžiausias dugniniais tralais žvejojančių laivų, kuriems leidžiama žvejoti Levanto jūroje (24, 25, 26, 27), skaičius
|
|
c) |
Didžiausias dugniniais tralais žvejojančių laivų, kuriems leidžiama žvejoti Sicilijos sąsiauryje (12, 13, 14, 15, 16 GP), skaičius
|
VI PRIEDAS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ALBORANO JŪROJE
Didžiausias ūdomis ir rankinėmis ūdomis sužvejojamo laimikio dydis gyvojo svorio tonomis
|
Rūšis: |
Raudonpelekis pagelas Pagellus bogaraveo |
Zona: |
Alborano jūros Sąjungos vandenys (1–3 GP) SBR/GF1-3 |
|
|
Ispanija |
225 |
|
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas |
|
|
Sąjunga |
225 |
|
||
|
BLSK |
Netaikoma / Nesutarta |
|||
VII PRIEDAS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS JUODOJOJE JŪROJE
Šio priedo lentelėse nustatyti BLSK ir kvotos gyvojo svorio tonomis pagal išteklius ir, kai tinkama, su jais funkciškai susietos sąlygos.
Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM GP.
Šiame priede pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:
|
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Sprattus sprattus |
SPR |
Atlantinis šprotas |
|
Scophthalmus maximus |
TUR |
Paprastasis otas |
|
Rūšis: |
Atlantinis šprotas Sprattus sprattus |
Zona: |
Juodosios jūros Sąjungos vandenys (29 GP) (SPR/F3742C) |
|
|
Bulgarija |
8 032,50 |
|
Analitiniu įvertinimu pagrįsta kvota Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas |
|
|
Rumunija |
3 442,50 |
|
||
|
Sąjunga |
11 475 |
|
||
|
BLSK |
Netaikoma / Nesutarta |
|||
|
Rūšis: |
Paprastasis otas Scophthalmus maximus |
Zona: |
Juodosios jūros Sąjungos vandenys (29 GP) (TUR/F3742C) |
|
|
Bulgarija |
75 |
|
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas |
|
|
Rumunija |
75 |
|
||
|
Sąjunga |
150 |
|||
|
BLSK |
857 |
|
||
(*1) Jokia žvejybos veikla, įskaitant perkrovimą, laikymą laive, iškrovimą ir pirmąjį pardavimą, neleidžiama nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki birželio 15 d.