32007R0727

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
Reglamentas - 727/2007 - EN - EUR-Lex

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 32007R0727

2007 m. birželio 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 727/2007, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, I, III, VII ir X priedus (Tekstas svarbus EEE)

OL L 165, 2007 6 27, p. 8–20 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

(HR)
⏵Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)
Specialusis leidimas kroatų kalba: skyrius 03 tomas 035 p. 20 - 32

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2007/727/oj

HTML

PDF

Official Journal

27.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 165/8

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 727/2007

2007 m. birželio 26 d.

iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, I, III, VII ir X priedus

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (1), ypač į jo 6a straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatytos galvijų, avių ir ožkų užkrečiamų spongiforminių encefalopatijų stebėsenos taisyklės ir likvidavimo priemonės, kurių reikia imtis po to, kai buvo patvirtinta avių ir ožkų susirgimų užkrečiama spongiformine encefalopatija (USE) diagnozė.

(2)

2005 m. spalio mėn. Europos maisto saugos tarnyba (EMST) priėmė nuomonę dėl smulkiųjų atrajotojų atipinių USE atvejų klasifikacijos. Nuomonėje EMST daro išvadą, kad atipinės skrepi darbinė sąvoka gali būti vartojama ir nustato skrepi atvejų klasifikavimo elementus. EMST taip pat rekomenduoja, kad priežiūros programos, įskaitant tyrimų atlikimo ir mėginių ėmimo tvarką, būtų naudojamos ir nustatant visas smulkiųjų atrajotojų USE formas.

(3)	Todėl atrodo tinkama nustatyti smulkiųjų atrajotojų USE, skrepi atvejo, klasikinio skrepi atvejo ir atipinio skrepi atvejo sąvokų apibrėžtis.

(4)

Nustačius, kad žmonių maistui skirto paskersto gyvūno tyrimo greituoju būdu pagal galiojančias taisykles, būtent Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedą, rezultatai buvo teigiami, tos pačios skerdimo linijos bent jau skerdena prieš pat ir bent jau dvi skerdenos iš karto po to skerdimo, kai tyrimo greituoju būdu rezultatai buvo teigiami, turi būti sunaikintos kaip ir ta skerdena, kurios tyrimo minėtu būdu rezultatai buvo teigiami.

(5)

Visiškas tos pačios skerdimo linijos trijų skerdenų, susijusių su skerdena, kurios tyrimo greituoju būdu rezultatai buvo teigiami, sunaikinimas yra priemonė, kuri nėra proporcinga keliamo pavojaus atžvilgiu. Šios skerdenos turėtų būti naikinamos tik tuo atveju, jei tyrimo greituoju būdu rezultatai buvo patvirtinti kaip teigiami arba neaiškūs naudojant referentinius metodus.

(6)

Reglamente (EB) Nr. 999/2001, iš dalies pakeistame Komisijos reglamentais (EB) Nr. 214/2005 (2) ir (EB) Nr. 1041/2006 (3), nustatytos avių ir ožkų griežtesnės stebėsenos taisyklės po to, kai 2005 m. buvo nustatytas ožkos susirgimo galvijų spongiformine encefalopatija (GSE) atvejis ir trys neįprasti avių susirgimų USE atvejai, kai nebuvo galima atmesti GSE diagnozės. Šias stebėsenos programas reikėtų peržiūrėti atsižvelgiant į du metus taikytų intensyvesnių tyrimų, kurių metu nebuvo nustatytas nė vienas papildomas avių ir ožkų susirgimo GSE atvejis, rezultatus. Siekiant užtikrinti veiksmingą programų įgyvendinimą nuo 2007 m. liepos 1 d. reikėtų taikyti iš naujo persvarstytus stebėsenos reikalavimus.

(7)	Avių ir ožkų stebėsenos programos turėtų būti vertinamos ir persvarstomos atsižvelgiant į naujus mokslinius duomenis.

(8)	Atsižvelgiant į avių ir ožkų griežtesnės stebėsenos rezultatus dabartinė griežto gyvūnų iš USE užkrėstų bandų brokavimo ir šių bandų atkūrimo politika atrodo neproporcinga. Be to, dažnai sunku veiksmingai įgyvendinti priemones, nustačius USE atvejus bandoje, ypač dėl infekuotų bandų atkūrimo.

(9)

2007 m. kovo 8 d. EMST priėmė nuomonę dėl tam tikrų USE pavojaus avims ir ožkoms aspektų. Nuomonėje tarnyba mano, kad nėra epidemiologinio ar molekulinio ryšio tarp klasikinių ir (arba) atipinių skrepi atvejų ir žmonių susirgimų USE įrodymų ir kad GSE sukėlėjas yra vienintelis USE sukėlėjas, nustatytas kaip zoonozių sukėlėjas. Be to, tarnyba mano, kad dabartiniai diferencinės diagnostikos testai, aprašomi ES teisės aktuose kaip naudotini GSE ir skrepi diferencinei diagnostikai, yra patikimi GSE ir klasikinės bei atipinės skrepi atvejų diferencinei diagnostikai.

(10)

Papildomi veiksniai, kurie patvirtina būtinumą iš naujo persvarstyti smulkiųjų atrajotojų USE likvidavimo priemones, yra mokslinių įrodymų dėl skrepi ligos užkrečiamumo žmonėms nebuvimas, GSE atvejų tarp smulkiųjų atrajotojų susirgimų USE nebuvimas ir nustatymas atipinių USE atvejų, kai infekcijos plitimo greitis bandoje yra ribotas, bet jie pasireiškia ir tarp avių, kurių genotipas laikytas atspariu GSE ir klasikinei skrepi.

(11)	Avių ir ožkų sektoriaus struktūra yra labai skirtinga Bendrijoje; todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę taikyti alternatyvias politikos priemones, jei būtų nustatytos suderintos taisyklės.

(12)	Komisijos plane dėl USE, priimtame 2005 m. liepos 15 d., nustatyta kaip vienas iš strateginių tikslų – ligos likvidavimo tarp smulkiųjų atrajotojų priemonių persvarstymas atsižvelgiant į turimas naujas diagnostines priemones, bet išlaikant dabartinį vartotojų apsaugos lygį.

(13)

2006 m. liepos 13 d. EMST priėmė nuomonę dėl avių veisimo programų, didinančių atsparumą USE. Nuomonėje EMST daro išvadą, kad veisimo programos didina avių populiacijų atsparumą dabar žinomoms USE ir taip prisideda gerinant gyvūnų sveikatą ir vartotojų apsaugą. EMST taip pat pateikė rekomendacijas priono baltymo genotipui nustatyti.

(14)	Reglamento (EB) Nr. 999/2001 6a straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės gali taikyti avių veisimo programas siekdamos atrinkti atsparias USE avių populiacijas. Reikia nustatyti minimalius suderintus tokių veisimo programų reikalavimus.

(15)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 999/2001 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(16)

2003 m. vasario 13 d. Komisijos sprendimas 2003/100/EB, nustatantis minimalius skirtų didinti atsparumui užkrečiamoms avių spongiforminėms encefalopatijoms veisimo programų sukūrimo reikalavimus (4), yra pasenęs, kadangi jo nuostatos dabar pakeičiamos šio reglamento nuostatomis. Siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, šį sprendimą reikėtų panaikinti.

(17)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I, III, VII ir X priedai iš dalies keičiami remiantis šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Sprendimas 2003/100/EB panaikinamas.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šio reglamento priedo 2 b punktas taikomas nuo 2007 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2007 m. birželio 26 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL L 147, 2001 5 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1923/2006 (OL L 404, 2006 12 30, p. 1).

(2) OL L 37, 2005 2 10, p. 9.

(3) OL L 187, 2006 7 8, p. 10.

(4) OL L 41, 2003 2 14, p. 41.

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I, III, VII ir X priedai iš dalies keičiami taip:

I priedo 2 punktas pakeičiamas taip:

„2.

Šiame reglamente taip pat taikomos tokios sąvokos:

a)	vietinis GSE atvejis – tai galvijų spongiforminės encefalopatijos atvejis, kai nebuvo akivaizdžiai įrodyta, kad jis įvyko dėl gyvo gyvūno užsikrėtimo prieš jį įvežant;

b)	atskirtas riebalinis audinys – tai kūno paviršiuje ir viduje esantys riebalai, atskiriami skerdimo ir išpjaustymo metu, visų pirma švieži riebalai, atskirti nuo galvijų širdies, didžiosios taukinės ir inkstų ir iš mėsos išpjaustymo patalpų pašalinti riebalai;

kohorta – tai galvijų grupė, kurią sudaro:

i)	gyvūnai, toje pačioje bandoje, kurioje yra užsikrėtusių galvijų, atvesti 12 mėnesių prieš užsikrėtusio galvijo gimimo dieną arba po jos; ir

ii)	gyvūnai, kurie pirmaisiais savo gyvenimo metais buvo auginami kartu su užsikrėtusiu galviju pirmaisiais jo gyvenimo metais;

d)	pirmasis užkrėstas gyvūnas – tai pirmasis ūkio ar epidemiologiniu požiūriu apibrėžtos grupės gyvūnas, kurio USE užkrėtimas buvo patvirtintas;

e)	smulkiųjų atrajotojų susirgimai USE – nustatytas avies ar ožkos susirgimo užkrečiamąja spongiformine enecefalopatija atvejis, kurio patvirtinimui atliekamas tyrimas testu dėl nenormalaus PrP baltymo;

f)	skrepi atvejis – patvirtintas avies ar ožkos susirgimo užkrečiama spongiformine encefalopatija atvejis, kai GSE diagnozė buvo atmesta pagal Bendrijos etaloninės laboratorijos techniniame vadove dėl smulkiųjų atrajotojų USE štamo ypatumų nustatymo nustatytus kriterijus (1);

g)	klasikinis skrepi atvejis – patvirtintas susirgimo skrepi atvejis, priskiriamas klasikiniams pagal Bendrijos etaloninės laboratorijos techninio vadovo dėl smulkiųjų atrajotojų USE štamo ypatumų nustatymo nustatytus kriterijus;

h)	atipinis skrepi atvejis – patvirtintas susirgimo skrepi atvejis, kuris skiriasi nuo klasikinio skrepi ligos atvejo pagal Bendrijos etaloninės laboratorijos techninio vadovo dėl smulkiųjų atrajotojų USE štamo ypatumų nustatymo nustatytus kriterijus.

III priedo A skyrius iš dalies keičiamas taip:

I dalies 6.4 ir 6.5 punktai pakeičiami taip:

„6.4.

Visos gyvūno, kurio tyrimo greituoju būdu rezultatai pasirodo esą teigiami arba neaiškūs, kūno dalys, įskaitant odą, sunaikinamos vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktais, išskyrus medžiagą, kuri turi būti saugoma kartu su B skyriaus III skirsnyje nustatytais įrašais.

6.5.

Kai žmonių maistui paskersto gyvūno tyrimo greituoju būdu rezultatai pasirodo esą teigiami arba neaiškūs, tos pačios skerdimo linijos bent jau skerdena, gauta skerdžiant prieš pat, ir dvi skerdenos, gautos skerdžiant tuojau pat po gyvūno, kurio tyrimo greituoju būdu rezultatai buvo teigiami arba neaiškūs, skerdimo, turi būti sunaikintos pagal 6.4 punktą. Nukrypdamos nuo šios nuostatos valstybės narės gali nuspręsti naikinti pirmiau minėtas skerdenas tik, jei patvirtinama, kad tyrimo greituoju būdu rezultatai yra teigiami arba neaiškūs, atliekant patvirtinančius tyrimus, nurodytus X priedo C skyriaus 3.1 punkto b papunktyje.“

II dalis pakeičiama taip:

„II. AVIŲ IR OŽKŲ STEBĖSENA

1. Bendroji informacija

Avys ir ožkos stebimos remiantis taikomais laboratoriniais metodais, nustatytais X priedo C skyriaus 3.2 b punkte.

2. Žmonių maistui paskerstų avių ir ožkų stebėsena

a)	valstybės narės, kuriose ėriavedžių ir ėringų avių, sukergtų su avinais, populiacija viršija 750 000 gyvūnų, pagal mėginių ėmimo taisykles, nustatytas 4 punkte, tiria mažiausiai 10 000 žmonių maistui paskerstų avių imtį;

b)	valstybės narės, kuriose ožkų, jau atsivedusių ožiukų, ir sukergtų ožkų populiacija viršija 750 000 gyvūnų, pagal mėginių ėmimo taisykles, nustatytas 4 punkte, tiria mažiausiai 10 000 žmonių maistui paskerstų ožkų imtį;

jeigu valstybei narei sunku surinkti pakankamą sveikų paskerstų avių arba ožkų skaičių jai paskirtam mažiausio dydžio mėginiui, nurodytam a ir b punktuose, sudaryti, ji gali daugiausiai 50 % mažiausio mėginio dydžio pakeisti vyresnėmis nei 18 mėnesių kritusiomis avimis arba ožkomis, kai santykis yra vienas ir vienas, kaip priedu prie mažiausio mėginio dydžio, nurodyto 3 punkte. Be to, valstybė narė gali nuspręsti daugiausiai 10 % mažiausio mėginio dydžio pakeisti pakeisti vyresnėmis nei 18 mėnesių avimis arba ožkomis, užmuštomis pagal ligos likvidavimo programą, kai santykis yra vienas ir vienas.

3. Ne žmonėms vartoti paskerstų avių ir ožkų stebėsena

Pagal 4 punkte nustatytas mėginių ėmimo taisykles ir pagal A ir B lentelėse nurodytus mažiausius mėginių dydžius valstybės narės tiria avis ir ožkas, kurios krito arba buvo užmuštos, bet kurios nebuvo:

—	užmuštos pagal ligos likvidavimo programą, arba

—	paskerstos žmonių maistui.

A lentelė

Valstybių narių ėriavedžių ir ėringų avių populiacija	Mažiausias kritusių avių mėginio dydis (2)
> 750 000	10 000
100 000–750 000	1 500
40 000–100 000	100 % iki 500
< 40 000	100 % iki 100

B lentelė

Valstybių narių ožkų, kurios jau turėjo ožiukų arba buvo sukergtos, populiacija	Mažiausias kritusių ožkų mėginio dydis (3)
> 750 000	10 000
250 000–750 000	1 500
40 000–250 000	100 % iki 500
< 40 000	100 % iki 100

4. 2 ir 3 punktuose minimiems gyvūnams taikomos mėginių ėmimo taisyklės

Tiriami vyresni nei 18 mėnesių arba turintys daugiau kaip du nuolatinius per dantenas prasikalusius kandžius gyvūnai.

Gyvūnų amžius nustatomas pagal dantų prasikalimą, akivaizdžius brandumo požymius arba bet kurią kitą patikimą informaciją.

Mėginių atranka sudaroma taip, kad nebūtų įtraukta per daug atskiros grupės mėginių pagal kilmę, amžių, veislę, auginimo būdą ar kitą ypatumą.

Mėginių ėmimas yra tipiškas kiekvienam regionui ir sezonui. Jei įmanoma, vengiama imti pakartotinius mėginius iš tos pačios bandos. Valstybės narės savo stebėsenos programomis siekia, jei įmanoma, kad sėkmingais mėginių ėmimo metais visi oficialiai registruoti ūkiai, kuriuose yra daugiau kaip 100 gyvūnų ir niekada nebuvo nustatyti USE atvejai, būtų ištirti dėl USE.

Valstybės narės įdiegia sistemą, kuri leistų tikslingai ar remiantis kitokiu pagrindu tikrinti, kad gyvūnai nebūtų atskirti nuo mėginių ėmimo.

Tačiau valstybės narės į mėginių ėmimą gali neįtraukti atokių vietovių, turinčių mažą gyvūnų tankumą, kuriose kritę gyvūnai nerenkami organizuotai. Šią leidžiančią nukrypti nuostatą taikančios valstybės narės apie tai praneša Komisijai ir pateikia tų atokių vietovių, kuriose taikoma ši išlyga, sąrašą. Leidžianti nukrypti nuostata taikoma ne daugiau kaip 10 % atitinkamų valstybių narių avių ir ožkų populiacijos.

5. Užsikrėtusių bandų stebėsena

Vyresni kaip 18 mėnesių gyvūnai arba gyvūnai, kurių daugiau kaip du nuolatiniai kandžiai yra prasikalę per dantenas, sunaikinti remiantis VII priedo 2.3 poskyrio b punkto i arba ii papunkčių arba 5 poskyrio a punkto nuostatomis, tiriami atsitiktinai imant paprastąjį mėginį pagal toliau pateikiamoje lentelėje nurodytus mėginio dydžius.

Bandoje sunaikintų vyresnių kaip 18 mėnesių gyvūnų arba gyvūnų, kurių daugiau kaip du nuolatiniai kandžiai yra prasikalę per dantenas, skaičius	Minimalus mėginio dydis
70 arba mažiau	Visi tinkami gyvūnai
80	68
90	73
100	78
120	86
140	92
160	97
180	101
200	105
250	112
300	117
350	121
400	124
450	127
500 ar daugiau	150

6. Kitų gyvūnų stebėsena

Be 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų stebėsenos programų, valstybės narės gali nuspręsti savanoriškai tirti kitus gyvūnus, visų pirma:

—	pieno produktų gamybai auginamus gyvūnus,

—	gyvūnus, kilusius iš šalių, kurių teritorijoje pasireiškia vietiniai USE atvejai,

—	gyvūnus, kurie galėjo būti šeriami, kaip įtariama, užkratu užterštais pašarais,

—	gyvūnus, kuriuos atsivedė USE užkrėstos veislinės patelės arba kurie yra iš jų išvesti.

7. Priemonės, kurių imamasi, baigus tirti avis ir ožkas

7.1.	Jei žmonių maistui skerdžiama avis ar ožka buvo atrinkta tyrimui GSE nustatyti pagal 2 punktą, jos skerdena nėra žymima Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio III skyriuje numatytu sveikumo ženklu, kol negautas neigiamas tyrimo greituoju būdu rezultatas.

7.2.

Valstybės narės gali nukrypti nuo 7.1 punkto nuostatų, jeigu skerdykloje įdiegta kompetentingų institucijų patvirtinta sistema, leidžianti atsekti visas gyvūno dalis, ir jeigu iš skerdyklos neiškeliauja nė viena ištirto gyvūno dalis, paženklinta sveikumo ženklu, kol negaunami neigiami tyrimo greituoju būdu rezultatai.

7.3.	Visos ištirto gyvūno kūno dalys, įskaitant odą, oficialiai saugomos, kol bus gauti neigiami tyrimo greituoju būdu rezultatai, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus, kurie tiesiogiai naikinami remiantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2 dalies a, b arba e punktais.

7.4.	Visos gyvūno, kurio tyrimo greituoju būdu rezultatai yra teigiami, kūno dalys, įskaitant odą, sunaikinamos, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 4 straipsnio 2 dalies a, b arba e punktais, išskyrus medžiagą, kuri turi būti saugoma kartu su šio priedo B skyriaus III dalyje numatytais įrašais.

8. Genotipo nustatymas

8.1.

Kiekvienu teigiamo avių tyrimo dėl USE rezultato atveju 136, 154 ir 171 kodonams nustatomas priono baltymo genotipas. Nustačius, kad USE užkrėstos tų genotipų, kurių abu aleliai koduoja alaniną 136 kodone, abu aleliai koduoja argininą 154 ir 171 kodonuose, avys, apie tai nedelsiant pranešama Komisijai. Kai teigiamas USE atvejis yra atipinis skrepi ligos atvejis, turi būti nustatomas priono baltymo genotipas 141 kodonui.

8.2.

Be gyvūnų, kurių genotipas nustatomas pagal 8.1 punktą, minimalų mėginį sudarančioms avims turi būti nustatomas priono baltymo genotipas 136, 141, 154 ir 171 kodonams. Jeigu valstybių narių suaugusių avių populiacija viršija 750 000 suaugusių gyvūnų, šį mažiausią mėginį sudaro ne mažiau kaip 600 gyvūnų. Kitose valstybėse narėse mažiausią mėginį sudaro ne mažiau kaip 100 gyvūnų. Mėginius galima imti iš žmogaus maistui paskerstų gyvūnų, iš ūkyje kritusių arba iš gyvų gyvūnų. Turėtų būti imami reprezentatyvūs visai avių populiacijai mėginiai.“

VII priedas pakeičiamas taip:

„VII PRIEDAS

UŽKREČIAMOS SPONGIFORMINĖS ENCEFALOPATIJOS LIKVIDAVIMAS

A SKYRIUS

Priemonės, kurių imamasi patvirtinus USE atvejį

13 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu tyrimu turi būti nustatyti:

galvijų atveju:

—	visi kiti atrajotojai, laikomi gyvūnų ūkyje, kuriame liga buvo patvirtinta,

—	jei buvo patvirtinta, kad liga serga gyvūno patelė, jos palikuonys, atvesti dvejus metus prieš klinikinę ligos pradžią ar po jos,

—	visi kohortos, kurioje buvo patvirtinta liga, gyvūnai,

—	galima ligos kilmė,

—	kiti gyvūnai, laikomi gyvūnų ūkyje, kuriame liga buvo patvirtinta, ar kituose ūkiuose, kurie gali būti užkrėsti USE sukėlėjais, arba kurie turėjo sąlytį su tuo pačiu pašaru arba užkrato šaltiniu,

—	pašarų, kurie gali būti užteršti užkratu, kitų medžiagų judėjimas arba visos kitos užkrato pernešimo priemonės, kuriomis USE sukėlėjas galėjo būti perneštas į tiriamą ūkį ar iš jo;

ožkų ir avių atveju:

—	visi atrajotojai, išskyrus avis ir ožkas, laikomas gyvūnų ūkyje, kuriame liga buvo patvirtinta,

—	kiek tai įmanoma, nustatyti gyvūnų patelių, kurių liga buvo patvirtinta, tėvus, visus embrionus, kiaušialąstes ir paskutinius palikuonis,

—	visos kitos avys ir ožkos, laikomos gyvūnų ūkiuose, kurių liga buvo patvirtinta, be nurodytųjų antrojoje įtraukoje,

—	galima ligos kilmė ir kiti ūkiai, kuriuose yra gyvūnų, embrionų arba kiaušialąsčių, kurie gali būti užkrėsti USE sukėlėju ar kurie turėjo sąlytį su tuo pačiu pašaru arba užkrato šaltiniu,

—	pašarų, kurie gali būti užteršti užkratu, kitų medžiagų judėjimas arba visos kitos užkrato pernešimo priemonės, kuriomis USE sukėlėjas galėjo būti perneštas į atitinkamą ūkį ar iš jo.

13 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos priemonės yra bent šios priemonės:

2.1.

Jei patvirtinama, kad galvijas užkrėstas GSE, 1 dalies a punkto antrojoje ir trečiojoje įtraukose nurodytu tyrimu nustatyti galvijai skerdžiami ir visiškai sunaikinami; tačiau valstybė narė gali nuspręsti:

—	1 dalies a punkto trečiojoje įtraukoje nurodytos gyvūnų kohortos neskersti ir nesunaikinti, jei yra įrodymų, kad minėti gyvūnai nebuvo šeriami tais pačiais pašarais, kaip ir užkrėstas gyvūnas,

—	atidėti 1 dalies a punkto trečiojoje įtraukoje nurodytų kohortų gyvūnų skerdimą ir naikinimą iki jų vaisingo gyvenimo pabaigos, jei tai – nuolatos sėklos surinkimo centre laikomi buliai ir jei galima užtikrinti, kad nudvėsę jie bus visiškai sunaikinti.

2.2.

Jei įtariama, kad valstybės narės ūkyje laikoma avis ar ožka yra užsikrėtusi USE, visoms kitoms to ūkio avims ir ožkoms oficialus judėjimo apribojimas taikomas tol, kol bus gauti tyrimo rezultatai. Jei yra įrodymų, kad nėra tikėtina, kad ūkis, kuriame gyvūnas buvo, kai buvo įtarta USE, ir yra ūkis, kuriame gyvūnas galėjo būti užkrėstas USE, kompetentinga institucija gali nuspręsti kitiems ūkiams arba tik ūkiui, kuriame gyvūnas turėjo sąlytį su užkratu, taikyti oficialias kontrolės priemones, atsižvelgiant į turimą epidemiologinę informaciją.

2.3.

Jei USE diagnozė buvo patvirtinta aviai ar ožkai:

jei GSE diagnozės negalima atmesti po tarplaboratorinio tyrimo, atlikto pagal X priedo C skyriaus 3.2 c punkte nustatytą tvarką, visi gyvūnai, identifikuoti tyrimu, nurodytu 1b punkto antrojoje–penktojoje įtraukose, skerdžiami ir visiškai sunaikinami, o tuo tyrimu identifikuoti embrionai ir kiaušialąstės – visiškai sunaikinami;

jei GSE diagnozės negalima atmesti pagal X priedo C skyriaus 3.2 c punkte nustatytą tvarką, siekti kompetentingos institucijos sprendimo:

arba

i)	visi 1 dalies b punkto antrojoje ir trečiojoje įtraukose nurodytu tyrimu identifikuoti gyvūnai skerdžiami ir visiškai sunaikinami, o embrionai ir kiaušialąstės visiškai sunaikinami; 3 punkte nustatytos sąlygos taikomos ūkiui; arba

ii)

visi 1 dalies b punkto antrojoje ir trečiojoje įtraukose nurodytu tyrimu nustatyti gyvuliai skerdžiami ir visiškas sunaikinami, o embrionai ir kiaušialąstės – visiškai sunaikinami, išskyrus:

—	veislinius ARR/ARR genotipo avinus,

—	veislines avis, turinčias ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturinčias VRQ alelio, ir, jei atliekant tyrimą tokios veislinės avys yra ėringos, vėliau gimusius ėriukus, jei jų genotipas atitinka šios pastraipos reikalavimus,

—	tik skersti skirtas avis, turinčias ne mažiau kaip vieną ARR alelį,

—	jei kompetentinga institucija nuspręstų, iki trijų mėnesių amžiaus tik skersti skirtas avis ir ožkas.

3 punkte nustatytos sąlygos taikomos ūkiui;

arba

iii)

valstybė narė gali nuspręsti neskersti ir nenaikinti gyvūnų, identifikuotų 1b punkto antroje ir trečioje įtraukose nurodytu tyrimu, kai sunku pakeisti avis žinomo genotipo avimis arba kai ARR alelio dažnumas veislinėje bandoje arba ūkyje yra nedidelis, arba kai yra būtina siekiant išvengti įvaisos, arba remiantis pagrįstu visų epidemiologinių veiksnių įvertinimu. 4 punkte nustatytos sąlygos taikomos ūkiui;

c)	nukrypdama nuo b punkte nustatytų priemonių ir tik kai USE atvejis, patvirtintas ūkyje, yra atipinis skrepi ligos atvejis, valstybė narė gali nuspręsti taikyti 5 punkte nustatytas priemones;

valstybės narės gali:

i)	vietoje visų gyvūnų, nurodytų b punkto i papunktyje, skerdimo ir visiško sunaikinimo skersti tik žmonių maistui skirtus gyvūnus;

ii)	vietoje gyvūnų, nurodytų b punkto ii papunktyje, skerdimo ir visiško sunaikinimo skersti tik žmonių maistui skirtus gyvūnus,

jeigu:

—	gyvūnai skerdžiami atitinkamos valstybės narės teritorijoje,

—	visi vyresni negu 18 mėnesių amžiaus arba turintys prasikalusius per dantenas daugiau negu du nuolatinius kandžius ir skirti skersti žmonių maistui gyvūnai turi būti tiriami dėl USE taikant laboratorinius metodus, nustatytus X priedo C skyriaus 3.2 poskyrio b punkte;

e)	Turi būti nustatytas avių (neviršijant 50 gyvūnų), paskerstų ir sunaikintų arba paskerstų žmonių maistui pagal b punkto i ir iii papunkčius, priono baltymo genotipas.

2.4.

Jei užkrėstas gyvūnas pateko iš kito ūkio, atsižvelgdama į atvejo istoriją, valstybė narė gali nuspręsti likvidavimo priemones taikyti kilmės ūkyje, jas taikant ir ūkyje, kuriame infekcija buvo patvirtinta, ar užuot jas taikiusi jame; jei žemė naudojama daugiau negu vienai bandai bendrai ganyti, pagrįstai apsvarsčiusios visus epidemiologinius veiksnius, valstybės narės gali nuspręsti priemones taikyti vienai bandai. Jei viename ūkyje laikoma daugiau negu viena banda, valstybės narės gali nuspręsti priemones taikyti tik tai bandai, kurioje buvo patvirtinta USE, jei buvo patvirtinta, kad bandos buvo laikomos atskirai viena nuo kitos ir kad infekcijos plitimas tarp bandų per tiesioginį arba netiesioginį sąlytį nėra tikėtinas.

Ūkiui pritaikius 2.3 poskyrio a punkte ir b punkto i ar ii papunkčiuose nurodytas priemones:

3.1.

Tik šie gyvūnai gali būti įvežami į ūkį (-us):

a)	ARR/ARR genotipo avinai;

b)	avys, turinčios bent vieną ARR alelį ir neturinčios VRQ alelio;

ožkos, jei:

i)	ūkyje nėra veislinių avių, išskyrus a ir b punktuose nurodytų genotipų avis;

ii)	po gyvūnų sunaikinimo visos ūkio patalpos, kuriose laikomi gyvūnai, buvo kruopščiai išvalytos ir dezinfekuotos.

3.2.

Tik šie avių genetinės medžiagos produktai gali būti naudojami ūkyje (-uose):

a)	ARR/ARR genotipo avinų sėkla;

b)	embrionai, turintys ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturintys VRQ alelio.

3.3.

Gyvūnų judėjimas iš ūkio turi atitikti šias sąlygas:

a)	ARR/ARR avių judėjimui iš ūkio netaikomi jokie apribojimai;

avys, turinčios tik vieną ARR alelį, gali būti perkeliamos iš ūkio, tik jei jos iškart skerdžiamos žmonėms vartoti arba sunaikinimo tikslais. Tačiau:

—	avys, turinčios vieną ARR alelį ir neturinčios VRQ alelio, gali būti perkeliamos į kitus ūkius, kuriems taikomi apribojimai, vadovaujantis 2.3 b punkto ii papunkčiu ar 4 punktu pritaikius priemones,

—

jei kompetentinga institucija nuspręstų, ėriukai ir ožiukai gali būti perkeliami į vieną kitą ūkį tik nupenėti prieš juos skerdžiant; ūkyje, į kurį jie perkeliami, turi nebūti kitų avių arba ožkų, išskyrus penimas prieš skerdžiant, ir iš jo gyvos avys ar ožkos turi būti nesiunčiamos į kitus ūkius, nebent ten jos būtų iškart skerdžiamos;

ožkos gali būti perkeltos, jei ūkiui taikoma intensyvesnė USE stebėsena, įskaitant visų vyresnių nei 18 mėnesių amžiaus ožkų tyrimą, ir:

i)	jos buvo paskerstos žmonėms vartoti jų vaisingo gyvenimo pabaigoje; arba

ii)	nudvėsė ar buvo paskerstos ūkyje ir kurios atitinka III priedo A skyriaus II dalies 3 punkte nustatytas sąlygas;

d)	jei valstybė narė nuspręstų, jaunesni negu trijų mėnesių amžiaus ėriukai ir ožiukai gali iš ūkio būti perkeliami, jei jie iškart skerdžiami žmonėms vartoti.

3.4.

3.1, 3.2 ir 3.3 punktuose nurodyti apribojimai ūkiui toliau taikomi trejus metus:

a)	nuo datos, kai visos ūkyje laikomos avys įgijo ARR/ARR statusą;

b)	arba nuo vėliausios datos, kai avys ar ožkos buvo laikomos ūkio patalpose;

c)	arba nuo datos, kai pradėta 3.3 punkto c papunktyje nurodyta intensyvesnė USE stebėsena; arba

nuo datos, kai visi ūkyje laikomi veisliniai avinai yra ARR/ARR genotipo, visos veislinės avys turi ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturi VRQ alelių, jei per dvejus metus atliktų vyresnių nei 18 mėnesių amžiaus toliau nurodytų gyvūnų USE tyrimų rezultatai yra neigiami:

—	kas metus atrenkamos vaisingo gyvenimo pabaigoje paskerstų avių imties, vadovaujantis III priedo A skyriaus II dalies 5 punkte pateiktoje lentelėje nurodytu mėginių imties dydžiu, ir

—	visų III priedo A skyriaus II dalies 3 punkte nurodytų ūkyje nudvėsusių ar paskerstų avių.

Po to, kai ūkyje buvo taikomos 2.3 b punkto iii papunktyje nustatytos priemonės, ir po paskutinio nustatyto USE atvejo dvejus veisimo metus:

a)	identifikuojamos ūkio avys ir ožkos;

visos ūkyje esančios avys ir ožkos gali būti perkeliamos tik atitinkamos valstybės teritorijoje skersti žmonių maistui arba naikinimo tikslais; visi vyresni negu 18 mėnesių amžiaus gyvūnai, paskersti žmonių maistui, turi būti tiriami dėl USE laboratoriniais metodais, nurodytais X priedo C skyriaus 3.2 b punkte;

c)	kompetentinga institucija užtikrina, kad embrionai ir kiaušialąstės nebūtų išsiųsti iš ūkio;

d)	ūkyje gali būti naudojami tik avinų, turinčių ARR/ARR genotipą, sėkla ir embrionai, turintys bent vieną ARR alelį ir neturintys VRQ alelio;

e)	visos vyresnės nei 18 mėnesių avys ir ožkos, kurios nudvėsė arba buvo paskerstos ūkyje, turi būti tiriamos dėl USE;

f)	tik avinai, turintys ARR/ARR genotipą, ir avys iš ūkių, kur nebuvo nustatyta USE atvejų arba iš bandų, atitinkančių 3.4 punkte nurodytas sąlygas, gali būti įvežami į ūkį;

g)	tik ožkos iš ūkių, kur nebuvo nustatyta USE atvejų, arba iš bandų, atitinkančių 3.4 punkte nurodytas sąlygas, gali būti įvežamos į ūkį;

h)	visoms ūkyje laikomoms avims ir ožkoms turi būti taikomi bendri ganymo apribojimai, kuriuos turi nustatyti kompetentinga institucija, remdamasi pagrįstu visų epidemiologinių veiksnių vertinimu;

nukrypstant nuo b punkto, jei kompetentinga institucija nuspręstų, ėriukai ir ožiukai gali būti perkeliami į tos pačios valstybės narės kitą ūkį tik nupenėti prieš juos skerdžiant; ūkyje, į kurį jie perkeliami, turi nebūti kitų avių arba ožkų, išskyrus penimas prieš skerdžiant, ir iš jo gyvos avys ar ožkos turi būti nesiunčiamos į kitus ūkius, nebent ten jos būtų iškart skerdžiamos.

Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, nurodytą 2.3 c punkte, taikomos šios priemonės:

a)	visi 1 dalies b punkto antrojoje ir trečiojoje įtraukose nurodytu tyrimu nustatyti gyvūnai skerdžiami ir visiškai sunaikinami, o embrionai ir kiaušialąstės visiškai sunaikinami; valstybės narės gali nuspręsti nustatyti avių, kurios buvo paskerstos ir sunaikintos, priono baltymo genotipą;

arba dvejus veisimo metus nuo paskutinio USE atvejo nustatymo taiko bent šias priemones:

i)	identifikuojamos visos ūkio avys ir ožkos;

ii)	ūkiui turi būti taikoma intesnsyvesnė USE stebėsena dvejus metus, įskaitant visų avių ir ožkų, kurios yra vyresnės nei 18 mėnesių ir paskerstos žmonių maistui, ir visų vyresnių nei 18 mėnesių avių ir ožkų, kurios nudvėsė ar buvo paskerstos ūkyje, tyrimą;

iii)	kompetentinga institucija užtikrina, kad gyvos avys ir ožkos, embrionai ir kiaušialąstės iš ūkio nebūtų siunčiamos į kitas valstybes nares ar trečiąsias šalis.

2.3 b punkto iii papunktyje nurodytas priemones ir 2.3 c ir d punktuose nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas taikančios valstybės narės praneša Komisijai apie jas suteikiant taikytas sąlygas ir kriterijus. Nustačius papildomus USE atvejus bandose, kur taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, sąlygos tokių nuostatų taikymui turi būti persvarstomos.

B SKYRIUS

Minimalūs reikalavimai veisimo programai, skirtai avių atsparumui USE pagal 6a straipsnį

1 DALIS

Bendrieji reikalavimai

1.	Veisimo programoje didžiausias dėmesys skiriamas didelės genetinės vertės bandoms.

Sukuriama duomenų bazė, kurią sudaro bent jau ši informacija:

a)	visų veisimo programoje dalyvaujančių bandų gyvūnų identiškumas, veislė ir skaičius;

b)	atskirų gyvūnų, atrinktų pagal veisimo programą, identifikavimas;

c)	genotipui nustatyti skirtų tyrimų rezultatai.

3.	Nustatoma vienodo sertifikavimo sistema, pagal kurią kiekvieno pagal veisimo programą atrinkto gyvūno genotipas patvirtinamas nurodant jo individualų identifikavimo numerį.

4.	Nustatoma gyvūnų ir atrinktų mėginių identifikavimo sistema, mėginių apdorojimo ir rezultatų pateikimo tvarka, sumažinanti žmogiškosios paklaidos galimybę. Šios sistemos veiksmingumas priklauso nuo reguliaraus atsitiktinių mėginių tikrinimo.

5.	Veisimo programos tikslams paimto kraujo arba kitų audinių genotipas nustatomas pagal minėtą programą patvirtintose laboratorijose.

6.	Valstybės narės kompetentinga institucija gali veisimo organizacijoms padėti kurti genetinius bankus, kuriuos sudaro sperma, kiaušialąstės ir (arba) embrionai, tipiški priono baltymo genotipams, kurie, tikėtina, retėja dėl veisimo programos.

Veisimo programos rengiamos kiekvienai veislei, atsižvelgiant į:

a)	tos pačios veislės skirtingų alelių dažnumą;

b)	veislės retumą;

c)	įvaisos vengimą arba genetinį pasyvumą.

2 DALIS

Bandų dalyvavimo (veisimo programoje) specialiosios taisyklės

1.	Veisimo programos tikslas – padidinti ARR alelio avių bandoje dažnumą, tuo pačiu sumažinant imlumą USE didinančių alelių dominavimą.

Minimalūs bandų dalyvavimo reikalavimai yra šie:

a)	visi bandos gyvūnai, kuriems nustatomas genotipas, atskirai identifikuojami, naudojant saugias priemones;

b)	prieš veisimą turi būti nustatytas visų veisimui skirtų bandos avinų genotipas;

c)	per šešis mėnesius nuo genotipo nustatymo turi būti paskersti arba iškastruoti visi VRQ alelį turintys patinai; tokie gyvūnai iš ūkio išvežami tik skersti;

d)	patelės, kurios, kaip žinoma, turi VRQ alelį, neturi būti išvežtos iš ūkio, išskyrus skersti;

e)	veisimui bandoje nenaudojami kiti nei sertifikuoti pagal veisimo programą patinai, įskaitant dirbtiniam apvaisinimui naudojamus spermos donorus.

3.	Valstybės narės gali nuspręsti suteikti nukrypti leidžiančias nuostatas nuo 2 c ir d punktuose nustatytų reikalavimų veislių ir produktyvių požymių apsaugos tikslais.

4.	Valstybės narės informuoja Komisiją apie pagal 3 punktą suteiktas išlygas ir apie taikomus kriterijus.

3 DALIS

Atsparumo USE statuso pripažinimo avių bandoms pagrindai

Bendrosiose nuostatose pripažįstamas avių bandų, kurios dėl dalyvavimo 6a straipsnyje numatytoje veisimo programoje atitinka programoje nustatytus kriterijus, atsparumo USE statusas.

Šis pripažinimas suteikiamas ne mažiau kaip dviem lygiais:

a)	I lygio bandos yra tos, kurias sudaro vien tik ARR/ARR genotipo avys;

b)	II lygio bandos – tai bandos, kurių palikuonys atsirado tik iš ARR/ARR genotipo avinų.

Valstybės narės gali nuspręsti suteikti pripažinimą kitais lygiais, kurie atitinka nacionalinius reikalavimus.

USE atsparių avių bandų mėginiai reguliariai imami:

a)	ūkyje arba skerdykloje – siekiant nustatyti jų genotipą;

b)	kalbant apie I lygio bandas – skerdykloje, kur, remiantis III priedu, atliekamas vyresnių kaip 18 mėnesių gyvūnų USE tyrimas.

4 DALIS

Ataskaitos, kurias valstybės narės turi pateikti Komisijai

Valstybės narės diegdamos nacionalines veisimo programas siekiant atsparumo USE savo avių populiacijose praneša Komisijai apie tokių programų reikalavimus ir pateikia metines jų pažangos ataskaitas. Kiekvienų kalendorinių metų ataskaita įteikiama ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d.“

X skirsnio C skyrius iš dalies keičiamas taip:

1 poskirsnis pakeičiamas taip:

„1. Atranka

Visi mėginiai USE tyrimams atlikti turi būti imami taikant metodus ir protokolus, nustatytus naujausiame Tarptautinio epizootijų biuro (TEB) Diagnostinių tyrimų ir vakcinų, skirtų sausumos gyvūnams, vadovo leidime (toliau – vadovas). Jeigu TEB metodų ir protokolų nėra, kad būtų galima gauti reikiamus medžiagos kiekius, kompetentinga institucija užtikrina, kad mėginių ėmimo metodai ir protokolai atitiktų Bendrijos etaloninės laboratorijos pateiktas gaires. Visų pirma kompetentinga institucija turi surinkti atitinkamus audinius pagal turimas mokslines rekomendacijas ir Bendrijos etaloninės laboratorijos gaires siekdama užtikrinti visų žinomų smulkiųjų atrajotojų USE štamų nustatymą ir turi tol saugoti bent pusę surinktų audinių kaip šviežius, bet ne užšaldytus audinius, kol tyrimo greituoju būdu rezultatas bus neigiamas. Jei rezultatas yra teigiamas arba neaiškus, likę audiniai turi būti perdirbti pagal Bendrijos etaloninės laboratorijos gaires.

Ant mėginių turi būti teisingai nurodyta tiriamų gyvūnų tapatybė.“;

3.2 poskirsnio b punktas pakeičiamas taip:

„b) USE stebėsena

Avių ir ožkų mėginiai, pasiųsti laboratorijai pagal III priedo A skyriaus II dalies (Avių ir ožkų stebėsena) nuostatas, turi būti tiriami greituoju būdu naudojant atitinkamus metodus ir protokolus pagal turimas mokslines rekomendacijas ir Bendrijos etaloninės laboratorijos gaires, kad būtų užtikrintas visų žinomų USE štamų nustatymas.

Jeigu tyrimo greituoju būdu rezultatas yra neaiškus arba teigiamas, paimti audiniai nedelsiant siunčiami į oficialią laboratoriją, kad rezultatus būtų galima patvirtinti imunocitochemijos, imunoblotingo metodu arba atskleidžiant charakteringas fibriles elektroniniu mikroskopu, kaip nurodyta a punkte. Jeigu patvirtinamojo tyrimo rezultatas yra neaiškus arba neigiamas, atliekamas papildomas patvirtinamasis tyrimas remiantis Bendrijos etaloninės laboratorijos nurodytomis gairėmis.

Jeigu kurio nors patvirtinamojo tyrimo rezultatas yra teigiamas, laikoma, kad gyvūnas užsikrėtęs USE.“;

c)	3.2 c punkto ii papunkčio trečia pastraipa pakeičiama taip: „Tolesnis mėginių, kuriems nustatyta USE, iš to paties ūkio užkrėstų bandų tyrimas atliekamas bent pirmiems dviems nustatytiems USE užkrėstiems gyvūnams kiekvienais metais po to, kai buvo nustatytas pirmasis užkrėstas gyvūnas.“.

(1) http://www.defra.gov.uk/corporate/vla/science/science-tse-rl-confirm.htm“

(2) Mėginių minimalūs dydžiai nustatomi atsižvelgiant į atskirų valstybių narių avių populiacijas ir siekiant pateikti įgyvendinamas užduotis.

(3) Mėginių minimalūs dydžiai nustatomi atsižvelgiant į atskirų valstybių narių ožkų populiacijas ir siekiant pateikti įgyvendinamas užduotis.

Top

Choose the experimental features you want to try