28.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 354/59

—

piliečiams, norintiems pasinaudoti šia dalyvavimo galimybe, nebūtų daromos nereikalingos kliūtys, nes kalbama tik apie „darbotvarkės iniciatyvą“,

—

nustačius aiškias taisykles ir nuostatas, iniciatoriams bus lengviau propaguoti savo sumanymą 27 valstybėse narėse ir išvengti netikėtų kliūčių nacionaliniu lygiu,

—

iniciatoriams galėtų būti suteikiama finansinė parama, kai tik pasiekiamas tam tikras remiančiųjų skaičius.

—

horizontaliuoju pilietiniu dialogu,

—

vertikaliuoju pilietiniu dialogu,

—

dabartine Komisijos konsultavimosi praktika ir

—

naująja Europos piliečių iniciatyva.

4.1.1

Šios nuostatos horizontaliajam „pilietiniam dialogui“ suteikia teisinį pagrindą, tačiau jo išsamiau neapibrėžia. Komitetas jau ne vienoje nuomonėje yra išsakęs savo požiūrį į pilietinį dialogą (4)  (5)  (6) ir įvardijęs jį kaip esminę sudedamąją dalyvavimo pagal Europos demokratijos modelį dalį. Komitetas taip pat yra ne kartą pabrėžęs, kad yra pasirengęs būti šio dialogo forumu ir skleisti informaciją bei prisidėti prie Europos viešosios nuomonės kūrimo. Šiuo požiūriu Komitetas norėtų dar kartą akcentuoti savo norą ir ketinimą būti pilietinio dialogo plėtojimo partneriu ir tarpininku. Komitetas pasirengęs išplėsti savo, kaip forumo, funkciją ir suteikti praktinę pagalbą, pavyzdžiui, leisti naudotis savo infrastruktūra. Komitetas labai didelę svarbą teikia Europos piliečių įtraukimui į pilietinį dialogą, kad jis taptų tikra interaktyvia diskusija.

4.1.2

Komitetas dar kartą pabrėžia, kad dalyvaujamosios demokratijos instrumentas turi būti aiškiai apibrėžtas, be to, turi būti nustatytos konkrečios jo taikymo sąlygos. Pavyzdžiui, būtina aiškiai nurodyti, kokius atstovaujamumo kriterijus turi atitikti šioje pastraipoje minėtos organizacijos, kad galėtų dalyvauti dialoge. Komitetas yra atkreipęs dėmesį ir į organizuotos pilietinės visuomenės gebėjimą atstovauti (7) ir į tai, kad svarbu skirti kiekybinį (legitimus daugumos suinteresuotųjų šalių atstovavimas) ir kokybinį (sukaupta atitinkama patirtis) atstovaujamumą. Komiteto nuomone, dialoge turinčios dalyvauti asociacijos turi būti atstovaujamosios tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu požiūriu.

4.1.3

Be to, reikės, kad įstatymų leidėjas patikslintų, kokių konkrečių priemonių jis turės imtis, kad būtų patenkintas „atitinkamų priemonių“ reikalavimas (žr. ES sutarties 11 straipsnio 1 dalį).

4.1.4

Šiuo požiūriu Komitetui svarbu atkreipti dėmesį į Europos pilietinio dialogo ir Europos socialinio dialogo skirtumą, jis primygtinai ragina šių sąvokų nepainioti. Savaime suprantama, kad Europos socialinis dialogas yra kvalifikuoto dalyvavimo ramstis, tačiau jo turiniui, dalyvavimui, procedūroms ir poveikiui, taikomos ypatingos taisyklės. Šio dialogo svarbą atspindi jo įtvirtinimas Sutartyje.

4.2.1

Šioje pastraipoje atsižvelgiama į vertikalųjį pilietinį dialogą ir Europos Sąjungos institucijos įpareigojamos jį nuolat puoselėti. Apie šią pilietinio dialogo formą Komitetas taip pat yra pareiškęs savo nuomonę (8) ir norėtų Komisiją paraginti nustatyti išsamesnes tiek su turiniu, tiek su procedūromis susijusias sąlygas.

4.2.2

Prieš kurį laiką Europos Parlamentas, dar nepriėmus šios Sutarties nuostatos, įkūrė vadinamąją „Agorą“, taigi, sukūrė ir vertikaliojo pilietinio dialogo instrumentą.

4.2.3

Kadangi ES sutarties 11 straipsnio 2 dalimi visos institucijos įpareigojamos palaikyti dialogą su pilietine visuomene, Komitetas ragina visas kitas institucijas, visų pirma Tarybą, kuo greičiau pareikšti, kaip jos įgyvendins šį Sutarties straipsnį.

4.2.4

Komitetas visoms Sąjungos institucijoms siūlo naudotis Komiteto tinklu ir infrastruktūra, kad būtų galima pradėti šį vertikalųjį dialogą su organizuota pilietine visuomene ir jį konstruktyviai plėtoti.

4.3.1

Pagal šią nuostatą Komisijos konsultacinė praktika, kuri ir anksčiau buvo plačiai taikoma, dabar turės būti vykdoma atsižvelgiant į sustiprintą Europos demokratijos modelio dalyvavimo ramstį. Komitetas primena (9)  (10), kad iš principo ši konsultavimosi praktika yra esminė sudedamoji 2001 m. Komisijos paskelbtos „Europos valdymo“ koncepcijos (11) dalis ir, kaip priemonė, pagrįsta principu „iš viršaus į apačią“, tik netiesiogiai suteikia galimybes pilietinei visuomenei imtis veiksmų. Komitetas norėtų dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad „konsultacijų“, kaip valdžios institucijų priemonės, nereikėtų painioti su pilietine teise – „dalyvavimu“. Ši priemonė nedaro jokio poveikio aktyviam pačios organizuotos pilietinės visuomenės įsijungimui į procesą pagal principą „iš apačios į viršų“.

4.3.2

Komitetas pasirengęs pagal savo įgaliojimus remti Europos Komisiją tose srityse, kuriose ji nori vykdyti konsultacijas, tačiau kurios nepatenka į įprastų internetu vykdomų konsultacijų spektrą. Pavyzdžiui, būtų galima kartu organizuoti bendrus klausymus konkrečiomis temomis arba rengti atviras konsultacijas suinteresuotųjų subjektų forumuose pagal „atviros erdvės“ metodą.

4.3.3

Pačios konsultacijos dar nėra tikrasis dialogas su organizuota pilietine visuomene. Todėl Komitetas ragina Komisiją peržiūrėti ir struktūruoti iki šiol taikytą konsultavimosi praktiką. Viena, reikia numatyti tinkamą konsultacijų grafiką, kad organizuota pilietinė visuomenė ir piliečiai iš tikrųjų turėtų laiko parengti savo atsakymus ir konsultacijos nevyktų tik pro forma. Kita, vertinimo procesas turi būti skaidresnis. Kad užsimegztų tikras dialogas, Komisija turėtų atsakyti į pateiktą nuomonę ir išdėstyti savo poziciją, kodėl vienas ar kitas pasiūlymas buvo priimtas ar atmestas. Dėl šių ir kitų aspektų, kuriuos būtų galima patobulinti, Komisija, savo ruožtu, turėtų pasitarti su organizuota pilietine visuomene.

4.4.1

Komitetas pritaria nuomonei, kad ši nauja Europos piliečių iniciatyva Europos integracijai yra svarbi ne tik teisiniu požiūriu, todėl ją reikėtų vertinti kaip pirmąją sudedamąją tiesioginės daugiašalės demokratijos dalį. Vis dėlto, remiantis nuostatos formuluote, ši iniciatyvos teisė suteikiama tik Sąjungos piliečiams. Komitetas džiaugtųsi, jei persvarstant Sutartį ši teisė būtų suteikta ir nuolat Sąjungos teritorijoje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams.

4.4.2

Reikia pabrėžti, kad naujoji Europos piliečių iniciatyva – tai ne daugelyje valstybių narių numatyta „liaudies iniciatyva“, kuri paskatina surengti privalomą referendumą, tai veikiau „darbotvarkės iniciatyva“, kuria Komisija raginama imtis veiksmų teisėkūros srityje. Tai yra mažumos instrumentas, kuris tik suteikia galimybę dalyvauti nustatant politinę darbotvarkę. Teisėkūros iniciatyvos teisę pasilieka Komisija, o su tuo susijęs galimas teisėkūros procesas vyksta pagal numatytas procedūras.

4.4.3

Žinoma, šiam instrumentui reikalingos tam tikros taisyklės ir standartai. Kadangi tiesioginės demokratijos instrumentus Europos lygiu pirmiausia reikia sukurti, todėl Europos piliečių iniciatyvai turėtų būti sudarytos sąlygos toliau plėtotis. Reglamente dėl ES sutarties 11 straipsnio 4 dalies įgyvendinimo turėtų būti nustatyti kiek įmanoma žemesni būtiniausi reikalavimai ir kvalifikaciniai standartai, o srityse, kuriose Bendrijos lygiu trūksta empirinių duomenų, suteikta pakankamai erdvės vertinimui ir aiškinimui, nes Europos piliečių iniciatyva galima tik pasiekti, kad tam tikra tema būtų įtraukta į Komisijos veiksmų planą.

4.4.4

Vis dėlto Komitetas jokiu būdu nesutinka su Europos Parlamento pozicija (12), kad „piliečių iniciatyvos proceso stebėsena – tai Parlamento politinė užduotis“ ir pasisako prieš įstatymo leidėjo atliekamą proceso stebėseną teisės akto parengiamajame etape. Tokia „stebėsena“ gali pažeisti galių pasidalijimo principą. Todėl Komitetas siūlo įkurti nepriklausomą „konsultacinį organą“ arba „pagalbos tarnybą“, kurie galėtų talkinti iniciatoriams rengiant ir pradedant vykdyti Europos piliečių iniciatyvą, kad būtų išvengta – jei visiškai pašalinti negalima – akivaizdžių prieštaravimų nuostatoms dėl kriterijų atitikimo ir įgyvendinimo.

4.4.5

Komitetas visiškai pritaria Parlamentui, kuris toje pačioje rezoliucijoje atkreipia dėmesį į tai, jog negalima painioti peticijos, kuri teikiama Parlamentui, ir piliečių iniciatyvos, kuri, kaip raginimas, teikiama Komisijai. Todėl šiems abiem dalyvavimo pagal principą „iš apačios į viršų“ instrumentams būtinos visiškai skirtingos procedūros ir reikalavimai.

4.4.6

Europos piliečių iniciatyva, kaip tiesioginės demokratijos instrumentas, taip pat yra veiksminga priemonė daugiašaliams svarstymų procesams paskatinti. Piliečiai, kurie šiuo metu yra veikiau atitolę nuo „politinės Europos“, nuo šiol galės dalyvauti siūlydami konkrečias iniciatyvas ir tikslus. Kuo dažniau jie bus kviečiami ir raginami dalyvauti iniciatyvoje, kuriai nebus daromos nereikalingos administracinės kliūtys, tuo greičiau jie savęs nebelaikys tik nesuprantamų sprendimų stebėtojais ir tuo greičiau iš pasyvių Europos santvarkos objektų taps aktyviais subjektais. Toks palaipsnis procesas, skatinantis spręsti Europai rūpimas problemas, savaime padės išugdyti Europos sąmoningumą ir suformuoti Europos viešąją nuomonę.

4.4.7

Turinio požiūriu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Europos piliečių iniciatyva, žinoma, negali prieštarauti Sutarčiai arba Europos pagrindinių teisių chartijai. Kaip ir netiesioginiame arba parlamentiniame procese, taip pat ir tiesioginiame arba pilietiniame nuomonės formavimo procese gali atsitikti, kad ekstremistinės grupuotės naudosis esamais nuomonės formavimo kanalais ir juos panaudos (jais piktnaudžiaus) saviems tikslams. Tai yra esminis kiekvienai demokratijai tenkantis iššūkis, tačiau kartu tai ir jos didžiausias pranašumas nedemokratiškų sistemų atžvilgiu. Šiuolaikinėje atstovaujamojoje demokratijoje, kuri remiasi tiek netiesioginiu, tiek ir tiesioginiu dalyvavimu, reikalingi gebėjimai atvirai ir skaidriai svarstyti ir nepatogius, netgi ekstremistinius klausimus.

4.5.1

Nors Komitetas ir nebuvo tiesioginis pasibaigusio konsultavimosi proceso adresatas, tačiau norėtų – prieš Parlamente ir Taryboje vyksiančius pasiūlymų dėl reglamento svarstymus –kompetentingai dalyvauti nuomonės formavimo procese, todėl toliau pateikia savo nuomonę žaliojoje knygoje apsvarstytais klausimais.

4.6.1

Komitetas pritaria Komisijos nuomonei, kad riba turi būti nustatoma pagal objektyvius kriterijus. Vis dėlto Komitetas nepritaria Komisijai, kad tik trečdalis valstybių narių, taigi, devynios valstybės, užtikrina atstovavimą Sąjungos interesams, be to, taip pat nepritaria ir kai kurių organizacijų nuomonei, kad užtektų ir keturių valstybių narių.

4.6.2

Vis dėlto, Komitetas pritartų Europos Parlamento nuomonei, kad tinkama riba būtų ketvirtadalis valstybių narių, šiuo metu tai būtų septynios valstybės. Šis skaičius nustatytas remiantis Sutarties dėl ES veikimo 76 straipsniu, pagal kurį teisės aktai dėl administracinio bendradarbiavimo vykdant policijos ir teismų bendradarbiavimą arba bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, priimami ketvirtadalio valstybių narių iniciatyva. Komiteto nuomone, tai tinkamas dydis, užtikrinantis piliečių iniciatyvos europinį matmenį.

4.7.1

Kadangi Lisabonos sutartyje paminėtas „reikšmingas valstybių narių skaičius“, būtų galima ir nenurodyti būtino atitinkamos šalies dalyvių skaičiaus. Tačiau Komitetas, atkreipdamas dėmesį į Sutartyje ne kartą minimą dvigubos daugumos reikalavimą, pritaria Komisijos nuomonei, kad atsisakius būtino dalyvių skaičiaus iš kiekvienos valstybės narės, būtų prieštaraujama Sutarčiai.

4.7.2

Vietoje nelanksčios 0,2 proc. dydžio vienos valstybės narės procentinės dalies, Komitetas ragina nustatyti lanksčią sistemą, kuri padėtų užtikrinti deramą valstybių narių pusiausvyrą. Pavyzdžiui, būtų galima nustatyti absoliučią apatinę 0,08 proc. (13) ribą vienos valstybės narės parašams skaičiuoti. Iš viso piliečių iniciatyvai, žinoma, reikia surinkti vieną milijoną parašų. Taip derinant šiuos abu kriterijus būtų savaime pasiekta pusiausvyra ir būtų atsižvelgta į Sutartyje nustatytą atstovaujamumo kriterijų bei tikruosius visos Europos interesus.

4.7.3

Tokia lanksti tvarka siekiant palengvinti įgyvendinimą, Komiteto nuomone tinkama dar ir todėl, kad Europos piliečių iniciatyva netampa privalomu sprendimu – tai tik Komisijai skirtas raginimas.

4.8.1

Komitetas pritaria Komisijos nuomonei, kad norint išvengti nereikalingos administracinės naštos, Europos piliečių iniciatyvą norintiems paremti piliečiams turėtų būti taikoma ta pati bendroji gyvenamosios vietos valstybėje narėje sąlyga, kuri suteikia teisę balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Nepaisant norinčiųjų į iniciatyvą įtraukti jaunimą nuomonės (pavyzdžiui, sumažinus amžiaus ribą iki 16 m.), vis dėlto Komitetas mano, kad toks nukrypimas nuo teisės dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose neadekvačiai apsunkintų parašų patikrinimą, nes beveik visos valstybės narės turėtų sudaryti dvigubus rinkimuose galinčių dalyvauti asmenų sąrašus.

4.9.1

Komitetas mano, kad ir šiame punkte nustatyti formos reikalavimai turėtų būti lankstesni. Tam tikrai įstaigai pateikiamiems raštams turėtų galioti oficialūs reikalavimai ir nustatyti tam tikri būtiniausi reikalavimai (žr. taip pat 4.13 punktą). Iniciatyvos ir raginamo priimti sprendimą turinys turėtų būti išdėstytas nuosekliai ir labai aiškiai. Visada turi būti aišku, ką Europos piliečių iniciatyvą pasirašęs asmuo remia.

4.10.1

Nėra pagrindo nesutikti, kad, nukrypstant nuo atitinkamos nacionalinės teisės, Bendrijos lygiu būtų nustatytos bendros procedūrinės parašų rinkimo, tikrinimo ir autentiškumo nustatymo taisyklės ir standartai, nes Europos piliečių iniciatyva yra (naujas) daugiašalio dalyvavimo instrumentas.

4.10.2

Turėtų būti leistini visi parašų rinkimo būdai, jei galima nustatyti parašų autentiškumą. Be to, turėtų būti leista rinkti parašus internetu, lygiai taip pat, kaip ir viešumoje. Komiteto nuomone, pernelyg didelė kliūtis būtų, pavyzdžiui, reikalavimas, kad parašų autentiškumą turi patvirtinti nacionalinės įstaigos arba notaras. Vis dėlto turi būti ne tik patikrinta tapatybė, bet ir užtikrinta, kad iniciatyvą remiantis asmuo pasirašė savarankiškai ir savo noru. Šiuo požiūriu reikėtų imtis ypatingų priemonių, kai parašai renkami elektroniniu būdu.

4.10.3

Parašus renkant internetu, saugumui užtikrinti ir autentiškumui patikrinti pakanka vardo ir pavardės, adreso, gimimo datos ir patvirtinamojo el. laiško. Turėtų būti siekiama užtikrinti, kad nė vienai iniciatyvai, kuriai paremti parašai renkami laikantis reglamente nustatytų būtiniausių taisyklių, kurioje nors Sąjungos šalyje nekiltų netikėtų papildomų kliūčių. Užsienyje gyvenančių europiečių parašai turėtų būti suskirstomi pagal dalyvio gyvenamąją vietą.

4.10.4

Surinktus parašus turėtų tikrinti valstybės narės, paprastai pagal kai kuriose Sąjungos valstybėse narėse vykdomus įprastus duomenų atrankinius patikrinimus.

4.11.1

Patirtis, įgyta piliečių iniciatyvų srityje dar prieš Lisabonos sutarties įsigaliojimą, rodo, kad, visų pirma, pradėti iniciatyvą gali prireikti daug laiko. Todėl Komitetas mano, kad Komisijos siūlomas vienerių metų laikotarpis yra per trumpas ir siūlo 18 mėnesių laikotarpį. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą nuorodą, kad iniciatyva paskatina konkrečiu tikslu neapsiribojantį procesą ir padeda ugdyti tikrą europietišką sąmoningumą, Komiteto nuomone, būtų apmaudu, jei dėl palyginti trumpo vienerių metų laikotarpio kiltų pavojus sėkmingai tokio proceso baigčiai ir jo netiesioginiam teisiniam ir visuomeniniam poveikiui.

4.12.1

Komitetas pritaria Komisijos nuomonei, kad patys iniciatoriai turėtų iš anksto patikrinti teikiamos iniciatyvos teisėtumą arba kriterijų atitikimą. Iniciatyva turėtų būti registruojama naudojantis Komisijos administruojama interneto svetaine, kurioje taip pat būtų kaupiama informacija apie iniciatyvos turinį, kad visi piliečiai galėtų rasti informacijos apie vykdomas iniciatyvas.

4.12.2

Šiuo požiūriu Komitetas norėtų paraginti Komisiją Europos piliečių iniciatyvoms skirtoje interneto svetainėje, kuri dar turės būti sukurta, numatyti ir internetinę parašų rinkimo priemonę. Be to, tokia interneto svetainė galėtų būti naudojama kaip diskusijų apie įvairias iniciatyvas forumas, taigi, Europos visuomenei būtų galima suteikti galimybes dalyvauti diskusijose.

4.12.3

Vis dėlto Komitetas mano, kad piliečių iniciatyvos organizatoriams reikėtų papildomo informacijos centro, į kurie jie galėtų kreiptis ne tik procedūriniais, bet ir turinio klausimais. Komitetas pasirengęs atlikti „pagalbos tarnybos“ funkciją.

4.12.4

Be to, būtų galima apsvarstyti sistemą, kai naudojama geltona ir raudona kortelės, kuriomis piliečių iniciatyvos organizatorius būtų galima palyginti anksti įspėti, kad iniciatyva neatitinka kriterijų, pavyzdžiui, pagal oficialius kriterijus Komisijai toje srityje trūksta įgaliojimų, arba jei iniciatyva aiškiai pažeidžia pagrindines teises.

4.13.1

Komiteto nuomone, iniciatyvos organizatoriai turėtų pateikti šią informaciją:

4.13.2

Vis dėlto Komitetas negali sutikti su Komisijos teiginiu, kad piliečių iniciatyvoms remti ar finansuoti nenumatoma jokia viešosios paramos forma, o ypač su pastaba, kad tik taip galima užtikrinti, kad iniciatyvos išliktų nepriklausomos. Europos Komisija finansiškai remia daugelio efektyviai dirbančių nevyriausybinių organizacijų struktūras ir veiklą, todėl tuo remiantis būtų neleistina teigti, kad Komisijos iš dalies finansuojami pilietinės visuomenės subjektai yra nuo jos priklausomi. Be to, jei nuosekliai vadovautumėmės Komisijos teiginiu, tokiu atveju tik didelės organizacijos, turinčios turtingus rėmėjus, galėtų galvoti apie Europos piliečių iniciatyvos teikimą.

4.13.3

Todėl Komitetas norėtų, kad būtų apsvarstyta galimybė ES teikti finansinę pagalbą, kai pasiekta pirmoji riba, pavyzdžiui, iš trijų valstybių narių surinkta 50 000 parašų, kad tokiu būdu būtų galima išvengti beviltiškų arba nerimtų kampanijų. Šiuo atveju taip pat būtų galima taikyti geltonos ir raudonos kortelės sistemą.

4.14.1

Komiteto nuomone, Komisijos siūlomas šešių mėnesių laikotarpis turėtų būti absoliuti aukščiausia riba. Komitetas remia Europos Parlamentą, kuris savo rezoliucijoje siūlo dviejų etapų metodą (per du mėnesius patikrinti oficialių kriterijų atitikimą ir per tris mėnesius priimti sprendimą dėl turinio (14). Komisija turėtų užtikrinti, kad šis vidinis sprendimų priėmimo procesas būtų kiek įmanoma skaidresnis.

4.14.2

Kai tik įteikiama sėkmingai patvirtinta piliečių iniciatyva, turi būti atliekamas galutinis jos priimtinumo teisiniu požiūriu patikrinimas.

4.14.3

Komisijos atliekamo politinio įvertinimo etape Komitetas, galbūt kartu su Parlamentu ir pirmininkaujančia valstybe nare, galėtų surengti klausymus, kurių metu organizatoriai pristatytų savo iniciatyvą. EESRK šį procesą, prireikus, galėtų papildyti šiam klausimui skirta tiriamąja nuomone arba nuomone savo iniciatyva.

4.14.4

Savo sprendimą priimti, iš dalies perimti arba atmesti iniciatyvą Komisija turi iniciatoriams išsamiai ir viešai pagrįsti. Jei Komisija atmeta iniciatyvą, ji turi pateikti oficialų sprendimą, kurį būtų galima apskųsti Europos Teisingumo Teismui.

4.15.1

Komiteto nuomone, patys iniciatoriai turėtų nuspręsti, ar vis dėlto pradėti panašaus turinio iniciatyvą. Dar kartą reikėtų priminti, kad naujoji Europos piliečių iniciatyva yra „darbotvarkės iniciatyva“. Todėl Komitetas mano, kad nėra pagrindo ką nors drausti ar kam kliudyti.

4.16.1

Komitetas mano, kad Komisija turėtų iš organizatorių perimti piliečių iniciatyvos, kurią remia 50 000 trijų valstybių narių piliečių, vertimą į visas oficialias kalbas.

—

parengti nuomonę dėl Komisijos oficialiai priimtos piliečių iniciatyvos per jos vertinimo laikotarpį,

—

prireikus, parengti nuomonę įgyvendinamai piliečių iniciatyvai paremti,

—

surengti klausymus dėl kriterijus atitinkančių iniciatyvų (juose dalyvautų organizatoriai, Komisija, Parlamentas, Taryba),

—

įkurti informacinę pagalbos tarnybą (į kurią piliečiai galėtų kreiptis procedūriniais ir kitais klausimais),

—

skleisti papildomą informaciją (išleisti Dalyvaujamosios demokratijos vadovą, surengti konferenciją apie praktinį įgyvendinimą ir pan.).

—

15 valstybių narių vyriausybių atstovų,

—

13 šalių kandidačių vyriausybių atstovų,

—

30 valstybių narių nacionalinių parlamentų atstovų,

—

26 šalių kandidačių nacionalinių parlamentų atstovai,

—

16 Europos Parlamento narių,

—

2 Europos Komisijos atstovai,