31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 75/1

1.

2007 m. birželio mėn. TVR taryba nusprendė, kad reikėtų vykdyti darbą siekiant Europos lygiu plėtoti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimą teisingumo erdvėje, visų pirma sukuriant Europos portalą.

2.

Tokių technologijų naudojimas padėtų racionalizuoti ir supaprastinti teismines procedūras. Naudojant elektroninę sistemą šioje srityje sutrumpėtų procesiniai terminai ir sumažėtų veiklos sąnaudos, o tai būtų naudinga piliečiams, įmonėms, praktikuojantiems teisininkams ir teisingumo vykdymui. Taip būtų palengvinta galimybė kreiptis į teismus.

3.

Remiantis Komisijos vykdomais tyrimais (1), šiuo metu maždaug 10 milijonų žmonių dalyvauja tarpvalstybinėse civilinėse bylose. Šis skaičius tikrai didės, nes didėja asmenų judėjimas ES.

4.

Per pastaruosius 18 mėnesių Tarybos teisinių duomenų tvarkymo darbo grupė (e. teisingumas) daug nuveikė, vadovaudamasi keliais vienas po kito Tarybos jai suteiktais įgaliojimais. Šiomis aplinkybėmis kai kurios valstybės narės parengė bandomuosius projektus, visų pirma projektą, susijusį su Europos e. teisingumo portalu.

5.

2008 m. birželio 2 d. Komisija paskelbė komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Europos e. teisingumo strategijos link“ (2).

6.

Europos Parlamentas taip pat pradėjo diskusijas dėl e. teisingumo. Iki 2008 m. pabaigos turėtų būti priimtas pranešimas, parengtas jo iniciatyva.

7.

2008 m. birželio 5–6 d. posėdyje Taryba paprašė Teisinių duomenų tvarkymo darbo grupės (e. teisingumas), atsižvelgiant į Komisijos komunikatą (3), išnagrinėti aspektus, susijusius su koordinavimo ir valdymo struktūros, galinčios dideliu mastu ir per pagrįstą laiką plėtoti daug projektų e. teisingumo srityje, sukūrimu, ir pradėti diskusijas dėl daugiametės darbo programos sudarymo.

8.

2008 m. birželio 19–20 d. susitikime Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino iniciatyvą „iki 2009 m. pabaigos laipsniškai sukurti vienodo formato ES e. teisingumo portalą“.

9.

E. teisingumas turi būti plėtojamas atsižvelgiant į trejopą kontekstą:

10.

Prieš e. teisingumo darbo grupei pradedant šį darbą, jis jau buvo vykdomas Europos Sąjungos sistemoje, visų pirma siekiant užtikrinti galimybę susipažinti su europine informacija (Europos institucijų tinklavietės). Labiau specifinis darbas buvo atliktas arba yra šiuo metu vykdomas įgyvendinant priemones, kurias Taryba patvirtino civilinių bylų srityje (Europos teisminis tinklas civilinėse ir komercinėse bylose) ar baudžiamųjų bylų srityje (pvz., Europos teisminis tinklas baudžiamosiose bylose arba informacijos apie teistumą sujungimas), arba remiantis teisės specialistų iniciatyvomis (pvz., Europos testamentų registrų tinklas), taip pat dirbama ir kitose srityse, pavyzdžiui, į tinklą jungiant verslo registrus (sujungtus pasitelkiant EBR) ir žemės registrus (sujungtus pasitelkiant EULIS).

11.

Todėl, įtraukiant šias iniciatyvas į e. teisingumo daugiametę programą, reikia konsultuotis su už jų įgyvendinimą atsakingais asmenimis.

12.

Europos e. teisingumo sistema turi būti kuriama laikantis teismų nepriklausomumo principo.

13.

Tačiau techniniu požiūriu e. teisingumas turi būti suderintas su platesne e. vyriausybės sistema (4). Jau įgyta didelė patirtis įgyvendinant projektus, susijusius su saugia infrastruktūra ir dokumentų autentiškumo patvirtinimu; ja reikia pasinaudoti. Visapusiškai bendradarbiaujant su Komisija, reikėtų skatinti Europos sąveikos sistemą (EIF), sukurtą vykdant IDABC (suderintas paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimas valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams) programą (5). Europos darbai e. parašo ir e. tapatybės srityje (6) ypač reikalingi teisminėje srityje, kur aktų autentiškumo patvirtinimas yra nepaprastai svarbus.

14.

Todėl daugiametę programą reikėtų nustatyti atsižvelgiant į šį bendrą kontekstą. Tokia programa turi būti skirta reaguoti ne tik trumpalaikiu laikotarpiu, bet ir vidutinės trukmės bei ilgalaikiu laikotarpiu, tokiu būdu, naudojant IRT, prisidedant prie Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės plėtojimo.

15.

E. teisingumo klausimai nėra susiję vien tik su tam tikromis teisės sritimis. Jie kyla daugelyje civilinės, baudžiamosios ir administracinės teisės sričių. Todėl e. teisingumas yra horizontalusis Europos tarpvalstybinių bylų srities klausimas.

16.

Reikėtų pabrėžti e. teisingumo projekto europinį aspektą. Todėl pavadinimas „e. teisingumas“ turėtų būti keičiamas pavadinimu „Europos e. teisingumas“.

17.

Žinoma, valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į Sutartyse nustatytus įgaliojimus, gali kartu rengti projektus, kurie gali būti susiję su e. teisingumu, bet nebūtinai su Europos e. teisingumu. Tačiau tokiems projektams taip pat galėtų būti suteiktas europinis statusas ir visų pirma Bendrijos finansavimas, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų.

18.

Dėl horizontalaus e. teisingumo pobūdžio e. teisingumo darbo grupei teks koordinavimo užduotis nagrinėjant per diskusijas kituose Tarybos organuose iškeltus techninius klausimus. Kita vertus, už teisės aktų leidybos veiklą bus atsakingos kompetentingos Tarybos darbo grupės, pavyzdžiui, Bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose darbo grupė ar Civilinės teisės klausimų komitetas.

19.

Europos e. teisingumo sistema turėtų galėti naudotis piliečiai, įmonės, praktikuojantys teisininkai ir teisminės institucijos, kurie naudosis egzistuojančiomis moderniomis technologijomis. Turėtų būti nustatyti trys kriterijai:

20.

Europos e. teisingumas skirtas tam, kad, naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis, būtų sukurta Europos teisminė erdvė. Todėl Europos e. teisingumo srityje parengtuose projektuose turi galėti dalyvauti visos Europos Sąjungos valstybės narės.

21.

Projektai turi padėti įgyvendinti teisės aktus, kuriuos teisingumo srityje jau priėmė Europos bendrija ir Europos Sąjunga, tačiau neturi būti atmetami kiti projektai, kuriais prisidedama prie Europos teisminės erdvės sukūrimo.

22.

Europos e. teisingumas, sukurdamas veiksmingo bei saugaus keitimosi informacija pagrindą ir atskiras funkcijas, taip pat turėtų būti priemonė, kuria galėtų naudotis praktikuojantys teisininkai ir teisminės institucijos.

23.

Itin svarbu Europos e. teisingumą plėtoti taip, kad visų pirma pasitelkiant portalą jis tiesiogiai tarnautų Europos piliečiams, kuriems būtų naudinga e. teisingumo pridėtinė vertė. Renkantis projektus arba nustatant jų įgyvendinimo tvarką, turėtų būti užtikrinta, kad piliečiai galėtų greitai praktiškai pasinaudoti e. teisingumo priemonėmis. Todėl reikėtų kuo greičiau pradėti vykdyti įvairius projektus remiantis priedu ir neatmetant kitų projektų, kurie gali būti parengti galiojančiame veiksmų plane nustatytomis sąlygomis.

24.

Visi projektai, kuriais Europos piliečiams suteikiama galimybė geriau suvokti savo teises, atitinka šį tikslą. Šį tikslą turi atitikti ir projektai, suteikiantys jiems galimybę pasinaudoti tokiomis teisėmis (teisinė pagalba, tarpininkavimas, vertimas ir t. t.).

25.

Remiantis e. teisingumo darbo grupės atliktu darbu ir Komisijos komunikatu aiškiai apibrėžiamos būsimos Europos e. teisingumo sistemos funkcijos. Turėtų būti nustatytos tokios trys pagrindinės funkcijos:

26.

Ši informacija visų pirma yra susijusi su Europos ir valstybių narių teisės aktais bei teismine praktika (7).

27.

Europos e. teisingumo sistema taip pat suteiks galimybę, naudojantis tarpusavio sujungimo sistema, susipažinti su informacija, kurią valstybės narės tvarko vykdydamos teisingumą (pavyzdžiui, valstybių narių informacijos apie teistumą duomenų bazių sujungimas nepažeidžiant šio projekto veikimo taisyklių).

28.

Tarpvalstybinių teisminių ir neteisminių bylų skaitmeninimas (pavyzdžiui, e. tarpininkavimas) yra susijęs su teismo ir bylos šalių elektroninių ryšių palaikymu, visų pirma siekiant įgyvendinti Tarybos patvirtintas europines priemones (8).

29.

Ypač svarbu supaprastinti ir skatinti valstybių narių bei teisminių institucijų ryšius, konkrečiau – įgyvendinant Europos teisminėje erdvėje patvirtintas priemones (pvz., vaizdo konferencijos ar saugūs elektroniniai tinklai).

30.

E. teisingumo darbo grupė atliko didelį darbą, daugiausia dėmesio skirdama vienodo formato Europos e. teisingumo portalui, kurį Europos Vadovų Taryba paragino sukurti iki 2009 m. pabaigos. Valstybių narių grupė atliko bandomąjį projektą, kuris yra to darbo dalis. Svarbu, kad portalo kūrimas būtų grindžiamas iki šiol vykdant šį bandomąjį projektą atliktu darbu.

31.

Portalas suteiks galimybę naudotis visa Europos e. teisingumo sistema, t. y. europinės ir nacionalinės informacijos tinklavietėmis ir (arba) paslaugomis. Tačiau e. teisingumo portalo negali sudaryti vien keli saitai į kitas tinklavietes.

32.

Taikant vienodą autentiškumo patvirtinimo procedūrą, teisės specialistams bus sukurtos įvairios tik jiems skirtos funkcijos, kurių atžvilgiu jie turės diferencijuotas prieigos teises. Būtų patartina suteikti tokią autentiškumo patvirtinimo galimybę ir nespecialistų atveju.

33.

Jis taip pat suteiks galimybę naudotis nacionalinėmis funkcijomis pasitelkiant naudotojui patogią daugiakalbę sąsają, kad jos būtų suprantamos Europos piliečiams.

34.

Akivaizdu, kad funkcijų, kuriomis galima naudotis per portalą, turinys ir jo valdymas priklausys nuo sprendimų dėl Europos e. teisingumo funkcijų ir jo valdymo sąlygų, kuriuos priims Taryba.

35.

Norint sukurti Europos e. teisingumo sistemą, reikia išspręsti kelis horizontaliuosius techninius klausimus, kurie buvo nustatyti visų pirma 2007 m. birželio 5 d. Tarybos patvirtintoje ataskaitoje (9).

36.

2007 m. sausio mėn. Drezdene įvykusiame neoficialiame posėdyje didžioji dauguma teisingumo ministrų pareiškė norintys sukurti decentralizuotą sistemą Europos lygiu, kuri sujungtų valstybėse narėse egzistuojančias sistemas.

37.

Turi būti užtikrintas kuo didesnis įvairių techninių ir organizacinių priemonių, atrinktų teisminės sistemos programoms, suderinamumas, kartu garantuojant, kad valstybėms narėms būtų suteikta kuo daugiau lankstumo. Tačiau būtina susitarti dėl standartizuotų duomenų perdavimo formatų ir protokolų, atsižvelgiant į atitinkamus europinius ar tarptautinius standartus, sudarant sąlygas sąveikiam, veiksmingam, saugiam ir greitam keitimuisi duomenimis patiriant kuo mažiau išlaidų.

38.

Viena iš esminių veiksmingo naudojimosi e. teisingumu tarpvalstybiniu lygiu sąlygų – vienodų standartų ar vienodų sąsajų, skirtų autentiškumo patvirtinimo technologijų ir elektroninių parašų komponentų naudojimui, plėtojimas. Šis reikalavimas yra ypač svarbus toms Europos e. teisingumo funkcijoms, kurios nėra skirtos tik tam, kad visuomenei būtų teikiama teisinė informacija. Todėl reikėtų toliau nagrinėti valstybėse narėse galiojančius įvairius teisinius reikalavimus, taip pat jose naudojamas technologijas. Remiantis gautais rezultatais ir įgyta patirtimi, būtų galima nuspręsti įdiegti elektroninį keitimąsi dokumentais tarp valstybių narių, kuris būtų kuo saugesnis teisiniu požiūriu.

39.

Kai bus sukurtos Europos e. teisingumo paslaugos, kuriomis bus sudarytos sąlygos teisminėms institucijoms keistis informacija tarpusavyje arba teisminėms institucijoms keistis informacija su piliečiais ar teisės specialistais, tais duomenimis reikės keistis saugioje aplinkoje. Šioje srityje taip pat būtų galima atsižvelgti į parengiamąjį darbą, atliktą vykdant IDABC programą.

40.

Be to, kadangi tokie duomenys pagal Europos teisės aktus daugiausia yra asmeninio pobūdžio, turės būti užtikrinta atitiktis tuose teisės aktuose nustatytiems principams.

41.

Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos institucijose vartojamos dvidešimt trys skirtingos kalbos, ir siekiant, kad Europos piliečiams būtų suteikta galimybė patogiai naudotis Europos e. teisingumo sistema, reikės apsvarstyti galimybę nustatyti priemones, skirtas vertimui raštu ir žodžiu teisminėje srityje.

42.

Todėl būtų klaidinga manyti, kad supaprastinus piliečiams prieigą prie kitos valstybės narės Europos e. teisingumo tinklavietės būtų rastas tinkamas sprendimas; dėl kalbos barjero tokia prieiga būtų iš esmės beprasmiška.

43.

Galimas specifinis šios lingvistinės problemos sprendimas – naudoti automatinio vertimo sistemas, visų pirma skirtas europinėse priemonėse naudojamų formų turinio vertimui, ir pateikti internete nacionalinius vertimo raštu išteklius.

44.

Be to, reikia sukurti darbo metodą, kuris užtikrintų teisinių sąvokų, vartojamų valstybių narių teisinėse sistemose, tikslų vertimą į Europos bendrijos dvidešimt tris oficialiąsias kalbas, visapusiškai atsižvelgiant į semantikos klausimus.

45.

Dėl visų šių aspektų tikrai būtina nustatyti techninių standartų, kuriais būtų galima pasinaudoti, kad valstybių narių sistemos būtų sąveikios, pasirinkimo procedūrą ir, kaip yra įprasta su IRT susijusių projektų atveju, atskirti:

46.

Neabejotina, kad tokią struktūrą turėtų sudaryti IRT ekspertai ir kad ji turėtų turėti vertimo pajėgumus. Galima numatyti kelias galimybes, kurios gali papildyti viena kitą:

47.

Siekiant plėtoti Europos e. teisingumą reikia sutelkti daug finansinių išteklių, daugiausia skirtų tam, kad:

48.

Būtų galima pasinaudoti civilinės ir baudžiamosios teisenos finansinėmis programomis – iki 45 mln. EUR 2008–2009 m. Artimiausiais metais šią sumą reikėtų gerokai padidinti. Taip pat reikėtų aiškiai nustatyti kitas Europos Sąjungos biudžete turimas sumas, kurios galėtų būti nedelsiant skirtos Europos e. teisingumui.

49.

Be to, Komisijos siūlymu, kuo greičiau reikėtų parengti vieną horizontaliąją programą, taikomą ir civilinės, ir baudžiamosios teisės klausimams. Kad būtų padengtos Europos e. teisingumo įgyvendinimo nacionaliniu ir Bendrijos lygiais išlaidos, reikėtų gerokai padidinti biudžeto lėšas. Taip pat, siekiant atsižvelgti į šio dokumento III skirsnyje nustatytus Europos e. teisingumo kriterijus, reikėtų patikslinti ir suderinti šiuo metu civilinės ir baudžiamosios teisenos programose nustatytus atrankos kriterijus.

50.

Su Europos e. teisingumu susiję projektai, kurie atitinka šį veiksmų planą ir kuriems netaikoma 49 dalis, gali būti finansuojami pagal kitas vykdomas Bendrijos programas, atsižvelgiant į tai, kokiu mastu jie atitinka tose programose nustatytus kriterijus.

51.

Siekiant parengti daugiametį veiksmų planą, reikia:

52.

Tai reiškia, kad Taryba, deramai atsižvelgdama į kiekvienos institucijos autonomiją ir remdamasi EB sutarties 5 ir 7 straipsniais, turėtų priimti kelis sprendimus dėl šiame dokumente nagrinėtų klausimų, būtent:

53.

Šiuo požiūriu pirmininkaujanti valstybė narė nurodo, kad ribota esamų e. teisingumo sistemų patirtis (Europos teisminio tinklo baudžiamosiose bylose tinklavietės veikimo pradžia, informacijos apie teistumą sujungimas) rodo, jog vienos ar kelių valstybių narių iniciatyva dažnai turėjo lemiamos reikšmės pradedant projektus.

54.

Tačiau, pasiekus tam tikrą plėtojimo etapą, didelio valstybių narių skaičiaus dalyvavimas apsunkina darbą. Tuomet projekto plėtojimui, valdymui ir vystymuisi būtina suteikti europinį aspektą.

55.

Be to, pirmiau išnagrinėti įvairūs techniniai aspektai aiškiai rodo, kad tam tikras horizontaliąsias užduotis būtų galima geriau valdyti Europos lygiu. Būtų galima tikėtis, kad padidėjus turimų Europos e. teisingumo paslaugų skaičiui bus pasiekta didelė masto ekonomija.

56.

Pirmininkaujanti valstybė narė siūlo e. teisingumo programą pavadinti „Europos e. teisingumas“.

57.

Atsižvelgdama į šiame veiksmų plane nurodytus pokyčius ir siekdama sukurti daugiametę Europos e. teisingumo plėtojimo programą, pirmininkaujanti valstybė narė siūlo nustatyti tokią bendrą darbo struktūrą:

58.

Vadovaudamasi veiksmų plane nustatytomis gairėmis, Taryba prižiūri daugiametės programos įgyvendinimą. Ji priima visus sprendimus, būtinus šiame veiksmų plane nustatytiems tikslams pasiekti. Visų pirma ji, remdamasi III skirsnyje nustatytais kriterijais ir glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, atsako už naujų projektų, kuriuos siūlo pati darbo grupė, valstybės narės (c punktas) arba Komisija, sąrašo sudarymą.

59.

Komisija savo iniciatyva arba Tarybos prašymu atlieka tyrimus, kurie, jos manymu, tinkami.

60.

Taryba gali nustatyti projektų funkcines specifikacijas.

61.

Spręsdama Bendrijos finansavimo klausimus, Komisija, laikydamasi taikomų procedūrų, visapusiškai atsižvelgia į Tarybos priimtas gaires ir sprendimus.

62.

Europos Komisija suteikia galimybę naudotis Tarybai įgyvendinimo struktūra, kuri atsakinga už:

63.

Nepažeisdamos a punkte išdėstytų taisyklių ir galbūt naudodamosi Bendrijos teikiamu finansavimu, valstybės narės gali siūlyti ir pradėti naujus Europos e. teisingumo projektus, vadovaudamosi Tarybos, jai aktyviai konsultuojantis su Komisija, apibrėžtomis techninėmis specifikacijomis, visų pirma susijusius su atitiktimi techniniams standartams ir daugiakalbių sąsajų kūrimu.

64.

E. teisingumo darbo grupė 2010 m. pirmąjį pusmetį įvertins įgyvendinimo struktūros veiklą ir prireikus Tarybai pateiks pasiūlymus, kurie, jos manymu, pagerintų šios struktūros veikimą.

65.

Priede pateikta daugiametė programa vykdant darbą bus reguliariai atnaujinama.

66.

Nuolatinių atstovų komiteto/Tarybos prašoma patvirtinti Europos e. teisingumo veiksmų planą.