1.

Ar profesinės sąjungos inicijuotas oro vežėjo darbuotojų streikas, kuriuo siekiama, kad būtų patenkinti su darbo užmokesčiu ir (arba) socialinio draudimo teisėmis susiję reikalavimai, gali būti laikomas „ypatinga aplinkybe“, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 (1) 5 straipsnio 3 dalį?

2.

Ar taip yra bent jau tuo atveju, kai:

3.

Ar tam, kad būtų įrodyta ypatinga aplinkybė, pakanka skrydį vykdančio oro vežėjo teiginio, jog profesinė sąjunga, nepaisydama to, kad patronuojančioji bendrovė patenkino reikalavimus, tęsė streiką be pagrindo ir galiausiai net pratęsė jo trukmę, ir kam tenka prisiimti riziką tuo atveju, jei faktinės bylos aplinkybės šiuo klausimu liko neaiškios?

4.

Ar streikas atsakovės patronuojamojoje bendrovėje, apie kurį buvo paskelbta 2019 m. spalio 18 d. ir kuris turėjo vykti 2019 m. spalio 20 d. nuo 5,00 val. iki 11,00 val., bet galiausiai 2019 m. spalio 20 d.5,30 val. spontaniškai buvo pratęstas iki 24,00 val., gali būti laikomas realiai nebekontroliuojama aplinkybe?

5.

Ar tokios priemonės, kaip alternatyvaus skrydžių tvarkaraščio parengimas ir skrydžių, kurių vykdymui nepakako turimos keleivių salono įgulos, pakeitimas kitų vežėjų vykdomais užsakomaisiais skrydžiais, ypatingą dėmesį skiriant sausumos keliais nepasiekiamoms paskirties vietoms ir atskiriant skrydžius Vokietijos vidaus maršrutais nuo skrydžių Europos vidaus maršrutais, laikytinos situaciją atitinkančiomis priemonėmis, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad iš 712 skrydžių, kurie turėjo būti vykdomi tą dieną, turėjo būti atšaukti tik 158 skrydžiai?

6.

Kokie reikalavimai taikytini skrydį vykdančio oro vežėjo pareigai įrodyti, kad buvo imtasi visų techniniu ir ekonominiu požiūriu įvykdytinų pagrįstų priemonių?