(1)

vadovaujantis Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 18 straipsnio 1 dalimi, Europos Centrinis Bankas (ECB) ir valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniai centriniai bankai (toliau – NCB) tam, kad pasiektų Europos centrinių bankų sistemos tikslus, gali atlikti kredito operacijas su kredito įstaigomis ir kitais rinkos dalyviais skolinant lėšas užtikrinus pakankamu įkeitimu. Bendrosios sąlygos, kuriomis ECB ir NCB yra pasirengę atlikti kredito operacijas, įskaitant Eurosistemos kredito operacijoms reikalingo įkaito tinkamumo kriterijus, nustatytos Europos Centrinio Banko gairėse (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) (1);

(2)

būtina suteikti daugiau aiškumo dėl antrinę rinką turinčio turto palūkanų orientacinių normų vertinimo tinkamumo tikslais;

(3)

Valdančioji taryba išsamiai peržiūrėjo įkaitui taikomų sąlygų švelninimo priemones, kurios buvo priimtos nuo 2020 m. reaguojant į išskirtines ekonomines ir finansines aplinkybes, susijusias su koronaviruso ligos (COVID-19) plitimu. Šios priemonės apėmė laikiną įvertinimo mažesne nei rinkos verte sumažinimą; pripažinimą, kad turtas, šio turto emitentai ir garantai, kurie 2020 m. balandžio 7 d. atitiko Eurosistemos būtinuosius kredito kokybės reikalavimus, bet kurių reitingas vėliau buvo sumažintas, yra laikytini tinkamais; ir leidimą NCB priimti kaip tinkamą įkaitą Graikijos Respublikos centrinės valdžios išleistus valstybės skolos vertybinius popierius, kurie neatitinka Eurosistemos kredito kokybės reikalavimų. Atliekant šią peržiūrą, buvo atsižvelgta į: a) tai, kad Eurosistemos kitos sandorių šalys, dalyvaujančios tikslinėse ilgesnės trukmės refinansavimo operacijose, vykdomose pagal Europos Centrinio Banko sprendimą (ES) 2019/1311 (ECB/2019/21) (2), turėtų ir toliau galėti pateikti pakankamą įkaitą šioms operacijoms, b) poveikį, kurį kiekviena iš tokių priemonių turi Eurosistemos kitų sandorio šalių įkaitui; c) rizikos aspektus, susijusius su kiekviena iš tokių priemonių; d) kitus rinkos ir politikos aspektus;

(4)

šiuo atžvilgiu Valdančioji taryba, siekdama, kad Eurosistema būtų geriau apsaugota nuo rizikos, o rizikos valdymas būtų veiksmingesnis, 2022 m. kovo 23 d. nusprendė, be kita ko, laipsniškai (dviem etapais) atsisakyti aukščiau minėto įvertinimo mažesne nei rinkos verte sumažinimo, pirmąjį etapą pradedant 2022 m. liepos 8 d.;

(5)

ji taip pat nusprendė nuo 2022 m. liepos 8 d. nebepriimti kaip tinkamo antrinę rinką turinčio turto, taip pat tokio turto emitentų ir garantų, kurie 2020 m. balandžio 7 d. atitiko Eurosistemos būtinuosius kredito kokybės reikalavimus, bet kurių reitingą Eurosistemoje pripažintos kredito reitingų agentūros vėliau sumažino iki kredito kokybės lygio, kuris yra žemesnis už būtinąjį Eurosistemos lygį, tam, kad būtų grįžta prie nuoseklaus emitentų, antrinę rinką turinčio turto ir garantų vertinimo Eurosistemos įkaito sistemoje, nepriklausomai nuo kredito reitingų agentūrų atliktų veiksmų laiko;

(6)

Valdančioji taryba taip pat nusprendė ir toliau leisti NCB kaip tinkamą įkaitą priimti Graikijos Respublikos centrinės valdžios išleistus antrinę rinką turinčius skolos vertybinius popierius, kurie neatitinka Eurosistemos kredito kokybės reikalavimų, bet atitinka visus kitus antrinę rinką turinčiam turtui taikomus tinkamumo kriterijus, bent jau tol, kol tęsiasi reinvestavimas į šiuos vertybinius popierius pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) (3), pritaikius atitinkamus įvertinimus mažesne nei rinkos verte. Ši priemonė bus laikina ir yra grindžiama tokiais papildomais argumentais: a) poreikiu ir toliau siekti, kad prieigos prie Eurosistemos pinigų politikos operacijų kontekste būtų užkirstas kelias susiskaidymui, dėl kurio galėtų sutrikti tinkamas pinigų politikos perdavimo mechanizmas Graikijos ekonomikai, kuri vis dar atsigauna po neigiamo pandemijos poveikio; b) Graikijos Respublikos įsipareigojimais, kuriuos ji prisiėmė griežtesnės priežiūros pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 (4) ir jos įgyvendinimo stebėsenos, kurią atlieka Sąjungos institucijos, kontekste; c) aplinkybe, kad Europos finansinio stabilumo fondo ir Europos stabilumo mechanizmo Graikijos Respublikai suteiktos vidutinės trukmės skolos priemonės yra priklausomos nuo nenutrūkstamo šių įsipareigojimų įgyvendinimo; d) ECB turima informacija apie Graikijos Respublikos ekonominę ir finansinę situaciją, kurią jis gauna dalyvaudamas ECB griežtesnės priežiūros sistemoje, ir e) aplinkybe, kad net ir pasibaigus griežtesnei priežiūrai: i) Graikijos Respublikos ekonominė, fiskalinė ir finansinė situacija bus reguliariai peržiūrima priežiūros po programos įgyvendinimo pagal Reglamento (ES) Nr. 472/2013 14 straipsnį ir Europos stabilumo mechanizmo ketvirčio išankstinio perspėjimo sistemos kontekste, ii) Graikijos Respublikai suteiktos skolos mažinimo priemonės ir toliau bus siejamos su minėta priežiūra po programos įgyvendinimo ir iii) planuojamos išmokos Graikijos Respublikai pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241 (5) bus siejamos su nustatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pagal to reglamento 24 straipsnį sėkmingu pasiekimu; f) reguliariais valstybės skolos tvarumo vertinimais, kuriuos atliks Europos stabilumo mechanizmas, Europos Komisija ir ECB; g) aplinkybe, kad net ir pasibaigus griežtesnei priežiūrai, ECB ir toliau turės prieigą prie informacijos apie Graikijos Respublikos ekonominę ir finansinę situaciją, taikant e punkto i papunktyje ir e punkto iii papunktyje apibūdintus mechanizmus;

(7)

todėl reikia atitinkamai iš dalies pakeisti Europos Centrinio Banko gaires 2014/528/ES (ECB/2014/31) (6),