Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32007D0074

2006 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimas, nustatantis atskirosios elektros energijos ir šilumos gamybos suderintąsias naudingumo atskaitines vertes taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/8/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2006) 6817) (Tekstas svarbus EEE).

OL L 32, 2007 2 6, pp. 183–188 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
OL L 338M, 2008 12 17, pp. 898–907 (MT)

Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (BG, RO)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 20/12/2011; panaikino 32011D0877

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2007/74(1)/oj

2007 2 6   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/183


KOMISIJOS SPRENDIMAS,

2006 m. gruodžio 21 d.

nustatantis atskirosios elektros energijos ir šilumos gamybos suderintąsias naudingumo atskaitines vertes taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/8/EB

(pranešta dokumentu Nr. C(2006) 6817)

(Tekstas svarbus EEE)

(2007/74/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, ir iš dalies keičiančią Direktyvą 92/42/EEB (1), ypač į jos 4 straipsnio 1 dalį.

kadangi:

(1)

Pagal Direktyvos 2004/8/EB 4 straipsnį Komisija turi nustatyti atskirosios elektros energijos ir šilumos gamybos suderintąsias naudingumo atskaitines vertes, kurias sudaro matrica tam tikrų verčių, diferencijuotų pagal atitinkamus veiksnius, įskaitant pagaminimo metus ir kuro rūšis.

(2)

Komisija atliko gerai dokumentuotą analizę, kaip nurodyta Direktyvos 2004/8/EB 4 straipsnio 1 dalyje. Siūlomos geriausios ir ekonomiškai pateisinamos technologijos pažanga, kuri buvo pastebėta šios analizės atlikimo metu, rodo, kad nustatant atskirosios elektros energijos gamybos suderintąsias naudingumo atskaitines vertes reikėtų daryti skirtumą atsižvelgiant į termofikacijos įrenginio pagaminimo metus. Be to, šioms atskaitinėms vertėms reikėtų taikyti su klimato sąlygomis susijusius korekcijos koeficientus, nes elektros energijos gamybos iš kuro termodinamika priklauso nuo aplinkos temperatūros. Be to, šioms atskaitinėms vertėms reikėtų taikyti ir su išvengtais tinklo nuostoliais susijusius korekcijos koeficientus, kad būtų atsižvelgta į energijos sutaupymą, kuris pasiekiamas, kai dėl decentralizuotos gamybos apribojamas naudojimasis tinklu yra ribotas.

(3)

Tačiau analizės rezultatai parodė, kad nustatant atskirosios šilumos gamybos suderintąsias naudingumo atskaitines vertes nebūtina daryti skirtumo atsižvelgiant į pagaminimo metus, nes bendras katilų energijos vartojimo efektyvumas per analizės atlikimo laikotarpį beveik nepagerėjo. Nereikėjo taikyti su klimato sąlygomis susijusių korekcijos koeficientų, nes šilumos gamybos iš kuro termodinamika nepriklauso nuo aplinkos temperatūros. Be to, nereikėjo taikyti su šilumos tinklo nuostoliais susijusių korekcijos koeficientų, nes šiluma visada naudojama šalia gamybos vietos.

(4)

Suderintosios naudingumo atskaitinės vertės buvo pagrįstos remiantis Direktyvos 2004/8/EB III priedo f punkte nustatytais principais.

(5)

Investicijoms į termofikaciją ir investuotojų pasitikėjimui išlaikyti reikia stabilių sąlygų. Šiuo atžvilgiu tikslinga termofikacijos įrenginiui taikyti tas pačias atskaitines vertes pakankamai ilgą dešimties metų laikotarpį. Tačiau, atsižvelgiant į pagrindinį Direktyvos 2004/8/EB tikslą skatinti termofikaciją siekiant taupyti pirminę energiją, reikėtų skatinti senesnių termofikacijos įrenginių atnaujinimą, kad būtų pagerintas jų energijos vartojimo efektyvumas. Dėl šių priežasčių termofikacijos įrenginiui taikomos elektros energijos naudingumo atskaitinės vertės turėtų tapti griežtesnės nuo vienuoliktųjų metų po to įrenginio pagaminimo metų.

(6)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Termofikacijos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Suderintųjų naudingumo atskaitos verčių nustatymas

Atskirosios elektros energijos ir šilumos gamybos suderintosios naudingumo atskaitinės vertės yra tokios, kaip nustatyta atitinkamai I ir II prieduose.

2 straipsnis

Atskirosios elektros energijos gamybos suderintųjų naudingumo atskaitinių verčių korekcijos koeficientai

1.   Valstybės narės taiko III priedo a punkte nustatytus korekcijos koeficientus, kad I priede nustatytas suderintąsias naudingumo atskaitines vertes pritaikytų prie kiekvienos valstybės narės klimato sąlygų vidurkio.

Klimato sąlygų vidurkiui taikomi korekcijos koeficientai netaikomi kuro elementais pagrįstai termofikacijos technologijai.

Jei valstybės narės teritorijoje gauti oficialūs meteorologiniai duomenys rodo 5 oC arba didesnius metinės aplinkos temperatūros skirtumus, ta valstybė narė gali pirmoje pastraipoje nurodytu tikslu naudoti kelias klimato zonas taikydama III priedo b punkte nustatytą metodą su sąlyga, kad pateikiamas pranešimas Komisijai.

2.   Valstybės narės taiko IV priede nustatytus korekcijos koeficientus, kad I priede nustatytas suderintąsias naudingumo atskaitines vertes pritaikytų prie išvengtų tinklo nuostolių.

Išvengtiems tinklo nuostoliams taikomi korekcijos koeficientai netaikomi medžio kurui ir biodujoms.

3.   Jei valstybės narės taiko ir III priedo a punkte, ir IV priede nustatytus korekcijos koeficientus, tuomet jos, prieš taikydamos IV priedą, taiko III priedo a punktą.

3 straipsnis

Suderintųjų naudingumo atskaitos verčių taikymas

1.   Valstybės narės taiko I priede nustatytas suderintąsias naudingumo atskaitines vertes, atsižvelgdamos į termofikacijos įrenginio pagaminimo metus. Šios suderintosios naudingumo atskaitinės vertės taikomos 10 metų nuo termofikacijos įrenginio pagaminimo metų.

2.   Nuo vienuoliktųjų metų po termofikacijos įrenginio pagaminimo metų valstybės narės taiko suderintąsias naudingumo atskaitines vertes, kurios pagal 1 dalį taikomos 10 metų senumo termofikacijos įrenginiui. Šios suderintosios naudingumo atskaitinės vertės taikomos vienerius metus.

3.   Šiame straipsnyje termofikacijos įrenginio pagaminimo metai – tai pirmieji elektros energijos gamybos kalendoriniai metai.

4 straipsnis

Termofikacijos įrenginio atnaujinimas

Jei esamas termofikacijos įrenginys yra atnaujinamas, o atnaujinimui skirtos investicijų išlaidos viršija 50 % naujam panašiam termofikacijos įrenginiui skiriamų investicijų išlaidų, pirmieji atnaujinto termofikacijos įrenginio elektros energijos gamybos kalendoriniai metai laikomi to įrenginio pagaminimo metais taikant 3 straipsnį.

5 straipsnis

Kuro mišinys

Jei termofikacijos įrenginys veikia naudojant kuro mišinį, atskirosios gamybos suderintosios naudingumo atskaitinės vertės taikomos proporcingai įvairių kuro rūšių energijos sąnaudų svertiniam vidurkiui.

6 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gruodžio 21d.

Komisijos vardu

Andris PIEBALGS

Komisijos narys


(1)   OL L 52, 2004 2 21, p. 50.


I PRIEDAS

Atskirosios elektros energijos gamybos suderintosios naudingumo atskaitinės vertės (nurodyta 1 straipsnyje)

Toliau pateiktoje lentelėje atskirosios elektros energijos gamybos suderintosios naudingumo atskaitinės vertės yra grindžiamos žemesniąja šilumine verte ir ISO standarte nustatytomis sąlygomis (15 oC aplinkos temperatūra, 1,013 baro, 60 % santykinė drėgmė).

 

Pagaminimo metai:

Kuro rūšis:

1996 ir anksčiau

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006–2011

Kietasis kuras

Antracitas/koksas

39,7  %

40,5  %

41,2  %

41,8  %

42,3  %

42,7  %

43,1  %

43,5  %

43,8  %

44,0  %

44,2  %

Rusvosios anglys/rusvųjų anglių briketai

37,3  %

38,1  %

38,8  %

39,4  %

39,9  %

40,3  %

40,7  %

41,1  %

41,4  %

41,6  %

41,8  %

Durpės/durpių briketai

36,5  %

36,9  %

37,2  %

37,5  %

37,8  %

38,1  %

38,4  %

38,6  %

38,8  %

38,9  %

39,0  %

Medžio kuras

25,0  %

26,3  %

27,5  %

28,5  %

29,6  %

30,4  %

31,1  %

31,7  %

32,2  %

32,6  %

33,0  %

Žemės ūkio biomasė

20,0  %

21,0  %

21,6  %

22,1  %

22,6  %

23,1  %

23,5  %

24,0  %

24,4  %

24,7  %

25,0  %

Biologiškai skaidomos (komunalinės) atliekos

20,0  %

21,0  %

21,6  %

22,1  %

22,6  %

23,1  %

23,5  %

24,0  %

24,4  %

24,7  %

25,0  %

Neatsinaujinančios (komunalinės ir pramoninės) atliekos

20,0  %

21,0  %

21,6  %

22,1  %

22,6  %

23,1  %

23,5  %

24,0  %

24,4  %

24,7  %

25,0  %

Naftingieji skalūnai

38,9  %

38,9  %

38,9  %

38,9  %

38,9  %

38,9  %

38,9  %

38,9  %

38,9  %

38,9  %

39,0  %

Skystas kuras

Nafta (gazolis + likutinis mazutas), suskystintos naftos dujos

39,7  %

40,5  %

41,2  %

41,8  %

42,3  %

42,7  %

43,1  %

43,5  %

43,8  %

44,0  %

44,2  %

Biokuras

39,7  %

40,5  %

41,2  %

41,8  %

42,3  %

42,7  %

43,1  %

43,5  %

43,8  %

44,0  %

44,2  %

Biologiškai skaidomos atliekos

20,0  %

21,0  %

21,6  %

22,1  %

22,6  %

23,1  %

23,5  %

24,0  %

24,4  %

24,7  %

25,0  %

Neatsinaujinančios atliekos

20,0  %

21,0  %

21,6  %

22,1  %

22,6  %

23,1  %

23,5  %

24,0  %

24,4  %

24,7  %

25,0  %

Dujinis kuras

Gamtinės dujos

50,0  %

50,4  %

50,8  %

51,1  %

51,4  %

51,7  %

51,9  %

52,1  %

52,3  %

52,4  %

52,5  %

Naftos perdirbimo dujos/vandenilis

39,7  %

40,5  %

41,2  %

41,8  %

42,3  %

42,7  %

43,1  %

43,5  %

43,8  %

44,0  %

44,2  %

Biodujos

36,7  %

37,5  %

38,3  %

39,0  %

39,6  %

40,1  %

40,6  %

41,0  %

41,4  %

41,7  %

42,0  %

Koksavimo dujos, aukštakrosnių dujos, kitos panaudotosios dujos, rekuperuotoji panaudota šiluma

35 %

35 %

35 %

35 %

35 %

35 %

35 %

35 %

35 %

35 %

35 %


II PRIEDAS

Atskirosios šilumos gamybos suderintosios naudingumo atskaitinės vertės (nurodyta 1 straipsnyje)

Toliau pateiktoje lentelėje atskirosios šilumos gamybos suderintosios naudingumo atskaitinės vertės yra grindžiamos žemesniąja šilumine verte ir ISO standarte nustatytomis sąlygomis (15 oC aplinkos temperatūra, 1,013 baro, 60 % santykinė drėgmė).

 

Kuro rūšis:

Garas (*1) /karštas vanduo

Tiesioginis išmetamųjų dujų panaudojimas (*2)

Kietasis kuras

Antracitas/koksas

88 %

80 %

Rusvosios anglys/rusvųjų anglių briketai

86 %

78 %

Durpės/durpių briketai

86 %

78 %

Medžio kuras

86 %

78 %

Žemės ūkio biomasė

80 %

72 %

Biologiškai skaidomos (komunalinės) atliekos

80 %

72 %

Neatsinaujinančios (komunalinės ir pramoninės) atliekos

80 %

72 %

Naftingieji skalūnai

86 %

78 %

Skystasis kuras

Nafta (gazolis ir likutinis mazutas), suskystintos naftos dujos

89 %

81 %

Biokuras

89 %

81 %

Biologiškai skaidomos atliekos

80 %

72 %

Neatsinaujinančios atliekos

80 %

72 %

Dujinis kuras

Gamtinės dujos

90 %

82 %

Naftos perdirbimo dujos/vandenilis

89 %

81 %

Biodujos

70 %

62 %

Koksavimo dujos, aukštakrosnių dujos ir kitos panaudotosios dujos (politechnikos žodyne)

80 %

72 %


(*1)  Garo efektyvumas turėtų būti sumažintas 5 absoliučiais procentiniais punktais, jei Direktyvos 2004/8/EB 12 straipsnio 2 dalį taikančios valstybės narės, apskaičiuodamos termofikacijos įrenginio efektyvumą, įtraukia kondensato grąžą.

(*2)  Tiesioginiam kaitinimui taikomos vertės turi būti naudojamos, jei temperatūra yra 250 oC arba daugiau.


III PRIEDAS

Su klimato sąlygų vidurkiu susiję korekcijos koeficientai ir su atskirosios elektros energijos gamybos suderintųjų naudingumo atskaitinių verčių taikymu susijusių klimato zonų nustatymo metodas (nurodyta 2 straipsnio 1 punkte)

a)

Su klimato sąlygų vidurkiu susiję korekcijos koeficientai

Aplinkos temperatūros korekcija grindžiama skirtumu tarp valstybės narės vidutinės metinės temperatūros ir ISO standarte nustatytų sąlygų (15 oC). Korekcija bus atliekama taip:

Kiekvienam didesniam nei 15 oC laipsniui taikomas 0,1 procentinio punkto efektyvumo praradimas.

Kiekvienam mažesniam nei 15 oC laipsniui taikomas 0,1 procentinio punkto efektyvumo padidėjimas.

Pavyzdys:

Kai valstybėje narėje vidutinė metinė temperatūra yra 10 oC, toje valstybėje narėje esančio termofikacijos įrenginio ataskaitinė vertė turi būti padidinama 0,5 procentiniais punktais.

b)

Klimato zonų nustatymo metodas

Kiekvienos klimato zonos ribos bus nustatomos pagal vidutinės metinės aplinkos temperatūros, kuri skiriasi bent 4 oC, izotermes (skaičiuojant sveikais Celsijaus laipsniais). Vidutinių metinių aplinkos temperatūrų, taikomų gretimose klimato zonose, temperatūros skirtumas bus mažiausiai 4 oC.

Pavyzdys:

Valstybėje narėje vidutinė metinė aplinkos temperatūra A vietoje yra 12 oC, o B vietoje – 6 oC. Skirtumas yra daugiau kaip 5 oC. Valstybė narė turi galimybę įvesti dvi klimato zonas, kurias skiria 9 oC izotermė: taigi viena klimato zona yra tarp 9 oC ir 13 oC izotermių ir vidutinė metinė aplinkos temperatūra joje yra 11 oC, o kita klimato zona yra tarp 5 oC ir 9 oC izotermių ir vidutinė metinė aplinkos temperatūra joje yra 7 oC.


IV PRIEDAS

Atskirosios elektros energijos gamybos suderintųjų naudingumo atskaitinių verčių taikymui skirti su išvengtais tinklo nuostoliais susiję korekcijos koeficientai (nurodyta 2 straipsnio 2 punkte)

Įtampa:

Į tinklą eksportuotai elektros energijai

Vietoje suvartotai elektros energijai

> 200 kV

1

0,985

100-200 kV

0,985

0,965

50-100 kV

0,965

0,945

0,4 -50 kV

0,945

0,925

< 0,4 kV

0,925

0,860

Pavyzdys:

100 kWel termofikacijos įrenginys su gamtinėmis dujomis varomu stūmokliniu varikliu pagamina 380 V elektros energijos. 85 % šitos elektros sunaudojama savo reikmėms, o 15 % tiekiama į tinklą. Įrenginys buvo pagamintas 1999 m. Vidutinė metinė temperatūra yra 15 oC (taigi netaikoma su klimatu susijusi korekcija).

Pagal šio sprendimo I priedą 1999 m. gamtinėms dujoms taikoma suderintoji naudingumo atskaitinė vertė yra 51,1 %. Atlikus su tinklo nuostoliais susijusią korekciją, atskirosios elektros energijos gamybos naudingumo atskaitinė vertė šiame termofikacijos įrenginyje (remiantis tame priede pateiktų koeficientų svertiniu vidurkiu) turėtų būti:

Ref Eη = 51,1 % * (0,860 * 85 % + 0,925 * 15 %) = 44,4 %


Top