EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32004R1467

2004 m. rugpjūčio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/2004, dėl galutinio antidempingo muito nustatymo, laikinojo muito, taikomo Australijos ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės polietileno tereftalato importui, galutinio surinkimo, Pakistano kilmės polietileno tereftalato importui taikomos antidempingo procedūros nutraukimo ir nustatytais laikinais muitais garantuotų sumų grąžinimo

OJ L 352M , 31.12.2008, p. 10–26 (MT)
OJ L 271, 19.8.2004, p. 1–17 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Bulgarian: Chapter 11 Volume 036 P. 77 - 93
Special edition in Romanian: Chapter 11 Volume 036 P. 77 - 93

No longer in force, Date of end of validity: 20/08/2009: This act has been changed. Current consolidated version: 29/12/2005

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2004/1467/oj

19.8.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 271/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1467/2004

2004 m. rugpjūčio 13 d.

dėl galutinio antidempingo muito nustatymo, laikinojo muito, taikomo Australijos ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės polietileno tereftalato importui, galutinio surinkimo, Pakistano kilmės polietileno tereftalato importui taikomos antidempingo procedūros nutraukimo ir nustatytais laikinais muitais garantuotų sumų grąžinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą po konsultacijų su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   LAIKINOSIOS PRIEMONĖS

(1)

2004 m. vasario mėn. 19 d. Reglamentu (EB) Nr. 306/2004 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą Australijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Pakistano (toliau – suinteresuotos šalys) kilmės polietileno tereftalato (toliau – PET) importui į Bendriją.

(2)

Būtina prisiminti, kad dempingo ir žalos tyrimo laikotarpis (toliau – TL) apėmė laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2003 m. kovo 31 d. Žalos tyrimui turinčių reikšmės tendencijų tyrimas apėmė laikotarpį nuo 1999 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – svarstytas laikotarpis).

2.   LYGIAGREČIOJO TYRIMO TVARKA

(3)

Būtina prisiminti, kad laikinoji Korėjos Respublikos ir Taivanio kilmės PET importo peržiūros procedūra buvo pradėta 2003 m. gegužės 22 d. paskelbus pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3).

3.   TOLIMESNĖ TVARKA

(4)

Įvedus laikinąjį antidempingo muitą PET importui iš suinteresuotų šalių, visoms šalims buvo atskleisti faktai ir svarstymai, kuriais remiantis buvo priimtas laikinasis reglamentas. Visoms šalims buvo suteikta laiko kreiptis su prašymais dėl tokio faktų atskleidimo.

(5)

Kai kurios suinteresuotos šalys pateikė pastabas raštu. Toms šalims, kurios to pageidavo, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms žodžiu. Komisija ieškojo ir tikrino visą jai reikalingą informaciją. Šalių pateiktos pastabos žodžiu ir raštu buvo išnagrinėtos, ir tam tikrais atvejais preliminarios išvados buvo atitinkamai pakeistos.

(6)

Komisijos tarnybos toliau atskleidė visus pagrindinius faktus ir svarstymus, kuriais remiantis buvo planuojama rekomenduoti įvesti galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinkti nustatytas laikinu muitu garantuotas sumas. Suinteresuotoms šalims taip pat buvo suteikta laiko kreiptis su prašymais dėl tokio faktų atskleidimo. Šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos buvo išnagrinėtos, ir tam tikrais atvejais pasiūlymas dėl galutinio antidempingo muito buvo atitinkamai pakeistas.

B.   APTARIAMAS GAMINYS IR PANAŠUS GAMINYS

(7)

Būtina prisiminti, kad laikinojo reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje aptariamas gaminys buvo apibrėžiamas kaip suinteresuotų šalių kilmės 78 ml/g arba didesnio klampumo numerio polietileno tereftalatas pagal ISO 1628-5 standartą, šiuo metu priskiriamas KN kodui 3907 60 20.

(8)

Be to, laikinojo reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje pareikšta, kad Komisija nustatė, jog Bendrijos pramonės gaminamas bei Bendrijos rinkoje parduodamas PET ir suinteresuotose šalyse gaminamas bei į Bendriją eksportuojamas PET yra panašūs gaminiai, kadangi nebuvo rasta jokių skirtumų tarp egzistuojančių skirtingų PET rūšių pagrindinių fizinių bei cheminių savybių ir naudojimo būdų.

(9)

Nesant jokių pastabų dėl aptariamo gaminio ir panašių gaminių apibrėžimų, patvirtinamas laikinojo reglamento 14–18 konstatuojamųjų dalių turinys ir preliminarios išvados.

C.   DEMPINGAS

1.   BENDROJI METODOLOGIJA

(10)

Bendroji metodologija, taikoma nustatant, ar aptariamo gaminio importas į Bendriją buvo vykdomas dempingo pagrindais, aprašyta laikinojo reglamento 19–34 konstatuojamosiose dalyse.

1.1.   Normalioji vertė

(11)

Nesant jokių pastabų, patvirtinamos su normaliąja verte susijusios preliminarios išvados, kaip numatyta laikinojo reglamento 20–27 konstatuojamosiose dalyse.

1.2.   Eksporto kaina

(12)

Kai kurios bendrovės ginčijosi, kad Komisijos taikomi keitimo kursai jai darant preliminarias išvadas buvo neteisingi, kad jie nebuvo gauti iš patikimo valstybės šaltinio, ir pareiškė, jog tokie keitimo kursai turi būti imami iš oficialiai patikrinamo šaltinio.

(13)

Tokie pareiškimai buvo atidžiai apsvarstyti, ir po patikrinimo paaiškėjo, kad keitimo kursuose, kuriais Komisija naudojosi darydama preliminarias išvadas, buvo tam tikrų klaidų. Taigi apskaičiavimai buvo peržiūrėti remiantis vidutiniais mėnesio keitimo kursais, kuriuos paskelbė (i) Komisija visoms eurų (EUR) konversijoms; (ii) Federalinis Jungtinių Valstijų rezervas visoms JAV dolerių, Kinijos juanių (CNY) ir Honkongo dolerių (HKD) konversijoms; ir (iii) Kinijos bankas HKD ir CNY konversijoms. Visi šie keitimo kursai esant reikalui buvo taikomi preliminariems apskaičiavimams, remiantis vidutiniu mėnesio keitimo kursu tą mėnesį, kai buvo išrašyta pardavimų sąskaita.

1.3.   Palyginimas

(14)

Nesant jokių pastabų dėl pagrindo, kuriuo buvo lyginamos eksporto kainos ir normalioji vertė, patvirtinama laikinojo reglamento 30 konstatuojamoji dalis.

1.4.   Dempingo skirtumas

(15)

Nesant jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 31–34 konstatuojamosios dalys, susijusios su apskaičiuojant dempingo skirtumą taikoma metodologija.

2.   AUSTRALIJA

(16)

Tik vienas iš dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikė savo nuomonę dėl laikinųjų priemonių įvedimo.

2.1.   Normalioji vertė

(17)

Nesant jokių pastabų, patvirtinamos su normaliąja verte susijusios preliminarios išvados, kaip numatyta laikinojo reglamento 36 konstatuojamojoje dalyje.

2.2.   Eksporto kaina

(18)

Nesant jokių pastabų, išskyrus pirmiau minėtas 12 ir 13 konstatuojamosiose dalyse, patvirtinama laikinojo reglamento 37 konstatuojamojoje dalyje aiškinama metodologija.

2.3.   Palyginimas

(19)

Vienas eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad Komisija, darydama preliminarias išvadas, neatsižvelgė į skirtingas išmokas techninei paramai po pardavimo ir rinkodaros išlaidoms. Su technine parama susijusi pretenzija buvo priimta patikrinus ją pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies h punktą. Su rinkodaros išlaidomis susijusi pretenzija buvo priimta patikrinus ją pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą.

2.4.   Dempingo skirtumas

(20)

Nesant jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 39–41 konstatuojamosios dalys, susijusios su metodologija, taikoma apskaičiuojant dempingo skirtumą.

(21)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF importo kainos prie Bendrijos sienos procentais, yra tokie:

„Leading Synthetics Pty Ltd“: 7,8 %,

„Novapex Australia Pty Ltd“: 15,9 %,

Likutinis dempingo skirtumas: 15,9 %,

3.   PAKISTANAS

(22)

Du bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pateikė nuomones dėl laikinųjų priemonių įvedimo, kuriose jie pareiškė, kad į juos neturėjo būti atsižvelgiama kaip į dvi atskiras, nors ir susijusias, šalis, bet kad reikėjo atsižvelgti į jų santykius kaip vieno eksportuojančio gamintojo ir kad dėl to reikia apskaičiuoti tik vieną dempingo skirtumą.

(23)

Šis prašymas buvo kruopščiai išnagrinėtas atsižvelgiant į šių eksportuojančių gamintojų argumentus, pateiktus gavus preliminarias išvadas.

(24)

Buvo nustatyta, kad konkrečios šių bendrovių santykių savybės ir itin glaudūs tarpusavio ryšiai jų veikloje parodė, jog jų padėtis skiriasi nuo įprastos dviejų susijusių bendrovių padėties. Ypač buvo atsižvelgta į labai reikšmingus finansinius ir kitus ryšius tarp dviejų eksportuojančių gamintojų, į tai, kad jie parduoda to paties prekės ženklo gaminius ir kad jie dirba tose pačiose administracinėse patalpose, kartu sprendžia organizacinius klausimus ir turi bendrą rinkodaros skyrių. Be to, daugelis jų darbuotojų dirba abiems bendrovėms, ir direktoriai turi bendrą gamybos planą. Visų šių elementų derinys yra pakankamai reikšmingas, kad būtų galima manyti, jog šiomis konkrečiomis sąlygomis šių dviejų eksportuojančių gamintojų padėtis įrodo, kad Pakistano PET verslo srityje į juos žiūrima kaip į vieną eksportuojantį gamintoją, o ne kaip į dvi atskiras bendroves. Taigi, atsižvelgiant į visus šiuos elementus, buvo nuspręsta priimti pretenziją.

3.1.   Normalioji vertė

(25)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, laikinojo reglamento 20–34 konstatuojamosiose dalyse aprašyta bendroji metodologija buvo taikoma vienam eksportuojančiam gamintojui, ir laikinojo reglamento 43–44 konstatuojamosiose dalyse aprašyta metodologija buvo patikslinta.

(26)

Pirmiausia vieno eksportuojančio gamintojo atžvilgiu Komisija nustatė, ar gaminio bendrieji vidaus pardavimai yra reikšmingi, palyginti su bendraisiais pardavimais eksportuojant į Bendriją. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi buvo nustatyta, kad vidaus pardavimai yra tipiški, jeigu kiekvieno eksportuojančio gamintojo bendrieji vidaus pardavimai yra ne mažiau kaip 5 % jų bendrųjų pardavimų į Bendriją apimties.

(27)

Vėliau Komisija nustatė tas PET rūšis, kurias vienas eksportuojantis gamintojas parduoda savo šalyje ir kurių bendrieji tipiški vidaus pardavimai atitiko eksportui į Bendriją parduodamas rūšis arba buvo tiesiogiai lygintini su jomis.

(28)

Kiekvienai rūšiai, kurią vienas eksportuojantis gamintojas parduoda vidaus rinkoje ir kuri yra tiesiogiai lygintina su PET rūšimi, parduodama eksportui į Bendriją, buvo nustatyta, ar vidaus pardavimai buvo pakankamai tipiški, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Konkrečios PET rūšies vidaus pardavimai laikomi pakankamai tipiškais, jeigu tos rūšies bendrųjų vidaus pardavimų kiekis TL metu siekė 5 % lygintinos į Bendriją eksportuojamos PET rūšies bendrųjų pardavimų kiekio ar daugiau.

(29)

Taip pat buvo tiriama, ar kiekvienos PET rūšies vidaus pardavimai buvo vykdomi įprasta prekybos tvarka, nustatant pelningų šios PET rūšies pardavimų nepriklausomiems pirkėjams dalį, kaip numatyta laikinojo reglamento 23 ir 24 konstatuojamosiose dalyse.

(30)

Tais atvejais, kai tam tikros vieno eksportuojančio gamintojo parduodamos rūšies kainos šalyje negalėjo būti taikomos, reikėjo taikyti apskaičiuotąją normaliąją vertę.

(31)

Todėl, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje, normalioji vertė buvo apskaičiuojama pridedant prie eksportuojamų rūšių vidutinių svertinių eksporto sąnaudų, pakoreguotų, jei reikia, pagrįstas gaminio pardavimo sąnaudas, bendrąsias bei administracines sąnaudas (toliau – PBA) ir pagrįstą pelno normą. Šiam tikslui Komisija patikrino, ar vieno eksportuojančio gamintojo turėtos PBA išlaidos bei realizuotas pelnas vietos rinkoje buvo išreikšti patikimais duomenimis.

(32)

Faktinės vietos rinkos PBA išlaidos buvo traktuojamos kaip patikimos, jeigu vieno eksportuojančio gamintojo bendrųjų pardavimų kiekis vietos rinkoje buvo laikomas tipišku, palyginti su eksporto pardavimų į Bendriją kiekiais. Vietos pelno norma buvo nustatoma remiantis įprasta prekybos tvarka parduotų rūšių pardavimų vietos rinkoje duomenimis. Šiam tikslui buvo taikoma laikinojo reglamento 23 konstatuojamoje dalyje nustatyta metodologija.

(33)

Dviem vieno eksportuojančio gamintojo eksportuojamoms PET rūšims Komisija galėjo nustatyti normaliąją vertę remdamasi kainomis, sumokėtomis arba mokėtinomis įprasta prekybos tvarka nepriklausomų pirkėjų vietos rinkoje, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje. Toms trims PET rūšims, kurių vietos pardavimai nebuvo laikomi pakankamai tipiškais, buvo taikoma sąlyginė normalioji vertė, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje.

3.2.   Eksporto kaina

(34)

Visi vieno eksportuojančio gamintojo vykdomi gaminio pardavimai Bendrijos rinkoje buvo atlikti nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje. Taigi eksporto kaina buvo nustatoma remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalyje.

3.3.   Palyginimas

(35)

Teisingam palyginimui užtikrinti buvo atsižvelgta į skirtumus tarp veiksnių, kurie buvo minimi pretenzijose ir kurie turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Tokiu pagrindu buvo skirtos išmokos skirtumams tarp transporto, draudimo, eksploatacijos, komisinio mokesčio, paskolos bei kitų veiksnių padengti.

3.4.   Dempingo skirtumas

(36)

Kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, normaliosios vertės svertinis vidurkis kiekvienai vieno eksportuojančio gamintojo į Bendriją eksportuojamai gaminio rūšiai buvo lyginama su kiekvienos atitinkamos šio gaminio eksporto kainos svertiniu vidurkiu.

(37)

Dempingo skirtumas, išreikštas CIF importo kainos prie Bendrijos sienos procentais, buvo peržiūrėtas atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus dalykus ir buvo nustatytas 1,6 %, t. y. mažesnis už de minimis slenkstį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje.

4.   KINIJOS LIAUDIES RESPUBLIKA (TOLIAU – KLR)

4.1.   Rinkos ekonomikos tvarka (toliau – RET)

(38)

Keturios bendrovės, kurios nebuvo nagrinėjamos nei RET, nei individualia tvarka (toliau – IT), pateikė prašymus, kuriuose jos pakartojo laikinojo reglamento 57–73 konstatuojamosiose dalyse minimas pretenzijas. Tačiau nė viena jų nepateikė įrodymų, kurie prieštarautų laikinajame reglamente padarytoms išvadoms. Taigi patvirtinamas sprendimas netaikyti RET šiems keturiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams ir išvados, pateiktos vienoje pirmiau minėtų laikinojo reglamento konstatuojamųjų dalių.

(39)

Atsižvelgiant į gautas pastabas, vienai iš bendrovių, kuriai buvo tiktai garantuojama IT, nebuvo įmanoma apskaičiuoti individualios ribos, nes jos panašaus produkto eksportas į ES IP laikotarpiu negali būti laikomas prekybos atžvilgiu kiekybiškai svarbus. Kita bendrovė, kuriai buvo tiktai garantuojama IT ir kurios prašymas dėl RET buvo atmestas dėl to, kad ji neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto antro kriterijaus, taip pat pateikė pretenziją, kuria ji dar kartą kreipėsi dėl RET. Tačiau nebuvo pateikta tolimesnių įrodymų, kurie galėtų prieštarauti laikinajame reglamente padarytoms išvadoms. Taigi šiai bendrovei patvirtinama laikinojo reglamento 68 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada.

4.2.   Individuali tvarka

(40)

Viena iš keturių bendrovių, kurioms nebuvo taikoma nei RET, nei jų reikalaujama IT, nepaisant nieko, pareiškė, kad visos IT taikymo sąlygos buvo įvykdytos. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta naujų įrodymų, laikinojo reglamento 76 konstatuojamojoje dalyje padarytos išvados yra patvirtinamos, ir pretenzija atmetama.

4.3.   Normalioji vertė

4.3.1.   Normaliosios vertės nustatymas visiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikoma RET

a)   Panaši šalis

(41)

Eksportuojantys gamintojai pakartojo savo protestą dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) pasirinkimo kaip panašios šalies. Pagrindinės pateiktos priežastys buvo kultūros bei ūkio plėtros skirtumai, išlaidų skirtumai ir tai, kad tokios šalys kaip Pakistanas arba Pietų Korėjos Respublika (toliau – Korėja) daug labiau tiktų negu JAV.

(42)

Pirmiausia į kultūros plėtros skirtumus neatsižvelgiama renkantis panašią šalį, kadangi panaši šalis išsirenkama, kad atspindėtų rinkos ekonomikos sąlygas, o ne lygintinus kultūros plėtros lygius.

(43)

Dėl kitokio ekonomikos plėtros modelio šalies pasirinkimo, tai būtina paminėti, jog iš esmės ne rinkos ekonomikos šalis arba pereinamosios ekonomikos šalis neturi tų pačių ekonomikos bruožų, kokius turi rinkos ekonomikos šalis. Suprantama, kad toks ekonomikos plėtros skirtumas egzistuoja tarp panašios šalies ir ne rinkos ekonomikos arba pereinamosios ekonomikos šalies. Tačiau dėl to JAV negali būti atmestos kaip panaši šalis, jeigu jos yra laikomos tinkamiausiomis.

(44)

Atsižvelgiant į išlaidų skirtumus, būtina prisiminti, kad nebuvo nustatyta jokių reikšmingų skirtumų tarp JAV ir KLR gamintojų mokamų pagrindinės žaliavos (PTA) kainų, kurios yra reikšmingiausia PET gamybos išlaidų dalis.

(45)

Kai kurie eksportuojantys gamintojai pabrėžė tai, kad darbo sąnaudos JAV yra didesnės negu KLR, o darbo sąnaudos Pakistane ir Korėjoje labiau lygintinos su Kinijos darbo sąnaudomis. Atsižvelgdami į tokias aplinkybes, šie gamintojai mano, jog Pakistanas arba Korėja būtų tinkamesnės panašios šalys negu JAV.

(46)

Kaip minėta pirmiau 43 konstatuojamojoje dalyje, kitokio ekonomikos plėtros lygio šalis gali būti išrinkta kaip panaši šalis ne rinkos ekonomikos arba pereinamosios ekonomikos šaliai. Taip pat darbo sąnaudos, atspindinčios šalies ekonomikos plėtros padėtį, nėra atskirai laikomos reikšmingu kriterijumi. Šiuo atveju, atsižvelgiant į labai mažą darbo sąnaudų dalį bendrose gamybos išlaidose (t. y. mažiau negu 3 % bendrųjų gamybos išlaidų), palyginti su PTA išlaidomis (daugiau negu 60 % bendrųjų gamybos išlaidų), šis kriterijus nebuvo laikomas pakankamai reikšmingu, kad vietoj JAV panašia šalimi būtų išrinktas Pakistanas arba Korėja. Be to, atsižvelgiant į išrinktos panašios šalies konkurencijos lygį ir vietos pardavimų nepriklausomiems pirkėjams reikšmingumą panašioje šalyje, palyginti su Kinijos PET eksportu, Pakistanas ir Korėja laikomi mažiau tinkamais negu JAV, kaip aiškinama laikinojo reglamento 78–86 konstatuojamosiose dalyse. Taigi pretenzija buvo atmesta.

(47)

Nesant jokių kitų pastabų dėl panašios šalies, patvirtinamas JAV išrinkimas.

b)   Normaliosios vertės nustatymas

(48)

Nesant jokių pastabų dėl normaliosios vertės nustatymo, patvirtinama laikinojo reglamento 87 ir 88 konstatuojamosiose dalyse aprašyta metodologija.

4.3.2.   Normaliosios vertės nustatymas eksportuojantiems gamintojams, kuriems taikoma RET

(49)

Du eksportuojantys gamintojai pareiškė, kad Komisija apskaičiavo dvigubai didesnę gamybos išlaidų muito grąžinimo sumą, ir pagrindė savo pretenziją įrodomaisiais dokumentais. Remiantis šiais naujais įrodymais, šių dviejų bendrovių pretenzijos buvo priimtos, ir buvo atitinkamai pakoreguotas gamybos išlaidų apskaičiavimas. Vienas iš šių dviejų eksportuojančių gamintojų taip pat pareiškė, jog kai kurie pakeitimai buvo praleisti arba neteisingai padaryti. Po patikrinimo pretenzija buvo priimta su viena išimtimi, susijusia su paskolos lėšomis. Pastarajam aspektui patvirtinama Komisijos parengiamajame etape taikyta metodologija, kuri aiškinama laikinojo reglamento 89–91 konstatuojamosiose dalyse.

4.4.   Eksporto kainos

(50)

Du eksportuojantys gamintojai užprotestavo Komisijos taikytus keitimo kursus. Kaip buvo paaiškinta pirmiau 12 ir 13 konstatuojamosiose dalyse, ši pretenzija buvo patenkinta.

4.5.   Palyginimas

(51)

Nesant jokių pastabų dėl pagrindų, kuriais buvo lyginama normalioji vertė ir eksporto kainos bei daromi pakeitimai teisingam eksporto kainų ir normaliosios vertės palyginimui užtikrinti, laikinojo reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje padaryta preliminari išvada patvirtinama.

4.6.   Dempingo skirtumas

4.6.1.   Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems taikoma RET/IT

(52)

Dempingo skirtumai, išreikšti CIF importo kainos prie Bendrijos sienos procentais, kurie buvo patikslinti atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus klausimus, šiuo metu yra tokie:

„Changzhou Worldbest Radici Co. Ltd“

0 %

„Far Eastern Industries Shanghai Ltd“

2,6 %

„Jiangyin Xingye Plastic Co. Ltd“

18,4 %

„Hubei Changfeng Chemical Fibres Industry Co. Ltd“

18,5 %

4.6.2.   Visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams

(53)

Vienas eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad antidempingo muito apskaičiavimas visiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikoma nei RET, nei IT, baigėsi tuo, kad kiekvienai iš šių bendrovių buvo nustatytas individualus muitas. Toliau šis eksportuojantis gamintojas ginčijosi, kad visi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, kuriems netaikoma nei RET, nei IT, turi mokėti vienodą muito sumą.

(54)

Parengiamajame etape šios bendrovės turėjo vienodą dempingo skirtumą CIF vertės procentais. Tačiau apskaičiavus konkretų muitą tonoms remiantis kiekvienos iš šių bendrovių importų CIF vertėmis buvo gautos skirtingos muitų sumos. Pavyzdžiui, dviems eksportuojantiems gamintojams buvo nustatyti konkretūs atitinkamai 188 eurų už toną ir 191 eurų už toną muitai. Konkretaus muito už toną suma galutiniam muitui apskaičiuoti buvo pakoreguota taip: atskiras dempingo skirtumas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo apskaičiuojamas lyginant panašiai šaliai nustatytą normaliosios vertės svertinį vidurkį ir eksportuojančių gamintojų pateiktą eksporto kainos svertinį vidurkį. Toliau vidutinis dempingo skirtumas buvo apskaičiuojamas kaip svertinis atskirų dempingo skirtumų, nustatytų bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikoma nei RET, nei IT, vidurkis. Konkretus muitas už toną apskaičiuojamas taikant šį vienodą dempingo skirtumą svertinei vidutinei CIF vertei tonomis, nustatytai šioms bendrovėms. Jeigu pirmiau aprašyta metodologija būtų taikoma parengiamajame etape, laikinasis konkretus muitas už toną visiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikoma nei RET, nei IT, būtų 183 eurai. Taigi tais atvejais, kai laikinojo reglamento nustatomi muitai buvo didesni už šią sumą, skirtumas neturi būti renkamas.

(55)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, šalies galutinis dempingo lygis buvo nustatytas 22,9 % CIF kainos prie Bendrijos sienos.

D.   ŽALA

1.   BENDRIJOS GAMYBA

(56)

Nesant jokios naujai pateiktos informacijos, patvirtinamas Bendrijos bendrosios gamybos apskaičiavimo pagrindas, kaip numatyta laikinojo reglamento 100–101 konstatuojamosiose dalyse.

2.   BENDRIJOS PRAMONĖS APIBRĖŽIMAS

(57)

Nesant jokios naujai pateiktos informacijos, patvirtinamas laikinojo reglamento 102 konstatuojamojoje dalyje pateiktas Bendrijos pramonės apibrėžimas.

3.   BENDRIJOS SUVARTOJIMAS

(58)

Nesant jokios naujai pateiktos informacijos, patvirtinamas laikinojo reglamento 103–106 konstatuojamosiose dalyse nustatytas Bendrijos suvartojimo apskaičiavimo būdas.

4.   IMPORTAS Į BENDRIJĄ IŠ SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ

4.1.   Bendrasis dempingo pagrindu vykdomų importų poveikio įvertinimas: dempingo pagrindu vykdomų importų rinkos dalys

(59)

Kaip minėta pirmiau 52 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, kad vienas iš KLR eksportuojančių gamintojų nevykdė pardavimų dempingo kainomis TL metu. Be to, kaip minėta pirmiau 37 konstatuojamojoje dalyje, Pakistano bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas dempingo skirtumas buvo mažesnis negu de minimis slenkstis. Taigi eksporto apimtys šiems eksportuojantiems gamintojams turi būti išskaičiuotos iš bendrųjų importo iš suinteresuotų šalių apimčių. Dempingo pagrindu vykdomų importų iš suinteresuotų šalių raida, kaip numatyta laikinojo reglamento 108 konstatuojamojoje dalyje, turi būti tokia:

 

1999

2000

2001

2002

TL

KLR

144

20

9 000

86 788

117 953

Rinkos dalis (%)

0 %

0 %

0,6 %

4,8 %

6,4 %

Australija

0

0

5 157

17 031

27 538

Rinkos dalis (%)

0 %

0 %

0,5 %

0,9 %

1,5 %

Visų suinteresuotų šalių

144

20

14 157

103 819

145 491

Rinkos dalis (%)

0 %

0 %

1,1 %

5,7 %

7,9 %

(60)

Nesant jokios naujai pateiktos informacijos, pirmiau išdėstyti duomenys rodo, kad netgi atsižvelgiant į ne dempingo pagrindu vykdomų importų sumažinimą, kaip paaiškinta 59 konstatuojamojoje dalyje, pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies kriterijus KLR ir Australijos kilmės importų kaupimosi atžvilgiu vis dar yra tenkinamas. Taigi ne dempingo pagrindu vykdomų importų sumažinimas neturi įtakos išvadoms, susijusioms su tam tikrų dempingo pagrindu vykdomų importų poveikio bendro įvertinimo tinkamumu, kaip nustatyta laikinajame reglamente, ypač atsižvelgiant į tai, kad laikinajame reglamente minimų pardavimų mažesnėmis kainomis lygis atitinka tų eksportuojančių gamintojų, kurie lieka po ne dempingo pagrindu vykdomų importų sumažinimo, lygį. Baigiant patvirtinama Australijos dempingo pagrindu vykdomų importų rinkos dalis, kaip nustatyta laikinojo reglamento 107–111 konstatuojamosiose dalyse.

(61)

Nesant jokios naujai pateiktos informacijos, be to, kas pirmiau išdėstyta, patvirtinamos išvados, susijusios su tam tikrų dempingo pagrindu vykdomų importų poveikio bendru įvertinimu ir šių importų rinkos dalimi, kaip nustatyta laikinojo reglamento 107–111 konstatuojamosiose dalyse.

4.2.   Importo ir pardavimų mažesnėmis kainomis kainos

(62)

Būtina prisiminti, kad darydama preliminarias išvadas Komisija, kaip nustatyta laikinojo reglamento 112–114 konstatuojamosiose dalyse, palygino Bendrijos pramonės kainas apmokėjus atvežimo išlaidas su suinteresuotų šalių eksportuojančių gamintojų kainomis prie Bendrijos sienos, atsižvelgdama į muitus priklausomai nuo eksploatacijos išlaidų ir skirtingų prekybos lygių.

(63)

Naujų CIF kainų prie Bendrijos sienos, apskaičiuotų Australijos (žr. 21 konstatuojamąją dalį) ir KLR (žr. 52 konstatuojamąją dalį) eksportuojantiems gamintojams, pagrindu buvo apskaičiuoti nauji pardavimų mažesnėmis kainomis skirtumai taikant naujus keitimo kursus (žr. 12–13 konstatuojamąsias dalis).

(64)

Nauji skirtumai, pagal kuriuos suinteresuotų šalių kilmės gaminių importas sumažina Bendrijos pramonės vidutines kainas, išreiškiami šių procentais, yra tokie:

Australija: 9,5 %–13,8 %,

KLR: 10,49 %–14,09 %.

(65)

Skirtumai, palyginti su pardavimais mažesne kaina Australijos ir KLR eksportuojantiems gamintojams, kaip nustatyta laikinojo reglamento 113 konstatuojamojoje dalyje, nelaikomi reikšmingais. Todėl patvirtinama laikinajame reglamente pateikta išvada dėl pardavimų mažesne kaina lygio.

(66)

Kai kurie eksportuojantys gamintojai ginčijosi, kad padaryti eksploatacijos išlaidų ir skirtingų prekybos lygių pakeitimai (1 %) buvo nepakankami. Pasak šių eksportuojančių gamintojų, pakeitimai buvo nepakankami, kad padengtų tikrąsias su prekių importu susijusias išlaidas.

(67)

Tačiau pakeitimai buvo padaryti remiantis tikrąja tyrimo metu surinkta informacija. Nesant jokių naujų įrodymų, kad padarytų pakeitimų lygis buvo neteisingas, t. y. nebuvo pagrįstas surinktais faktais, šių eksportuojančių gamintojų argumentai atmetami. Laikinuoju reglamentu padarytų pakeitimų lygis patvirtinamas.

(68)

Nesant jokios papildomai pateiktos informacijos, išvados dėl importo kainų ir pardavimų mažesnėmis kainomis, kaip nustatyta laikinojo reglamento 112–114 konstatuojamosiose dalyse, patvirtinamos.

5.   BENDRIJOS PRAMONĖS PADĖTIS

(69)

Būtina prisiminti, kad laikinojo reglamento 147 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

(70)

Daugelis eksportuojančių gamintojų paprašė su Bendrijos pramonės padėtimi susijusių duomenų, pateiktų laikinojo reglamento 117–144 konstatuojamosiose dalyse, aiškinimų. Jie pareiškė, kad tie skaičiai neįrodo jokios materialinės žalos. Šie eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad duomenys rodo didelį gamybos apimčių, gamybos našumo, pardavimų kiekių ir vidutinių kainų padidėjimą per laiką nuo svarstomo laikotarpio pradžios (1999 m.), dėl to reikėtų daryti išvadą, jog Bendrijos pramonė nepatyrė materialinės žalos.

(71)

Eksportuojantys gamintojai taip pat paminėjo faktą, kad sunaudojimas per svarstomą laikotarpį padidėjo 37 % (laikinojo reglamento 106 konstatuojamoji dalis). Jie tvirtino, kad jeigu Bendrijos pramonė tokiomis palankiomis aplinkybėmis negalėjo pasiekti tokio našumo lygio, kuris užtikrintų tvarią pelno normą, nors ir tektų susidurti su importu iš trečiųjų šalių, tokia nesėkmė priklauso nuo veiksnių pačioje Bendrijoje, o ne nuo importo konkurencijos.

(72)

Pažymima, kad nė vienas iš eksportuojančių gamintojų neprašė duomenų dėl pačios Bendrijos pramonės padėties, bet daugiau dėl jų aiškinimų.

(73)

Analizuojant Bendrijos pramonės ekonomikos rodiklių plėtrą nuo 1999 m. iki TL, būtina prisiminti, kad Bendrijos pramonė 1999 m. buvo labai sustingusi ir prarado 16,4 % dėl dempingo pagrindu vykdomo gaminio importo iš Indijos, Indonezijos, Korėjos Respublikos, Malaizijos, Taivanio ir Tailando.

(74)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 129 konstatuojamojoje dalyje, 2000 m. antidempingo muitai buvo taikomi gaminio importui iš Indijos, Indonezijos, Korėjos Respublikos, Malaizijos, Taivanio ir Tailando (4).

(75)

2000 m. įvedus antidempingo priemones, Bendrijos rinka stabilizavosi, ir Bendrijos pramonės ekonomikos rodikliai dėl įvestų priemonių pagerėjo. Komisija pabrėžė tokią plėtrą, laikinojo reglamento 143 konstatuojamojoje dalyje darydama išvadą, kad iki 2001 m. Bendrijos pramonė atsigavo nuo buvusio dempingo.

(76)

Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, dempingo pagrindu vykdomo importo iš suinteresuotų šalių poveikiui įvertinti atitinkami ekonomikos rodikliai turėtų būti itin kruopščiai išnagrinėti nuo to laiko, kada Bendrijos pramonė visiškai atsigavo nuo buvusio dempingo, šiuo atveju – 2001 m. Tiriant atitinkamus 2001 m. ekonomikos rodiklius paaiškėja, kad priešingai pirmiau minėtiems duomenims, tačiau kaip buvo nustatyta Komisijos jai darant preliminarias išvadas (laikinojo reglamento 135 ir 146 konstatuojamosiose dalyse), Bendrijos pramonėje iš tikrųjų įvyko didelis pelno sumažėjimas ir didelis rinkos dalies praradimas, ypač nuo 2002 m. ir TL metu.

(77)

Nesant jokios papildomos pateiktai informacijos, yra patvirtinamos išvados dėl Bendrijos pramonės padėties, kaip nustatyta laikinojo reglamento 117–144 konstatuojamosiose dalyse.

6.   IŠVADOS

(78)

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, daroma išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

E.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

1.   DEMPINGO PAGRINDU VYKDOMO IMPORTO POVEIKIS

(79)

Būtina prisiminti, kad laikinojo reglamento 150–153 konstatuojamosiose dalyse Komisija padarė išvadą, kad tarp dempingo pagrindu vykdomo importo iš suinteresuotų šalių ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos yra priežastinis ryšys.

(80)

Kadangi buvo nustatyta, kad vienas KLR eksportuojančių gamintojų nepardavinėjo gaminių dempingo kainomis TL metu, ir buvo nustatyta, kad Pakistano bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas yra mažesnis už de minimis slenkstį, šių eksportuojančių gamintojų eksporto apimtys turi būti išskaičiuojamos iš dempingo pagrindu vykdomo importo dalies.

(81)

Kinijos eksportuojančio gamintojo eksportas į Bendriją sudarė mažiau kaip 5 % importo apimčių iš KLR TL metu (mažiau kaip 1 % Bendrijos sunaudojimo rinkos dalies atžvilgiu). Manoma, kad šio eksportuotojo eksporto sumažinimas turi ribinį poveikį priežastiniam ryšiui, kuris buvo nustatytas tyrimo metu laikinajam reglamentui parengti.

(82)

Pakistano bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas į Bendriją siekė 4 % Bendrijos sunaudojimo rinkos dalies TL metu atžvilgiu ir todėl laikomas reikšmingu. Vis dėlto, palyginti su bendrąja importo iš suinteresuotų šalių apimtimi, Pakistano kilmės eksportas siekė tik 33,4 % bendrosios importo iš suinteresuotų šalių apimties, t. y. buvo nustatyta, kad 66,7 % importo iš suinteresuotų šalių buvo parduodami kainomis su mažesniu už de minimis slenkstį dempingo skirtumu. Todėl manoma, kad tarp dempingo pagrindu vykdomo importo iš Australijos ir KLR ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos egzistuoja priežastinis ryšys.

(83)

Kai kurie eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad yra teigiama koreliacija tarp Bendrijos pramonės ir eksportuojančio gamintojo kainų tuo atžvilgiu, kad padidėjimai ir sumažinimai vyko vienu metu. Pasak šių eksportuojančių gamintojų, tai parodė, jog per pastaruosius dvejus metus Bendrijos pramonės patirti kainų sumažėjimai vyko ne dėl dempingo pagrindu vykdomo importo konkurencijos, bet dėl žaliavų kainų pakeitimų.

(84)

Būtina prisiminti, kad apie du trečdaliai gamybos išlaidų susideda iš žaliavos kainų (žr. laikinojo reglamento 162 konstatuojamąją dalį). Tokiomis aplinkybėmis, kadangi eksportuojantys gamintojai ir Bendrijos pramonė naudoja tas pačias žaliavas, manoma, jog klausimas, ar kainos reaguoja vienu metu į bazinės išlaidų struktūros pasikeitimus, neturi būti svarstomas izoliuotai. Bet kokiu atveju, kaip bus parodyta toliau, tikrų kainų analizė nepatvirtina, kad buvo tokia teigiama koreliacija.

(85)

Laikinojo reglamento 162–172 konstatuojamosiose dalyse išsamiai analizuojamas galimas žaliavų kainų prisidėjimas prie Bendrijos pramonės patirtos žalos. Toliau būtina pažymėti, kad dempingo pagrindu vykdomo importo iš suinteresuotų šalių kainų analizė po 2001 m., kai Bendrijos pramonės atsigavo nuo buvusio dempingo, rodo:

Australijos kilmės gaminio importo kainos sumažėjo nuo 868 eurų už toną 2002 m. iki 838 eurų už toną TL metu, arba 3,4 procentais,

KLR kilmės gaminio importo kainos padidėjo nuo 788 eurų už toną 2002 m. iki 825 eurų už toną TL metu, arba 4,5 procentais.

(86)

Kadangi importo iš KLR kainų padidėjimas (+4,5 %) sutampa su kainų plėtra tam tikru laikotarpiu pagrindinės žaliavos atžvilgiu, PTA (+5,1 % (žr. laikinojo reglamento 168 konstatuojamąją dalį)), Australijos importo kainos sumažėjo tuo pačiu laikotarpiu. Bendrijos pramonės kainos padidėjo mažiau negu 1 % per šį laikotarpį. Taigi negalima daryti išvados, kad tarp Bendrijos pramonės ir eksportuojančių gamintojų kainų buvo teigiama koreliacija, kadangi kainų plėtra trijose šalyse nevyksta nuosekliai. Tokiomis aplinkybėmis taip pat būtina prisiminti, kad Komisija nustatė, jog visi į tyrimą įtraukti eksportuojantys gamintojai gerokai sumažino Bendrijos pramonės pardavimų kainas.

(87)

Nesant jokios papildomai pateiktos informacijos, yra patvirtinama laikinojo reglamento 150–153 konstatuojamosiose dalyse padaryta išvada dėl dempingo pagrindu vykdomo importo dalies. Tačiau būtina pažymėti, kad buvo nustatyta, jog vieno KLR eksportuojančio gamintojo eksportas, kuris buvo vykdomas dempingo pagrindu, kaip nustatyta laikinajame reglamente, nebuvo parduodamas dempingo kainomis. Be to, Pakistano bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kurių eksportas, kaip buvo nustatyta laikinajame reglamente, buvo vykdomas dempingo pagrindu, dempingo skirtumas buvo mažesnis už de minimis slenkstį. Taigi tokio eksporto poveikis turi būti įvertinamas ne kaip dempingo pagrindu vykdomo importo poveikis, bet kaip kitų veiksnių poveikis.

2.   KITŲ VEIKSNIŲ POVEIKIS

(88)

Kadangi buvo nustatyta, kad vienas iš KLR eksportuojančių gamintojų nepardavinėjo gaminių dempingo kainomis TL metu, ir buvo nustatyta, kad Pakistano bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas yra mažesnis už de minimis slenkstį, šių eksportuojančių gamintojų eksporto apimtys turi būti išskaičiuojamos iš bendros dempingo pagrindu vykdomo importo apimties. Tačiau buvo nustatyta, kad šių eksportuojančių gamintojų kainos smarkiai sumažino Bendrijos pramonės vidutines pardavimų kainas. Kaip minėta 81 ir 82 konstatuojamosiose dalyse, ne dempingo pagrindu vykdomo importo iš suinteresuotų šalių apimtis siekė nuo 4 % iki 5 % Bendrijos sunaudojimo. Taigi negalima daryti išvados, kad šio KLR eksportuojančio gamintojo ir Pakistano bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas į Bendriją taip pat labai prisidėjo prie Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos.

(89)

Kai kurie eksportuotojai tvirtino, kad Komisija nepakankami ištyrė USD ir RMB vertės sumažėjimo poveikį eurui. Šie eksportuotojai pareiškė, kad dėl USD ir RMB vertės sumažėjimo euro atžvilgiu TL metu eksportuotojai gavo rinkos dalį Bendrijoje, išlaikydami savo kainas JAV doleriais, kad veiksmingai sąlygojo eurais išreikštų kainų sumažėjimą. Remdamiesi tuo, kas pirmiau išdėstyta, eksportuojantys gamintojai išreiškė abejones, ar Bendrijos pramonės patirta materialinė žala buvo padaryta dėl dempingo pagrindu vykdomo importo arba importo kainomis, kurios dėl valiutos poveikio buvo mažesnės.

(90)

Į valiutos kurso svyravimus paprastai neatsižvelgiama atskirai atliekant antidempingo tyrimą, kadangi jie paprastai netrunka ilgai. Nepaisant to, valiutos kurso svyravimų poveikis vis dėlto tiek įtraukiamas į tyrimą, kiek jis turėjo įtakos Bendrijos pramonės sunaudojamų žaliavų kainoms (laikinojo reglamento 162–173 konstatuojamosios dalys) ir dempingo pagrindu vykdomo importo kainoms (laikinojo reglamento 150–153 konstatuojamosios dalys).

(91)

Būtina prisiminti, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog Australijos ir KLR eksportuotojų dempingo lygis yra didelis (žr. 21 ir 52 konstatuojamąsias dalis). Be to, taip pat būtina prisiminti, kad buvo nustatyta, jog Australijos ir KLR eksportuojantys gamintojai didelėmis sumomis mažino Bendrijos pramonės kainas (žr. 64 konstatuojamąją dalį).

(92)

Negalima neigti, kad KLR kilmės ne dempingo pagrindu vykdomas importas ir Pakistano bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kurių dempingo skirtumas buvo mažesnis už de minimis slenkstį, importas galėjo prisidėti prie Bendrijos pramonės patirtos žalos. Tačiau šis poveikis nėra tokio pobūdžio, kad galėtų nutraukti laikinajame reglamente nustatytus priežastinius ryšius tarp dempingo pagrindu vykdomo importo suinteresuotose šalyse ir Bendrijos pramonės patirtos žalos. Taigi, nesant jokios naujai pateiktos informacijos, yra patvirtinamos laikinojo reglamento 150–153 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados dėl dempingo pagrindu vykdomo importo poveikio ir 154–178 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados dėl kitų veiksnių poveikio.

F.   BENDRIJOS INTERESAI

1.   BENDRIJOS PRAMONĖS INTERESAI

(93)

Nesant jokios naujai pateiktos informacijos dėl Bendrijos pramonės intereso, yra patvirtinamos laikinojo reglamento 183–184 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados.

2.   NESUSIJUSIŲ IMPORTUOTOJŲ INTERESAI

(94)

Buvo gauta viena nuomonė iš nesusijusio importuotojo. Be to, kitas importuotojas (agentas) buvo išklausytas žodžiu. Pirmojo importuotojo argumentai buvo tokie pat, kaip eksportuojančių gamintojų, ir jau buvo aptarti pirmiau 70 konstatuojamojoje dalyje. Antrojo importuotojo (agento) argumentai aptariami toliau 102 konstatuojamojoje dalyje, kadangi jie sutampa su dviejų mineralinio vandens gamintojų argumentais.

(95)

Nesant jokios papildomai pateiktos informacijos dėl nesusijusių importuotojų intereso, yra patvirtinamos laikinojo reglamento 185–187 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados.

3.   TIEKĖJŲ INTERESAI

(96)

Nesant jokios informacijos dėl Bendrijos tiekėjų intereso, yra patvirtinamos laikinojo reglamento 188–189 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados.

4.   VARTOTOJŲ INTERESAI

4.1.   Preliminarios pastabos

(97)

Gaminio sunaudojimo Bendrijoje pasiskirstymas tarp skirtingų vartotojų tipų buvo paaiškintas laikinojo reglamento 190–192 konstatuojamosiose dalyse preliminarių pastabų skirsnyje. Nesant jokios naujos informacijos, yra patvirtinamas šis aprašymas.

4.2.   Ruošinių/butelių perdirbėjai

(98)

Būtina prisiminti, kad savo preliminariose išvadose (laikinojo reglamento 196 konstatuojamojoje dalyje) Komisija negalėjo nustatyti, ar ruošinių/butelių perdirbėjai būtų suinteresuoti įvesti antidempingo muitus. Tokia išvada buvo padaryta remiantis tuo, kad du bendradarbiaujantys ruošinių/butelių perdirbėjai palaikė antidempingo priemonių įvedimą, nors Plastiko perdirbėjų asociacija jam prieštaravo.

(99)

Įvedus laikinąsias antidempingo priemones, Plastiko perdirbėjų asociacija nepateikė jokių naujų nuomonių arba prašymų būti išklausytai žodžiu. Tuo remiantis negalima daryti išvados, kad ruošinių/butelių perdirbėjų interesai būtų įtikinama priežastis neįvesti antidempingo priemonių. Todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 193–195 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados.

4.3.   Mineralinio ir šaltinių vandens gamintojai

(100)

Atskleidus pagrindus, kuriais buvo įvestos laikinosios priemonės, buvo pataisyta kanceliarinė klaida įtraukus L’Européenne D’embouteillage į bendradarbiaujančių vartotojų sąrašą. Šis vartotojas prieštaravo laikinųjų priemonių įvedimui. Todėl buvo du, o ne vienas mineralinio ir šaltinio vandens gamintojai, kurie prieštaravo antidempingo muitų įvedimui, o kiti du jį palaikė.

(101)

Būtina prisiminti, kad su laikinųjų priemonių įvedimu susijusio tyrimo metu Komisija padarė tokias išvadas dėl pilnų mineralinio vandens butelių:

PET kainos mineralinio ir šaltinių vandens gamintojams siekė apie 30 % jų gamybos išlaidų (žr. laikinojo reglamento 198 konstatuojamąją dalį),

PET kaštai tiesioginiam vartotojui buvo 3 centai, arba 6–10 % mažmeninės kainos (žr. laikinojo reglamento 199 konstatuojamąją dalį),

PET kainos padidėjimas 10 % sukeltų galimą kainos padidėjimą daugiausia nuo 0,6 % iki 1 % tiesioginiam vartotojui, jeigu visos išlaidos išlaikomos. Toks padidėjimas laikinajame reglamente nebuvo laikomas dideliu, kadangi jis galėjo būti absorbuotas vartotojų pramonėje arba perduotas mažmenininkams ar tiesioginiams vartotojams (žr. laikinojo reglamento 202 konstatuojamąją dalį).

(102)

Atskleidus preliminarias išvadas, du mineralinio ir šaltinių vandens gamintojai ir vienas importuotojas (toliau – grupė) pateikė bendrą nuomonę. Grupė tvirtino, kad:

į smulkaus ir vidutinio verslo ruošinių/butelių perdirbėjų interesus nebuvo tinkamai atsižvelgta. Jie tvirtino, kad kainos padidėjimas dėl priemonių įvedimo negalėjo būti perleistas gaiviųjų gėrimų gamintojams, bet turėjo būti absorbuotas ruošinių/butelių perdirbėjų sektoriuje, kad neigiamai paveiktų finansinės smulkaus ir vidutinio verslo ruošinių/butelių perdirbėjų padėties stabilumą,

Komisija pernelyg įvertino mineralinio vandens butelio mažmeninę kainą laikinajame reglamente, kartu pernelyg menkai įvertindama PET kainų reikšmingumą mineralinio vandens buteliui. Grupė tvirtino, kad PET kainos siekė ne 6–10 % mažmeninės kainos, kaip nurodė Komisija, o apie 20 % mažmeninės kainos. Taigi grupė tvirtino, kad Komisija pernelyg menkai įvertino PET kainos didinamąjį poveikį vartotojų pramonei,

nepakankamai buvo atsižvelgta į kitų gamybos išteklių perkėlimo (outsourcing) iš Europos bendrijos riziką.

(103)

Dėl grupės pretenzijos, kad PET kainos padidėjimas negali būti perleidžiamas kitam vartotojų lygiui (t. y. tiekėjams, tiesioginiams vartotojams ir ruošinių/butelių perdirbėjų atveju – gaiviųjų gėrimų gamintojams), ši pretenzija nebuvo patenkinta. Be to, jokios tiekėjų arba vartotojų organizacijos neprisistatė tyrimo metu. Todėl šis argumentas atmetamas.

(104)

Dėl tariamo pernelyg aukšto mažmeninės kainos įvertinimo, kurį Komisija pateikė laikinajame reglamente (kuris sukeltų pernelyg menką PET kainos padidėjimo poveikio vartotojų pramonei įvertinimą), tai mažmeninės kainos buvo ištirtos iš naujo. Tačiau buvo nustatyta, kad juos apima laikinajame reglamente nustatytas diapazonas. Todėl šis argumentas atmetamas.

(105)

Dėl kitų gamybos išteklių perkėlimo rizikos, tai būtina prisiminti, kad sveikatos apsaugos reglamentuose dėl mineralinio vandens pilstymo į butelius reikalaujama, kad paruošti buteliai iš esmės būtų gaminami ten, kur į juos išpilstomas vanduo. Taigi vandens gamintojų naudojami ruošiniai gaminami šalia pūtimo ir išpilstymo konvejerių. Taigi bet kokio ruošinių/butelių gamybos išteklių perkėlimo rizika apsiribotų tik ruošinių gaiviųjų gėrimų gamintojams gamybos atveju, kuri siekia tik apie 40 % bendrojo gaminio sunaudojimo. Be to, kaip minėta pirmiau 99 konstatuojamojoje dalyje, negalima daryti išvados, kad ruošinių/butelių perdirbėjų interesai būtų įtikinama priežastis neįvesti antidempingo priemonių. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, grupės argumentas dėl tariamos išpilstymo į butelius/perdirbimo išteklių perkėlimo rizikos atmetamas.

(106)

Nesant jokios naujai pateiktos informacijos, papildančios tai, kas pirmiau išdėstyta, yra patvirtinamos laikinojo reglamento 197–202 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados.

4.4.   Gaiviųjų gėrimų gamintojai

(107)

Nesant jokios naujai pateiktos informacijos dėl gaiviųjų gėrimų gamintojų interesų, yra patvirtinamos laikinojo reglamento 203–206 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados.

4.5.   PET stoka Bendrijos rinkoje

(108)

Nesant jokios naujai pateiktos informacijos dėl pareiškiamos PET stokos Bendrijos rinkoje, yra patvirtinamos laikinojo reglamento 207–209 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados.

5.   IŠVADOS DĖL BENDRIJOS INTERESŲ

(109)

Atsižvelgiant į laikinajame reglamente pateikiamas išvadas ir įvairių šalių pateiktas nuomones, darytina išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių neįvesti galutinių antidempingo priemonių prieš dempingo pagrindu vykdomą suinteresuotų šalių kilmės PET importą.

G.   GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(110)

Remiantis laikinojo reglamento 212–215 konstatuojamosiose dalyse paaiškinta metodologija, žalos pašalinimo lygis buvo apskaičiuotas taikytinų priemonių lygiui nustatyti.

(111)

Laikinajame reglamente apskaičiuojant žalos skirtumą, tikslinis pelnas Bendrijos pramonei buvo nustatytas 7 % lygio, kuris buvo nustatytas 2000 m. tiriant antidempingo priemonių įvedimą Indijos, inter alia, kilmės gaminio importui. Tuo metu tas lygis buvo nustatytas remiantis apskaičiuotuoju pelno lygiu, kurį Bendrijos pramonė tikėjosi pasiekti nesant dempingui, ir tai buvo lygis, kuris buvo būtinas pramonės gyvybingumui užtikrinti.

(112)

Tačiau šiame tyrime remiantis įrodymais buvo nustatyta, kad 7,6 % pelno lygį galima būtų pasiekti nesant dempingo. Taigi manoma, kad 7,6 % tikslinis pelnas yra tinkamesnis apskaičiuojant žalos skirtumą, negu laikinajame reglamente nustatyti 7 %.

(113)

Nesant jokių naujų pastabų dėl šio dalyko, išskyrus pastabas dėl pirmiau minėto pakeitimo, yra patvirtinama laikinojo reglamento 212–215 konstatuojamosiose dalyse nustatyta metodologija.

1.   GALUTINĖS PRIEMONĖS

(114)

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, bei remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, galutinis antidempingo muitas turi būti taikomas apskaičiuotojo dempingo skirtumo lygio, kadangi visais atvejais jie buvo mažesni už žalos skirtumus.

(115)

Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, galutiniai muitai turi būti tokie:

Šalis

Bendrovė

Žalos panaikinimo skirtumas

Dempingo skirtumas

Antidempingo muito norma

Siūlomas antidempingo muitas

Australija

„Leading Synthetics Pty Ltd“

19,8 %

7,8 %

7,8 %

66 EUR/t

„Novapex Australia Pty Ltd“

26,3 %

15,9 %

15,9 %

128 EUR/t

Visos kitos bendrovės

26,3 %

15,9 %

15,9 %

128 EUR/t

KLR

„Sinopec Yizheng Chemical Fibre Company Ltd“

27,3 %

22,9 %

22,9 %

184 EUR/t

„Changzhou Worldbest Radici Co. Ltd“

27,1 %

0 %

0 %

0 EUR/t

„Jiangyin Xingye Plastic Co. Ltd“

20,9 %

18,4 %

18,4 %

157 EUR/t

„Far Eastern Industries Shanghai Ltd“

21,2 %

2,6 %

2,6 %

22 EUR/t

„Zhuhai „Yuhua Polyester Co. Ltd“

27,3 %

22,9 %

22,9 %

184 EUR/t

„Guangdong Kaiping Polyester Enterprises Group Co. and Guangdong Kaiping Chunhui Co. Ltd“

27,3 %

22,9 %

22,9 %

184 EUR/t

„Yibin Wuliangye Group Push Co., Ltd and Yibin Wuliangye Group Import & Export Co., Ltd“ (Sichuan)

27,3 %

22,9 %

22,9 %

184 EUR/t

„Hubei Changfeng Chemical Fibres Industry Co. Ltd“

26,2 %

18,5 %

18,5 %

151 EUR/t

Visos kitos bendrovės

27,3 %

22,9 %

22,9 %

184 EUR/t

Pakistanas

„Gatron (Industries) Ltd“

22,1 %

0 %

0 %

0 EUR/t

„Novatex Ltd“

22,1 %

0 %

0 %

0 EUR/t

Visos kitos bendrovės

22,1 %

0 %

0 %

0 EUR/t

(116)

Šiame reglamente numatyti individualūs antidempingo muitai buvo nustatyti remiantis šio tyrimo išvadomis. Taigi jie atspindi situaciją, nustatytą šio tyrimo metu šių bendrovių atžvilgiu. Šios muito normos (palyginti su šalies „visoms kitoms bendrovėms“ taikytinais muitais) yra išskirtinai taikytini suinteresuotos šalies kilmės gaminių, kurie gaminami konkrečiai minėtų bendrovių, importui. Bet kokios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas nenurodomi šio reglamento pagrindinėje dalyje, įskaitant su nurodytomis bendrovėmis susijusius asmenis, gaminamiems importuojamiems gaminiams negali būti taikomos šios normos, ir jiems taikomos muito normos, taikytinos „visoms kitoms bendrovėms“.

(117)

Bet kokie reikalavimai taikyti šias individualias antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus bendrovės pavadinimui arba įsteigus naują gamybos arba pardavimų skyrių) turi būti perduodami Komisijai (5) nedelsiant kartu su visa būtina informacija, svarbiausia, susijusia su bet kokiais pasikeitimais bendrovės veikloje gamybos, vietos ir eksporto pardavimų atžvilgiu, jeigu, pvz., tai yra susiję su pavadinimo pasikeitimu arba gamybos ir pardavimų struktūroje. Jeigu būtina, reglamentas atitinkamai pakeičiamas papildžius bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(118)

Kaip minėta laikinojo reglamento 162 konstatuojamojoje dalyje, PET kainos gali svyruoti ir svyruoja kartu su žaliavinės naftos kainų svyravimais, bet vien dėl to neturi padidėti muitai. Taigi yra tikslinga įvesti tam tikros sumos muitus už toną. Šios sumos išplaukia iš antidempingo muito normos taikymo CIF eksporto kainoms, kurios naudojamos apskaičiuojant žalos panaikinimo lygį.

2.   ĮSIPAREIGOJIMAI

(119)

Po laikinų antidempingo priemonių priėmimo vienas iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų Australijoje pasiūlė įsipareigojimą dėl kainos pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį. Šiuo įsipareigojimu tas eksportuojantis gamintojas pasiūlė parduoti gaminį už kainą, lygią kainų slenksčiams, kurie panaikintų nuostolingą dempingo poveikį, arba aukštesnę už tuos slenksčius.

(120)

Sprendimu 2004/600/EB (6) Komisija priėmė šio eksportuojančio gamintojo siūlomą įsipareigojimą. Šio įsipareigojimo priėmimo priežastys nustatytos tame sprendime.

3.   LAIKINŲJŲ MUITŲ SURINKIMAS

(121)

Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį ir į Bendrijos pramonei padarytos materialinės žalos lygį, yra būtina surinkti Reglamentu (EB) Nr. 306/2004 įvestų laikinųjų antidempingo muitų garantuotas sumas pagal galutinai nustatytą muito normą. Jeigu galutiniai muitai yra didesni negu laikinieji muitai, tik galutinai turi būti surenkamos tik nustatytais laikinais muitais garantuotos sumos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Galutinis antidempingo muitas įvedamas Australijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Pakistano kilmės 78 ml/g arba didesnio klampumo numerio polietileno tereftalato pagal ISO 1628-5 standartą, šiuo metu priskiriamo KN kodui 3907 60 20, importui.

2.   Galutinio antidempingo muito norma, taikytina toliau išvardytų bendrovių gaminamų gaminių grynajai kainai prie Bendrijos sienos, yra tokia:

Šalis

Bendrovė

Antidempingo muitas

(EUR/t)

Papildomas TARIC kodas

Australija

„Leading Synthetics Pty Ltd“

66

A503

„Novapex Australia Pty Ltd“

128

A504

Visos kitos bendrovės

128

A999

KLR

„Sinopec Yizheng Chemical Fibre Company Ltd“

184

A505

„Changzhou Worldbest Radici Co. Ltd“

0

A506

„Jiangyin Xingye Plastic Co. Ltd“

157

A507

„Far Eastern Industries Shanghai Ltd“

22

A508

Zhuhai „Yuhua Polyester Co. Ltd“

184

A509

„Guangdong Kaiping Polyester Enterprises Group Co. and Guangdong Kaiping Chunhui Co. Ltd“

184

A511

„Yibin Wuliangye Group Push Co., Ltd and Yibin Wuliangye Group Import & Export Co., Ltd“ (Sichuan)

184

A512

„Hubei Changfeng Chemical Fibres Industry Co. Ltd“

151

A513

Visos kitos bendrovės

184

A999

Pakistanas

„Gatron (Industries) Ltd“

0

A514

„Novatex Ltd“

0

A515

Visos kitos bendrovės

0

A999

3.   16 bendrovių, minimų 2 dalyje, nustatytų individualių muito normų taikymas yra sąlyginis pateikus valstybių narių muitinei galiojančią prekybinę sąskaitą, atitinkančią 1 priede nustatytus reikalavimus. Jeigu tokia sąskaita nepateikiama, taikoma visoms kitoms bendrovėms taikoma muito norma.

4.   Tais atvejais, kai prekės buvo pažeistos prieš jas išleidžiant į laisvą apyvartą ir todėl sumokėta arba mokėtina kaina skiriama muitinės vertei nustatyti, kaip numatyta 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (7), 145 straipsnyje, antidempingo muito suma, apskaičiuojama remiantis 2 dalimi, sumažinama tiek procentų, kiek atitinka paskirtą sumokėtos arba mokėtinos kainos dalį.

5.   Nepaisant 2 dalies nuostatų, galutinis muitas netaikomas importuojamiems gaminiams, kurie bus išleisti į laisvą apyvartą, kaip numatyta 2 straipsnyje.

6.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitų nuostatos.

2 straipsnis

Importuojami gaminiai, kurie bus išleisti į laisvą apyvartą bendrovių, pasiūliusių Komisijos sprendimu 2004/600/EB priimtus ir jame išvardytus įsipareigojimus, atleidžiami nuo 1 straipsnyje nustatyto antidempingo muito, jeigu juos gamina, veža pirmam nepriklausomam Bendrijos pirkėjui ir važtaraščius jam išrašo tiesiogiai minėtos bendrovės; taip pat jeigu tokius importuojamus gaminius lydi prekybinė sąskaita, kurioje nurodyti bent 2 priede išvardyti rekvizitai. Atleidimas nuo muito toliau yra sąlyginis muitinėje deklaruojamiems ir pristatomiems gaminiams, kurie visiškai atitinka prekybinėje sąskaitoje pateiktą aprašymą.

3 straipsnis

Laikinais antidempingo muitais garantuotos sumos, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 306/2004 dėl Australijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Pakistano kilmės KN kodu 3907 60 20 klasifikuojamo polietileno tereftalato importo, galutinai renkamos pagal šiame reglamente galutinai nustatytą normą. Sumos, garantuotos viršijant galutinę antidempingo muitų normą, grąžinamos.

Kinijos Liaudies Respublikos kilmės KN kodu 3907 60 20 klasifikuojamo polietileno tereftalato importui taikomo antidempingo muito pakeitimai taikomi tokioms bendrovėms, kadangi pataisytas muitas būtų mažesnis už įvestą laikinąjį muitą:

Šalis

Bendrovė

Laikinasis antidempingo muitas, įvestas Reglamentu (EB) Nr. 306/2004

(EUR/t)

Pakoreguotas laikinasis antidempingo muitas

Papildomas TARIC kodas

KLR

Zhuhai „Yuhua Polyester Co., Ltd“

188

183

A509

„Guangdong Kaiping Polyester Enterprises Group Co. and Guangdong Kaiping Chunhui Co. Ltd.“

191

183

A511

Laikinasis antidempingo muitas, įvestas šioms bendrovėms, galutinai renkamas tik pagal pakoreguoto laikinojo antidempingo muito normą.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. rugpjūčio 13 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. BOT


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2)  OL L 52, 2004 2 21, p. 5.

(3)  OL C 120, 2003 5 22, p. 13.

(4)  Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1742/2000 (OL L 199, 2000 8 5, p. 48) ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2604/2000 (OL L 301, 2000 11 30, p. 21).

(5)

Europos Komisija

Prekybos generalinis direktoratas

Direkcija B

Biuras J-79 5/16

B-1049 Briuselis.

(6)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 38.

(7)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2286/2003 (OL L 343, 2003 12 31, p. 1).


1 PRIEDAS

Šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje minimoje galiojančioje prekybinėje sąskaitoje turi būti nurodyta bendrovės darbuotojo pasirašyta deklaracija, pateikiama tokia forma:

1)

Prekybinę sąskaitą išdavusios bendrovės darbuotojo vardas, pavardė ir pareigos;

2)

Tokia deklaracija:

„Aš, toliau pasirašantysis, liudiju, kad [apimtis] polietileno tereftalato, parduodamo eksportui į Europos bendriją pagal šią prekybinę sąskaitą, pagaminta [bendrovės pavadinimas ir adresas], [papildomas TARIC kodas], [šalis]; patvirtinu, kad šioje sąskaitoje pateikiama informacija yra išsami ir teisinga.“

3)

Data ir parašas.


2 PRIEDAS

2 straipsnyje minimoje prekybinėje sąskaitoje nurodomi rekvizitai

Šie rekvizitai turi būti nurodyti prekybinėje sąskaitoje, pridedamoje bendrovei pagal įsipareigojimą Bendrijai parduodant gaminį ir prašant atleisti nuo antidempingo muito:

1)

Antraštė „PREKYBINĖ SĄSKAITA, PRIDEDAMA PRIE PREKIŲ, KURIOMS YRA TAIKOMAS ĮSIPAREIGOJIMAS“.

2)

2 straipsnyje minimos, prekybinę sąskaitą išduodančios bendrovės, pavadinimas.

3)

Prekybinės sąskaitos numeris.

4)

Prekybinės sąskaitos išdavimo data.

5)

Papildomas TARIC kodas, pagal kurį sąskaitoje įrašytos prekės turi būti išmuitintos Bendrijos pasienyje.

6)

Tikslus prekių aprašymas, įskaitant:

gaminio kodo numerį (PCN),

KN kodą,

kiekį (tonomis).

7)

Pardavimo sąlygų aprašymas, įskaitant:

kainą už toną,

taikomas atsiskaitymo sąlygas,

taikomas pristatymo sąlygas,

bendrą nuolaidų ir lengvatų sumą.

8)

Importuojančios bendrovės, kuriai bendrovė tiesiogiai išduoda sąskaitą, pavadinimas.

9)

Prekybinę sąskaitą ir toliau pateiktą pasirašytą deklaraciją išdavusios bendrovės darbuotojo vardas ir pavardė:

„Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu, kad į šią sąskaitą įtrauktų tiesiogiai į Europos bendriją eksportuojamų prekių pardavimas yra vykdomas tokios apimties ir pagal tokias sąlygas, kaip nurodyta [bendrovės pavadinimas ir adresas], [papildomas Taric kodas] pasiūlytame ir Europos Komisijos sprendimu 2004/600/EB priimtame įsipareigojime. Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“


Top