12.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 52/31

—

panaikinti šiuos ginčijamus aktus:

—

remdamiesi tais pačiais pagrindais ieškovai Teisingumo Teismo prašo priimti sprendimą:

—

jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad ieškovų reikalavimai pagrįsti pagal SESV 268 ir 340 straipsnius, įpareigoti ECB sumokėti 45 828 257,80 euro sumą ir delspinigius, apskaičiuotus taikant teisės aktuose numatytą normą ir mokėtinus iki faktiško atsiskaitymo, taip pat kitas išlaidas sudarančias sumas ir kompensacijas, mokėtinas išnagrinėjus bylas,

—

vis dėlto, atsižvelgiant į SESV 280 straipsnio nuostatas ir į tai, kad, kaip numatyta SESV 299 straipsnyje, „Europos centrinio banko aktai, kuriais asmenims, išskyrus valstybes, skiriama piniginė prievolė, yra vykdomi privaloma tvarka“, Bendrasis Teismas turi įpareigoti atsakovą, kad jis pareikalautų BCP sumokėti šias sumas,

—

atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Direktyvos 2005/29/EB 11 straipsnio 1 dalies b punktu nacionalinis centrinis bankas yra „administracin[ė] institucij[a], kuri kompetentinga priimti sprendimus dėl skundų ar pradėti atitinkamą teisinį bylos nagrinėjimą“, ir į Direktyvos 2007/64/EB 81 straipsnio 1 dalį, 83 straipsnio 1 dalį ir Dekreto – įstatymo Nr. 317/2009 96 straipsnio „Papildomos sankcijos“ 1 dalį, nacionalinis centrinis bankas privalo nurodyti BCP „nedelsiant“ pervesti minėtas sumas į ieškovų sąskaitas.

—

Atsakovas:

—

jei pagal SESV 256 straipsnio 1 dalį Bendrasis Teismas neturėtų jurisdikcijos, jei nacionalinis centrinis bankas nepripažintų, kad „neįvykdė kokios nors pareigos pagal Sutartis, reikalaujama, kad tas bankas imtųsi būtinų priemonių Teismo sprendimui įvykdyti“, vadovaujantis SESV 271 straipsnio d punktu, šis klausimas turi būti perduotas Teisingumo Teismui,

—

jei Bendrasis Teismas taip pat neturėtų jurisdikcijos, jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad ieškovų ieškinys yra pagrįstas pagal SESV 264 straipsnį, Bendrasis Teismas turėtų pasiūlyti Teisingumo Teismui panaikinti nacionalinio centrinio banko sprendimą, už kurį ECB prisiėmė atsakomybę, ir, vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalies c punktu, SESV 296 straipsnio antra pastraipa ir Direktyvos 2005/29/EB 11 straipsnio 3 dalies c punktu, įpareigoti atsakovą pateikti motyvuotą nuomonę,

—

ieškovai prašo, kad atsakovas ir Teisingumo Teismas iškviestų Portugalijos valstybę ir (arba) prokuratūrą, ir (arba) RGP į teismą ir paragintų priimti sprendimą dėl BCP veiksmų,

—

įpareigoti atsakovą perduoti šią bylą OLAF,

—

remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalimi priteisti per šį procesą patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus apskaičiuotos vėliau.

1.

Pareigos pagrįsti savo sprendimus, įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies [c punkte], SESV 296 straipsnyje ir Direktyvos 2005/29/EB (1) 11 straipsnio 3 dalyje, pažeidimas.

2.

Neatsižvelgiant į tai, kad įvykdyta vagystė „su įsilaužimu“ iš „banko seifo“, BCP žinojo arba privalėjo žinoti, kad buvo naudojamasi finansine pinigų plovimo sistema, todėl kredito įstaiga žinojo apie sukčiavimą ir mokesčių slėpimą ir taip prisidėjo prie Sąjungos biudžeto pajamų praradimo. Šios veikos yra „neteisėtos ir kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams“, taigi priskirtinos prie „privalomųjų bendrojo intereso pagrindų“, kurie „laikomi teisėtu tikslu, galinčiu pateisinti laisvės teikti paslaugas suvaržymus“.

3.

Neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu iš „banko seifo“ pavogta 1 000 000 eurų, „Sąjungos finansiniams interesams“ padaryta žala, būtent pajamoms, „priskiriam[oms] Europos Sąjungos biudžetui, institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų biudžetui ir pastarųjų valdomiems ir kontroliuojamiems biudžetams“, todėl prie „pažeidimų“ taip pat priskiriamas „Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas“.

4.

Kai kredito įstaiga, valstybė narė ir (arba) nacionalinis centrinis bankas, Europos centrinis bankas arba valstybė narė ir (arba) prokuratūra ir (arba) PGR, žinodami apie tokio pobūdžio pažeidimus ir praktiką, leidžia juos vykdyti ir už juos nebaudžia, jos skatina SESV 310 straipsnio 5 ir 6 pastraipų bei 325 straipsnio 1, 2 ir 3 pastraipų pažeidimus, ir kartu sutinka, kad kredito įstaiga vykdytų veiksmus, kurie yra „pažeidimas“ pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį (2).

5.

Atsakovo sprendimu nepaisyti reikalavimo imtis veiksmų, be kita ko, sudarytos sąlygos:

6.

Portugalijos bankui tenkančios nešališkumo pareigos pažeidimas, piktnaudžiavimas įgaliojimais ir esminiai procedūriniai pažeidimai.