Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62011CA0375

    Byla C-375/11: 2013 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje ( Cour constitutionnelle (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Belgacom SA, Mobistar SA, KPN Group Belgium SA prieš État belge (Telekomunikacijų paslaugos — Direktyva 2002/20/EB — 3 ir 12–14 straipsniai — Radijo dažnių naudojimo teisės — Mokesčiai už radijo dažnių naudojimo teises — Vienkartiniai mokesčiai už radijo dažnių naudojimo teisių suteikimą ir pratęsimą — Apskaičiavimo metodas — Egzistuojančių mokesčių pakeitimai)

    OL C 156, 2013 6 1, p. 7–7 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    1.6.2013   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 156/7


    2013 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Cour constitutionnelle (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Belgacom SA, Mobistar SA, KPN Group Belgium SA prieš État belge

    (Byla C-375/11) (1)

    (Telekomunikacijų paslaugos - Direktyva 2002/20/EB - 3 ir 12–14 straipsniai - Radijo dažnių naudojimo teisės - Mokesčiai už radijo dažnių naudojimo teises - Vienkartiniai mokesčiai už radijo dažnių naudojimo teisių suteikimą ir pratęsimą - Apskaičiavimo metodas - Egzistuojančių mokesčių pakeitimai)

    2013/C 156/09

    Proceso kalba: prancūzų

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

    Cour constitutionnelle

    Šalys pagrindinėje byloje

    Ieškovė: Belgacom SA, Mobistar SA, KPN Group Belgium SA

    Atsakovė: État belge

    Dalykas

    Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Cour constitutionnelle (Belgija) –2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų Direktyva) (OL L 108, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 337) 3, 12, 13 straipsnių ir 14 straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimas — Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos operatoriai, kurie turi individualias teises naudoti judriojo telefono ryšio dažnius, privalo mokėti vienkartinį mokestį už leidimus įrengti ir naudoti nacionalinėje teritorijoje judriojo telefono ryšio tinklą penkiolika metų — Operatorių individualių teisių pratęsimas — Operatorių, siekiančių iš naujo įgyti teises, pareiga mokėti aukciono būdu nustatytą vienkartinį mokestį bei metinius mokesčius — Priimtinumas.

    Rezoliucinė dalis

    1.

    2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) 12 ir 13 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais valstybei narei nedraudžiama taikyti judriojo telefono ryšio operatoriams, turintiems radijo dažnių naudojimo teises, vienkartinį mokestį, mokėtiną tiek įgyjant naujas radijo dažnių naudojimo teises, tiek jas pratęsiant, kai jis taikomas papildomai prie metinio galimybės naudotis dažniais suteikimo mokesčio, skirto sudaryti palankias sąlygas optimaliai naudoti išteklius, taip pat prie mokesčio, kuriuo dengiamos leidimo valdymo išlaidos, su sąlyga, kad šiais mokesčiais iš tikrųjų siekiama sudaryti palankias sąlygas optimaliai naudoti išteklių, kaip antai radijo dažnius, jie yra objektyviai pagrįsti, skaidrūs, nediskriminaciniai, proporcingi savo paskirčiai ir jais atsižvelgiama, be kita ko, į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) 8 straipsnyje nurodytus tikslus, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

    Su ta pačia sąlyga vienkartinio mokesčio už radijo dažnių naudojimo teises sumos nustatymas arba pagal anksčiau mokėto vienkartinio koncesijos mokesčio sumą, apskaičiuotą atsižvelgiant į dažnių, kuriems suteiktos naudojimosi teisės, ir mėnesių, kuriais galiojo naudojimosi teisės, skaičių, arba per dažnių skirstymo aukcioną gali būti tinkamas radijo dažnių vertės nustatymo metodas.

    2.

    Direktyvos 2002/20 14 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ja valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti judriojo telefono ryšio operatoriui tokį mokestį, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, jei šis pakeitimas yra objektyviai pagrįstas, proporcingos apimties ir apie jį iš anksto pranešta visoms suinteresuotoms šalims, kad jos galėtų pareikšti savo nuomonę, o tai, atsižvelgdamas į pagrindinės bylos aplinkybes, turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

    3.

    Direktyvos 2002/20 14 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad ja valstybei narei nedraudžiama nustatyti judriojo telefono ryšio operatoriui tokį mokestį, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje.


    (1)  OL C 282, 2011 9 24.


    Top