2009 m. gegužės 15 d. pareikštas ieškinys byloje Liuksemburgo Didžioji Hercogystė prieš Europos Parlamentą, Europos Sąjungos Tarybą

(Byla C-176/09)

2009/C 180/50

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, atstovaujama C. Schiltz ir advokato P. Kinsch

Atsakovai: Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagrįsdama ieškinį Liuksemburgo Didžioji Hercogystė nurodo du pagrindus.

Pirmuoju pagrindu ieškovė teigia, jog dėl to, kad oro uostui, kaip antai Liuksemburgo Findel oro uostas, į Direktyvos 2009/12/EB taikymo sritį patekus „kiekvienos valstybės narės“ oro uostams „su didžiausiu keleivių judėjimu“, nustatyti administraciniai ir finansiniai įpareigojimai, kurie netaikomi kitiems panašioje padėtyje esantiems oro uostams, nors toks skirtingas požiūris objektyviai nepagrįstas, pažeidžiamas nediskriminavimo principas. Šiuo klausimu ji visų pirma nurodo situaciją Hahn ir Šarlerua oro uostuose, aptarnaujančiuose tą pačią geografinę zoną kaip, pavyzdžiui, Findel oro uostas ir skraidinančių daugiau keleivių negu šis, kuriems vis dėlto nenustatyti tokie įpareigojimai. Skirtingas požiūris į šiuos tris oro uostus visiškai nepateisinamas sienų tarp jų buvimu.

Antruoju pagrindu ieškovė taip pat nurodo, kad nagrinėjama nuostata nesuderinama su subsidiarumo ir proporcingumo principais. Pirma, iš tikrųjų įsikišimas Europos mastu nebūtinas siekiant sureguliuoti tokią situaciją, kuri gali būti puikiausiai reguliuojama nacionaliniu mastu tol, kol nebus pasiekta 5 mln. keleivių riba. Antra, direktyvos taikymas reikalauja papildomų procedūrų ir sąnaudų, kurios yra nepagrįstos tokio oro uosto kaip, pavyzdžiui, Findel, kuris ypatingas tik tuo, kad įregistruoja didžiausią keleivių judėjimą valstybėje narėje, nors šis veiksnys iš tikrųjų nėra svarbus atsižvelgiant į direktyvos tikslus, atžvilgiu.

(1)  OL L 70, p. 11.