(1a)

naudojant netaršias sunkiąsias transporto priemones turėtų būti prisidedama prie pagrindinių miesto judumo problemų sprendimo. Nors labai svarbu mažinti kelių transporto išmetamą CO2 kiekį, gamintojų pastangos skatinti naudoti tokias transporto priemones taip pat labai svarbios siekiant veiksmingai mažinti oro teršalų kiekį ir pernelyg didelį triukšmo lygį miestuose ir miestų rajonuose;

(2)

pagal Mažataršio judumo strategiją Komisija 2017 m. gegužės (19) ir lapkričio (20) mėn. priėmė du susisiekimo dokumentų rinkinius. Šiuose dokumentų rinkiniuose pateikta konstruktyvi Mažataršio judumo strategijos įgyvendinimo ir sklandaus perėjimo prie švaraus , konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė;

(2)

pagal Mažataršio judumo strategiją Komisija 2017 m. gegužės (19) ir lapkričio (20) mėn. priėmė du susisiekimo dokumentų rinkinius. Šiuose dokumentų rinkiniuose pateikta konstruktyvi Mažataršio judumo strategijos įgyvendinimo ir sklandaus perėjimo prie netaršaus , konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė;

(3)

šis reglamentas yra dalis dokumentų rinkinio „Europa kelyje“, kuriuo įgyvendinama nauja 2017 m. rugsėjo mėn. (21) pramonės politikos strategija ir siekiama užbaigti procesą, kuriuo Sąjungai atveriamos visos galimybės pasinaudoti susisiekimo modernizavimu ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu. Dokumentų rinkinio tikslas – padidinti susisiekimo Europoje saugumą ir prieinamumą, Europos pramonės konkurencingumą, Europos darbo vietų garantijas ir užtikrinti, kad susisiekimo sistema taptų netaršesnė ir būtų geriau pritaikyta prie būtinybės kovoti su klimato kaita. Tam reikės visų Sąjungos, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų pastangų, be kita ko, labiau mažinti išmetamo CO2 kiekį ir oro taršą ; greta išmetamo CO2 kiekio standartų lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinės paskirties transporto priemonėms , šiuo reglamentu nustatoma aiški kelių transporto išmetamo CO2 kiekio mažinimo trajektorija.

(3)

šis reglamentas yra dalis dokumentų rinkinio „Europa kelyje“, kuriuo įgyvendinama nauja 2017 m. rugsėjo mėn. (21) pramonės politikos strategija ir siekiama užbaigti procesą, kuriuo Sąjungai atveriamos visos galimybės pasinaudoti susisiekimo modernizavimu ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu. Dokumentų rinkinio tikslas – padidinti susisiekimo Europoje saugumą ir prieinamumą, Europos pramonės konkurencingumą, Europos darbo vietų garantijas ir užtikrinti, kad šiame sektoriuje būtų užtikrintai judama visiško taršos panaikinimo iki šio amžiaus vidurio link ir kad būtų visapusiškai laikomasi Paryžiaus susitarimo. Siekiant užtikrinti gerą pusiausvyrą tarp pastangų sumažinti išmetamo CO2 kiekį ir oro taršą didinimo, inovacijų Sąjungos automobilių pramonėje skatinimo ir Sąjungos konkurencingumo didinimo , reikia visapusiško Sąjungos, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimo;

(4)

greta išmetamo CO2 kiekio standartų lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinės paskirties transporto priemonėms  (22), šiuo reglamentu nustatoma aiški kelių transporto išmetamo CO2 kiekio mažinimo trajektorija. Jis taip pat padeda siekti privalomo tikslo ne vėliau kaip 2030 m. ES viduje visos ekonomikos mastu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m., kaip nuspręsta 2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose ir patvirtinta 2015 m. kovo 6 d. Aplinkos tarybos posėdyje, kaip Sąjungos įgyvendinamas Paryžiaus susitarime numatomas nacionaliniu lygmeniu nustatytas įpareigojantis veiksmas.

(4)

greta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)../…  (22), šiuo reglamentu nustatoma aiški kelių transporto išmetamo CO2 kiekio mažinimo trajektorija. Jis taip pat padeda siekti privalomo tikslo ne vėliau kaip 2030 m. ES viduje visos ekonomikos mastu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55  proc., palyginti su 1990 m., kad būtų laikomasi Paryžiaus susitarimo;

(4a)

todėl, atsižvelgus į transporto priemonių parko atnaujinimo laiką ir į būtiną transporto sektoriaus indėlį siekiant Sąjungos klimato ir energetikos tikslų, nustatytų 2030 m. ir vėlesniam laikotarpiui, visos Sąjungos naujų sunkiųjų transporto priemonių parkams turėtų būti nustatyti 2025 ir 2030 m. išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslai. Reikalavimus nustatant laipsniškai, be kita ko, duodamas aiškus ir išankstinis ženklas pramonei neatidėlioti efektyvaus energijos vartojimo technologijų ir mažataršių bei netaršių transporto priemonių diegimo rinkoje;

(5)

2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose pritarta sektoriuose, kurie neįtraukti į Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 2030 m. sumažinti 30 proc., palyginti su 2005 m.  Vienas iš didžiausios taršos sektorių yra kelių transportas , kurio išmetamų teršalų kiekis gerokai didesnis nei 1990 m. Jei kelių transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekis didės, niekais nueis pastangos mažinti jų kiekį kituose sektoriuose kovojant su klimato kaita;

(5)

2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose pritarta sektoriuose, kurie neįtraukti į Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 2030 m. sumažinti 30 proc., palyginti su 2005 m.  Kelių transporto sektoriuje 2016 m. buvo išmesta 25 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų Sąjungoje , šio sektoriaus išmetamų teršalų kiekis didėja trečius metus iš eilės ir yra gerokai didesnis nei 1990 m. Jei kelių transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekis didės, niekais nueis pastangos mažinti jų kiekį kituose sektoriuose kovojant su klimato kaita;

(8a)

atsižvelgiant į prognozes, kad teršalų, kuriuos išmeta sunkiosios transporto priemonės, dalis turėtų padidėti maždaug 9 proc., ir į tai, kad šiuo metu netaikomi jokie reikalavimai mažinti sunkiųjų transporto priemonių išmetamą CO2 kiekį, reikia sukurti konkrečias priemones šios kategorijos transporto priemonėms;

(9)

siekiant išnaudoti visas galimybes efektyviai vartoti energiją ir užtikrinti, kad visas kelių transporto sektorius padėtų, kaip sutarta, mažinti išmetamų teršalų kiekį, tikslinga papildyti jau sukurtus naujų lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinės paskirties transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartus – nustatyti naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartus. Šie standartai paskatins kurti degalų taupymo technologijų inovacijas ir taip padės Sąjungos gamintojams ir tiekėjams pirmauti technologijų srityje;

(9)

siekiant išnaudoti visas galimybes efektyviai vartoti energiją ir užtikrinti, kad visas kelių transporto sektorius padėtų, kaip sutarta, mažinti išmetamų teršalų kiekį, tikslinga papildyti jau sukurtus naujų lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinės paskirties transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartus – nustatyti naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartus. Šie standartai paskatins kurti degalų taupymo technologijų inovacijas ir taip padės Sąjungos gamintojams ir tiekėjams pirmauti technologijų srityje ir užtikrins aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas ilguoju laikotarpiu ;

(10)

atsižvelgiant į tai, kad klimato kaita yra tarpvalstybinė problema ir kad reikia išsaugoti sklandžiai veikiančią ir kelių transporto paslaugų, ir sunkiųjų transporto priemonių bendrąją rinką, tikslinga Sąjungos lygmeniu nustatyti sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartus. Tie standartai turi būti parengti taip, kad nedarytų poveikio konkurencijos teisei;

(10)

atsižvelgiant į tai, kad klimato kaita yra tarpvalstybinė problema ir kad reikia išsaugoti sklandžiai veikiančią ir kelių transporto paslaugų, ir sunkiųjų transporto priemonių bendrąją rinką, taip pat vengti bet kokio rinkos susiskaidymo, tikslinga Sąjungos lygmeniu nustatyti sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartus. Tie standartai turi būti parengti taip, kad nedarytų poveikio konkurencijos teisei;

(12a)

socialiniu požiūriu priimtinas ir teisingas perėjimas prie netaršaus judumo iki amžiaus vidurio reikalauja pokyčių visoje automobilių pramonės vertės kūrimo grandinėje, atsižvelgiant į piliečius ir regionus visose valstybėse narėse, kurie gali patirti neigiamą poveikį. Svarbu atsižvelgti socialinį tokio perėjimo poveikį ir aktyviai dėti pastangas siekiant sušvelninti poveikį darbo vietoms. Todėl ypač svarbu, kad taikant dabartines priemones Sąjungos lygmeniu taip pat būtų vykdomos tikslinės darbuotojų perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo ir perkėlimo programos bei švietimo ir darbo paieškos iniciatyvos bendruomenėse ir regionuose, patiriančiuose neigiamas pasekmes, palaikant glaudų dialogą su socialiniais partneriais ir kompetentingomis institucijomis;

(12b)

reikia skubiai kurti baterijų įkrovimo punktų ir degalinių infrastruktūrą, kad mažataršių ir netaršių transporto priemonių naudotojai galėtų jomis pasitikėti, o Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis turi būti veiksmingai kartu taikomos įvairios paramos priemonės, kurios padėtų sutelkti daug viešųjų ir privačiųjų investicijų;

(12c)

Mažataršio judumo strategijoje buvo pabrėžta, kad svarbu užtikrinti, jog elektrinėms transporto priemonėms skirta elektros energija būtų gaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, ir būtina kuo greičiau įgyvendinti Sąjungos lygmens ilgalaikę iniciatyvą dėl naujosios kartos baterijų. Kad šie tikslai būtų iš tikrųjų įgyvendinti, prireiks didinti finansavimą technologijų moksliniams tyrimams, susijusiems su elektrinių variklių baterijų gamyba, valdymu ir šalinimu, kad šie procesai būtų vis ekologiškesni;

(12d)

dauguma Sąjungos krovininio transporto vežėjų yra mažosios ir vidutinės įmonės, kurių galimybės gauti finansavimą yra ribotos. Todėl būsimi sprendimai turi būti ekonomiškai efektyvūs ir subalansuoti. Iš esmės svarbu sukurti tvirtą paskatų sistemą, kuria būtų raginama pradėti naudoti kurą efektyviau vartojančias transporto priemones, taip pat svarbu numatyti Sąjungos finansavimo mechanizmus;

(13)

siekiant atsižvelgti į inovacijas ir sunkiųjų transporto priemonių degalų sąnaudas mažinančių naujų technologijų diegimą, modeliavimo priemonė VECTO ir Reglamentas (ES) 2017/2400 bus nuolat ir laiku atnaujinami;

(13)

siekiant atsižvelgti į inovacijas ir sunkiųjų transporto priemonių degalų sąnaudas mažinančių naujų technologijų diegimą ir pagal Reglamentą (ES) 2017/2400 nustatytų išmetamo CO2 kiekio verčių tikroviškumo pokyčius , modeliavimo priemonė VECTO ir Reglamentas (ES) 2017/2400 bus nuolat ir laiku atnaujinami ir atitinkamai bus skiriamas pakankamas biudžetas; Atsižvelgiant į įtaką, kurią šios naujos technologijos gali turėti transporto sektoriuje išmetamo CO2 kiekio mažinimo potencialui, atliekant peržiūrą 2022 m. reikėtų visapusiškai atsižvelgti į modeliavimo priemonės VECTO pokyčius;

(14)

išmetamo CO2 kiekio duomenys, nustatomi pagal Reglamentą (ES) 2017/2400, turi būti stebimi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/ 2018  (25). Šiais duomenimis turėtų būti remiamasi nustatant mažinimo normas, kurias Sąjungoje turėtų pasiekti keturių taršiausių grupių sunkiosios transporto priemonės, ir gamintojo vidutinį savitąjį išmetamų teršalų kiekį konkrečiais kalendoriniais metais;

(14)

(15)

2025 m. mažinimo normą reikėtų nustatyti kaip santykinį mažinimą, pagrįstą vidutiniu tų sunkiųjų transporto priemonių 2019 m. išmesto CO2 kiekiu ir atspindintį jau prieinamų ekonomiškai efektyvių technologijų diegimą tradicinėse transporto priemonėse. 2030 m. norma turėtų būti laikoma pageidautina , o galutinė norma turėtų būti nustatyta pagal 2022 m. atliktiną peržiūrą , nes yra daug netikrumo dėl pažangesnių technologijų, kurios dar nėra iki galo sukurtos, diegimo;

(15)

2025 m. mažinimo normą reikėtų nustatyti kaip santykinį mažinimą, pagrįstą vidutiniu tų sunkiųjų transporto priemonių 2019 m. išmesto CO2 kiekiu ir atspindintį jau prieinamų ekonomiškai efektyvių technologijų diegimą tradicinėse transporto priemonėse. Taip pat turėtų būti nustatyta 2030 m.  mažinimo norma pagal 2022 m. atliktiną peržiūrą , kuria neturėtų būti mažinami šio reglamento užmojai, atsižvelgiant į tai , kad yra daug netikrumo dėl pažangesnių technologijų, kurios dar nėra iki galo sukurtos, diegimo;

(16)

suskystintos gamtinės dujos (LNG) yra jau prieinami dyzeliniams alternatyvūs sunkiųjų transporto priemonių degalai. Diegiant turimas ir būsimas novatoriškesnes suskystintomis gamtinėmis dujomis (LNG) pagrįstas technologijas bus lengviau pasiekti išmetamo CO2 kiekio normas trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, nes naudojant LNG technologijas išmetama mažiau CO2, palyginti su dyzelinėmis transporto priemonėmis. Priemonėje VECTO jau atsižvelgta į suskystintomis gamtinėmis dujomis varomų transporto priemonių potencialą sumažinti išmetamo CO2 kiekį. Be to, naudojant dabartines suskystintų gamtinių dujų technologijas išmetama mažiau oro teršalų, tokių kaip NOx ir kietosios dalelės. Pakankama minimali degalų papildymo infrastruktūra taip pat jau sukurta ir toliau plėtojama pagal nacionalines alternatyviųjų degalų infrastruktūros politikos strategijas ;

(16)

laikantis šio reglamento tikslų , pagal nacionalines alternatyviųjų degalų infrastruktūros politikos strategijas turėtų būti toliau plėtojama efektyvi , technologijų požiūriu neutrali ir pakankama degalų papildymo ir įkrovimo infrastruktūra ;

(17a)

Komisija turėtų kuo greičiau nustatyti specialiosioms transporto priemonėms ir M2 bei M3 kategorijų transporto priemonėms taikytinus techninius kriterijus, pagal kuriuos būtų apibrėžta transporto priemonės specialioji paskirtis ir šiame reglamente vartojamos sąvokos „autobusas“ apibrėžtis.

(17b)

siekiant užtikrinti šio reglamento tikslumą ir naudą, turėtų būti sukurtas 2019 m. bazinės vertės patvirtinimo mechanizmas;

(20a)

siekiant užtikrinti paskatų kurti netaršias sunkiąsias transporto priemones mechanizmo lankstumą, susiję gamintojai turėtų galėti viešai, skaidriai ir nieko nediskriminuodami sudaryti bendrą fondą. Susitarimas sudaryti bendrą fondą turėtų būti sudaromas ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, tačiau jo galiojimą turėtų būti galima pratęsti. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti išsamias taisykles ir sąlygas, kurių laikydamiesi susiję gamintojai galėtų viešai, skaidriai ir nieko nediskriminuodami sudaryti bendrą fondą, laikantis Sąjungos konkurencijos teisės;

(21)

kitaip nei lengvųjų automobilių ir furgonų atveju, rinkoje dar nėra netaršių ir mažataršių sunkiųjų transporto priemonių, išskyrus autobusus. Todėl siekiant palengvinti sklandų perėjimą prie netaršaus susisiekimo reikėtų įdiegti specialų ypatingaisiais kreditais pagrįstą mechanizmą. Jis suteiks paskatų kurti ir plėsti Sąjungos netaršių ir mažataršių sunkiųjų transporto priemonių rinką ir papildys tokias su paklausa susijusias priemones, kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl netaršių transporto priemonių (26);

(21)

siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie netaršaus susisiekimo ir suteikti paskatų kurti ir plėsti Sąjungos netaršių ir mažataršių sunkiųjų transporto priemonių rinką ir papildyti tokias su paklausa susijusias priemones, kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl netaršių transporto priemonių (26) , reikėtų nustatyti netaršių ir mažataršių transporto priemonių dalies gamintojo transporto priemonių parke lyginamąjį rodiklį 2025 ir 2030 m. ;

(21a)

siekiant skatinti greitą netaršių ir mažataršių transporto siekiant skatinti greitą netaršių ir mažataršių transporto priemonių diegimą Sąjungos rinkoje, reikėtų nustatyti tokią minimalią netaršių ir mažataršių transporto priemonių dalį, kad ja įkrovimo infrastruktūros teikėjams ir gamintojams būtų užtikrintas tikrumas dėl investicijų, ir kad ji suteiktų gamintojams tam tikro lankstumo sprendžiant dėl investicijų laiko. Reikėtų sukurti mechanizmą, kuriuo gamintojai būtų skatinami kuo anksčiau pateikti Sąjungos rinkai netaršias ir mažataršes transporto priemones;

(22)

todėl, apskaičiuojant gamintojo vidutinį savitąjį išmetamų teršalų kiekį , visos netaršios ir mažataršės sunkiosios transporto priemonės turėtų būti įskaitomos kelis kartus . Paskatų mastas turėtų skirtis, priklausomai nuo faktinio transporto priemonės išmetamo CO2 kiekio. Siekiant užtikrinti, kad nesumenktų aplinkosaugos tikslai , turėtų būti nustatyta iš to gaunamų taršos mažinimo rezultatų riba;

(22)

apskaičiuojant gamintojo savitąją CO2 kiekio išmetimo normą reikėtų atsižvelgti į jo rezultatus , vertinamus taikant 2025 ir 2030 m. netaršių ir mažataršių transporto priemonių dalies lyginamąjį rodiklį . Siekiant skatinti kurti ir diegti tokias transporto priemones ir tuo pat metu užtikrinti, kad nesumenktų aplinkosaugos tikslai ir įprastų vidaus degimo variklių našumas, turėtų būti nustatyta atitinkamų patikslinimų riba;

(24)

kuriant netaršių sunkiųjų transporto priemonių diegimo paskatų mechanizmą, reikėtų jį taikyti ir mažesniems sunkvežimiams , miesto autobusams ir tolimojo susisiekimo autobusams , kuriems netaikomos išmetamo CO2 kiekio normos pagal šį reglamentą. Tos transporto priemonės taip pat labai padėtų spręsti oro taršos problemas miestuose. Tačiau reikėtų pažymėti, kad netaršių miesto autobusų jau yra rinkoje ir taikomos su jais susijusios paklausos priemonės, tokios kaip viešasis pirkimas. Siekiant užtikrinti, kad skatinimo priemonės išlaikytų gerą skirtingų transporto priemonių tipų pusiausvyrą, turėtų būti nustatyta netaršių mažesnių sunkvežimių, miesto autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų taršos mažinimo rezultatų riba;

(24)

kuriant netaršių sunkiųjų transporto priemonių diegimo paskatų mechanizmą, reikėtų jį taikyti ir mažesniems sunkvežimiams ir kitų kategorijų sunkiosioms transporto priemonėms , kuriems išmetamo CO2 kiekio normos pagal šį reglamentą dar netaikomos . Tos transporto priemonės taip pat labai padėtų spręsti oro taršos problemas miestuose;

(29)

nustačiusi gamintojo išmetamų teršalų normos perviršį ir atsižvelgdama į išmetamų teršalų kreditus ir skolas, Komisija turėtų skirti piniginę nuobaudą – mokestį už teršalų išmetimo normos perviršį. Siekiant suteikti gamintojams pakankamą paskatą imtis priemonių mažinti savitąjį sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį, mokestis turėtų viršyti vidutines technologijų, kurių reikia norint įvykdyti normas, ribines sąnaudas. Mokestis turėtų būti laikomas Sąjungos bendrojo biudžeto įplaukomis. Mokesčių rinkimo metodika turėtų būti nustatyta įgyvendinimo aktu, atsižvelgiant į metodiką, priimtą pagal Reglamentą (EB) Nr. 443/ 2009 ;

(29)

nustačiusi gamintojo išmetamų teršalų normos perviršį ir atsižvelgdama į išmetamų teršalų kreditus ir skolas, Komisija turėtų skirti piniginę nuobaudą – mokestį už teršalų išmetimo normos perviršį. Siekiant suteikti gamintojams pakankamą paskatą imtis priemonių mažinti savitąjį sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį, svarbu, kad mokestis visada viršytų vidutines technologijų, kurių reikia norint įvykdyti normas, ribines sąnaudas. Sumos, surenkamos iš mokesčio už viršytą taršos normą, turėtų būti laikomos Sąjungos bendrojo biudžeto įplaukomis. Šias sumas, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir kompetentingomis valdžios institucijomis, reikėtų naudoti tinkamam automobilių pramonės sektoriaus perėjimui prie netaršaus susisiekimo ir novatoriškiems sprendimams, kuriais skatinamas greitas netaršių ir mažataršių sunkiųjų krovininių automobilių diegimas, remti. Mokesčių rinkimo metodika turėtų būti nustatyta įgyvendinimo aktu, atsižvelgiant į metodiką, priimtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/ 2009  (1a);

(30)

siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos normos būtų pasiektos, reikia patikimo normų laikymosi užtikrinimo mechanizmo. Gamintojų įpareigojimas pateikti tikslius duomenis pagal Reglamentą (ES) …/2018 [STP stebėsena ir duomenų teikimas] ir administracinės baudos, kurios gali būti paskirtos už įpareigojimo nesilaikymą, padeda užtikrinti duomenų, naudojamų nustatant, ar laikomasi šiame reglamente numatytų normų, patikimumą;

(30)

siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos normos būtų pasiektos, reikia patikimo normų laikymosi užtikrinimo mechanizmo. Gamintojų įpareigojimas pateikti tikslius duomenis pagal Reglamentą (ES) 2018 /956 ir administracinės baudos, kurios gali būti paskirtos už įpareigojimo nesilaikymą, padeda užtikrinti duomenų, naudojamų nustatant, ar laikomasi šiame reglamente numatytų normų, patikimumą . Vartotojai ir plačioji visuomenė suinteresuota žinoti, kurie gamintojai laikosi, o kurie nesilaiko naujų išmetamųjų teršalų normų;

(31)

tam, kad taikant šį reglamentą būtų sumažintas išmetamo CO2 kiekis, labai svarbu, kad sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis atitiktų vertes, nustatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir jo įgyvendinimo priemones. Todėl reikėtų suteikti Komisijai galimybę, apskaičiuojant gamintojo vidutinį savitąjį išmetamų teršalų kiekį, atsižvelgti į kiekvieną tipo patvirtinimo institucijų nustatytą sistemingą eksploatuojamų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio reikalavimų nesilaikymą;

(31)

tam, kad taikant šį reglamentą būtų sumažintas išmetamo CO2 kiekis, labai svarbu, kad sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis atitiktų vertes, nustatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir jo įgyvendinimo priemones. Todėl reikėtų suteikti Komisijai galimybę, apskaičiuojant gamintojo vidutinį savitąjį išmetamų teršalų kiekį, atsižvelgti į kiekvieną tipo patvirtinimo institucijų nustatytą sistemingą eksploatuojamų ir keliuose naudojamų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio reikalavimų nesilaikymą . Taip pat reikėtų pradėti vykdyti nepriklausomą trečiųjų šalių vykdomą eksploatuojamų ir keliuose naudojamų transporto priemonių patikrą;

(33)

šiame reglamente nustatytų išmetamo CO2 kiekio mažinimo normų veiksmingumas labai priklauso nuo metodikos, naudojamos išmetamo CO2 kiekiui nustatyti, reprezentatyvumo. Pagal Mokslinių konsultacijų mechanizmo nuomonę dėl lengvųjų transporto priemonių, mechanizmą (27), skirtą vertinti, ar pagal Reglamentą (ES) 2017/2400 nustatytos išmetamo CO2 kiekio ir suvartojamų degalų kiekio vertės atitinka tikrovę, tikslinga sukurti ir sunkiosioms transporto priemonėms. Komisijai reikėtų turėti įgaliojimus užtikrinti tokių duomenų viešą prieinamumą ir prireikus sukurti procedūras, kurių reikia norint nustatyti ir rinkti tokiems vertinimams reikalingus duomenis;

(33)

šiame reglamente nustatytų išmetamo CO2 kiekio mažinimo normų veiksmingumas labai priklauso nuo metodikos, naudojamos išmetamo CO2 kiekiui nustatyti, reprezentatyvumo. Pagal Mokslinių konsultacijų mechanizmo nuomonę dėl lengvųjų transporto priemonių, mechanizmą (27), skirtą vertinti, ar pagal Reglamentą (ES) 2017/2400 nustatytos išmetamo CO2 kiekio ir suvartojamų degalų kiekio vertės atitinka tikrovę, tikslinga sukurti ir sunkiosioms transporto priemonėms. Komisijai reikėtų turėti įgaliojimus užtikrinti tokių duomenų viešą prieinamumą ir prireikus sukurti procedūras, kurių reikia norint nustatyti ir rinkti tokiems vertinimams reikalingus duomenis . Nustačius reikšmingą realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 2017/2400 nustatyto kiekio neatitikimą, Komisija turėtų turėti įgaliojimus atitinkamai pritaikyti gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį ir, kai tinkama, 2019 m. išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertę, taikomas siekiant atitikties šiam reglamentui;

(34a)

savo 2022 m. ataskaitoje Komisija taip pat turėtų įvertinti galimybę parengti sunkiųjų transporto priemonių per visą gyvavimo ciklą išmetamo CO2 kiekio vertinimo metodiką. Remdamasi tuo vertinimu, Komisija, jei tinkama, turėtų pasiūlyti nustatyti gamintojams tenkančias prievoles dėl ataskaitų teikimo ir reikiamas tų ataskaitų teikimo taisykles ir tvarką;

(36)

įgyvendinimo įgaliojimais , susijusiais su 8 straipsnio 3 dalimi , 9 straipsnio 3 dalimi , 11 straipsnio 3 dalimi ir 12 straipsnio 2 dalimi, turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/201128 (28);

(36)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas , Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti mokesčių už išmetimo normos perviršį surinkimo priemones , priimti išsamias taisykles dėl pranešimų apie eksploatuojamų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį nuokrypius teikimo tvarkos, skelbti duomenis , priimti išsamias degalų sąnaudų skaitiklių duomenų teikimo tvarkos taisykles ir nustatyti metodiką, pagal kurią nustatoma transporto priemonių pogrupio viena ar daugiau reprezentatyviųjų transporto priemonių. Tais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (28);

(37)

kad neesminės šio reglamento nuostatos galėtų būti iš dalies pakeistos arba papildytos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų patikslinamos išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertės pagal 12 straipsnio 2 dalį ir iš dalies pakeičiami II ir III priedai, kiek tai susiję su tam tikrais techniniais parametrais, įskaitant paskirties, naudingosios apkrovos ir metinės ridos koeficientus ir naudingosios apkrovos patikslinimo faktorius. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (29) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(37)

kad neesminės šio reglamento nuostatos galėtų būti iš dalies pakeistos ir papildytos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų nustatomi techniniai kriterijai transporto priemonės specialiajai paskirčiai ir miesto autobusų apibrėžčiai nustatyti, nustatomos išsamios taisyklės ir sąlygas, pagal kurias susiję gamintojai galėtų sudaryti bendrą fondą, nustatoma sudedamųjų dalių, mazgų ir sistemų reprezentatyviosios imties metinės patikros sistema, patikslinamos išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertės , įvedamas eksploatuojamų transporto priemonių tinkamumo važiuoti keliais bandymas ir iš dalies pakeičiami II ir III priedai, kiek tai susiję su tam tikrais techniniais parametrais, įskaitant paskirties, naudingosios apkrovos ir metinės ridos koeficientus ir naudingosios apkrovos patikslinimo faktorius. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (29) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

a)

nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. – 15  proc.;

a)

nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. –  20  proc.;

b)

nuo 2030 m. sausio 1 d. – bent 30  proc. (vertė peržiūrima pagal 13 straipsnį).

b)

nuo 2030 m. sausio 1 d. – bent 35  proc. (vertė peržiūrima pagal 13 straipsnį).

h)

specialioji transporto priemonė – sunkioji transporto priemonė, kuria nenumatyta vežti prekių ir kurios išmetamo CO2 kiekis ir degalų suvartojimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir jo įgyvendinimo priemones nustatyti tik kitoms nei šio reglamento I priedo 2.1 punkte apibrėžtosioms paskirtims;

h)

specialioji transporto priemonė – sunkioji transporto priemonė, kuria nenumatyta vežti prekių , kurios specialioji paskirtis nustatyta remiantis 2 straipsnio 2a dalyje nurodytais kriterijais, ir kurios išmetamo CO2 kiekis ir degalų suvartojimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir jo įgyvendinimo priemones nustatyti tik kitoms nei šio reglamento I priedo 2.1 punkte apibrėžtosioms paskirtims;

k)

mažataršė sunkioji transporto priemonė – sunkioji transporto priemonė, kuri nėra netarši sunkioji transporto priemonė, bet kurios savitasis išmetamo CO2 kiekis mažesnis nei 350 g CO2 /km, kaip nustatyta pagal I priedo 2.1 punktą;

k)

mažataršė sunkioji transporto priemonė – sunkioji transporto priemonė, kuri nėra netarši sunkioji transporto priemonė, bet kurios savitasis išmetamo CO2 kiekis , nustatytas pagal I priedo 2.1 punktą , yra mažesnis nei 50 proc. kiekvieno pogrupio išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertės, nustatytos pagal I priedo 3 punktą ;

b)

netaršių ir mažataršių transporto priemonių koeficientą, nustatytą pagal 5 straipsnį.

a)

netarši sunkioji transporto priemonė skaičiuojama kaip 2 transporto priemonės;

b)

mažataršė sunkioji transporto priemonė skaičiuojama taip – iki 2 transporto priemonių, kaip jos savitojo išmetamo CO2 kiekio ir 350 g CO2/km išmetamo kiekio ribos funkcija.

b)

nuo 2020 m. – 5 straipsnyje nurodytas netaršių ir mažataršių transporto priemonių koeficientas ;

b)

nuo 2020 m. – 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta kiekvieno gamintojo savitoji netaršių ir mažataršių sunkiųjų transporto priemonių dalis praėjusiais kalendoriniais metais ;

2.3.