2.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/111

Pranešėjas

Paulo BARROS VALE

1.1.

EESRK palankiai vertina 2016 m. konkurencijos politikos ataskaitos (1) turinį ir iš esmės jam pritaria. Vis dėlto jis reiškia tam tikrą susirūpinimą dėl dabartinės padėties ir dėl to, kokia, jo nuomone, ES konkurencijos politika galėtų būti.

1.2.

EESRK palankiai vertina Komisijos pastangas užtikrinti, kad būtų laikomasi taisyklių, ir skatinti sąžiningą ir laisvą konkurenciją, taip pat plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą.

1.3.

EESRK mano, kad reikėtų geriau apibrėžti konkurencijos politiką ir kad daugeliu atvejų ji nedera su kitomis jai poveikio turinčiomis Sąjungos politikos sritimis. Įmonės ir vartotojai susiduria su įvairiomis problemomis, kurios yra susijusios ne tik su Komisijos nagrinėjamomis konkurencijos politikos sritimis ir kurios daro poveikį vidaus rinkai, pavyzdžiui, su apmokestinimu susijusiomis problemomis.

1.4.

Komisijos įgaliojimai yra riboti, tačiau ji turi iniciatyvos teisę ir gali siekti platesnio užmojo tikslų, kad konkurencijos politika būtų derinama su kitomis ES politikos sritimis ir su nacionalinių konkurencijos institucijų veikla. Siekiant, kad Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų veikla būtų veiksmingesnė, reikia visiškai suderinti Europos ir nacionalinę konkurencijos politiką.

1.5.

Kiekvieną dieną galima pastebėti neigiamą konkurencijos poveikį kai kurioms kategorijoms, ypač MVĮ ir vartotojams: agresyvi stambiųjų mažmenininkų grupių derybų praktika, žlugdanti mažesnes įmones ir ribojanti vartotojų pasirinkimą, neaiškūs kainų nustatymo būdai, pavyzdžiui, energijos ir degalų, dėl kurių nukenčia įmonės ir vartotojai, arba toliau vykstantis dempingas, visų pirma mažmeninės prekybos ir transporto sektoriuose. Sprendžiant visus šiuos klausimus būtinas nacionalinių konkurencijos institucijų ir Komisijos budrumas ir susitelkimas.

1.6.

Nors gerai žinoma, kad didelių grupių galios gali iškraipyti konkurenciją, Komisija ėmėsi remti susijungimus ir koncentraciją, kurie lėmė tikrų sektorių milžinių atsiradimą. EESRK ragina Komisiją šių procesų atžvilgiu numatyti iš tiesų veiksmingus sprendimus, labai budriai stebėti didelių grupių veiklą ir įsitikinti, ar laikomasi taisyklių ir ar užtikrinami vartotojų ir MVĮ interesai.

1.7.

Pagal Sutartį mokesčių politika negali būti derinama. Kartais tiek tiesioginio, tiek netiesioginio apmokestinimo skirtumai daro neigiamą poveikį įmonėms ir vartotojams ir didina asimetriją. EESRK pakartoja, kad, kol Europoje apmokestinimo įgaliojimai bus priskiriami nacionalinio lygmens kompetencijai, konkurencijos politika turi būti mažinamas su apmokestinimu susijęs konkurencijos iškraipymas.

1.8.

Vykdant derybas dėl įvairių susitarimų buvo plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas. EESRK pritaria, kad būtina siekti tikrų aljansų ir kad šiuose susitarimuose turi būti atsižvelgiama į jau vykusias išsamias diskusijas dėl prekybos susitarimų turinio.

2.1.

Ataskaitoje iš esmės pateikiamos konkurencijos srityje Komisijos priimtos priemonės ir joje plačiau apibendrinamas darbinis dokumentas dėl 2016 m. vykdytų veiksmų (2).

2.2.

2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris priminė, kad „vienodomis veiklos sąlygomis taip pat užtikrinama Europos vartotojų apsauga nuo galingų įmonių kartelinių susitarimų ir nesąžiningo jų elgesio. (…) Komisija yra tokio teisingumo sergėtoja. Tai – konkurencijos teisės socialinė pusė.“

2.3.

Ataskaitą sudaro šešios dalys: „Įvadas“, „Vienodų sąlygų visiems užtikrinimas. Kaip šį uždavinį padeda spręsti valstybės pagalbos kontrolė“, „Konkurencijos ir inovacijų skatinimas visoje bendrojoje skaitmeninėje rinkoje“, „Bendrosios rinkos, kuri suteikia galių ES piliečiams ir įmonėms, sukūrimas“, „Europos energetikos sąjungos ir žiedinės ekonomikos galimybių panaudojimas“ ir „Europos ir pasaulinės konkurencijos kultūros formavimas“.

2.4.

Apskritai EESRK pritaria ataskaitos turiniui. Vis dėlto Komitetas reiškia kritiką dėl skyriaus „Vaisingo tarpinstitucinio dialogo palaikymas“, kuriame teigiama: „Valstybės pagalbos taisyklėmis taip pat užtikrinama, kad sąlygos būtų vienodos bankams, kurie gauna valstybės pagalbą, ir tiems, kurie jos negauna.“ Valstybės pagalbą gavusiems bankams iš tiesų buvo nustatytos tam tikros sąlygos, tačiau negalima teigti, kad buvo užtikrintas teisingumas tarp tų, kurie gavo tokią pagalbą, ir kitų bankų. Taigi konkurencija iš tiesų iškraipoma ir taisomieji veiksmai šio iškraipymo visiškai nepadeda sumažinti.

3.1.

EESRK teigiamai vertina 2016 m. konkurencijos politikos ataskaitą, kurioje nagrinėjami įmonių ir piliečių gyvenimui labai svarbūs klausimai.

3.2.

Europos pramonės struktūrą iš esmės sudaro MVĮ. Būtent jos yra ES ekonomikos pagrindas ir dėl savo dydžio yra labiausiai pažeidžiamos esant nesąžiningai konkurencijai.

3.3.

Mažmeninės prekybos sektoriuje MVĮ ypač kenčia nuo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, kurį vykdo didžiųjų platintojų grupės. Jos, pasinaudodamos didele savo derybine galia ir nesilaikydamos jokių konkurencijos taisyklių, vykdo nesąžiningą derybų praktiką, kuri toliau žlugdo smulkiuosius gamintojus ir smulkiąją prekybą ir sąlygoja vartotojų pasirinkimą ir interesus. EESRK rekomenduoja Europos Komisijai į kitas savo ataskaitas dėl konkurencijos politikos įtraukti maisto tiekimo grandinės veikimo analizę.

3.4.

Sprendžiant piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje ir kitas konkurenciją ribojančias problemas labai svarbūs nacionalinių konkurencijos institucijų veiksmai. Komisija išanalizavo nacionalinių konkurencijos institucijų pajėgumus išteklių požiūriu, jų įgaliojimus ir nepriklausomumą ir turėtų būti imtasi priemonių siekiant reaguoti į akivaizdų poreikį didinti šių institucijų veiksmingumą. EESRK dar kartą pakartoja, kad nacionalinės konkurencijos institucijos gali ir turi imtis daugiau prevencinių veiksmų, o ne reaguoti gavus veiklos vykdytojų ar vartotojų skundą, visų pirma dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi praktikos, kurios atvejų nuolat pasitaiko vykstant deryboms. Derybų stebėsena galėtų padėti užkirsti kelią tam tikram piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi ir apsaugoti smulkiuosius veiklos vykdytojus ir vartotojus.

3.5.

Būtent šioje srityje itin svarbu veiksmingai užtikrinti nuo antikonkurencinės veiklos nukentėjusių asmenų teisę į žalos atlyginimą, nes nei 2014 m. lapkričio 26 d. Direktyva 2014/104/ES, nei rekomendacija dėl kolektyvinio teisių gynimo mechanizmų bendrųjų principų konkurencijos taisyklių pažeidimo atvejais nesugebėta suteikti reikiamo kolektyvinio žalos atlyginimo ginant nuo tokių pažeidimų nukentėjusių asmenų teises.

3.6.

Daugelyje sektorių įvyko įvairūs susijungimai ir koncentracija, paskatinę atsirasti „milžinus“, galinčius daryti poveikį rinkos veikimui ir pažeisti konkurencijos taisykles. Komisija buvo paraginta priimti sprendimą dėl kai kurių iš šių procedūrų. Iš tiesų buvo sustabdyta mažai procedūrų, o taisomieji veiksmai, kurių reikalauta siekiant gauti leidimą vykdyti šias procedūras, neatitiko lūkesčių. Viena vertus, Komisija pagrįstai siekia užkirsti kelią karteliams, kita vertus, ji leidžia susijungimus ir įsigijimus nenustatydama kompensuojamųjų priemonių. EESRK reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kuriuose sektoriuose gali susikurti didelės grupės, taip galinčios smarkiai iškraipyti konkurenciją, sužlugdyti daugelį MVĮ ir sąlygoti vartotojų pasirinkimą; jis taip pat prašo Komisijos būti budriai.

3.7.

Su ES išorės santykiais susijęs konkurencijos iškraipymas daro poveikį Sąjungos importui ir eksportui. Iš tiesų, į Europos rinką patenka produktai iš šalių, kuriose vis dar vykdomas socialinis dempingas, netinkama aplinkos apsaugos praktika ar netgi skiriama valstybės pagalba, kurią pagal ES taisykles būtų galima laikyti neteisėta. Be to, standartų besilaikančios ES įmonės susiduria su sunkumais norėdamos patekti į kitas rinkas, nes jos akivaizdžiai negali nustatyti tokių kainų, kokias nustato jų konkurentai iš šalių, kuriose teisės aktai palankesni arba kuriose šių teisės aktų laikymosi kontrolė yra neveiksminga.

3.8.

Tačiau konkurencijos iškraipymą taip pat gali lemti pačios Sąjungos taisyklės. Taip yra, pavyzdžiui, REACH reglamento (dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų) atveju: jis nuo 2018 m. gegužės 31 d. bus taikomas įmonėms, per metus gaminančioms arba tiekiančioms rinkai ne mažiau kaip vieną toną cheminės medžiagos – atskiros arba mišiniuose ar gaminiuose. Šiuo reglamentu įmonės įpareigojamos pateikti Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) atskirų cheminių medžiagų arba esančių mišinių ar gaminių sudėtyje registrą, jei jų kiekis yra daugiau nei viena tona per metus, ir kartu sumokėti atitinkamą mokestį. Registruotojas laikomas teisėtu tyrimo ataskaitos turėtoju ir joje pateikta informacija gali tapti preke, parduodama rinkoje pirmųjų registruotojų, dažniausiai įmonių, kurios paprastai yra labai didelės arba ir ekonomiškai stiprios. Praktiškai, kai įmonė kreipiasi į ECHA dėl įregistravimo, jai siūloma susisiekti su pagrindiniu registruotoju, kuris ją informuoja apie išlaidas, susijusias su leidimu naudotis informacija, kurią jis pateikė, ir šios išlaidos gali siekti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų dėl vienos medžiagos. Nustatyta, kad pagal reglamentą ne mažiau kaip prieš 12 metų atliktais įregistravimais gali naudotis kiti gamintojai ar importuotojai registruodami savo produktus. Tačiau praktikoje, artėjant terminui, kai REACH reglamentas bus pradėtas visapusiškai taikyti visoms cheminėms medžiagoms, kurių pagaminta arba pateikta rinkai daugiau nei viena tona per metus, šiuo metu registruotojai reikalauja labai mažų įmonių bei MVĮ sumokėti dideles sumas arba net procentą nuo pardavimo mainais į „sutikimą“ gauti informaciją, kurią jie pateikė Europos cheminių medžiagų agentūrai, nors ši informacija turėtų būti vieša ir nemokamai prieinama visiems Europos Sąjungos piliečiams ir įmonėms, kad būtų įgyvendintas agentūros sukūrimą pateisinantis tikslas, t. y. apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Šiuo atveju teisės aktas, kuris buvo parengtas siekiant pagerinti žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo pavojų, galinčių kilti naudojant chemines medžiagas, gali kelti kliūčių naujų bendrovių patekimui į rinką ir laisvam cheminių medžiagų judėjimui; dėl tokios padėties gali susidaryti padėtis, kai konkurencija yra ribojama, o didelės įmonės piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi. EESRK primygtinai prašo atkreipti dėmesį į poreikį atlikti REACH reglamento vertinimą ir jį persvarstyti siekiant pašalinti galimas konkurencijos kliūtis, kurios gali būti susijusios su šio reglamento taikymu.

3.9.

Darbotvarkėje ir toliau išlieka bankų koncentracijos ir valstybės pagalbos bankams klausimas. Dėl pastarosios finansų krizės ir jos poveikio realiajai ekonomikai ir pasitikėjimui rinkomis praktika šioje srityje yra nuolat stebima ir teisėtai baiminasi, kad vėl nekiltų didelių problemų. Laikina valstybės pagalba padėjo finansų sektoriui išvengti žlugimo. Per finansų krizę bankai patyrė didelių nuostolių ir šiuo metu dėl dabartinių palūkanų normų skirtumų sumažintos jų maržos. Restruktūrizavus šį veiklos sektorių nebeliko kai kurių įstaigų, tačiau įvyko ir susijungimų, kurie gali kelti pavojų ne tik finansų sektoriaus stabilumui ateityje kilus naujai krizei: būtent dėl šių naujų grupių atsiradimo gali būti iškraipoma konkurencija. EESRK ragina Komisiją labai atidžiai ir budriai stebėti galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejus, kurie gali pakenkti vartotojų interesams ir įmonių, visų pirma MVĮ, finansavimui.

4.1.1.

Valstybės pagalba yra svarbi vystymosi priemonė, nes ji leidžia siekti mažiau išsivysčiusių regionų konvergencijos ir suteikia galimybę skatinti užimtumą ir ekonomiką. Reikia tinkamai naudoti šiuos ribotus išteklius, nepažeidžiant gerosios konkurencijos praktikos.

4.1.2.

EESRK dar kartą patvirtina savo įsitikinimą, kad reikia derinti šiuo metu vykdomą valstybės pagalbos modernizavimą ir strategijos „Europa 2020“, sanglaudos ir konkurencijos politikos tikslus, kartu išsaugant svarbų valstybės pagalbos vaidmenį sektoriuose, kurie padeda plėtoti Europos ir socialinius poreikius atitinkančias viešąsias paslaugas.

4.1.3.

EESRK jau yra anksčiau išreiškęs savo pritarimą valstybės pagalbos modernizavimui. Šiuo metu jis palankiai vertina pagalbą skiriančioms valdžios institucijoms nustatytą prievolę teikti informaciją apie didesnę kaip 500 000 EUR sumą siekiančią pagalbą (3).

4.1.4.

Prievole teikti šią informacija reaguojama į ES piliečių nepasitenkinimą dėl nepakankamo jų informavimo apie valstybės teikiamą pagalbą (4). Dabartinis uždavinys – supažindinti su galimybe konsultuotis, taip pat informuoti apie pagalbos skyrimo ir susigrąžinimo taisykles skatinant su viešųjų lėšų naudojimu susijusį skaidrumą.

4.1.5.

EESRK remia Komisijos veiksmus, skirtus kovoti su neteisėta valstybės pagalba, suteikta sprendimų dėl mokesčių forma, kuriais suteikiamos neteisėtos mokesčių lengvatos, taip pat dokumentų rinkinį dėl kovos su mokesčių vengimu, kuriuo siekiama užtikrinti, kad bendrovės mokėtų mokesčius ten, kur jos gauna pelną, ir užkirsti kelią agresyviam mokesčių planavimui (5).

4.2.1.

Padidinus prieigą prie plačiajuosčio ryšio, skaitmeninės paslaugos užima vis svarbesnę vietą Europos įmonių ir piliečių gyvenime. Vis dažniau vykdoma elektroninė prekyba ir konkurencijos politika siekiama užtikrinti, kad rinka veiktų ir kartu būtų apsaugoti vartotojai, taip pat kad galingiausios įmonės neapeitų taisyklių.

4.2.2.

EESRK ragina Komisiją toliau dėti pastangas sprendžiant geografinio blokavimo problemą, nes tai trukdo e. prekybai ir gali būti kliūtis sukurti tikrą bendrąją skaitmeninę rinką. Pasaulinėje rinkoje negali būti jokios formos skirtingo požiūrio į klientus priklausomai nuo jų buvimo vietos.

4.2.3.

Skaitmeninėje rinkoje dominuoja keletas didžiųjų technologijų įmonių, todėl užtikrinti, kad vartotojai galėtų įsigyti geriausius produktus geriausiomis kainomis, pateikti rinkai naujus produktus ir į ją patekti naujoms konkurencinėms įmonėms yra sunkus uždavinys.

4.2.4.

Šiuo metu viešbučių savininkams didelį susirūpinimą kelia kai kurios internetinės užsakymų platformos, nes jos piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi su kelionėmis susijusių užsakymų srityje. Šios platformos taiko daug didesnius įkainius nei kelionių agentūros ir netgi verčia viešbučių savininkus taikyti tas pačias kainas to paties tipo kambariams visuose pardavimo kanaluose. EESRK prašo Komisijos ištirti pariteto išlygas ir taikomus įkainius, dėl kurių kyla pavojus laisvai konkurencijai šiame sektoriuje.

4.2.5.

Komisija tęsė savo tyrimą dėl „Google“ praktikos (paieškos sistemos veikimas, tam tikrų trečiųjų interneto svetainių galimybių ribojimas rodyti pranešimus, susijusius „Google“ konkurentų paieška, ribojančios sąlygos „Android“ prietaisų gamintojams ir judriojo ryšio tinklų operatoriams) ir „Amazon“ praktikos (sutartys su leidėjais), kuria gali būtų pažeidžiamos antimonopolines taisykles. Neseniai „Google“ skirta rekordinio dydžio 2,4 mlrd. EUR bauda už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi paieškos sistemų rinkoje suteikiant neteisėtą pranašumą kitam „Google“ produktui, t. y. kainų palyginimo paslaugai.

4.2.6.

Tarp paieškos sistemų „Google“ užima dominuojančią padėtį ir Komisija turi užtikrinti, kad paieškos rezultatai nebūtų siaurinami ir neribotų naudotojų teisės pasirinkti informaciją. Komisija taip pat turėtų sutelkti savo dėmesį į „Booking“ interneto svetainę, kuri piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi, riboja Europos turizmo pasiūlos paieškos rezultatus ir daro itin neigiamą poveikį mažoms rinkoms ir įmonėms.

4.2.7.

Telekomunikacijų sektorius yra ypač svarbus vartotojams ir įmonėms. EESRK atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad šios srities rinka vis dar nėra atvira ir konkurencinga. Iš tiesų, telekomunikacijų operatoriai ir toliau taiko su laisva konkurencija nesuderinamą praktiką, t. y. didina tarifus sutarties galiojimo laikotarpiu iš anksto vartotojui nepateikdami jokios informacijos, kad jis turėtų galimybę nutraukti sutartį, kaip numatyta teisės aktuose. Šis kainų didinimas ypač opus atsižvelgiant į tarptinklinio ryšio mokesčio tarifo panaikinimą, dėl kurio iš esmės padidėjo visi tarifai, o tai lėmė dideles neigiamas pasekmes nekeliaujantiems asmenims.

4.3.1.

Nepaisant pastaraisiais metais dėtų pastangų, bendroji energijos rinka dar nebaigta kurti. Didelės energijos kainos, ypač kai kuriose šalyse, yra didelė našta namų ūkių ir įmonių biudžetui, nes rinkos liberalizavimas nepadėjo veiksmingai sumažinti tarifų. Dėl šių kainų Europa yra nepalankesnėje padėtyje energijos sąnaudų požiūriu, palyginti su jos pasauliniais konkurentais.

4.3.2.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir toliau turi būti pagrindinė veiklos kryptis siekiant konkurencingesnės ir tvaresnės Europos, nors yra aplinkos problemų, kurias lemia su atitinkamų technologijų naudojimu susijusių atliekų (baterijos ir fotovoltiniai elementai) tvarkymas. Nepaisant technologinės pažangos, atsinaujinančiųjų išteklių energija dar nepasiekė išsivystymo lygio, kad galėtų konkuruoti su iškastine ir branduoline energija; būtina toliau skatinti atsinaujinančią energiją, kad ji taptų konkurencinga sąžiningesnėje rinkoje.

4.3.3.

Atsinaujinančiųjų išteklių energija yra ne tik švarus energijos šaltinis. Ją taip pat reikėtų vertinti kaip vietos bendruomenių vystymosi galimybę, kai taikant decentralizuotą joms naudingą energijos gamybos modelį vienu metu jos yra ir vartotojai, ir energijos gamintojai.

4.3.4.

Technologijos patobulėjo ir saulės fotovoltinės energijos gamyba tapo prieinama įmonėms ir namų ūkiams, norintiems įrengti fotovoltines plokštes savo vartojimo poreikiams, tačiau licencijos išduodamos tik tam tikro galingumo jėgainėms įrengti. Dėl to gali sumažėti šių investicijų patrauklumas tam tikro dydžio veiklos vykdytojams, kurių energijos sąskaitos galėtų gerokai sumažėti ar netgi praktiškai prilygti nuliui didelio saulėtumo laikotarpiu.

4.3.5.

Be to, Europa turi ir toliau išsaugoti savo energetinę nepriklausomybę ir šiuo tikslu stiprinti jungtis siekdama sumažinti savo pažeidžiamumą ir padidinti konkurenciją.

4.3.6.

EESRK dar kartą pabrėžia, kad būtina ypatingą dėmesį skirti pagrindiniams ES kylantiems uždaviniams:

4.4.1.

Globalizuotoje rinkoje Europa toliau susiduria su nesąžininga konkurencija tų šalių, kuriose vykdoma piktnaudžiavimo praktika socialinėje ir aplinkos srityje. Socialinis aspektas yra labai svarbus, tačiau tarptautinės diplomatijos srityje būtina imtis aktyvių su konkurencijos iškraipymu susijusių veiksmų Europos Sąjungos išorės santykiuose siekiant apsaugoti įmones ir vartotojus nuo konkurencijos iškraipymo reiškinių tiek importo, tiek eksporto srityje.

4.4.2.

EESRK palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą aktyviai dalyvauti konkurencijos srityje veikiančiose tarptautinėse struktūrose, pavyzdžiui, EBPO konkurencijos komiteto, Pasaulio banko, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos ir Tarptautinio konkurencijos tinklo veikloje.

4.4.3.

EESRK taip pat palankiai vertina Komisijos pastangas derybose dėl laisvosios prekybos susitarimų su Armėnija, Meksika, Indonezija, Filipinais ir Japonija, taip pat techninį bendradarbiavimą su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis. Komitetas prašo šiais susitarimais ne tik užtikrinti konkurencijos pusiausvyrą apsaugant įmones ir vartotojus, bet ir prisidėti prie Europos ekonominės ir socialinės sanglaudos.