11.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 129/65

Pranešėjas

Cillian LOHAN

Bendrapranešėjis

Brian CURTIS

1.1.

EESRK palankiai vertina šį aiškinamąjį komunikatą, kuriame pateikiama vertinga ES Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su teise kreiptis į teismą nacionaliniu lygmeniu aplinkosaugos klausimais, apžvalga iki komunikato paskelbimo dienos. Jeigu bus užtikrinta veiksminga šios apžvalgos sklaida, ji suteiks papildomos naudos užtikrindama didesnį tikrumą ir aiškumą nacionalinių teismų ir administracinių įstaigų sprendimus priimantiems asmenims, taip pat įmonėms ir piliečiams.

1.2.

EESRK pripažįsta, kad nuoseklus teisės kreiptis į teismą taikymas visoje ES yra esminis veiksnys, kuriuo grindžiama bendroji rinka ir nuoseklus ES teisėje numatytų teisių įgyvendinimas Sąjungoje, ir jis suteikia būtiną aiškumą bei tikrumą rinkoms ir investuotojams.

1.3.

EESRK ragina šį komunikatu žengtą pagirtiną žingsnį dėl teisės kreiptis į teismą papildyti visaapimančiais ir privalomais ES teisės aktais, kurie yra būtini siekiant nuoseklaus ir visiško teisės kreiptis į teismą taikymo visoje Sąjungoje. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (1) įvertinta, kad privalomas ES teisės aktas yra geriausias sprendimas. EESRK taip pat pripažįsta Jan Darpö pranešime (2), kurį užsakė Europos Komisija, šiuo klausimu išdėstytą analizę ir rekomendacijas. Valstybės narės turi remti tokius tikslus ir netrukdyti juos įgyvendinti.

1.4.

Kad šis komunikatas darytų tikrą poveikį, jį reikia papildyti valstybių narių lygmens mokymo ir švietimo programomis, skirtomis tikslinei auditorijai, ypač teisminėms institucijoms, administracinės peržiūros įstaigoms ir piliečiams.

1.5.

Komisija turi prioritetine tvarka skirti pakankamai išteklių ir finansavimą tokiems planams veiksmingai paremti; tai turi daryti ir valstybės narės.

1.6.

Komunikate nesiekiama viršenybės nacionalinės jurisdikcijos atžvilgiu, jame išdėstomi Teisingumo Teismo sprendimai ir išaiškinimai, kurie yra privalomi esminiai reikalavimai. Ši tezė ir reikalavimas, kad neturėtų būti taikomos jokios nukrypti leidžiančios nuostatos ar grįžtama prie ankstesnės praktikos, turėtų būti nurodomi būsimose komunikato versijose.

1.7.

Šis aiškinamasis pranešimas turi būti nuolat atnaujinamas. Siekiant užtikrinti tikslumo ir aktualumo išlaikymą, itin svarbu laiku atnaujinti turinį ir pateikti naują informaciją tikslinei auditorijai, kad būtų atspindėti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos pokyčiai. Reikėtų išnagrinėti galimybę sukurti dinamišką ir atnaujinamą priemonę, skirtą pilietinei visuomenei, viešojo administravimo įstaigoms ir teisminėms institucijoms.

1.8.

Be to, reikėtų prioritetine tvarka išnagrinėti ekspertų bendruomenių pateiktą grįžtamąją informaciją ir valstybėms narėms skirto komunikato spragas ir trūkumus, be kita ko, apsvarstyti, kokių veiksmų imtis dėl sričių, kuriose esama dabartinės Teismo praktikos spragų.

1.9.

Reikia parengti ir nuolat atnaujinti nepriklausomą, objektyvų, išsamų ir atnaujinamą bazinį vertinimą, atspindintį tiek teigiamus pokyčius, tiek problemas kreipiantis į teismą valstybių narių lygmeniu, ir visus Orhuso konvencijos 9 straipsnio elementus.

1.10.

Atsižvelgiant į prašymų priimti prejudicinį sprendimą svarbą užtikrinant ES teisės nuoseklumą šioje srityje (3), Komisija turėtų atlikti visapusišką tyrimą ir pateikti ataskaitą dėl tos nuostatos taikymo ir laikymosi visose valstybėse narėse ir išnagrinėti bei šalinti visas kliūtis jos taikymui.

1.11.

Atsižvelgiant į tai, kad aplinkos gynėjai visame pasaulyje yra bauginami ir persekiojami, ES turėtų imtis vadovaujamo vaidmens sudarant palankesnes sąlygas kreiptis į teismą.

1.12.

EESRK pabrėžia šio aiškinamojo komunikato ribotumą, nes į jį nebuvo įtrauktos nepriklausomo Atitikties Orhuso konvencijai komiteto išvados. Šio svarbaus ir naudingo darbo visuma būtų galima papildyti Komisijos komunikatą ir suteikti paramos sprendimų priėmėjams ir piliečiams kreipiantis į teismą; į jį reikėtų pateikti nuorodą.

1.13.

EESRK remia Orhuso konvenciją ir visapusišką jos įgyvendinimą iš ES pusės ir ES viduje. Todėl labai svarbu, kad šalių skiriamo nepriklausomo Atitikties Orhuso konvencijai komiteto išvadoms dėl atitikties šalys visiškai pritartų.

1.14.

EESRK pripažįsta klausimo, susijusio su Atitikties Orhuso konvencijai komiteto neseniai nustatyta neatitiktimi dėl teisės kreiptis į teismą ES institucijose, keblumą. EESRK primygtinai ragina ES laikotarpiu iki kito šalių susitikimo skubiai ir konstruktyviai imtis veiksmų šiuo klausimu. Visų pirma, bus svarbu, bendradarbiaujant su aplinkos srities NVO ir plačiąja pilietine visuomene, pirmenybę teikti plataus masto ir ryžtingam požiūriui į tai, kokiais būdais ir kuriose srityse ES gali geriau įgyvendinti konvenciją ir geriau užtikrinti teisę kreiptis į teismą ES institucijose ir iš jų pusės. Be to, reikėtų apsvarstyti ir lygiagretų bei papildantį teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo ES institucijose ir iš jų pusės būdą ir susijusias rekomendacijas bei įgyvendinimo priemones.

2.1.

Komisijos paskelbtas dokumentas yra aiškinamasis pranešimas. Jame apžvelgiama dabartinė ES Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, susijusi su teise kreiptis į teismą nacionaliniu lygmeniu su aplinka susijusių bylų atvejais. Tai išsami teisinė analizė, išaiškinanti tam tikrus teisinius ir procedūrinius reikalavimus ir standartus, susijusius su aplinkosaugos bylomis. Aptariamos teisių gynimo priemonių, išlaidų, savalaikiškumo, terminų, apimties, teisės pareikšti ieškinį, veiksmingumo ir kitos temos.

2.2.

Komunikato tikslas – suteikti „aiškumo“ ir „pamatinį šaltinį“ šiems subjektams: nacionalinėms valdžios institucijoms, nacionaliniams teismams ir fiziniams asmenims bei NVO, kurie dalyvauja ginant viešąjį interesą, taip pat „ekonominės veiklos vykdytojams, kurie taip pat yra suinteresuoti, kad teisės taikymas būtų nuspėjamas“ (A9 punktas). 8 punkte išdėstomos su šiuo tikslu susijusios aplinkybės, išvardijant problemas, kurias patiria tokie subjektai, įskaitant (sąrašas nebaigtinis) įmones, MVĮ, fizinius asmenis, NVO ir visuomenę, dėl problemų, susijusių su teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu valstybėse narėse.

2.3.

Komunikate taip pat pabrėžiama aplinkos, kaip „mūsų gyvybės palaikymo sistemos“, svarba ir nurodoma, kad jos išsaugojimas, apsauga ir gerinimas yra „bendra Europos masto vertybė“.

2.4.

Jame pateikiamas platus ES teisės kreiptis į teismą kontekstas, paminint Sutartis ir veiksmingos teisminės gynybos principą, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį ir Žmogaus teisių konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvenciją). ES ir jos 28 valstybės narės yra vienos iš 47 konvencijos šalių, kartu su kitomis Europos ir Vidurinės Azijos valstybėmis.

2.5.

2003 m. ES priėmė du pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų: vieną dėl „galimybės susipažinti su informacija apie aplinką“ (4) ir kitą dėl „visuomenės dalyvavimo“ (5). Juose buvo numatyta riboto pobūdžio teisė kreiptis į teismą pagal tam tikras nurodytas galiojančias direktyvas. 2006 m. buvo priimtas papildomas reglamentas dėl Orhuso konvencijos įgyvendinimo ES (Orhuso reglamentas (6)). Komisija pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl teisės kreiptis į teismą priėmė 2003 m. (7) Dėl skirtingo valstybių narių požiūrio ir politinės valios trūkumo jį priimti šis pasiūlymas 2014 m. buvo atšauktas (8). Tai, kad nėra direktyvos, toliau kelia problemų ir šį klausimą reikia spręsti. EESRK ragina parengti visaapimantį ir privalomą ES teisės aktą dėl teisės kreiptis į teismą.

2.6.

ES ir valstybės narės yra pasirašiusios ir ratifikavusios Orhuso konvenciją. Per pirmąjį konvencijos šalių susitikimą buvo sukurtas konvencijos nuostatų atitikties mechanizmas, įskaitant Atitikties Orhuso konvencijai komitetą. Šis komitetas tiria pranešimus apie tai, kad konvencijos šalis nesilaiko jos nuostatų, ir teikia išvadas bei rekomendacijas šiuo klausimu. Jos pristatomos šalių susitikime. Be išimties, iki 2017 m. įvykusio 6-ojo šalių susitikimo visi šalių susitikimo dalyviai visada jas patvirtindavo be jokių išlygų.

2.7.

Komunikate pripažįstama, kad kai kuriose valstybėse narėse tebėra didelių kliūčių. Kai kurios šalys užkerta kelią kreiptis į teismą beveik visiškai, kitos – apriboja šios teisės taikymo sritį, tam tikrose valstybėse problemų kelia didelės išlaidos, o dar kitose nenumatytos veiksmingos teisių gynimo priemonės. Siekiant aiškiau suprasti valstybėse narėse kylančias konkrečias problemas, reikia parengti rūpestingai atnaujinamą ir nepriklausomą bazinę ataskaitą ir kartu pabrėžti esamą geriausią praktiką.

2.8.

Komunikate išdėstomi Teisingumo Teismo sprendimai ir išaiškinimai, kurie yra privalomi esminiai reikalavimai. Ši tezė ir reikalavimas, kad neturėtų būti taikomos jokios nukrypti leidžiančios nuostatos ar grįžtama prie ankstesnės praktikos, turėtų būti aiškiai nurodomi būsimose komunikato versijose.

2.9.

Komisijos komunikatas buvo paskelbtas kaip tik tuo metu, kai intensyviai ginčijamas klausimas, ar ES kaip konvencijos šalis visapusiškai laikosi savo pačios įsipareigojimų pagal 9 straipsnį. Šis klausimas kilo Atitikties Orhuso konvencijai komitetui gavus pranešimą, kuriame tvirtinama, kad reikalavimų nesilaikoma, ir šis komitetas padarė išvadą (9), kad ES nevykdo reikalavimų dėl teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo, ir pateikė atitinkamų rekomendacijų.

2.10.

2017 m. liepos mėn. ES Taryba vieningai nusprendė pritarti šioms išvadoms, jei jose bus padaryti keli pakeitimai (tokią poziciją propagavo Komisija), ir taip pat pakartojo remianti Orhuso konvenciją (10). Siūloma šalių susitikimo sprendime dėl Atitikties Orhuso konvencijai komiteto išvadų, be kita ko, pakeisti teiginį, kad šalių susitikimas „patvirtina“ [išvadas], žodžiais, kad jis „atkreipia dėmesį į“ jas. EESRK pabrėžia prieštaravimą, kad ES bando nepatvirtinti Atitikties Orhuso konvencijai komiteto išvadų, tačiau pakartoja remianti Orhuso konvenciją. Jeigu tokio požiūrio pradės laikytis kitos konvencijos šalys, gali kilti rimta grėsmė nepriklausomam atitikties mechanizmui ir atitinkamai – konvencijos griežtumui bei veiksmingumui.

2.11.

Per 2017 m. rugsėjo mėn. įvykusį konvencijos šalių susitikimą Juodkalnijoje buvo priimtas sprendimas atidėti šalių susitikimo sprendimą dėl Atitikties Orhuso konvencijai komiteto išvadų, kad ES nesilaiko reikalavimų. Tai nuspręsta po griežtų pasisakymų išdėstant alternatyvius požiūrius ir diskusijų šalių susitikime. Kadangi šiuo klausimu nepasiekta bendro sutarimo (o šalių susitikimas visada veikė remdamasis bendru sutarimu), taip pat po koordinacinio ES valstybių narių posėdžio buvo susitarta sprendimo priėmimą atidėti iki kito šalių susitikimo 2021 m.

2.12.

EESRK pripažįsta klausimo, susijusio su neseniai pateiktomis Atitikties Orhuso konvencijai komiteto išvadomis, kad ES nesilaiko konvencijos, keblumą. EESRK primygtinai ragina ES iki kito šalių susitikimo skubiai, laiku ir konstruktyviai imtis veiksmų. Visų pirma, bus svarbu ES bendradarbiauti su aplinkos srities NVO ir plačiąja pilietine visuomene ir pirmenybę teikti plataus masto ir ryžtingam požiūriui į tai, kokiais būdais ir kuriose srityse ES gali geriau įgyvendinti konvenciją ir užtikrinti teisę kreiptis į teismą ES institucijose ir iš jų pusės. Be to, reikėtų apsvarstyti lygiagretų bei papildantį teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo ES institucijose ir iš jų pusės būdą ir susijusias rekomendacijas bei įgyvendinimo priemones.

2.13.

Komisijos aiškinamasis pranešimas buvo parengtas po ilgo ir nesėkmingo proceso siekiant ES lygmeniu patvirtinti konkrečias priemones dėl teisės kreiptis į teismą. Tai:

2.14.

Būtina parengti priemones, kuriomis būtų suderintas aplinkosaugos bylų nagrinėjimas nacionaliniuose teismuose: ES teisiniai standartai neatrodo pakankamai konkretūs. Dėl šios priežasties buvo pateikta daug prašymų Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priimti prejudicinį sprendimą. Komisijos komunikatu siekiama paaiškinti taisykles ir standartus, kylančius iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, ir atitinkamai sustiprinti teisinį tikrumą suinteresuotiesiems subjektams.

2.15.

Komisija prie teisinės analizės taip pat pridėjo savo pačios nuomonę.

2.16.

Komunikatas ir juo vykdomas aiškinamasis procesas yra glaudžiai susiję su aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra ir jais siekiama ją sustiprinti. Neseniai priimtoje nuomonėje (12) EESRK pareiškė remiantis aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros procesą ir paragino imtis ryžtingų veiksmų siekiant įgyvendinti aplinkos srities acquis, išnaudojant visą jos apimtį ir potencialą.

2.17.

Kadangi nėra direktyvos dėl teisės kreiptis į teismą, išlieka spraga pačiuose svarbiausiuose teisės aktuose, kurie padėtų išaiškinti daugelį klausimų, keliančių painiavą ir nenuoseklumą skirtingose valstybėse narėse bei su tuo susijusias problemas įmonėms ir piliečiams.

2.18.

Kai kurios valstybės narės ratifikavo Orhuso konvenciją konkrečiai nenurodydamos, kaip bus taikoma teisė kreiptis į teismą konkrečių bylų atvejais, arba jos šią teisę taiko neaiškiai ar nevisapusiškai.

3.1.

EESRK remia Orhuso konvenciją ir visapusišką jos įgyvendinimą iš ES pusės ir ES viduje. Orhuso konvencijos teisėtumo ir vientisumo požiūriu labai svarbu, kad Atitikties Orhuso konvencijai komiteto išvadoms šalys visiškai pritartų.

3.2.

EESRK pažymi, kad Orhuso konvencija yra tarptautinės teisės normų, susijusių su žmogaus teisėmis, rinkinio dalis ir ji visiškai atitinka pagrindinius ES principus, įtvirtintus tiek Sutartyse, tiek Europos žmogaus teisių chartijoje. EESRK pabrėžia, kad ES turi ginti žmogaus teises ir šioje srityje tapti pasauline lydere.

3.3.

EESRK primygtinai ragina valstybes nares sparčiau veiksmingai įgyvendinti Orhuso konvenciją ir visų pirma užtikrinti, kad atliekant peržiūrą administracinėse institucijose ir nacionaliniuose teismuose būtų garantuojama teisė kreiptis į teismą nuosekliai laikantis šios konvencijos reikalavimų ir užtikrinti esminiai tokių peržiūrų kriterijai, kaip reikalaujama konvencijos 9 straipsnio 4 dalyje. EESRK taip pat pripažįsta esminę trijų konvencijos ramsčių tarpusavio priklausomybę ir nurodo, jog jie turi būti įgyvendinami kaip papildomoji visuma, kad jie darytų realų poveikį.

3.4.

Komisijos paskelbtas dokumentas yra vertinamas teigiamai ir laikomas labai naudingu ir svarbiu komunikatu. EESRK pripažįsta, kad nuoseklus teisės kreiptis į teismą taikymas visoje ES yra esminis veiksnys siekiant sukurti vienodas rinkos sąlygas, kurios yra būtinos sėkmingam bendrosios rinkos veikimui, taip pat sėkmingam pagrindinių teisių, kurios suteikiamos pagal ES teisę, nuosekliam taikymui visoje Sąjungoje. Šis komunikatas prie to prisideda.

3.5.

EESRK teigiamai vertina šį Komisijos teiginį: „Jei galiojančių ES acquis teisinių reikalavimų nebus laikomasi, Komisija, siekdama užtikrinti, kad tų reikalavimų būtų laikomasi, taip pat toliau taikys pažeidimo nagrinėjimo procedūrą“ (A13 punktas). Šiuo atžvilgiu ES sutartyse Komisijai numatytas būtinas ir apibrėžtas vaidmuo. Veiksmingas šio vaidmens įgyvendinimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti, kad valstybės narės nuosekliai vykdytų savo įsipareigojimus ir kad nepalankioje padėtyje neatsidurtų reikalavimus vykdančios valstybės narės, taip pat kad būtų nustatytos vienodos rinkos sąlygos ir teisės.

3.6.

EESRK laikosi pozicijos, kad veiksmingai įgyvendinami aplinkos teisės aktai užtikrina aiškumą ir tikrumą rinkoms ir investuotojams, kartu sudarydamos palankesnes sąlygas darniam vystymuisi. Šio Komisijos vadovo tikslas padidinti su aplinkos teisės aktais susijusį tikrumą ir aiškumą yra vertinamas teigiamai, nepaisant jo apimties ribotumo.

3.7.

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Komisija užsakė tyrimus dėl teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais, pavyzdžiui, Jan Darpö (13) pranešimą. Šiame pranešime ir kituose nepriklausomuose vertinimuose pateikiama svarbi įgyvendinimo analizė, į kurią valstybės narės turėtų atsižvelgti.

3.8.

EESRK pripažįsta, kad konvencijos 2 straipsnyje pateikiamos sąvokos „valstybės institucija“ apibrėžtis apima „bet kokios regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kuri yra nurodyta 17 straipsnyje ir kuri yra šios Konvencijos Šalis, institucijas“. EESRK pripažįsta, kad pagal šią apibrėžtį ir pagal patį 17 straipsnį konvencija yra taikoma tokioms jos šalims kaip ES. Konvenciją yra pasirašiusi ir ratifikavusi pati ES (14). EESRK mano, kad ES konvencijos ratifikavimo dokumentas neatleidžia ES institucijų nuo prievolių, susijusių su teise kreiptis į teismą.

4.1.

Reikia parengti papildomus komunikatus ar vadovus, į kuriuos būtų įtrauktos Atitikties Orhuso konvencijai komiteto išvados ir rekomendacijos, kad būtų suteikta daugiau aiškumo ir sudarytos palankesnės sąlygos konvencijos įgyvendinimui ir taikymui. Suteikti aiškumą ir nuoseklumą labai padėtų direktyva dėl teisės kreiptis į teismą.

4.2.

Taikant nuoseklesnį požiūrį į įgyvendinimą būtų labiau suvienodintos verslo sąlygos valstybėse narėse ir skatinamas vystymasis. Šiuo metu netikrumas yra vėlavimų priežastis, sukelia papildomų išlaidų ir trukdo darniam vystymuisi.

4.3.

Reikia skubiai surengti ES masto konsultacijas, siekiant parengti ir nuolat vykdyti nepriklausomą bazinį vertinimą, kaip valstybių narių lygmeniu užtikrinama teisė kreiptis į teismą. Turėtų būti vertinamas tiek pilietinės visuomenės informuotumo lygis, tiek tai, kas vyksta teismuose ir atliekant peržiūras administracinėse institucijose. Itin svarbu nustatyti, kokių bylų imamasi nagrinėti, nesiimama nagrinėti arba trukdoma imtis nagrinėti dėl su teise kreiptis į teismą susijusių problemų. EESRK per savo organizuotos pilietinės visuomenės tinklą gali padėti pasiekti plačią auditoriją ir jis taip pat yra pasirengęs atlikti tolesnį vaidmenį skelbiant tokio vertinimo rezultatus. Pats vertinimas privalo būti nepriklausomas ir objektyvus.

4.4.

Šis bazinis vertinimas turi būti platesnis nei aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra, kurios taikymo sritis yra ribota ir kurią atliekant nedalyvauja visuomenė; taip pat platesnis nei ES teisingumo rezultatų suvestinė. Bazinis vertinimas turėtų apimti visus Orhuso konvencijos 9 straipsnio aspektus, visų pirma peržiūrų kriterijus, nurodytus konvencijos 9 straipsnio 4 dalyje, ir 9 straipsnio 5 dalyje nustatytą įpareigojimą teikti pagalbą. Šis bazinis vertinimas turėtų būti visapusiškai atnaujinamas bent kas dvejus metus.

4.5.

Komisija pripažįsta (o EESRK tam pritaria), kad pabrėžiant atskaitomybę pagal Orhuso konvenciją esminis vaidmuo tenka piliečiams ir NVO. Labai svarbu valstybių narių lygmeniu šviesti ir mokyti tiek piliečius, tiek ir teismines institucijas. Komisija:

4.6.

Didelė kliūtis teisingumui gali būti atgrasomojo poveikio turintis bylinėjimosi brangumas kai kuriose jurisdikcijose. Grėsmė, kad gali tekti padengti pernelyg dideles išlaidas, gali kliudyti pasinaudoti teise kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkos gynėjai visame pasaulyje yra persekiojami ir bauginami, ES turėtų imtis vadovaujamo vaidmens sudarant palankesnes sąlygas naudotis teise kreiptis į teismą ir itin iniciatyviai nagrinėti bylas, kuriose pasitelkiamas bauginimas, įskaitant tas, kuriose kliūtis kelia su išlaidomis susiję klausimai.

4.7.

Reikia sukurti mechanizmą, pagal kurį Atitikties Orhuso konvencijai komiteto išvados galėtų papildyti valstybėms narėms skirtą komunikatą ir suteikti daugiau aiškumo dėl įsipareigojimų.

4.8.

Šį aiškinamąjį pranešimą reikės reguliariai peržiūrėti ir nuolat atnaujinti, laiku atnaujinant turinį ir pateikiant naują informaciją tikslinei auditorijai. Planų efektyvumui paremti reikia skirti pakankamai išteklių ir finansinių lėšų tiek valstybių narių lygmeniu, tiek iš Komisijos pusės.

4.9.

Atsižvelgdama į prašymų priimti prejudicinį sprendimą (15) svarbą užtikrinant ES teisės aktų įgyvendinimo nuoseklumą šioje srityje, Komisija turėtų atlikti visapusišką tyrimą ir pateikti ataskaitą dėl šios nuostatos taikymo ir laikymosi visose valstybėse narėse ir išnagrinėti bei šalinti visas bet kokio pobūdžio kliūtis jos taikymui.