2.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/176

Pranešėjas

Brian CURTIS

1.1.

Norint užtikrinti sklandų ir veiksmingą pilietinės visuomenės veikimą ES, būtina skaitmeninė ekonomika, ypač su ja susijusi ir ją remianti viešųjų paslaugų sistema. Komitetas palankiai vertina Europos Komisijos daromą nuolatinę pažangą ir teikiamą paramą toliau vystant Europos sąveikumo sistemą.

1.2.

Komunikate atkreipiamas dėmesys į tolesnę pažangą, susijusią su patariamąja ir sanglaudos funkcija, kurią atlieka Informatikos GD skatindamas sklandžią valstybių narių ir jų viešojo administravimo institucijų sąveiką visais lygmenimis.

1.3.

Vis dėlto Komitetas pažymi, kad skirtingose valstybėse narėse ir valstybių narių viduje smarkiai skiriasi sąveikumo pajėgumai. Pagal dabartinį bendrą susitarimą vis dar neįtrauktas reguliavimas ar privalomos valdymo procedūros, tačiau dėl to valstybėms narėms tenka didesnė atsakomybė visais įmanomais būdais savanoriškai dalyvauti laikantis Europos sąveikumo sistemos ir jos įgyvendinimo programų principų. Saugumas ir privatumas tebėra vieni iš 12 Europos sąveikumo sistemos principų ir EESRK teigiamai vertina tai, kad šie principai išsamiai išdėstyti ir dėl jų sąveikumo įgyvendinimo plane pateiktos dvi aiškios rekomendacijos. Europos sąveikumo sistemos pobūdis valstybėms narėms suteikia plačias galimybes naudotis savo subsidiarumo teisėmis, tačiau nekyla abejonių, kad visuomenės nerimas dėl asmens duomenų nuosavybės, naudojimo ir saugumo yra plačiai paplitęs, o bendros svarbos klausimai būdingi visai Europai. Tokie klausimai susiję su ES Sutartyse įtvirtintomis pagrindinėmis teisėmis.

1.4.

EESRK palankiai vertintų visapusišką valstybių narių ir Europos Sąjungos institucijų dalyvavimą įgyvendinant Europos sąveikumo sistemą.

1.5.

Nors kibernetinis saugumas nepatenka į šio komunikato kompetencijos sritį, akivaizdu, kad kitomis ES teisinėmis priemonėmis reikia užtikrinti, kad didesnis sąveikumas ir galimybė visuomenei susipažinti su informacija nereikštų didesnio pažeidžiamumo didėjančiai kibernetinės atakos grėsmei.

1.6.

Kitas bendros svarbos klausimas – kaip padėti tiems, kurie dėl įvairių priežasčių negali dalyvauti sparčiai besiplečiančiame ir besiskverbiančiame skaitmeninių paslaugų pasaulyje. EESRK ragina valstybes nares taikyti Europos sąveikumo sistemos rekomendacijas dėl orientavimosi į paslaugų gavėją, ypač rekomendaciją dėl daugiakanalio, tiek fizinio, tiek skaitmeninio, skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimo.

1.7.

EESRK šiek tiek nerimauja, kad šiais veiksmais nenustatyti tikslai ir panašu, kad valstybės narės ir Komisija yra bendrai už juos atsakingos. Aiškesnė atsakomybė ir nurodyti prioritetai padėtų skirstant išteklius.

1.8.

Reikia daugiau aiškumo, kaip būtų galima patenkinti reikalavimą dėmesį sutelkti į įmonių ir piliečių poreikius (į paslaugos gavėją orientuotos paslaugos).

1.9.

Komitetas rekomenduoja vertinant Europos sąveikumo sistemos įgyvendinimo lygį teikti pirmenybę į Komisijos priimto pasiūlymo COM(2017) 256 II priedą įtrauktiems piliečių ir verslo įvykiams ir susijusioms procedūroms.

1.10.

Komitetas pažymi, kad aktyvi Nacionalinių sąveikumo sistemų stebėjimo centro (angl. National Interoperability Framework, NIFO) veikla suteikia tvirtą pagrindą būsimoms rekomendacijoms. Šiuo pagrindu po dvejų trejų metų būtų galima sukurti teisinę priemonę dar neišspręstiems klausimais spręsti.

2.1.

Bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas – vienas iš 10-ies Europos Komisijos politinių prioritetų, kuris per metus galėtų prisidėti prie Europos ekonomikos, darbo vietų kūrimo ir viešųjų paslaugų keitimo 415 mlrd. EUR. Bendrojoje skaitmeninėje rinkoje labai reikalingas skaitmeninis viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimas. Viešajame sektoriuje dirba daugiau kaip 25 % visų darbuotojų, o jame vykstantys viešieji pirkimai sudaro penktadalį ES BVP. Dėl didėjančio studentų mainų, turizmo, migracijos, tarpvalstybinio verslo plėtojimo ir prekybos internetu masto daugelyje sričių stiprėja sąveikumo poreikis.

2.2.

Europos sąveikumo sistema pirmą kartą priimta 2010 m. Ja viešojo administravimo institucijoms pateiktos konkrečios gairės, kaip sukurti sąveikias viešąsias paslaugas, remiantis pagrindiniais sąveikumo principais ir koncepciniais modeliais pagrįstomis rekomendacijomis.

2.3.

Pagrindinės priemonės, kuriomis įgyvendinama 2010 m. Europos sąveikumo sistema, yra Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA) programa (2010–2015 m.) ir ją pakeitusi ISA2 programa (2016–2020 m.).

2.4.

Nuo 2010 m. viešajam sektoriui įtaką daranti Europos politika ir iniciatyvos buvo išplėtotos, pvz., peržiūrėtos direktyvos dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo, Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų (angl. eIDAS) reglamento (1) ir 2016–2020 m. e. valdžios veiksmų plano atveju, arba yra rengiamos, pvz., bendrųjų skaitmeninių vartų ir laisvo tarptautinio (ne asmens) duomenų judėjimo atveju.

2.5.

Informacinės technologijos – tai sparčiai besivystanti atvirųjų duomenų ir debesijos kompiuterijos sritis.

2.6.

Dėl su pirmiau minėta politika ir technologija susijusių aspektų ir poreikio peržiūrėti Europos sąveikumo sistemos efektyvumą 2016 m. surengtos konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais, kuriose buvo analizuojami suinteresuotųjų subjektų poreikiai ir problemos, susiję su sąveikumu ir Europos sąveikumo sistemos įgyvendinimu, nustatytas numatomų peržiūrų poveikis ir surinkta grįžtamoji informacija apie pridėtinę vertę.

2.7.

Dėl to naujoje sistemoje atkreiptas didesnis dėmesys į tai, kaip sąveikumo principai ir modeliai turėtų būti taikomi praktikoje, ir išaiškinta Europos sąveikumo sistemos svarba susiejant nacionalines ir konkrečioms sritims pritaikytas sistemas. Rekomendacijų skaičius padidintas nuo 25 iki 47, nes atnaujintos ir naujai priimtos sąveikumo rekomendacijos tapo konkretesnės, kad būtų paprasčiau jas įgyvendinti, didesnį dėmesį skiriant atvirumui ir informacijos valdymui, duomenų perkeliamumui, sąveikumo valdymui ir integruotų paslaugų teikimui.

3.1.

Šiame komunikate pateikiama iki šiol pasiektos pažangos ir ateities prioritetų bendra apžvalga, peržiūra ir analizė. Komunikato I priede penkiose prioritetinėse srityse numatyti 22 veiksmai. Tai įtvirtinta II priede, kuriame išdėstyti naujos Europos sąveikumo sistemos principai ir informacija apie 47 rekomendacijas. Taip Europos viešojo administravimo institucijoms, prisijungus prie Europos sąveikumo sistemos bendrosios sistemos, pagrįstos Europos sąveikumo sistemos koncepciniu modeliu, siekiama teikti sklandžias paslaugas ir duomenų srautus.

3.2.

Kad žmonės galėtų laisvai dirbti ir persikelti, o įmonės naudotis nevaržomos prekybos ir kapitalo judėjimo nauda visose valstybėse narėse, būtina įgyvendinti veiksmingas skaitmenines viešąsias paslaugas. Valstybės narės modernizuoja savo viešojo administravimo institucijas įvesdamos plataus masto skaitmeninimą, tačiau tam, kad būtų išvengta pavojaus sukurti izoliuotą skaitmeninę aplinką ir atitinkamai elektronines kliūtis keturioms laisvėms, būtinas sąveikumas.

3.3.

Pagal šią sistemą numatyta, kad norint pasiekti tinkamą sąveikumą, reikia panaikinti dabartines ir galimas kliūtis, susijusias su teisiniais klausimais, organizaciniais aspektais, duomenimis ir (arba) semantinėmis problemomis ir techniniais uždaviniais. Įgyvendinant ir peržiūrint ISA ir ISA2 programas jau pasiekta didelė pažanga šių aspektų nustatymo ir nagrinėjimo srityje, tačiau dar daug reikia nuveikti.

3.4.

Remiantis naujausiais turimais duomenimis, įvertinta, kad nacionalinės sąveikumo sistemos 76 % suderintos su Europos sąveikumo sistema, tačiau nacionalinių sąveikumo sistemų įgyvendinimo vykdant konkrečius nacionalinius projektus lygis 2016 m. (2) buvo 56 % – tai rodo, kad vis dar esama su dabartinių rekomendacijų praktiniu įgyvendinimu susijusių sunkumų. Todėl akivaizdu, kad reikia papildomų konkrečių gairių, ir jos išdėstytos II priede.

3.5.

12 principų išliko beveik tokie patys kaip ankstesnėje Europos sąveikumo sistemoje, tačiau jie atspindi naujausius politikos pokyčius ir technikos raidą. Šie principai suskirstyti į keturias kategorijas:

3.6.

Komunikate viešojo administravimo institucijos raginamos pagerinti nacionalinį su sąveikumu susijusios veiklos valdymą, naudoti valdymo modelius, kad būtų plėtojamos geresnės skaitmeninės viešosios paslaugos, ir įtraukti piliečių ir įmonių iš kitų ES valstybių narių poreikius, valdyti jiems priklausančius duomenis, pateiktus bendrais semantiniais ir sintaksiniais formatais, kad būtų paprasčiau juos skelbti portaluose ir juos kaupti, pakartotinai naudoti ir jais dalytis.

3.7.

Komunikate pateikiamas bendras Europos sąveikumo sistemos koncepcinis modelis, pagrįstas sąveikumo modelio ir integruotų viešųjų paslaugų modelio sinteze. Tai taikytina visoms skaitmeninėms viešosioms paslaugoms, ypatingą dėmesį skiriant valdymo aspektams. 47 konkrečios rekomendacijos atspindi tiek principų, tiek modelių egzegezę. Pateikiamame sąveikumo užtikrinimo veiksmų plane pateikiami papildomi konkretūs pasiūlymai dėl įgyvendinimo. Taip koncepciniam modeliui suteikiama daugiau aiškumo, taip pat sprendžiami konkretūs 2016 m. konsultacijose iškelti veikimo klausimai.

3.8.

Pavyzdžiui, dėl bendros senųjų sistemų, skirtų vietos ir su konkrečiomis sritimis susijusiems klausimams spręsti, problemos sukurtos smulkios IRT „salos“. Viena iš su tuo susijusių rekomendacijų yra ši: „kai įmanoma, naudoti atviras specifikacijas, kad kuriant Europos viešąsias paslaugas būtų užtikrintas techninis sąveikumas“ (33 rekomendacija). Šiame veiksmų plane tam pritariama detaliai parengiant septynias veiksmų sritis (12–18), kuriose siūloma imtis konkrečių priemonių.

4.1.

Komitetas palankiai vertina tolesnį Europos sąveikumo sistemos plėtojimą ir pažymi, kad 2017 m. spalio mėn., pirmininkaujant Estijai, gali būti pateikta ministrų deklaracija dėl e. valdžios, kurioje, be kita ko, bus įsipareigota įgyvendinti Europos sąveikumo sistemą. EESRK pripažįsta skaitmeninės ekonomikos svarbą ES pilietinei visuomenei ir per pastaruosius metus paskelbtose savo nuomonėse pateikė konstruktyvų požiūrį į skaitmeninę darbotvarkę ir ją pakeisiančią bendrosios skaitmeninės rinkos programą (3).

4.2.

Paskutinį dešimtmetį e. valdžios veiksmų planai (4) buvo veiksmingos politinės priemonės skatinant viešojo administravimo institucijų modernizavimą visoje ES. Jais remiamas valstybių narių ir Komisijos koordinavimas ir bendradarbiavimas ir jie paskatino imtis bendrų veiksmų dėl e. valdžios, kurios pagrindinė dalis yra Europos sąveikumo sistema.

4.3.

Naujos Europos sąveikumo sistemos įgyvendinimo strategija atspindi daugelį ankstesnėse Komiteto nuomonėse pateiktų rekomendacijų ir joje pabrėžiama, kad viešojo administravimo institucijos visoje ES turi imtis skubių ir suderintų veiksmų. Iš esmės jau išsklaidytos tam tikros ankstesnės valstybių narių abejonės dėl Europos sąveikumo sistemos, ir nors vis dar yra ką nuveikti, didžiausi su įgyvendinimu susiję sunkumai kyla dėl išteklių ir palikimo, o ne dėl esminių klausimų.

4.4.

Ankstesnėje mūsų nuomonėje „Sąveika kaip viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė“ (5) pažymėta, kad piliečiai turi vis daugiau informacijos apie tai, kad viešojo administravimo institucijos renka ir naudoja jų asmens duomenis, arba apie plačiau renkamus duomenis ir yra dėl to susirūpinę. Jie taip pat supranta, kad didesnis sąveikumas daro poveikį tam, kaip gali būti dalijamasi ir naudojamasi duomenimis. Dabar turima dar daugiau informacijos, todėl džiugina tai, kad atsižvelgta į saugumo ir privatumo klausimus ir pateiktos rekomendacijos (Nr. 46–47) teikti pirmenybę veiksmams šioje srityje.

4.5.

Tokioje sparčiai kintančioje srityje kaip IRT technikos ir rinkos raida spartesnė už politinius sprendimus, teisinius ir reguliavimo įgaliojimus ir stebėsenos pajėgumus. Todėl Komitetas visiškai pritaria šiame pasiūlyme Komisijos pateiktam reguliarių peržiūrų ir prisitaikymo metodui. Nacionalinių sąveikumo sistemų stebėjimo centras susijusiems suinteresuotiesiems subjektams teikia labai svarbią paslaugą šioje srityje. Jis padeda koncepcines ir teisės sistemas papildyti įvairia praktine ir technine informacija. Pavyzdžiui, 32-ose neseniai atnaujintose internetinėse informacijos suvestinėse apibendrinta naujausia informacija apie dalyvaujančių šalių nacionalinio sąveikumo padėtį (6).

5.1.

Europos sąveikumo sistemoje nustatytas viešųjų paslaugų koncepcinis modelis apima integruotų viešųjų paslaugų kūrimą, planavimą, plėtojimą, teikimą ir paramą visais valdžios sektoriaus lygmenimis – nuo vietos iki ES. Čia išdėstytais principais vadovaujamasi priimant sprendimus dėl sąveikios Europos valstybės tarnybos, galinčios imtis praktinių priemonių, pvz., įvairių į sąveikumo veiksmų planą įtrauktų veiksmų, įsteigimo. Vis dėlto šiais 22 veiksmais nenustatyti tikslai ir panašu, kad valstybės narės ir Komisija yra bendrai už juos atsakingos. Tai nėra būdas imtis ryžtingų veiksmų ir reikalingas didesnis aiškumas šioje srityje. Taip pat nurodant, kurios rekomendacijos turėtų būti įgyvendinamos pirmiausia, gali padėti nuspręsti, kaip naudoti išteklius, ypač turint omenyje, kad tokie ištekliai gali būti riboti.

5.2.

Komunikate ir jo papildančiuose dokumentuose atkreipiamas dėmesys į reikalavimą teikti į naudotoją orientuotas paslaugas, tačiau reikėtų aiškiau nurodyti, kaip tai pasiekti. Siūloma, kad į ISA2 programą būtų įtrauktas atitinkamas veiksmas, pavyzdžiui, parengiant sistemą ir gaires, kaip praktiškai įgyvendinti orientavimą į naudotoją.

5.3.

Į Europos sąveikumo sistemos taikymo sritį įtraukta viešųjų paslaugų apibrėžtis. Tai – beveik visų rūšių tarpvalstybinės viešosios paslaugos, dėl kurių Nacionalinių sąveikumo sistemų stebėjimo centrui gali būti sudėtinga tiksliai įvertinti ir stebėti Europos sąveikumo sistemos įgyvendinimą. Komitetas rekomenduoja vertinant Europos sąveikumo sistemos įgyvendinimo lygį teikti pirmenybę į Komisijos priimto pasiūlymo COM(2017) 256 II priedą įtrauktiems piliečių ir verslo įvykiams ir susijusioms procedūroms.

5.4.

Iki šiol šioje srityje subsidiarumo principas taikytas palyginti veiksmingai. Šis komunikatas – dar vienas sąveikumo skatinimo žingsnis, tačiau dar yra ką nuveikti. Komitetas nurodo, kad aktyvus Nacionalinių sąveikumo sistemų stebėjimo centro atliekamas darbas yra patikimas būsimų rekomendacijų pagrindas ir po dvejų–trejų metų taps įstatymo lydimuoju teisės akto, kuriuo galėtų būti išspręsti likę klausimai, pagrindu.