2.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/44

Pranešėja:

Brenda KING

Bendrapranešėjis:

Lutz RIBBE

1.1.

Kaip ir visi kiti pasaulio regionai, Europa susiduria su trimis didelėmis problemomis: 1) Žemės gamtos išteklių išeikvojimas, įskaitant klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą, 2) socialinė nelygybė, įskaitant jaunimo nedarbą ir apleistus žmones, gyvenančius regionuose, kurių pramonės sektoriai nyksta, ir 3) prarandamas visuomenės pasitikėjimas Vyriausybėmis, politiniu elitu, ES bei jos valdymo struktūromis, taip pat kitomis institucijomis.

1.2.

Šias tris pagrindines problemas reikia vertinti skaitmeninimo (didžiosios tendencijos) ir globalizacijos kontekste, nes visa tai daro didelį poveikį Europos darbo rinkoms ir šis poveikis ateityje dar labiau stiprės. Skaitmeninimas visų pirma gali arba padėti išspręsti šias tris problemas, arba jas paaštrinti. Būsimas teigiamas arba neigiamas skaitmeninimo poveikis priklausys nuo jo politinio valdymo.

1.3.

Remdamasis nuodugnia šių trijų didelių problemų ir skaitmeninimo sąvokos analize, EESRK ragina Komisiją parengti ilgalaikę strategiją dėl darnaus vystymosi Europoje, siekiant skatinti jos ekonomiką stiprinančias priemones, kad būtų gauta socialinės ir aplinkosauginės naudos. Šios nuomonės tikslas – išdėstyti klausimus ir pasiūlymus, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant ilgalaikę strategiją.

Kai kurie žmonės priešinasi pokyčiams. Vykstant nuolatinei technologinei pažangai, kai kurie asmenys yra asmeniškai suinteresuoti išsaugoti status quo. Kiti, bandydami prisitaikyti prie nuolat kintančios visuomenės, nesijaučia saugūs. Dar kitų nuomone, pokyčiai nepakankamai spartūs (pvz., taip mano žaliosios energijos propaguotojai). Politikos formuotojai turėtų atsižvelgti į šiuos nuogąstavimus ir tiesiogiai spręsti problemą, užuot laikęsi status quo. Pirmasis žingsnis būtų pradėti atviras diskusijas šiais klausimais ir stiprinti dalyvaujamąją demokratiją, įskaitant Europos piliečių iniciatyvą.

1.4.

Daugiau nebegalima „sėdėti rankas sudėjus“. Reikia politinės valios siekiant nukreipti pokyčius teisinga linkme. Reikia sustiprinti ekonominio vystymosi, aplinkos apsaugos ir socialinės politikos tarpusavio sąsajas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) mano, kad įgyvendinus ir pasiekus darnaus vystymosi tikslus (DVT), kartu su Paryžiaus susitarimu, ir užtikrinus tinkamai valdomą perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir skaitmeninės ekonomikos bus išspręstos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria Europa, ir ji taps šios naujos pramonės revoliucijos laimėtoja. Rekomenduojame Komisijai skubiai parengti politiką, išdėstytą dokumente „Tolesni žingsniai“ (Komisijos tarnybų darbinis dokumentas) (1), ir skirti daugiau dėmesio visiškam DVT ir Paryžiaus susitarimo integravimui į Europos politikos sistemą ir dabartinius Komisijos prioritetus, siekiant sukurti teisingos ir konkurencingos Europos viziją iki 2050 m.

1.5.

Poreikis užtikrinti tvirtą politinį indėlį neturi būti klaidingai suprastas. Nors tinkama reglamentavimo sistema yra būtina siekiant nustatyti pertvarkos matmenis, Europai reikia darbotvarkės, kuri daro poveikį visai visuomenei siekiant: padaryti globalizaciją teisingą, didinti konkurencingumą ir padaryti Europą lydere naujų technologijų srityje, nuošalyje nepalikti nė vieno žmogaus, panaikinti skurdą ir sukurti aplinką, kurioje būtų atkurtas žmonių pasitikėjimas politinėmis sistemomis ir daugiašalio valdymo formomis (2). Politikos metodai turi ne tik formuoti įvairias politikos sritis, bet ir siekti suaktyvinti didžiulį pilietinės visuomenės potencialą. Socialinis verslumas, piliečių iniciatyvos ir bendruomeninis darbas – tai tik keli pavyzdžiai, kaip pasiekti darnų vystymąsi pagal principą „iš apačios į viršų“, visų pirma užtikrinant būtiną perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų arba žiedinės ekonomikos. Decentralizuotos atsinaujinančiųjų išteklių energijos atvejis šiuo atžvilgiu yra geriausias lyginamasis kriterijus.

1.6.

Artimiausiu metu Komisija ir EESRK turėtų toliau kartu dirbti strategiškai svarbiose politikos srityse, kurios nagrinėjamos šioje nuomonėje, pavyzdžiui:

1.7.

Šiam politikos priemonių deriniui sukurti reikia išsamios ir nuoseklios strategijos. Remiantis EESRK rekomendacijomis, tokia strategija turi būti orientuota į ilgalaikę perspektyvą, taip pat būti aiški, horizontaliai ir vertikaliai integruota, valdoma ir dalyvaujamojo pobūdžio. Todėl EESRK mano, kad itin svarbu užtikrinti, kad pertvarka 2050 m. perspektyvoje būtų planuojama ir vykdoma visapusiškai įtraukiant pilietinės visuomenės atstovus. Siekdama stiprinti dalyvaujamąją demokratiją, Komisija turėtų apsvarstyti savo teisę turėti teisės aktų leidimo monopolį.

(1)

Kaip elgtis atsižvelgiant į ribotas planetos galimybes ir bendrą ekologinį iššūkį, įskaitant klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą?

(2)

Kaip šalinti globalizuotame pasaulyje didėjančią socialinę nelygybę?

(3)

Galiausiai, kaip užtikrinti, kad nemažėtų visuomenės parama Vyriausybėms ir institucijoms?

3.1.1.

Platformų ekonomika, dirbtinis intelektas, robotika ir daiktų internetas – šiose srityse vis sparčiau vyksta plataus masto pasauliniai pokyčiai ir anksčiau ar vėliau jų poveikis bus jaučiamas visose ekonomikos ir visuomenės gyvenimo srityse. Skaitmeninėmis technologijomis pradeda naudotis vis didesnė visuomenės dalis, tačiau kai kurioms gyventojų grupėms šios itin galingos skaitmeninės priemonės vis dar gali būti neprieinamos.

3.1.2.

Skaitmeninių technologijų sujungimas su nanotechnologija, biotechnologija, medžiagų mokslu, atsinaujinančiosios energijos gamyba ir kaupimu bei kvantine kompiuterija turi potencialo sukelti naują pramonės revoliuciją (4). Kad Europa pradėtų pirmauti naujoje pasaulinėje technologinėje ir ekonominėje konkurencinėje kovoje, reikia itin didelio masto investicijų ir naujų iniciatyvų.

3.1.3.

Skaitmeninimas teikia didelę naudą. Jis skatina naujų vartotojams naudingų gaminių ir paslaugų kūrimą. Skaitmeninimas gali padėti pasiekti tam tikrus darnaus vystymosi tikslus (DVT) didinant visuotinį pajamų dydį, gerinant žmonių gyvenimo kokybę, kuriant galimybes taikyti įtraukesnius demokratinius modelius ir didinant kokybiškų darbo vietų skaičių, taip pat bendrą ES konkurencingumą – kaip įvyko ir per praėjusias pramonės revoliucijas. Esama ir grėsmių – tyrimai rodo, kad skaitmeninimas gali sunaikinti daug daugiau darbo vietų nei jų sukurti.

3.1.4.

Skaitmeninės technologijos gerokai suartins gamybą ir vartojimą ir taip bus kuo labiau sumažinta perteklinė gamyba. Tai gali sumažinti ES aplinkosauginį pėdsaką. Tiesioginė prekyba ekonominėmis prekėmis vykdant tarpusavio sandorius arba pasitelkiant bendro vartojimo ekonomiką gali sumažinti išteklių naudojimą. Pavyzdžiui, skaitmeninėmis technologijomis remiamas bendrų transporto paslaugų ir autonominių transporto priemonių paplitimas, dėl kurio gali padidėti mūsų judumo sistemų aplinkosauginis tvarumas.

3.1.5.

Vis dėlto skaitmeninimas nėra tvarus per se. Esama kliūčių patekti į rinką ir kurti rinkos ekonomiją, kurios gali neleisti piliečiams pasinaudoti visomis jo galimybėmis. Skaitmeninimas gali padidinti nelygybę, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis gali sutrikdyti darbo rinkas ir yra linkęs sukelti poliarizaciją, nes daug žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbo vietų gali būtų automatizuotos. Robotizavimas ir platformų ekonomika gali kelti didelę grėsmę daugeliui Europos darbo vietų ir dėl jų kyla nauji pavojai, nes dauguma susijusių technologijų veikia remdamosi duomenimis, ypač asmens duomenimis.

3.1.6.

Naujos galimybės kurti gerovę dažnai yra naudingos tik tam tikrai žmonių kategorijai, t. y. išsilavinusiems žmonėms, turintiems gerus socialinius įgūdžius ir gebantiems prisiimti didelę riziką. Pagrindiniai skaitmeninių inovacijų naudos gavėjai daugiausia yra intelektinio, finansinio ir fizinio kapitalo teikėjai: novatoriai, akcininkai, investuotojai ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Nuogąstaujama, kad skaitmeninės technologijos taps viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių nekis ar net mažės pajamos.

3.1.7.

Norint pasinaudoti skaitmeninimo galimybėmis reikia aktyvios ir visa apimančios politikos, atsižvelgiant į tris pagrindines problemas, aprašytas pirmiau. Be to, privaloma stebėti ir valdyti skaitmeninimo keliamus pavojus. EESRK turėtų toliau aktyviai dirbti šiais klausimais.

3.2.1.

Europa, kuri yra pasiryžusi prisidėti prie pasaulinės kovos su klimato kaita (pagal Paryžiaus susitarimą) ir užtikrinti gamtos išteklių apsaugą, turi skubiai iš esmės sumažinti savo ekonomikos aplinkosauginį pėdsaką. Ekologinė krizė jau prasidėjo. Pasaulio mastu gyventojų skaičiaus didėjimas, ilgalaikis ekonomikos augimas, pagrįstas iškastiniu kuru, ir netvarus išteklių ir žemės naudojimas daro vis didesnį spaudimą aplinkai. Svarbus iššūkis, kuris taip pat atsispindi darnaus vystymosi tiksluose – užtikrinti, kad ekonominė plėtra ir augimas derėtų su ribotomis planetos galimybėmis, susijusiomis tiek su klimato apsauga, išteklių naudojimu ir valdymu, oro ir vandens kokybe, tiek su sausumos ir jūrų biologinės įvairovės išsaugojimu.

3.2.2.

Siekiant labai sumažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro būtina skubiai pertvarkyti daugelį ekonomikos sektorių. Tokiam perėjimui nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių reikalingas didesnis energetikos sektoriaus lankstumas ir praktinė patirtis. Svarbią ir tvarią ES energetikos politikos dalį (5) taip pat turėtų sudaryti bendras energiją gaminančių vartotojų (6) energijos išteklių vystymas. Transporto sistemose, pasitelkiant elektrifikaciją ir dalijimąsi automobiliu, reikia įgyvendinti struktūrinius pokyčius. Reikia atnaujinti būsto sektorių ir infrastruktūrą. Pažangi bioekonomika gali būti svarbus veiksnys, skatinantis ekologiškesnę ekonomiką.

3.2.3.

Europai reikia nuo dabartinio linijinio „imti, gaminti, vartoti ir išmesti“ ekonomikos modelio pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio, kuris yra atkuriamojo pobūdžio ir kiek įmanoma remiasi atsinaujinančiaisiais gamtos ištekliais ir pagal kurį ekonomikoje kuo ilgiau išsaugoma gaminių, medžiagų ir išteklių vertė. Tokiomis aplinkybėmis skaitmeninimas gali būti labai svarbus (žr. 3.1.4 punktą).

3.2.4.

Perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, žiedinės ir aplinką tausojančios ekonomikos – tai galimybė ES padidinti savo konkurencingumą ir atsparumą. Dėl šio perėjimo gali pagerėti ES piliečių gyvenimo kokybė ir gerovė. Juo taip pat mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro ir svarbiausių žaliavų importo ir nustatomas stabilus ekonominio klestėjimo pagrindas.

3.2.5.

Tačiau, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir ekologinė pertvarka kels tam tikrų socialinių problemų (7), nes sumažės darbo vietų tuose pramonės sektoriuose, kurių ekologinis pėdsakas yra didelis. Reikia pripažinti, kad kyla strateginis politinis uždavinys – išnaudoti visą priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir ekologinės pertvarkos turimą potencialą kurti naujas darbo vietas ir gerinti socialinę apsaugą, kad galutinis rezultatas būtų kiek įmanoma pozityvesnis.

3.2.6.

Perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos skatina pagal principą „iš apačios į viršų“ piliečių, vietos valdžios institucijų ir vartotojų vykdomos iniciatyvos, susijusios su energetika ar maistu. Tačiau užuot skatinus atitinkamas iniciatyvas ir visoje Europoje didinus kritinę masę, taip pasiekiant teigiamų rezultatų darbo rinkose ir socialinės apsaugos srityje, tolesnę pažangą dažnai varžo administracinė ir reguliavimo sistema. Trūksta supratimo, kad pagal principą „iš apačios į viršų“ vykdomos iniciatyvos gali būti galinga priemonė, padėsianti įveikti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir ekologinės pertvarkos keliamas socialines problemas. Siekiant atskleisti šį potencialą reikia pašalinti struktūrines kliūtis, kurios neleidžia išteklių stokojantiems žmonėms gauti jiems reikalingų išteklių (ypač kapitalo ir susijusios informacijos).

3.3.1.

Nors globalizacija ir technologinė pažanga gerokai padidino pasaulinę prekybą ir pasaulinį turtą, globalizacijos ir technologinės pažangos kombinacija taip pat prisidėjo prie socialinės (ir ekologinės) nelygybės didėjimo. Pasak „Oxfam“, tik aštuoni asmenys (visi jie – vyrai) turi tiek pat nuosavo turto, kiek pusė skurdžiausių pasaulio gyventojų.

3.3.2.

Europoje esanti nelygybė dar labiau didėja. Remiantis naujausiu EBPO tyrimu, Europoje pajamų nelygybė yra didžiausia nei bet kada anksčiau. 1980 m. 10 % turtingiausių gyventojų vidutinės pajamos buvo septynis kartus didesnės nei 10 % neturtingiausių gyventojų. Šiuo metu jos yra didesnės 9,5 karto. Dar didesnė turtinė nelygybė: 10 % turtingiausių namų ūkių turi 50 % viso turto, o 40 % skurdžiausių namų ūkių nuosavybei jo priklauso šiek tiek daugiau nei 3 % (8)

3.3.3.

Viena iš priežasčių, dėl kurios didėja nelygybė Europoje – tai augimo atsiejimas nuo grynųjų pajamų. Nors 2008–2015 m. laikotarpiu euro zonos BVP išaugo daugiau nei 16 % (o ES 28 – daugiau kaip 17 %), namų ūkių disponuojamosios pajamos patyrė sąstingį ir ES 28 padidėjo tik 2 %

3.3.4.

24 EBPO šalyse nuo 1995 m. našumas padidėjo 27 %, o vidutinis darbo užmokestis atsiliko ir išaugo tik 22 % Dar blogiau, mažesnį grynąjį darbo užmokestį gaunančios visuomenės grupės darbo pajamos didėjo gerokai mažiau. Tokia darbo užmokesčio nelygybė per pastaruosius 20 metų paaštrėjo visose Europos šalyse, išskyrus Ispaniją. Ši tendencija pati ryškiausia Vengrijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Jungtinėje Karalystėje (9).

3.3.5.

Kyla pavojus, kad šis atotrūkis didės keičiantis darbo pobūdžiui. Pavyzdžiui, robotikos pagrindu vykdant sudėtingų pramonės procesų automatizavimą reikės mažiau vidutinės kvalifikacijos darbuotojų ir netgi aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie šiuo metu atlieka tokias sudėtingas funkcijas. Tai taip pat gali prisidėti prie tolesnės darbo rinkos poliarizacijos, nes naujos darbo vietos bus sukurtos arba (dar) aukštesnės kvalifikacijos kategorijoje (tokių produktų ir paslaugų kūrimas ir techninė priežiūra), arba labiau į paslaugas orientuotoje žemos kvalifikacijos kategorijoje. Remiantis EBPO, kyla pavojus, kad 9 % darbo vietų bus automatizuotos, o dar 25 % darbo vietų funkcijos iš esmės pasikeis.

3.3.6.

Vyriausybių atsakas į skaitmeninimo poveikį paprastai yra reakcinis, o ne iniciatyvus, ir juo iš esmės siekiama sušvelninti šalutinį poveikį, užuot siekus pasinaudoti skaitmeninimo galimybėmis. Vyriausybių sprendimais reikia labiau atsižvelgti į darbuotojų atstovavimą ir dalyvavimą, kaip į svarbų investavimo į žmogiškąjį kapitalą aspektą besikeičiančioje darbo rinkoje. EESRK galėtų toliau nuodugniai tirti skaitmeninimo poveikį darbo pobūdžiui.

3.4.1.

Nelygybės didėjimas, kurį tik iš dalies sukelia globalizacija ir technologinė pažanga, prisidėjo prie prarandamo pasitikėjimo Vyriausybėmis, politiniu elitu, tarptautinėmis organizacijomis, institucijomis ir pasauliniu valdymu. Be to, ji kursto populistinius judėjimus ir mažina tradicinių politinių partijų įtaką. Itin didelį nerimą kelia jaunimo neaktyvumas (jau nekalbant apie prieš sistemą nukreiptą balsavimą): tik 63 % 15–30 m. amžiaus europiečių balsavo 2015 m. rinkimuose (10).

3.4.2.

Daugelis Europos piliečių jaučiasi atskirti nuo politinių sprendimų priėmimo nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Jie mano, kad tradiciniai demokratiniai procesai nesuteikia jiems galimybės daryti įtaką esminiams sprendimams. Įtraukus demokratinis modelis, galintis padėti įveikti nepasitikėjimą, yra daugiašalis suinteresuotųjų subjektų įtraukimas (pvz., pagal JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.).

3.4.3.

Pertvarka siekiant tvarumo negali ir neturi būti primesta „iš viršaus“: ji bus sėkminga tik tuo atveju, jeigu bus pagrįsta didele daugumos įmonių, vietos ir regioninės valdžios institucijų, darbuotojų ir piliečių parama ir aktyviu dalyvavimu. Privaloma bendradarbiauti pagal principus „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“. Rengiant darbotvarkę iki 2030 m. buvo pasitelktos daugiašalės suinteresuotųjų subjektų grupės ir jos taip pat kuriamos klimato politikos veiksmų srityje (11). Tokios grupės gali būti įtraukaus demokratinio valdymo modelio, kurį būtų galima taikyti įvairiuose politikos sektoriuose ir kuriuo būtų supaprastinta transformacija ir inovacijos, projektas.

3.4.4.

Jaunesnė karta visų pirma reikalauja netradicinių politinio dalyvavimo formų, kurios skiriasi nuo įprastų politinių partijų ir organizacijų. Energijos bendrijos, piliečių ir savivaldybių partnerystės, kuriomis skatinamas energijos vartojimo efektyvumas (pvz., sutarčių modeliais) ar atliekų tvarkymas, virsmo miesto iniciatyvos, bendruomenės remiamas žemės ūkis, politiniai tinklaraščiai ir kiti internetiniai formatai ar netgi vietos valiutos iniciatyvos – tai alternatyvios politinio dalyvavimo formos. Jomis, be abejonės, nebus pakeista tradicinė politinė veikla, tačiau jos gali svariai prisidėti prie politinės socializacijos ir socialinės integracijos.

3.4.5.

Kitas daug žadantis kelias iš politinės aklavietės – interneto potencialo išnaudojimas. Informacija niekada nebuvo laisviau prieinama nei decentralizuotame tinkle, neturinčiame tradicinio cenzoriaus. Todėl visuomenei kyla nauji iššūkiai, kaip matyti iš nuvertintos tiesos ir netikrų naujienų reiškinių. Tačiau mes vis tiek susiduriame su alternatyvių, nehierarchinių formų aktyvizmo didėjimu, taip pat aktyviu piliečių, ypač jaunimo, internetinių socialinių tinklų naudojimu.

3.4.6.

E. valdžia gali paskatinti valdymo modelius, kuriems būdingas beprecedentis visuomenės dalyvavimo politikos formavimo srityje lygis. ES turėtų lygiuotis į tokias valstybes nares kaip Estija, kurioje jau padaryta didelė pažanga. Skaitmeninimas piliečiams suteikia galimybę santykinai mažomis sąnaudomis dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose. Tačiau esama įrodymų, kad „šališkumas viduriniosios klasės atžvilgiu“ (didesnis atstovavimas viduriniajai klasei dalyvaujamuosiuose forumuose) taip pat pasireiškia ir e. dalyvavimo srityje. EESRK turi puikias galimybes pradėti dialogą šiuo klausimu pilietinės visuomenės lygmeniu.

—

pasinaudoti geriausiais skaitmeninės revoliucijos aspektais, kad būtų sukurta nauja, konkurencinga ir tvari ekonomika;

—

pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, žiedinės ir aplinką tausojančios ekonomikos, kartu užtikrinant visiems teisingą pertvarką;

—

kurti atsparų Europos socialinį modelį;

—

užtikrinti labiau į piliečius orientuotą ir labiau decentralizuotą demokratinę sistemą, kartu užtikrinant sąžiningo ekonominio bendradarbiavimo pranašumus pasauliniu lygmeniu.

4.1.

EESRK mano, kad darnaus vystymosi tikslai ir Paryžiaus susitarimas (COP 21) pagyvins viziją „tokia Europa, kurios norime“ (12)  (13). Komisija turi suteikti postūmį šių susitarimų įgyvendinimui plėtodama įvairių sričių politiką, išdėstytą komunikate „Tolesni žingsniai“, ir visiškai juos integruodama į Europos politikos sistemą ir dabartinius Komisijos prioritetus. Pagal viziją „tokia Europa, kokios norime“, kaip ir pagal Darbotvarkę iki 2030 m. (t. y. DVT), pilietis yra centrinė visuomenės ir ekonomikos ašis ir kiekvienam asmeniui suteikiama galimybė rinktis, kaip patenkinti savo poreikius, nepažeidžiant socialinės ir ekologinės aplinkos sąlygų. Ši koncepcija nėra utopija. Iš tikrųjų, dabar Europa turi technologinių ir ekonominių išteklių šiai vizijai realizuoti: daiktų internetas ir dideli duomenų rinkiniai, sudėtingų procesų kontrolė naudojantis mobiliosiomis programėlėmis, vartotojų vykdoma gamyba (pvz. atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba, trimatis spausdinimas) mažinant gamybos apimtis ir gamybos sąnaudas, nauji sandorių sudarymo ir atsiskaitymo metodai (blokų grandinė, bitkoinai ir išmaniosios sutartys), kooperacija ir dalijimosi ekonomika kaip naujos verslo koncepcijos ir kitos inovacijos.

4.2.

Visos šios inovacijos gali paversti viziją tikrove, tačiau šiuo tikslu reikia strategijos, kurioje būtų pateikti trijų su inovacijomis susijusius uždavinių sprendimai. Tokia strategija apima naują „ne vien tik pagal BVP vertinamos“ gerovės sampratą, pagal kurią integruotai siekiama ekonominio klestėjimo, socialinės įtraukties, atsakomybės aplinkos apsaugos srityje ir piliečių įgalėjimo.

4.3.

Daugiau nebegalima „sėdėti rankas sudėjus“: jeigu ES negali arba nenori parengti ir įgyvendinti išsamios strategijos, trūkumai įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ir viziją „tokia Europa, kurios norime“ nebus vienintelė Europos nesėkmė. Nesiimant jokių veiksmų kyla didelė rizika, kad nebus išspręsta nė viena iš pagrindinių problemų: bus sugriauta Europos darbo santykių sistema, nebus nei mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro, nei vykdoma išteklių apsauga, nes socialinė ekologinės pertvarkos kaina laikoma per aukšta, taip pat didės socialinė nelygybė ir susvetimėjimas, o tai kels grėsmę demokratijai.

4.4.

Itin svarbu strategijoje nurodyti tikslias politikos rekomendacijas, kurios padėtų spręsti tris pagrindines Europoje kylančias problemas, kad vizija „tokia Europa, kurios norime“ taptų realybe.

—

inovacijos,

—

reglamentavimas/valdymas,

—

socialinė politika,

—

atviroji prieiga,

—

švietimas ir mokymas

—

moksliniai tyrimai.

5.1.1.

Inovacijos. Nauja pramonės revoliucija – tai galimybė Europai tapti technologijų lydere ir didinti savo konkurencingumą globalizuotose rinkose. Ekonominės vertės kūrimas mažomis išorės sąnaudomis turi tapti standartiniu verslo modeliu. Mums reikia inovatyvių ir pelningų bendrovių ir įmonių, investuojančių į tvarią gamybą, kuriančių kokybiškas darbo vietas ir padedančių ekonominį pagrindą gerovei. Kad inovacijomis būtų prisidedama prie tvaresnės Europos, reikia parengti sistemą, pagal kurią būtų atlyginama už ekonominę veiklą, kuri nepalieka jokio išorinio pėdsako arba kurios išorinis pėdsakas yra iš esmės sumažintas, arba už ribotą išteklių vartojimą. Tai suteiks galimybę tvariems novatoriams (piliečiams, įmonėms, miestams ar regionams) veiksmingai konkuruoti su verslo modeliais, pagal kuriuos naudojama daug išteklių ir (arba) kurie palieka didelį aplinkosauginį pėdsaką. Iniciatyvi parama – pavyzdžiui, sudarant galimybes gauti mikrokreditus MVĮ, piliečiams, privatiems namų ūkiams, bendruomenių iniciatyvoms, socialinėms įmonėms ir labai mažoms įmonėms, – taip pat turi būti teikiama inovacijų kūrėjams, kurie siūlo naujus sprendimus, kaip spręsti aplinkos ir socialines problemas, ir kurie veikia kaip pirmieji diegėjai (14). Šiuo požiūriu gali būti naudingas bendras Europos patentas, su sąlyga, kad patento suteikimo kaina nėra atgrasanti (15). Kalbant apie MVĮ, reikia peržiūrėti antrosios galimybės priemones, kad būtų sumažintas dabartinis didelis nenoras rizikuoti (16). Politika taip pat turi atverti galimybes eksperimentuoti visoje Europoje, ypač judumo, atliekų, energetikos, žemės ūkio, švietimo ir sveikatos sektoriuose. Pakeičiant viešuosius pirkimus socialiai įtraukiu būdu teikiamomis skaitmeninėmis, mažo anglies dioksido kiekio technologijų, žiedinėmis ir aplinką tausojančiomis paslaugomis būtų galima rasti naujų rinkų.

5.1.2.

Reglamentavimas. Reglamentavimo sistema turi atitikti tris tikslus. Pirma, reikia kuo tiksliau įvertinti su išorės poveikiu susijusias sąnaudas, kad būtų galima kurti tokius verslo modelius, kurie padeda siekti tvarumo tikslų (17). Antra, reglamentavimu privaloma užtikrinti, kad visoje Europoje, įskaitant kaimo vietoves, būtų sukurta gerai išvystyta skaitmeninė infrastruktūra ir visiems būtų suteikta galimybė ja naudotis (įskaitant pažangiuosius šildymo tinklus, pažangiuosius elektros energijos tinklus ir elektromobilumo tinklus). Pastarieji teisiniu požiūriu turėtų būti traktuojami kaip viešosios paslaugos. Galiausiai, kadangi skaitmeninimas yra linkęs būti palankus platformoms, kyla rizika, kad pagrindinėse skaitmeninėse rinkose susidarys monopolijos. Todėl būtina vykdyti aktyvią antimonopolinę politiką (18). EESRK taip pat jau pasiūlė ES apsvarstyti tokius ES platformų skatinimo būdus, kad sukurta pridėtinė vertė liktų vietos ekonomikos ūkyje (19). Subalansuojant jų įtaką rinkoje svarbų vaidmenį galėtų atlikti nepriklausoma Europos skaitmeninių platformų reitingų agentūra, kurios kompetencija būtų vienoda visose valstybėse narėse ir kuri įvertintų šių platformų valdymą konkurencijos, užimtumo ir apmokestinimo požiūriu (20).

5.1.3.

Socialinė politika. Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir skaitmeninimo sukeliami pokyčiai (žr. 3 skyrių) kelia iššūkių socialinės apsaugos sistemoms, kurioms tenka spręsti prarandamų darbo vietų ir mažėjančių mokestinių pajamų problemą. Todėl turėtų būti tiriami ir plėtojami nauji metodai ir modeliai siekiant valstybėse narėse užtikrinti socialinės apsaugos sistemų tvarumą, pasirengti įvairioms su darbu susijusioms aplinkybėms ateityje ir remti darbuotojus ir bendruomenes pertvarkos poveikį patiriančiuose regionuose ir sektoriuose. EESRK svarstė su darbo ateitimi susijusius iššūkius savo nuomonėje „Europos socialinių teisių ramstis“ ir ragino nustatyti nuoseklią Europos užimtumo strategiją, kuri padėtų spręsti investicijų ir inovacijų, užimtumo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo, teisingų darbo sąlygų visiems, sąžiningo ir sklandaus perėjimo, kurį paremtų aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, ir visų suinteresuotųjų subjektų, o ypač socialinių partnerių, dalyvavimo klausimus. Be to, viešosiomis investicijomis reikia remti bendruomenes, regionus ir sektorių, kuriems šis perėjimas jau daro poveikį, darbuotojus, taip pat numatyti būsimą restruktūrizavimą ir perėjimą prie ekologiškesnės bei darnesnės ekonomikos ir sudaryti jiems palankesnes sąlygas (21).

5.1.4.

Atvira prieiga. Siekiant pasinaudoti skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis ekologiškai ir teisingai ekonomikai, visų pirma reikia bendro ekonomikos atvirumo, leidžiančio žmonėms aktyviai dalyvauti ir naudotis technologinės pažangos potencialu (pvz., derinant skaitmeninius energetinius duomenis su decentralizuota energijos gamyba). Dėl šios priežasties itin svarbu siekiant panaikinti kliūtis dalyvauti ekonominiame gyvenime, pasitelkiant atviras rinkas, atviruosius duomenis, atvirojo kodo modelius ir atviruosius standartus. Kiekvieną iš šių elementų reikia laikyti pagrindiniu politikos programų principu energetikos, transporto, logistikos ir gamybos procesų strateginiuose sektoriuose. Reikia parengti ir Europos teisėje įdiegti „duomenų suverenumo“ teisę: Europos piliečiai privalo turėti teisę naudoti savo duomenis savo tikslais, nustatyti, kokius asmens duomenis naudoja trečiosios šalys, nuspręsti, kaip šie duomenys naudojami, būti informuoti apie duomenų naudojimą bei jį visiškai kontroliuoti ir ištrinti duomenis.

5.1.5.

Švietimas ir mokymas. Tiek žaliajai ekonomikai, tiek skaitmeninei ekonomikai reikia specialių įgūdžių, ypač atsižvelgiant į tai, kad ateityje skaitmeninės technologijos bus svarbi priemonė siekiant sumažinti Europos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro (žr. 3.1.4 ir 3.2.3 punktus). Į bendrojo lavinimo ir mokymosi visą gyvenimą politiką reikia įtraukti mokymą, kuriuo ugdomi reikalingi formalieji ir savišvietos būdu įgyti įgūdžiai, be kita ko, bendradarbiavimu grindžiamo/bendruomeninio darbo, verslumo (22) ir panašiose srityse. Šiuo klausimu reikia aktyvesnio dialogo ir daugiau tyrimų. Rekomenduojama tikslingai naudoti struktūrinių fondų lėšas, siekiant užtikrinti veiksmingą paramą šalinant dabartinį žaliosios ekonomikos ir skaitmeninių įgūdžių trūkumą, visų pirma tuose regionuose, kuriuose jau vyksta pertvarka arba kurie ateityje pajus jos poveikį. Europos švietimo sistemų išteklius reikės orientuoti į švietimą ir įgūdžių ugdymą tose srityse, kuriose dirbtinio intelekto sistemos negali pakeisti žmogaus įgūdžių arba kuriose žmonės būtinai turi papildyti šias sistemas (pvz., darbai, kuriuose būtinas žmonių bendravimas, kuriuose žmonės ir mašinos dirba kartu ir kuriuos mūsų pageidavimu ir toliau turėtų atlikti žmonės) (23).

5.1.6.

Moksliniai tyrimai. Skaitmeninė, ekologiška ir teisinga ekonomika bus svarbus kriterijus ateityje perspektyviems ekonominiams modeliams. Tokią ekonomiką padės kurti kryptinga mokslinių tyrimų politika, grindžiama inovacijų, ypač skaitmeninių inovacijų, poveikio aplinkai ir socialiniams reikalams analize. Atsižvelgiant į tai, novatoriams, kuriantiems naujas skaitmenines technologijas ir paslaugas, skirtus aplinkosaugos ir (arba) socialiniams uždaviniams spręsti, privaloma skirti MTTP lėšų. Jiems remti būtina plėsti verslo inkubatorių tinklą.

5.2.1.

Inovacijos. Dalyvavimas – svarbus demokratijos aspektas. Rinkimai ir atstovavimas – vienas iš dalyvavimo organizavimo būdų, tačiau reikia naujų, inovatyvių dalyvavimo organizavimo būdų, įskaitant e. dalyvavimą. Svarbu išplėsti įprastą politikos formavimo procesą, į jį įtraukiant nehierarchines, socialiniu požiūriu lanksčias ir mažiau oficialias politinės veiklos formas ir skatinti pilietinės visuomenės inicijuojamas ir pagal principą „iš apačios į viršų“ vykdomas iniciatyvas.

5.2.2.

Valdymas. Vykstant pokyčiams, visuose ES teisėkūros procesuose ES ir vietos lygmeniu reikia skaidraus ir laisvai prieinamo įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogo. „Pilietinė visuomenė“ neturėtų apsiriboti tik pilietinės visuomenės organizacijomis, bet apimti visus piliečius. Itin svarbios naujos partnerystės klimato politikos veiksmų ir išteklių apsaugos srityse (24). Siekiant stiprinti dalyvaujamąją demokratiją, reikia panaikinti beveik monopolinę Europos Komisijos teisę siūlyti teisėkūros iniciatyvas, kad daugiau iniciatyvų galėtų pateikti Europos Parlamentas ir kad teisėkūros iniciatyvos būtų teikiamos pagal principą „iš apačios į viršų“, pavyzdžiui, pašalinant technines, teisines ir biurokratines problemas, susijusias su Europos piliečių iniciatyva (25).

5.2.3.

Atvira prieiga. Visuomenės patalkos metodai rengiant visus ES teisės aktus yra tinkama priemonė siekiant pašalinti struktūrines kliūtis, kurios trukdo piliečiams dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese. Rengiant tokią priemonę ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas prieinamumui, įtraukumui ir atskaitomybei. Atvira prieiga prie politikos sričių ir politinės veiklos gali būti dar labiau padidinta internete skelbiant naudotojui lengvai prieinamą informaciją apie visą ES veiklą ir duomenis.

5.2.4.

Švietimas ir mokymas. Reikia vykdyti piliečių įgalėjimo programas siekiant panaikinti „šališkumą viduriniosios klasės atžvilgiu“ (žr. 3.4.6 punktą). Tokios programos turi būti parengtos taip, kad būtų galima įtraukti tas gyventojų grupes, kurios nėra linkusios aktyviai dalyvauti politikoje, ekonomikoje ir visuomenėje. Bendrojo lavinimo mokyklose reikia akcentuoti dalyvavimo, kaip vieno iš pagrindinių demokratijos principų, suvokimą ir galimybes. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad aktyvus dalyvavimas politiniuose valios formavimo procesuose yra abipusiai naudingas tiek visuomenei, tiek atskiriems piliečiams, nes atsižvelgiama į jų interesus ir požiūrius. Reikia skirti daugiau lėšų pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios dirba su pirmiau minėtomis neaktyviomis gyventojų grupėmis ir siekia tvarumo tikslų.

5.2.5.

Moksliniai tyrimai. Socialiniai mokslai turi daugiau dėmesio skirti alternatyviai demokratinei praktikai. Vienas iš pavyzdžių – prototipų metodikos taikymas politikai. Laikantis šio požiūrio, politiniai sprendimai būtų parengti per trumpesnį terminą, o tada įgyvendinami „bandymų rinkoje“ ir netrukus po to būtų įvertintas jų poveikis, remiantis iš piliečių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų gauta grįžtamąja informacija. Poveikio vertinimas taptų pagrindu parengti atitinkamas politikos priemonių pataisas prieš pradedant jas įgyvendinti.

5.2.6.

Apskritai, reikia atlikti tolesnius mokslinius tyrimus, kaip būtų galima peržiūrėti (mokslinės) kompetencijos ir politikos formavimo ryšius ir kaip į politikos rengimą būtų galima visiškai skaidžiai integruoti nepriklausomų ekspertų žinias ir patenkinti aktyvesnio pilietinio dalyvavimo poreikį.

5.3.1.

Inovacijos. Teisinga, ekologiška ir skaitmeninė ekonomika apima didžiules investicijas į privačiuosius įrenginius (pvz., atsinaujinančiosios energijos įrenginius arba elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stoteles) ir viešąją infrastruktūrą (pvz., elektros energijos ir judumo sistemų skaitmeninimą). Todėl finansų sektorius turės atlikti pagrindinį vaidmenį, kad tokios inovacijos būtų įmanomos. Finansiniai ištekliai, įskaitant viešuosius išteklius, turi būti skiriami investicijoms, kuriomis remiama tvari pertvarka. Siekiant įgyvendinti klimato kaitos ir energetikos tikslus reikia stabilios ir nuspėjamos investicinės aplinkos, o novatoriškos finansinės priemonės turi padėti sutelkti privačius finansus investicijoms, kurių priešingu atveju nebūtų (26)  (27).

5.3.2.

Reglamentavimas. Politika privaloma siekti kurti tvaresnę privačią finansinę sistemą į finansinės rizikos vertinimą įtraukiant tvarumo veiksnius, išplečiant finansų įstaigų atsakomybę ir į ją įtraukiant nefinansinį investicinių sprendimų poveikį ir didinant investicinių sprendimų poveikio aplinkai ir socialinio poveikio skaidrumą (28). Įgyvendinama politika taip pat turėtų skatinti investuotojus prisiimti savanoriškus įsipareigojimus investuoti į objektus, kurie atitinka tvarumo principus. Būtina žalinti (ekologizuoti) bankų standartus, kad privatus finansavimas nuo tradicinių investicijų būtų perorientuotas į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir atsparumo klimato kaitai didinimo investicijas. Centriniai bankai turėtų skirstyti kapitalą vadovaudamiesi pinigų ir mikroprudencine bei makroprudencine politika, įskaitant tvarumo standartus.

5.3.3.

Socialinė politika. Dėl skaitmeninimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo namų ūkiai patirs spaudimą. Todėl reikia esminės fiskalinės reformos, kad būtų galima padidinti namų ūkių disponuojamąsias pajamas ir suderinti šį tikslą su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo poreikiais. EESRK ragina taikyti apmokestinimo sistemą, grindžiamą aplinkos sąnaudų internalizavimu ir papildomų pajamų panaudojimu siekiant sumažinti darbo jėgai tenkančią mokesčių naštą. Mokesčių naštos perkėlimas nuo darbo jėgos į išteklių naudojimą padeda spręsti rinkos nepakankamumo problemas, sukurti naujų tvarių ir vietinių darbo vietų, didinti namų ūkių disponuojamąsias pajamas ir skatinti investicijas į ekologiškas inovacijas (29).

5.3.4.

Moksliniai tyrimai. Iki šiol nėra išsamiai išnagrinėtas skaitmeninimo ir mažesnio iškastinio kuro naudojimo poveikis viešiesiems finansams (mokesčio bazės erozija). Reikia atlikti specialiai šiam aspektui skirtus mokslinius tyrimus, taip pat ištirti, kokį indėlį strateginė finansų politika gali įnešti į darnų vystymąsi.

5.4.1.

Inovacijos ir verslo galimybės. Atsižvelgiant į trijų didžiųjų problemų pasaulinį pobūdį, vien aiškios inovacijų politikos nepakaks norint padaryti Europą tvaresne. Bendradarbiaudama su prekybos partneriais, Europa privalo kurti inovacijų koncepcijas, kurias būtų galima perkelti į kitus pasaulio regionus. Šiuo požiūriu gali būti naudinga prekyba, su sąlyga, kad tarptautinės prekybos politikoje, įskaitant daugiašalius ir dvišalius prekybos susitarimus, tvarumo aspektai bus svarbiausi kriterijai. Specialus vaidmuo turėtų būti skirtas Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), kuri turėtų labiau atsižvelgti į tarptautinę aplinkos politiką, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimą arba Aičio biologinės įvairovės tikslus. Kai bus sukurti atitinkami standartai, Europos įmonės, piliečiai, bendruomenės iniciatyvos, savivaldybės ir regionai galės parengti didelių naujovių (produktų ir paslaugų), kurias galima eksportuoti tenkinant poreikį mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir naudojantis didžiosios skaitmeninimo tendencijos teikiamomis galimybėmis. Toks eksportas gali tapti labai sėkmingas. Visų pirma, Europos Komisija turėtų bendradarbiauti su PPO ir jos pagrindiniais partneriais siekiant visuose prekybos susitarimuose numatyti be išlygų taikomą reikalavimą nustatyti CO2 ir kitų aplinkai žalingų išorės veiksnių kainą.

5.4.2.

Reglamentavimas. Vienas iš didesnio mūsų ekonomikos aplinkosauginio pėdsako šaltinių – didėjantis atstumas tarp gaminių gamybos, transformavimo, naudojimo ir kartais šalinimo ir (arba) atkūrimo vietų. Siekiant tarptautinę prekybą suderinti su darniu vystymusi, reikia laikytis pažangaus reglamentavimo požiūrio į liberalizavimą, kuriuo būtų atsižvelgiama į vietos, nedidelio masto gamybos sistemas ir jos būtų stiprinamos. Skatinant ir remiant žiedinės ekonomikos politiką reikėtų užtikrinti, kad sistemos būtų ilgalaikės, nedidelės, vietinės ir švarios. Konkrečiuose pramoninės veiklos sektoriuose ciklai gali būti gana ilgi (30). Šią problemą turi išspręsti reglamentavimas, sudarant dvišalius ir daugiašalius prekybos susitarimus.

5.4.3.

ES turėtų primygtinai paraginti Pasaulio banką ir Tarptautinį valiutos fondą atlikti svarbų vaidmenį skatinant fiskalinės ir finansų sistemos reformas, kad būtų sukurta aplinka, kuri besivystančioms šalims padėtų sutelkti daugiau savų išteklių. Tai turėtų apimti vidaus mokesčių reformas, taip pat priemones sutelkti tarptautinę bendruomenę kovoti su mokesčių slėpimu, pinigų plovimu ir neteisėtais kapitalo srautais, dėl kurių iš besivystančių šalių išsiunčiama daugiau pinigų negu joms skiriama teikiant oficialią paramą vystymuisi. Konkrečiai, Europos Komisija turėtų naudotis Darbotvarke iki 2030 m., kurioje numatyta 17 darnaus vystymosi tikslų, kaip pagrindu visoms ES išorės politikos priemonėms ir programoms (31).

5.4.4.

Socialinė politika. Vienas iš būdų įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir skatinti pažangią prekybos politiką, kuri naudinga visiems – taikyti daugiašaliu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu grindžiamą požiūrį dėl atsakingo įmonių elgesio. Pagal šį požiūrį įmonės, NVO, profesinės sąjungos ir Vyriausybės kartu apibrėžia, kaip praktikoje galima užtikrinti pareigą laikytis žmogaus teisių. Vis didesnį susirūpinimą kelia žmogaus teisių pažeidimai tiekimo grandinėse, visų pirma tiekiant „konflikto zonų naudingąsias iškasenas“, pavyzdžiui, kobaltą, kuris naudojamas įkraunamosiose baterijose, esančiose mobiliuosiuose telefonuose, nešiojamuosiuose kompiuteriuose, elektra varomose transporto priemonėse, orlaiviuose ir elektriniuose įrankiuose. Atsižvelgiant į įsipareigojimą pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, nuolatinį skaitmeninimo siekį ir atsakingo įmonių elgesio tarptautinėse tiekimo grandinėse sudėtingumą, daugiašalis suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas yra itin svarbus. Todėl EESRK palankiai vertina (ir džiaugiasi, kad yra partneris) Nyderlandų Vyriausybės iniciatyvą, kuria siekiama didinti informuotumą apie tai, kaip įvairių suinteresuotųjų subjektų veiksmai gali padėti suvokti, kas yra reikšmingas atsakingas įmonių elgesys, ypač sudėtingose tiekimo grandinėse, kurių produktai išgaunami vaikų išnaudojimo, vergiško darbo arba pavojingomis sąlygomis.

5.4.5.

Atvira prieiga. Nauji prekybos susitarimai turi būti pagrįsti naujuose demokratiniuose procesuose, kuriuose priimant bendrus sprendimus dalyvauja vis daugiau piliečių, pasiektu pritarimu. Prekybos ir darnaus vystymosi skyriai galiojančiuose ES prekybos susitarimuose neveikia taip gerai, kaip turėtų. Pirma, prekybos ir darnaus vystymosi skyriai turėtų būti įtraukti į pasaulinius daugiašalius susitarimus (Darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą). Antra, reikia sustiprinti pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmus ir įtraukti tyrimus, atliekamus iš pilietinės visuomenės perspektyvos. Trečia, vykdymo užtikrinimo mechanizmai turi būti taikomi ir patiems Prekybos ir darnaus vystymosi skyriams (32).

5.4.6.

Moksliniai tyrimai. Reikia daugiau empirinių duomenų siekiant įvertinti, kokį poveikį daro tarptautinės prekybos srityje sparčiai besivystantys nauji vartojimo ir gamybos metodai, kurie palaipsniui plinta ir į tarpvalstybines paslaugas, ypač atsižvelgiant į jų poveikį tarptautinio apmokestinimo srityje. Tai turėtų būti pagrindas priimti sprendimą, ar įtraukti juos į bendras PPO taisykles arba dvišalius ir regioninius susitarimus, kaip buvo padaryta Deramo darbo darbotvarkės atveju.

5.4.7.

Komitetas primena Komisijai savo ankstesnę rekomendaciją atlikti visapusišką galimo darnaus vystymosi tikslų ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo poveikio ES prekybos politikai vertinimą.

6.1.

5 skirsnyje nurodytos tam tikros sritys, kuriose reikia imtis politikos priemonių, kad, atsižvelgiant į iš esmės besikeičiančias socialines ir ekonomines sąlygas, būtų kuriama tvaresnė Europa. Kuriant Europos tvarumo strategiją galima nustatyti keturis kriterijus. Ji turi būti:

Toliau pateikiama išsamesnių paaiškinimų dėl šių keturių kriterijų.

6.2.1.

Strateginis mąstymas reiškia, kad reikia kurti ilgalaikę perspektyvą, pagrįstą 4 skyriuje aprašyta vizija „tokia Europa, kokios norime“ ir sprendimu, kuriuo keliu Europa turi eiti, kad realizuotų šią viziją. Socialiniai pokyčiai, kuriuos skatina 3 skyriuje aprašytos pasaulinės problemos ir didžioji skaitmeninimo tendencija, taps akivaizdūs maždaug per tris dešimtmečius. Daugeliui svarbių sprendimų, įskaitant investicinius sprendimus, reikia laiko, kad jie duotų rezultatų. Todėl atrodo, kad trys dešimtmečiai yra tinkamas terminas Europos tvaraus vystymosi strategijai. Atsižvelgiant į šį terminą reikia formuluoti atitinkamus tikslus ir su jais susijusias politikos priemones (33). Šis atvirkštinio prognozavimo požiūris reikštų, kad atskaitos tašku pasirenkamas geriausio atvejo 2050 m. scenarijus ir kad, remiantis šiuo scenarijumi, nustatomi reikiami veiksmai šiam geriausiam atvejui pasiekti. Susitelkimas į geriausio atvejo scenarijų suteikia galimybę vystyti pozityvų diskursą. Perėjimas nuo daug anglies dioksido ir išteklių suvartojančios ekonomikos ir nuo XX-ojo amžiaus centralizuotos visuomenės turi būti laikomas ne bausme arba pažangos pabaiga, o nauju, teigiamu amžiumi, piliečiams suteikiančiu patrauklių galimybių.

6.3.1.

Ilgalaikiai tvarumo strategijos tikslai nereiškia, kad nėra politikos priemonių, kurių reikia imtis trumpuoju laikotarpiu. Tiksliau, svarbiausias tvarios strategijos aspektas turėtų būti parengti politikos priemonių, kurios reikalingos siekiant 2050 m. numatytų tikslų, grandinę, pradedant nuo politinių programų, kurių poveikis pasireiškia per ilgą laiką, politikos planų, turinčių vidutinės trukmės poveikį, ir konkrečių trumpalaikių priemonių. Kad būtų pasiektas didžiausias galimas veiksmingumas, reikia aiškiai nustatyti politikos programų, politikos planų ir politikos priemonių hierarchiją. Ankstesni požiūriai į tvarumą, ypač parengti remiantis Lisabonos strategija ir strategija „Europa 2020“, buvo akivaizdžiai nepakankamai išsamūs konkrečių politikos priemonių atžvilgiu. Todėl Europos tvarumo strategija turėtų būti pagrįsta Geteborgo darnaus vystymosi strategija (34) ir aiškiai sutelkta į politikos priemones, kurios atnaujintos Komisijos komunikate dėl veiksmų programos  (35).

6.4.1.

Kalbant apie 5 skyriuje aprašytų politinių principų įgyvendinimą ir tame pačiame skyriuje išdėstytų įvairių politikos priemonių taikymą, labai rimtai reikia vertinti vieną aspektą: glaudžią trijų pasaulinių problemų sąsaja su didžiąja skaitmeninimo tendencija. Todėl sėkminga strategija turi atsiriboti nuo uždaro mąstymo ir būti horizontaliu požiūriu integruota bei apimti visas šešias politikos sritis. Tokia visa apimanti ilgalaikė strategija galėtų pakeisti dabartinę strategiją „Europa 2020“, apimti 17 visuotinių darnaus vystymosi tikslų, atspindėti tvirtą įsipareigojimą įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą, visa tai susiejant su Europos Komisijos darbo prioritetais (36).

6.4.2.

Sėkminga tvarumo politika taip pat turi būti integruota vertikaliai. Reikės visais atitinkamais politikos lygmenimis (vietos, regionų, nacionaliniu, Europos ir pasauliniu) remti darnų vystymąsi. Todėl reikia aiškiai nustatyti, kokiais politikos lygmenimis reikėtų imtis strateginėje programoje išdėstytų atitinkamų veiksmų. EESRK rekomenduoja kartu su šia strategija sukurti valdymo ir koordinavimo sistemą, siekiant užtikrinti centralizuotų ir decentralizuotų priemonių nuoseklumą ir nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis įtraukti organizuotą pilietinę visuomenę. Reikėtų toliau plėtoti Europos semestrą, kad būtų integruotas vertikalaus pobūdžio darnaus vystymo tikslų įgyvendinimo koordinavimo mechanizmas.

6.5.1.

Darniam vystymuisi reikalingas politinis valdymas. Remiantis 2050 m. numatytais išmatuojamais tikslais (žr. 6.2 punktą), reikia nustatyti tarpinius tikslus, kurie taptų orientyrais. Reikia atlikti nuolatinius vertinimus, pagal kuriuos būtų stebima, ar konkrečių politikos priemonių grandine (žr. 6.3 punktą) pasiekiami numatyti rezultatai. Jeigu rezultatai neatitinka tikslų ir uždavinių, būtina nedelsiant suderinti politikos priemones.

6.5.2.

Kad būtų įvertinta pažanga, susijusi su ilgalaike strategine programa ir 2050 m. geriausio atvejo scenarijumi, reikia išsamios rezultatų suvestinės, atspindinčios šioje nuomonėje aprašytą sudėtingą, įvairius sektorius apimantį požiūrį. Į šią rezultatų suvestinę reikėtų įtraukti visų šešių politikos sričių rodiklius, kad ji atspindėtų 2 skirsnyje aprašytų trijų pasaulinių problemų ir didžiosios skaitmeninimo tendencijos tarpusavio sąsają. Išties strateginis požiūris į tvarumą bus įmanomas tik tuomet, jeigu bus įvykdyta itin analitinė užduotis – nustatyti tinkamus rodiklius ir įtraukti juos į visa apimančią rezultatų suvestinę. Taip pat reikia valdyti vertikalaus ir horizontalaus pobūdžio tvarumo politikos koordinavimą (žr. 6.4 punktą). Kad būtų įgyvendintos šios trys užduotys (stebėsena ir vertinimas, politikos priemonių suderinimas ir horizontalaus ir vertikalaus pobūdžio integracijos koordinavimas), reikia administracinių įstaigų, kurios gali būti laikomos atskaitingomis. Vienas sprendimas galėtų būti ES lygmens generalinis direktoratas ir panašios nacionalinio lygmens įstaigos.

6.5.3.

Be to, EESRK pripažįsta, kad sparčiai besikeičiančiame pasaulyje bendruomenes reikia vertinti ne pagal ekonomikos augimą, o pagal kitus rodiklius. Todėl EESRK pasiūlė naują „visuomenės pažangos“ orientyrą. Pagal šią priemonę bendruomenės pažanga vertinama ne pagal ekonomikos augimą, bet pagal kitus veiksnius. Visuomenės pažanga turėtų būti laikoma ekonomikos augimą papildančiu orientyru, kuriuo remiantis galima susidaryti išsamesnį padėties bendruomenėje vaizdą (37).