20.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 264/11

Pranešėja

Laura GONZÁLEZ DE TXABARRI ETXANIZ

Bendrapranešėjė

Dorthe ANDERSEN

1.1.

EESRK mano, kad dabartinėmis politinėmis aplinkybėmis tiek Komisija, tiek valstybės narės turi dėti ypač daug pastangų, kad užtikrintų ir skatintų laisvą darbuotojų judėjimą ES, panaikindamos bet kokią diskriminaciją dėl pilietybės, vengdamos nepagrįstų apribojimų ir darbuotojams, ir įmonėms, nes tai yra SESV įtvirtintos pagrindinės laisvės ir vienas labiausiai vertinamų Europos integracijos proceso laimėjimų. EESRK remia iniciatyvas, kurios gali paskatinti teisingą darbuotojų judumą ES viduje, kaip nurodė ir pirmininkaujantys Nyderlandai, ir Komisijos tikslą skatinti judumą.

1.2.

Teisingomis sąlygomis vykstantis darbuotojų judumas, vertinamas kaip teigiamas pasirinkimas, gali būti vertingas ir naudingas darbuotojams, darbdaviams ir visai visuomenei. Darbuotojų judumas yra vidaus rinkos pagrindas ir gali padėti užtikrinti įdarbinimo galimybes ir gerovę Europos piliečiams ir įmonėms. Tai gali būti svarbus veiksnys siekiant užimtumo ir ekonomikos augimo Europos Sąjungoje tikslų, padedantis suderinti skirtingą užimtumo lygį valstybėse narėse, perkelti darbo jėgą ir specialius gebėjimus ten, kur jų reikia, leidžiantis geriau paskirstyti žmogiškuosius išteklius ir taip pat galintis skatinti žinių perdavimą, inovacijų diegimą ir įgūdžių ugdymą, o tai technologinių pokyčių pasaulyje yra svarbu. Kartu darbuotojų judumas gali padėti sušvelninti darbo jėgos senėjimo problemą priimančiojoje šalyje.

1.3.

Tačiau darbuotojų judumas kai kuriais atvejais ir kai kuriuose sektoriuose taip pat gali sukelti vadinamąjį protų nutekėjimo reiškinį, kai pirmiausia jaunimas iš tam tikrų šalių, kuriose aukštas nedarbo lygis, išvyksta ieškoti darbo ir geresnių galimybių įsidarbinti. Tuo tarpu bet kokios nepagrįstos baimės dėl piktnaudžiavimo negali susilpninti laisvo darbo jėgos judėjimo teigiamo poveikio arba sukelti su tuo susijusias abejones.

1.4.

Kad būtų išvengta tokios padėties, EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti ekonominę politiką, kuria siekiama skatinti ekonomikos augimą, didinti darbo našumą ir kurti kokybiškas darbo vietas visose valstybėse narėse siekiant pagerinti visų Europos piliečių gyvenimo sąlygas.

1.5.

Siekiant teisingo judumo, reikia pagal Europos acquis užtikrinti vienodo požiūrio ir nediskriminavimo dėl pilietybės principų laikymąsi mobiliesiems Europos darbuotojams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise, ir kuriems taikomos priimančiosios šalies darbo sąlygos ir darbo užmokesčio nustatymo taisyklės visapusiškai atsižvelgiant į nacionalines kolektyvinių derybų ir darbo santykių sistemas.

1.6.

EESRK ragina Komisiją, konsultuojantis su socialiniais partneriais, spręsti visus būtinus klausimus, susijusius su komandiruotais darbuotojais, siekiant šalinti nesąžiningą praktiką, sukeliančią socialinį dempingą. Be to, Europos lygmeniu imantis bet kokių naujų priemonių turi būti atsižvelgiama į nacionalinę kompetenciją kolektyvinių derybų srityje ir įvairias darbo santykių sistemas.

1.7.

Pasienio darbuotojų klausimu EESRK mano, kad būtina stebėti padėtį ir rinkti duomenis ES lygmeniu, siekiant pašalinti galimas kliūtis ir užtikrinti laisvą ir teisingą šių darbuotojų judėjimą.

1.8.

EESRK ragina Komisiją, laikantis savo įsipareigojimo užkirsti kelią socialiniam dempingui ir išnaudojimui, neleisti, kad tai būtų įmanoma įgyvendinant kitas su vidaus rinka susijusias iniciatyvas (įskaitant planuojamą paslaugų teikėjo pasą).

1.9.

Darbo inspekcijai tenka itin svarbus vaidmuo užtikrinant teisingą judumą. Kad tai būtų įmanoma, EESRK ragina valstybes nares nacionalinėms inspekcijoms ir darbo rinkos priežiūros institucijoms užtikrinti deramą mokymą, suteikti reikiamus įgaliojimus ir skirti pakankamai darbuotojų bei išteklių, kartu remti Europos tarpvalstybinių darbo rinkos tikrinimo priemonių tobulinimą, įskaitant geresnį tarpvalstybinį sankcijų vykdymo užtikrinimą.

1.10.

EESRK pritaria siekiui supaprastinti socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir valstybių narių bendradarbiavimo dėl jų įgyvendinimo taisykles ir pabrėžia, kad atliekant bet kokį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 (1) persvarstymą būtina užtikrinti vienodo požiūrio į mobiliuosius darbuotojus principo laikymąsi, kad jie neprarastų turimų teisių arba neliktų be teisių persikeldami dirbti į kitą valstybę narę.

2.1.

EESRK nuomonės dėl teisingesnio darbuotojų judumo ES paprašė ES pirmininkaujantys Nyderlandai, kurie savo išdėstytuose prioritetuose pažymi, kad darbuotojų judumas gali paskatinti ekonomikos augimą ir užimtumą, tačiau reikia išanalizuoti neigiamus aspektus siekiant sustiprinti visuomenės pritarimą laisvam darbuotojų judėjimui.

2.2.

Laisvas darbuotojų judėjimas yra viena iš pagrindinių vidaus rinkos laisvių ir vienas iš Europos integracijos proceso ramsčių. Jis taip pat yra vienas Europos piliečių labiausiai vertinamų laimėjimų. Vidaus rinka, paremta judėjimo laisve, padėjo didinti ekonomikos augimą, užimtumą ir galimybes piliečiams, darbuotojams ir įmonėms. Teisingomis sąlygomis vykstantis darbuotojų judumas gali būti naudingas darbuotojams, įmonėms ir visai visuomenei. Todėl tam reikia sudaryti palankesnes sąlygas, pašalinus kiek galima daugiau kliūčių. Nereikėtų taikstytis su nesąžininga konkurencija arba darbuotojų diskriminavimu vidaus rinkoje.

2.3.

Darbuotojų judumas gali sukelti ir tam tikrų problemų, kurias reikia spręsti siekiant mažinti jų keliamą riziką ir sudaryti sąlygas tiek darbuotojams, tiek įmonėms visapusiškai naudotis darbuotojų judumo suteikiamomis galimybėmis.

2.4.

ES siekia sustiprinti teisingą darbuotojų judumą pašalindama jam trukdančias kliūtis. Europos Komisija savo 2016 m. darbo programoje paskelbė, kad bus pateikta pasiūlymų dėl darbuotojų judumo, kuriuose bus „kovos su piktnaudžiavimu priemonių, įskaitant geresnį teisės vykdymo užtikrinimą ir socialinės apsaugos sistemų koordinavimą, taip pat [bus pateiktas] <…> tikslin[is] Darbuotojų komandiravimo direktyvos (2) persvarstymas, kad užtikrinant vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą toje pačioje vietoje būtų išvengta nesąžiningos socialinį dempingą sukeliančios praktikos ir protų nutekėjimo“ ir bus skatinamas darbuotojų judumas ES.

2.5.

Šioje nuomonėje svarstomi įvairūs darbuotojų judumo aspektai, susiję su darbo rinkomis, kurioms vis dar būdingas aukštas nedarbo lygis ir kuriose vyksta didelės permainos, keliamos globalizacijos, socialinių pokyčių ir technologinių inovacijų.

2.6.

Po keleto dešimtmečių, kai judumas ES viduje buvo labai nedidelis, ES plėtra, 2008 m. prasidėjusi krizė ir pakilęs nedarbo lygis lėmė didesnį darbuotojų judumą. 2014 m. ES buvo apie 15 mln. mobiliųjų darbuotojų, palyginti su beveik 12 mln. 2006 m. (3) Tais pačiais metais darbingo amžiaus mobiliųjų darbuotojų, dirbančių ir gyvenančių kitoje valstybėje narėje, skaičius buvo 8,3 mln., t. y. 3,4 proc. visos darbo jėgos, neįskaičiuojant 1,6 mln. žmonių, kurie gyveno vienoje šalyje, o dirbo kitoje (pasienio darbuotojai) (4).

2.7.

Tačiau dėl įvairių veiksnių pradėta abejoti laisvu piliečių ir darbuotojų judėjimu ES. EESRK tokia raida kelia nerimą. Vienam iš vertingiausių Europos integracijos proceso laimėjimų įtakos gali turėti tiek apribojimai, kuriuos tam tikros valstybės narės dėl pabėgėlių antplūdžio (5) taiko Šengeno erdvei, tiek vienodo požiūrio į Europos Sąjungoje dirbančius mobiliuosius darbuotojus išimtys, dėl kurių 2016 m. vasario 18–19 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime sutarta su Jungtine Karalyste (6).

2.8.

Laisvas darbuotojų judėjimas ir bet kokios diskriminacijos dėl pilietybės panaikinimas yra pagrindiniai SESV įtvirtinti principai, kurie turi būti užtikrinti ir propaguojami. Be to, vykstant Europos integracijos procesui ir siekiant tinkamo Europos ekonomikos veikimo Šengeno erdvė yra svarbiausias veiksnys. ES ir jos valstybių narių prioritetas ir pareiga turėtų būti užtikrinti, kad sienos būtų atviros ir ES piliečiai tokiomis pat sąlygomis galėtų judėti, gyventi ir dirbti bet kurioje ES valstybėje narėje.

2.9.

Kadangi tai ypač aktualu darbuotojams ir įmonėms, Komisija privalo konsultuotis su socialiniais partneriais tiek sektorių, tiek tarpsektoriniu lygmeniu dėl būtinybės imtis bet kokių iniciatyvų šioje srityje ir dėl jų galimo turinio. Be to, Europos lygmeniu imantis bet kokių naujų priemonių turi būti atsižvelgiama į nacionalinę kompetenciją kolektyvinių derybų srityje ir įvairias darbo santykių sistemas.

3.1.

Laisvas darbuotojų judėjimas yra reglamentuojamas Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 2 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4 straipsnio 2 dalies a punkte, 20, 26 ir 45–48 straipsniuose. Juo panaikinama bet kokia valstybių narių darbuotojų diskriminacija pilietybės, įdarbinimo, darbo užmokesčio ir kitų darbo bei užimtumo sąlygų požiūriu. Tai reiškia, kad suteikiama teisė į judumą, teisė gyventi šalyje ir ekonominės bei socialinės teisės, kurios iš esmės reglamentuojamos Direktyvoje 2004/38/EB dėl teisės laisvai judėti ir gyventi ES (7), taip pat Direktyvoje 2014/54/ES dėl priemonių, skirtų padėti naudotis teise dirbti kitoje valstybėje narėje (8).

3.2.

Laisvu darbuotojų judėjimu nustatoma teisė laisvai judėti ir gyventi vienoje iš valstybių narių siekiant joje dirbti pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, taikomas darbuotojų, kurie yra valstybės piliečiai, užimtumui. Taigi laisvas judėjimas apima patį judėjimą ir teisę į vienodą požiūrį užimtumo, socialinių paslaugų, švietimo, mokymo ir kitose srityse.

3.3.

Teisingomis sąlygomis vykstantis darbuotojų judumas gali būti naudingas darbuotojams, įmonėms ir visai visuomenei. Jis gali suteikti daug galimybių piliečiams ir darbuotojams siekti asmeninės, ekonominės ir socialinės raidos, todėl jam turi būti sudarytos geresnės sąlygos.

3.4.

Judumas yra svarbiausias veiksnys ieškant galimybių įsidarbinti bei puoselėti gabumus ir gali būti priemonė įvairių valstybių narių užimtumo skirtumams mažinti, galinti padėti kompensuoti darbuotojų trūkumą ten, kur jis patiriamas, ir labiau pasinaudoti darbuotojų gebėjimais. Jis atveria daugiau įsidarbinimo galimybių darbuotojams, o darbdaviams suteikia platesnį gabių žmonių pasirinkimą. Šiuo požiūriu judumas gali būti svarbus elementas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų užimtumo ir ekonomikos augimo srityse.

3.5.

Be to, darbuotojų judumas gali padėti skatinti žinių perdavimą, inovacijų diegimą ir žmogiškojo kapitalo vystymą, o tai labai svarbu sparčių technologinių pokyčių ir globalizacijos aplinkybėmis. Esant tinkamoms sąlygoms, teisingas darbuotojų judumas turėtų skatinti Europos piliečių sąveiką, gerinti tarpusavio pažinimą bei priimtinumą ir taip padėti kurti tolerantiškesnę ir įtraukesnę visuomenę.

3.6.

Tačiau negalime pamiršti, kad darbuotojų judumas sukelia ir nemažai sunkumų. Kitoje valstybėje narėje dirbantys ES darbuotojai tam tikrais atvejais ir dėl įvairių priežasčių dažniau patiria išnaudojimą ir diskriminaciją tokiose srityse kaip socialinė apsauga, darbo sąlygos ir užmokesčiai, galimybė gauti socialines išmokas ir išsilavinimą, mokesčiai ir kt. Visa tai taip pat gali iškreipti įmonių konkurenciją, ypač darbo jėgai imliuose sektoriuose, pavyzdžiui, statybos sektoriuje, kuriame didelė labai mažų įmonių koncentracija. Be to, dėl judumo gali prireikti atsiskirti nuo šeimos narių ir kilti sunkumų integruotis kitoje šalyje susiduriant su kalbinėmis bei kultūrinėmis kliūtimis ir pan. EESRK parengė keletą nuomonių, kuriose pažymima, kad svarbu remti judumą Europos Sąjungoje ir pašalinti šias kliūtis (9).

3.7.

Išliekančios blogos ekonominės perspektyvos, aukštas nedarbo lygis ir nepakankamos galimybės įsidarbinti tam tikrose ES šalyse verčia kai kuriuos darbuotojus, visų pirma jaunus žmones, ieškoti darbo arba geresnio darbo užmokesčio bei darbo sąlygų kitose valstybėse. Tai gali turėti teigiamų aspektų, nes jaunimui suteikiama galimybė dirbti užsienyje, įgyti patirties ir vystyti savo gebėjimus, o ne būti bedarbiais savo kilmės šalyje. Be to, jiems sugrįžus, įgyta patirtis bus naudinga gimtajai šaliai. Tačiau tuo pat metu gali kilti vadinamoji „protų nutekėjimo“ problema ir kilmės šalyse pablogėti visuomenės senėjimo pasekmės.

3.8.

Be to, didelis judumas gali sukelti rimtų sunkumų ir įtampą darbo rinkoje priimančiosiose šalyse, visų pirma jei ekonominė padėtis neužtikrina tinkamo ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo lygio, kuris padėtų išvengti didėjančio nedarbo.

3.9.

Viena išankstinių sąlygų siekiant kuo geriau pasinaudoti darbuotojų judumo ES viduje teikiamais privalumais, kartu sumažinti riziką ir tiek darbuotojams, tiek įmonėms suteikti galimybę visapusiškai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis, yra vykdyti užimtumo politiką, kuria siekiama skatinti ekonomikos augimą, didinti darbo našumą ir kurti darbo vietas siekiant gerinti gyvenimo sąlygas visose šalyse.

3.10.

Kai kurių šalių visuomenės nuomonė, kad darbuotojų judumas gali paskatinti socialinę konkurenciją ir konkurenciją dėl darbo užmokesčio, taip pat nepagrįstas įsitikinimas, kad šie darbuotojai piktnaudžiauja viešosiomis ir socialinėmis paslaugomis (vadinamasis socialinis turizmas), prisideda prie to, kad į darbuotojų judumą žvelgiama neigiamai. Dėl šio įsitikinimo įvairiuose tyrimuose padaryta išvada, kad nėra įrodymų, jog tam tikrose valstybėse teikiama didesnė negu kilmės šalyse socialinė parama yra svarbi darbuotojų judumo priežastis. Šį faktą patvirtina tai, kad šiomis išmokomis ES vidaus mobilieji darbuotojai, palyginti su vietos gyventojais, mažiau naudojasi. Aktyvesnį naudojimąsi tam tikromis išmokomis lemia konkrečios socialinės ir ekonominės aplinkybės, su kuriomis susiduria mobilieji darbuotojai (10). Tyrimai rodo, kad ryšys tarp judumo ir socialinių išmokų yra minimalus; daug svarbesnį vaidmenį atlieka šalyje esantis nedarbas ar darbo užmokesčio lygis (11).

4.1.1

Be to, reikia įveikti administracines, institucines ir kalbines kliūtis, kurios ir toliau varžo darbuotojų judumą, šiuo tikslu imantis konkrečių priemonių, kaip antai geresnis mobiliųjų darbuotojų informavimas ir konsultavimas, bendradarbiaujant su EURES tinklu ir Europos Sąjungos valstybinių užimtumo tarnybų tinklu, priemonės, skirtos gerinti kalbų mokėjimą, profesinių kvalifikacijų pripažinimas ir pan., atsižvelgiant į pasiūlymus, pateiktus ankstesnėse EESRK nuomonėse (12).

4.1.2

Teisingas darbuotojų judumas taip pat turėtų būti papildytas priemonėmis, kurios užtikrina augimą ir darbo vietų kūrimą visose ES šalyse, kad nedidėtų skirtumai tarp valstybių narių ir kad šis reiškinys būtų joms visoms naudingas.

4.1.3

Tik esant šioms sąlygoms galima užtikrinti teisingą darbuotojų judumą, kuris būtų vertinamas kaip teigiamas darbuotojų pasirinkimas, o ne kaip priverstinis sprendimas.

4.2.1

Komandiruotiems darbuotojams taikoma kitokia teisinė sistema, nes jie nesinaudoja laisvo judėjimo teisėmis, o būtent darbdaviui naudingas laisvas paslaugų teikimas, kai darbuotojai laikinai išsiunčiami į kitą šalį. Tiek darbdaviui, tiek darbuotojui naudinga nekeisti sutartyje nurodytos darbo vietos ir socialinio draudimo įmokas toliau mokėti kilmės šalyje.

4.2.2

Komandiruotiems darbuotojams taikoma teisinė sistema reglamentuojama Direktyvoje 96/71/EB (13) ir 2014 m. gegužės mėn. priimtoje Direktyvoje 2014/67/ES dėl teisės aktų, susijusių su darbuotojų komandiravimu, vykdymo užtikrinimo (14).

4.2.3

Nors oficialios statistikos apie komandiruotų darbuotojų darbo užmokesčius nėra, Europos Komisijos užsakymu parengtoje ataskaitoje (15) konstatuojama, kad statybos ir transporto sektoriuose mokami darbo užmokesčiai yra mažesni už tuos, kuriuos gauna vietos darbuotojai (jie gali būti mažesni iki 50 proc.). Šiuos skirtumus galima paaiškinti neteisingu minimalaus darbo užmokesčio taikymu ir kitomis priežastimis, pavyzdžiui, polinkiu komandiruotus darbuotojus priskirti žemesniam lygiui pagal tradicinio klasifikavimo skalę. Skirtumų, nors ir nedidelių, yra ir kituose gamybos sektoriuose; kiekvienoje šalyje jie skirtingi. Atkreiptinas dėmesys į didelę informacinių šaltinių įvairovę: darbo inspekcija, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų ataskaitos, žiniasklaida (16).

4.2.4

ES Teisingumo Teismas sprendė darbo užmokesčio komandiruotiems darbuotojams klausimą ir savo teismo praktika sukėlė daug diskusijų. Tai paskatino Komisiją pasiūlyti Direktyvą 2014/67/ES (17), kurios tikslas – geriau kovoti su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu komandiruojant darbuotojus. Valstybės narės įgyvendinimo direktyvą į nacionalinę teisę turi perkelti iki 2016 m. birželio 18 d. EESRK jau nurodė, kad, nors ši direktyva yra žingsnis į priekį siekiant stiprinti vidaus rinkos socialinį aspektą, jos nepakanka, kad būtų įgyvendinti Komiteto lūkesčiai (18).

4.2.5

Įgyvendindama darbuotojų judumo dokumentų rinkinį, Komisija paskelbė pateiksianti tikslinę Darbuotojų komandiravimo direktyvos peržiūrą, „kad užtikrinant vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą toje pačioje vietoje būtų išvengta nesąžiningos socialinį dempingą sukeliančios praktikos ir protų nutekėjimo“ (19). Kovo 8 d., prieš pateikiant darbuotojų judumo dokumentų rinkinį ir prieš pasibaigiant įgyvendinimo direktyvos perkėlimo terminui, paskelbtas teisėkūros pasiūlymas dėl direktyvos peržiūros (20). EESRK nagrinėja visus su juo susijusius klausimus konkrečioje nuomonėje dėl Komisijos pasiūlymo.

4.2.6

Bet kuriuo atveju, EESRK susidomėjęs pažymi Europos Komisijos paskelbtą ketinimą nutraukti socialinį dempingą. EESRK pakartoja tai, kas išdėstyta nuomonėje SOC/460: „svarbu užtikrinti komandiruojamų darbuotojų apsaugą, paisyti įvairių valstybėse narėse taikomų darbo rinkos modelių ir atgrasyti nuo socialinio dempingo ir nesąžiningos konkurencijos.“ Svarbu, taip pat ir ateityje, nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp būtinybės skatinti laisvę teikti paslaugas ir būtinybės apsaugoti komandiruotų darbuotojų teises. EESRK prie šio klausimo dar grįš.

4.2.7

EESRK ragina Komisiją, laikantis savo įsipareigojimo užkirsti kelią socialiniam dempingui ir išnaudojimui, neleisti, kad tai būtų įmanoma įgyvendinant kitas su vidaus rinka susijusias iniciatyvas (įskaitant planuojamą paslaugų teikėjo pasą).

4.4.1

EESRK nuomone, nacionalinė darbo inspekcija turi atlikti esminį vaidmenį kovojant su fiktyviomis įmonėmis, per mažu darbo užmokesčiu ir nedeklaruojamu darbu, užtikrinant, kad būtų paisoma mobiliųjų ir komandiruotų darbuotojų teisių, ir jas įgyvendinant, taip pat užkertant kelią piktnaudžiavimui. Taip būtų galima išvengti ir įmonių konkurencijos iškraipymų.

4.4.2

Piktnaudžiavimą skatina tai, kad kai kuriose šalyse nevykdoma kontrolė, nes nėra tinkamos darbo inspekcijos struktūros, trūksta reikiamos kompetencijos, praktinės patirties ar būtinų išteklių. Darbo inspekcija ir kitos darbo rinkos priežiūros institucijos gali būti veiksmingos tik tuo atveju, jei turės pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir jų darbuotojai bus atitinkamai parengti. Todėl Europos lygmeniu būtina sukurti taisykles, įskaitant geresnį tarpvalstybinį sankcijų vykdymo užtikrinimą, ir remti valstybes nares, kurios susiduria su sunkumais kurdamos tokią infrastruktūrą.

4.4.3

Be to, Europos tarpvalstybinės inspekcijos gerinimas, kaip pasiūlyta 2014 m. sausio 14 d. Europos Parlamento rezoliucijoje (21), padėtų nustatyti socialinio dempingo atvejus ir su jais kovoti, ypač nustatant fiktyvias įmones.

4.4.4

Tai būtų visiškai suderinama su neseniai sukurta Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platforma.

4.5.1

EESRK pritaria siekiui supaprastinti socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir valstybių narių bendradarbiavimo dėl jų įgyvendinimo taisykles ir pabrėžia, kad atliekant bet kokį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 persvarstymą būtina užtikrinti vienodo požiūrio į mobiliuosius darbuotojus principo laikymąsi, kad jie neprarastų turimų teisių arba neliktų be teisių persikeldami dirbti į kitą valstybę narę.

4.5.2

Užtikrinti socialinių teisių perkeliamumą mobiliesiems darbuotojams taip pat yra būtina norint garantuoti teisingą judumą tiek tiems, kurie išvyksta dirbti į kitą šalį, tiek tiems, kurie grįžo į savo kilmės šalį po darbo kitoje šalyje.

4.5.3

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas laisvam asmenų judėjimui ir paskatinti darbuotojų judumą, ES sukurtas socialinės apsaugos sistemų koordinavimo mechanizmas, kurio tikslas – sureguliuoti ryšius tarp nacionalinių sistemų nepakeičiant jų taisyklių turinio.

4.5.4

Keičiant Sutartis buvo priimtos taisyklės dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo. Tai apima Reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 (pagrindinis reglamentas) ir Reglamentą (EEB) Nr. 574/72 (įgyvendinimo reglamentas), kuriuos pakeitė Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 (pagrindinis) ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 (22) (įgyvendinimo). Šiuo metu Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 yra persvarstomas.

4.5.5

EESRK ketina pateikti išsamią ataskaitą, kai tik Komisija pateiks pasiūlymą dėl Reglamento (EB) Nr. 883/2004 peržiūros. Kaip jau buvo nurodyta ankstesnėje nuomonėje, teisės aktų sistema turi būti pritaikyta prie kintančių darbo rinkos realijų, naujų užimtumo formų ir ypač prie naujų judumo formų (23).

4.5.6

EESRK mano, kad vienodo požiūrio, laikotarpių sumavimo, išmokų perkeliamumo ir taikytinų teisės aktų nustatymo (vientisumo principo) principai yra ypač svarbūs laisvam darbuotojų judėjimui ir turėtų būti įtvirtinti ateityje peržiūrint Reglamentą (EB) Nr. 883/2004.

4.5.7

Kitoje šalyje darbo ieškančių asmenų klausimu EESRK pažymi Komisijos narės M. Thyssen pareiškimą 2015 m. lapkričio 13 d. Dubline: „Mūsų nuomone, darbo ieškančių asmenų judėjimo teisę taip pat reikia išsaugoti, visų pirma atsižvelgiant į labai skirtingą nedarbo lygį valstybėse narėse. Tačiau labai svarbu, kad dėl to nenukentėtų priimančiosios šalies socialinės apsaugos sistema. Atsižvelgdami į tai norime, kad darbo netekęs asmuo galėtų persikelti savo nedarbo išmoką į kitą šalį, kurioje jo galimybės rasti darbą gali būti didesnės. Šiuo metu tai galima padaryti 3 mėnesių laikotarpiui.“ Komisija norėtų šį laikotarpį pratęsti iki 6 mėnesių.

4.5.8

Kadangi Reglamento (EB) Nr. 883/2004 taisyklės yra sudėtingos, valstybių narių institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti siekdamos užtikrinti, kad dėl nacionalinės teisės aktų įvairovės nebūtų apsunkintas laisvas judėjimas ir būtų teikiama kuo aiškesnė informacija, kad paslaugų gavėjai ir įmonės žinotų savo teises bei pareigas. Be to, reikia skatinti elektroninių priemonių naudojimą ir valstybių narių bendradarbiavimą siekiant sumažinti informacijos teikimo darbuotojams ir įmonėms reikalavimus.