16.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 451/81

Pranešėjas:

JAN SIMONS

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), atsižvelgdamas į skirtingą kai kurių galiojančios Direktyvos punktų aiškinimą, pritaria sprendimui pasirinkti reglamentą, kuris grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu.

1.2

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlymas dėl reglamento atitinka Direktyvą 2000/9/EB, kurią ketinama suderinti su 2008 m. priimtu prekes reglamentuojančių dokumentų rinkiniu ir ypač su Naujosios teisės aktų sistemos sprendimu (EB) Nr. 768/2008, dėl kurio Komitetas jau pateikė teigiamą nuomonę.

1.3

EESRK ragina itin kruopščiai patikrinti terminologiją, ypač vartojamą dokumente vokiečių kalba, apibrėžtis ir tai, ką neginčijamai verta perimti iš galiojančios direktyvos – arba elementus, susijusius su šia direktyva.

1.4

EESRK pastebėjo pernelyg daug trūkumų, kad juos būtų galima išvardyti tarp išvadų; Komitetas atkreipia dėmesį į 4.2 ir tolesnius punktus bei į 5 skyrių, kuriame pateikiami sprendimai.

2.1

Dar 1994 m. EESRK parengė nuomonę (1) dėl Europos Komisijos pasiūlymo priimti direktyvą dėl keleivinių lynų kelio įrenginių. Šioje nuomonėje EESRK rėmė Komisiją, visų pirma „jos nustatytą tikslą užtikrinti, kad valstybės narės veiktų koordinuotai ir visoje Europos Sąjungoje būtų vykdoma būtina stebėsena, norint pasiekti aukštą saugos lygį ir jį išlaikyti, tokiu būdu sumažinant būsimų avarijų pavojų“.

2.2

Taip pat buvo raginama siekti „platesnio masto ir konkurencingesnės pramonės šakos, galinčios sėkmingiau konkuruoti pasaulio rinkose. Kadangi dauguma pasaulio rinkose veikiančių gamintojų yra iš Europos, visos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti pardavimo perspektyvas, turi būti grindžiamos racionaliu ir praktišku požiūriu.“

2.3

Lynų kelio įrenginiai paprastai eksploatuojami siekiant patenkinti turizmo poreikius visų pirma kalnų rajonuose, kurių įtaka atitinkamų regionų ekonomikai yra svarbi ir kurie tampa vis svarbesniu valstybių narių prekybos balanso veiksniu (2).

2.4

Valstybės narės atsakingos už lynų kelio įrenginių saugumo užtikrinimą juos statant, parengiant eksploatuoti ir eksploatuojant. Be to, kartu su kompetentingomis institucijomis jos atsakingos už žemėnaudą, regioninį planavimą ir aplinkos apsaugą. Dėl nacionalinei pramonei ir vietiniams papročiams bei pažangiajai patirčiai būdingų metodikų nacionalinės taisyklės labai skiriasi. Jos nustato specialiuosius matmenis, įtaisus ir konkrečias technines charakteristikas. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, gamintojai įpareigojami kiekvienai rinkai savo įrangą nustatyti iš naujo.

2.5

Siekiant užtikrinti, kad lynų kelio įrenginiai būtų saugūs, turi būti laikomasi esminių sveikatos ir saugos reikalavimų. Tie reikalavimai turi būti atsakingai taikomi atsižvelgiant į technikos lygį pateikimo į rinką, pradėjimo naudoti ir eksploatavimo metu ir techninius bei ekonominius reikalavimus.

2.6

Be to, lynų kelio įrenginiai gali kirsti sienas ir juos statant būtų susidurta su prieštaraujančiomis nacionalinėmis taisyklėmis.

2.7

Tačiau teisėkūros veiksmų imtasi tik 2000 m. Direktyva 2000/9/EB dėl keleivinių lynų kelio įrenginių (3) priimta 2000 m. kovo 20 d. ir įsigaliojo 2002 m. gegužės 3 d. Pagrindinių tipų lynų kelio įrenginiai, kuriems taikoma Direktyva 2000/9/EB, yra funikulieriai, kabinų keltuvai, atjungiamo griebtuvo krėsliniai keltuvai, įtvirtinto griebtuvo krėsliniai keltuvai, kabamieji tramvajai, dvilyniai kabinų keltuvai (funiteliai), kombinuotieji įrenginiai (kelių tipų lynų kelio įrenginių deriniai, kaip antai kabinų ir krėslinių vežtuvų keltuvai) ir tempiamieji keltuvai.

2.8

Dabar – praėjus daugiau kaip dešimčiai metų – dėl įvairių priežasčių reikia peržiūrėti teisės aktus, susijusius su lynų kelio įrenginiais.

3.1

Pasiūlymu siekiama Direktyvą 2000/9/EB pakeisti reglamentu ir suderinti šią direktyvą su 2008 m. priimtu prekes reglamentuojančių dokumentų rinkiniu, ypač su Naujosios teisės aktų sistemos sprendimu (EB) Nr. 768/2008 (toliau – NTAS sprendimas).

3.1.1

NTAS sprendimu nustatoma bendroji gaminius reglamentuojančių derinamųjų ES teisės aktų sistema. Šią sistemą sudaro visiems gaminius reglamentuojantiems ES teisės aktams bendros nuostatos (pvz., apibrėžtys, nuostatos dėl ekonominės veiklos vykdytojų prievolių, paskelbtųjų įstaigų, apsaugos mechanizmų ir kt.). Šios bendros nuostatos buvo sugriežtintos siekiant, kad direktyvos būtų veiksmingiau taikomos ir įgyvendinamos praktikoje. Įtraukta naujų nuostatų (pvz., dėl importuotojų prievolių), kurios yra labai svarbios siekiant pagerinti rinkoje esančių gaminių saugą.

3.1.2

Pasiūlymu taip pat siekiama pašalinti kai kuriuos sunkumus, patirtus įgyvendinant Direktyvą 2000/9/EB. Konkrečiau, valdžios institucijos, paskelbtosios įstaigos ir gamintojai turėjo skirtingas nuomones, ar tam tikrų tipų įrenginiai patenka į Direktyvos 2000/9/EB taikymo sritį ir todėl turi būti pagaminti ir patvirtinti pagal Direktyvos reikalavimus ir procedūras.

3.1.3

Taip pat skyrėsi nuomonės dėl to, ar tam tikra įranga turėtų būti laikoma posistemiu, infrastruktūra ar saugos komponentu.

3.1.4

Be to, Direktyvoje nenurodyta, kokio tipo atitikties vertinimo procedūra turi būti taikoma posistemiams.

3.2

Dėl šių skirtingų požiūrių iškraipoma rinka, o ekonominės veiklos vykdytojai veikia skirtingomis sąlygomis. Atitinkamų įrenginių gamintojai ir operatoriai turėjo pakeisti įrangą arba atlikti papildomą sertifikavimo procedūrą, dėl kurių atsirasdavo papildomų išlaidų ir būdavo vėluojama išduoti tų įrenginių leidimus ir juos eksploatuoti.

3.3

Todėl siūlomo reglamento tikslas – pagerinti teisinį aiškumą dėl Direktyvos 2000/9/EB taikymo srities, taigi ir geriau įgyvendinti susijusias teisines nuostatas.

3.4

Direktyvoje 2000/9/EB taip pat pateikiamos nuostatos dėl posistemių atitikties vertinimo. Tačiau joje nenustatyta konkreti procedūra, kurios turi laikytis gamintojas ir paskelbtoji įstaiga. Be to, gamintojams nenurodomos įvairios atitikties vertinimo procedūros, kurias galima taikyti saugos komponentams. Todėl siūlomame reglamente posistemiams taikomos atitikties vertinimo procedūros suderinamos su saugos komponentams jau taikytomis procedūromis, pagrįstomis Sprendime Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos (NTAS sprendimas) nustatytais atitikties vertinimo moduliais. Atsižvelgiant į tai, reglamente taip pat nustatomas žymėjimas CE ženklu, siekiant nurodyti atitiktį jo nuostatoms pagal dabartinę saugos komponentams taikomą sistemą.

3.5

Pasiūlyme atsižvelgiama į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos (4). Pasiūlyme siūloma:

Netaikoma:

3.6

Pasiūlyme išsaugojamos saugos komponentų atitikties vertinimo procedūros. Tačiau atitinkami moduliai atnaujinami remiantis NTAS sprendimu.

3.7

Siūloma ir toliau taikyti reikalavimą, kad paskelbtoji įstaiga dalyvautų visų posistemių ir saugos komponentų projektavimo ir gamybos etapuose.

3.8

Pasiūlymu numatyta parengti įvairias posistemių atitikties vertinimo procedūras, pagrįstas NTAS sprendime nurodytais atitikties vertinimo moduliais. Į pasiūlymą taip pat įtrauktas posistemių ženklinimas CE ženklu, nes nepagrįsta jiems taikyti kitas nuostatas, nei taikomos saugos komponentams.

3.9

Pasiūlyme išsamiau reglamentuojami paskelbtųjų įstaigų paskelbimo kriterijai ir nustatomi konkretūs skelbiančiosioms institucijoms taikomi reikalavimai. Paskelbimo procedūrą reikia pritaikyti prie naujų technologijų, kad ją būtų galima atlikti internetu. Svarbu nustatyti laikotarpį, per kurį būtų galima išnagrinėti visus abejonių ar susirūpinimą dėl atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos keliančius klausimus prieš šioms įstaigoms pradedant veikti kaip paskelbtosioms įstaigoms.

4.1

Paaiškėjus, kad direktyvų nuostatos ne visada aiškinamos vienodai, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant suderinti nuostatas (5), kuriomis skatinamas laisvas prekių judėjimas vidaus rinkoje, reglamentas užtikrina vienodą nuostatų aiškinimą. Todėl EESRK pritaria tam, kad buvo pasirinktas reglamentas ir kaip teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis.

4.1.1

Kadangi valstybėms narėms pavesta stebėti reglamento įgyvendinimą, Europos Komisija turėtų užtikrinti, kad jis būtų įgyvendintas vienodai.

4.2

Tokiu atveju reikėtų, išsaugant nepakitusią formuluotę, perimti neginčijamai gerus galiojančios direktyvos elementus ir su jais susijusias taisykles bei patikrintus praktikos pavyzdžius (6) ir kalbiniu požiūriu tiksliai suformuluoti naujus reglamento elementus.

4.2.1

Nesuprantama, kodėl reglamento pavadinime išbraukiamas žodis „keleivinių“, nors 8 konstatuojamoje dalyje aiškiai pasakyta, kad direktyvos taikymo sritis turėtų būti išlaikyta.

4.2.2

Kai kurie terminai labai skiriasi nuo darniųjų lynų kelio įrenginių standartų ir turėtų būti tarpusavyje suderinti.

4.2.3

Pagal esamą pasiūlymo dėl reglamento formuluotę (2 straipsnio 2 dalies a punktas) neįmanoma aiškiai atskirti liftų (ypač nuožulniųjų liftų), kuriems taikoma Direktyva 95/16/EB, ir funikulierių. 11 konstatuojamoje dalyje pateikta su tuo susijusi informacija yra nepakankama ir netinkama, kad praktikoje būtų galima atlikti vienareikšmę klasifikaciją. Svarbu tai, kad, vadovaujantis Liftų direktyva, nuožulniuosius liftus ir toliau būtų galima įrengti lauke (susisiekimai tarp slėnyje esančių automobilių stovėjimo aikštelių ir pilies arba ant kalno esančio senamiesčio, susisiekimas tarp slidinėjimo trasų ir kt.).

4.2.4

Įrenginiams, kurie naudojami gabenimui vandeniu, šis reglamentas netaikomas pagal 2 straipsnio 2 dalies f punktą. Siekiant išvengti nesusipratimų arba skirtingo aiškinimo buvo įtraukta nauja 12 konstatuojamoji dalis, tačiau geriau suprasti ji nepadeda. Todėl 2 straipsnio 2 dalies f punktą reikėtų patikslinti jį padalijant į „lyninius keltus“ – kaip apibrėžta Direktyvoje 2000/9/EB – ir į „vandens slidžių tempimo įrenginius“.

4.2.5

Keleiviniams lynų kelio įrenginiams – skirtingai nei kitų direktyvų (pavyzdžiui, Mašinų direktyvos) atveju – taikomos reglamentuojamos leidimų išdavimo procedūros, kurias nustato valstybės narės. Todėl nėra būtinybės ant saugos komponentų ir posistemių nurodyti registruotą prekės pavadinimą ir pašto adresą, nes tiek prie įrenginio, tiek ir kompetentingai valdžios institucijai turi būti pateikta ES atitikties deklaracija (7). Norėdamas parodyti ekonominį šio straipsnio poveikį, Komitetas nurodo, kad, pavyzdžiui, įtvirtinto griebtuvo krėsliniam keltuvui reikėtų apie 500 žymenų. Tokiu būdu reikėtų iš dalies pakeisti 11 straipsnį (II skyrius) pirmame sakinyje išbraukiant „ant posistemio arba saugos komponento arba, jeigu to neįmanoma padaryti, ant pakuotės ir“.

4.2.6

Vadovaujantis 2 straipsnio 2 dalies d punktu, pramogų parkų lynų kelio įrenginiams, skirtiems tik pramogoms, šis reglamentas netaikomas. Kyla klausimas, koks yra su saugos nuostatomis ir (arba) esminiais reikalavimais susijęs skirtumas, kai asmuo naudojasi lynų kelio įrenginiu tik pramogoms, arba važiavimo tikslu? Todėl rekomenduojama palikti tik tekstą „stacionariajai arba kilnojamajai atrakcionų įrangai“.

4.2.7

57 ir 58 konstatuojamosiose dalyse ir 41 straipsnyje apibrėžiamos pereinamojo laikotarpio nuostatos. Tačiau trūksta bendro pobūdžio pareiškimo, kad reglamento projektas netaikomas jau naudojamiems įrenginiams. Į 9 straipsnio naują 3 punktą reikia įtraukti Direktyvoje dėl keleivinių lynų kelio įrenginių (28 konstatuojamoji dalis) esančią formuluotę „Nebūtina reikalauti, kad visi eksploatuojami lynų kelio įrenginiai atitiktų naujiems įrenginiams taikomas nuostatas“. Be to, į 9 straipsnį po dabartinio 3 punkto reikėtų įtraukti nuostatas dėl galimo lynų kelio įrenginių pakartotinio surinkimo. „Lynų kelio įrenginiai gali būti pakartotinai surenkami šiomis sąlygomis:

4.2.8

36 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad paskelbtosios įstaigos kitoms paskelbtosioms įstaigoms turi teikti informaciją ir apie teigiamus atitikties vertinimo rezultatus. Paskelbtosios įstaigos yra nepriklausomos, komercine veikla besiverčiančios įstaigos. Siekiant užkirsti kelią žinių perdavimui reikia išbraukti „ir, jei prašoma, teigiamais“.

4.3

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlymas dėl reglamento atitinka Direktyvą 2000/9/EB, 2008 m. priimtą prekes reglamentuojančių dokumentų rinkinį ir ypač NTAS sprendimą (EB) Nr. 768/2008, dėl kurio Komitetas jau pateikė teigiamą nuomonę (8).

5.1

Reglamento projekto dokumente vokiečių kalba dažnai vartojamas žodis „konstruiert“ arba „Konstruktion“ vietoje „geplant“ arba „Planung“ (palyginti su Direktyva 2000/9/EB). Tai sutinkame visame dokumente vokiečių kalba. Pavyzdžių galima rasti 1 konstatuojamoje dalyje, 1 straipsnyje, 2 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 8 straipsnio 1 dalyje.

5.2

3 straipsnio 4 dalyje nurodytą apibrėžtį „saugos komponentas“ reikia iš dalies pakeisti išbraukiant žodžius „arba lynų kelio įrenginį“. Taip yra dėl to, kad infrastruktūra, kuriai valstybės narės nustato procedūras, negali būti „saugos komponentų“, kaip nurodyta reglamente – tokie komponentai apibrėžiami kaip „saugai svarbūs komponentai“.

5.3

11 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad valstybėms narėms pateikus pagrįstą prašymą, gamintojai turėtų pateikti visą su atitikties vertinimo procedūra susijusią informaciją ir dokumentus. Siekiant užtikrinti, kad pagal darniuosius standartus pagamintiems komponentams (kuriems atitinkamai taikoma ir atitikties esminiams reikalavimams prielaida) šis straipsnis nebūtų taikomas, 9 dalį siūloma patikslinti jo pradžioje įrašant „Rinkai pateiktų komponentų, kurie neatitinka darniuosiuose standartuose apibrėžtų reikalavimų, atveju gamintojai pateikia ...“.

5.4

Dokumento vokiečių kalba 8 konstatuojamoje dalyje vartojamas žodis „Drahtseilbahn“ yra neaiškus ir neatitinka dokumentų olandų ir anglų kalbomis.

5.5

Reglamento projekte – pavyzdžiui, 17 konstatuojamoje dalyje – kalbama apie „Wartung“ (dokumente lietuvių k. „priežiūra“). Tačiau „Wartung“ yra tik dalis veiksmų, susijusių su „Instandhaltung“ (dokumente lietuvių kalba „techninė priežiūra“), kuri apima patikrinimą, priežiūrą ir remontą. Todėl visame dokumente vokiečių kalba žodį „Wartung“ reikėtų pakeisti „Instandhaltung“. Dokumente anglų kalba vartojamas terminas „maintained“ yra teisingas.

5.6

ES direktyvos dėl keleivinių lynų kelio įrenginių terminas „grundlegende Anforderungen“ reglamento projekte pakeistas terminu „wesentliche Anforderungen“ (pavyzdžiui, 6 straipsnis); (vertėjo pastaba: abiejuose dokumentuose lietuvių kalba vartojamas terminas „esminiai reikalavimai“). Dokumente anglų kalba išlieka terminas „Essential requirements“, kaip ir Direktyvoje 2000/9/EB. Todėl visame dokumente vokiečių kalba reikėtų vartoti terminą „Grundlegende Anforderungen“.

5.7

19 konstatuojamoji dalis neatitinka nė vienos teksto dalies ir turėtų būti išbraukta.

5.8

23 konstatuojamoji dalis yra klaidinanti, nes čia saugos analizė susiejama su laisvo prekių judėjimo principu, todėl ją reikėtų išbraukti.

5.9

1 straipsnyje apibrėžiamas šio reglamento dalykas. Tačiau iš Direktyvos 2000/9/EB neperimamos „įrenginių projektavimo“, „statybos“ ir „eksploatavimo“ sritys. Šias sritis reikėtų įtraukti arba perimti direktyvos tekstą.

5.10

3 straipsnio 1 dalyje pateikta „lynų kelio įrenginio“ apibrėžtis yra sunkiai suprantama. Reikėtų perimti Direktyvoje 2000/9/EB pateiktą apibrėžtį.

5.11

Dokumento vokiečių kalba 3 straipsnio 8 dalyje pateiktą terminą „Schleppaufzug“ (tempiamasis keltuvas) reikėtų pakeisti terminu „Schlepplift“. Šis pataisymas padarytas ir atliekant su tuo susijusių darniųjų standartų peržiūrą.

5.12

Kadangi 3 straipsnio 12 dalyje nurodytas „pradėjimas naudoti“ ne visada yra susijęs su visu įrenginiu, šį tekstą reikėtų papildyti, po „įrenginio“ įrašant „arba jo komponentų“.

5.13

8 straipsnio 1 dalyje nurodomos saugos analizės reikalavimai pakeisti tiek, kad jie jau nebeapibrėžia atsakomybės. Tačiau saugos analizė yra labai svarbus dokumentas pagrindiniams rengėjams, todėl šį straipsnį reikėtų papildyti žodžiais „Pagrindinio rangovo arba jo įgaliotojo atstovo užsakymu“.

5.14

8 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad saugos analizė įtraukiama į saugos ataskaitą. Tačiau Direktyvoje 2000/9/EB nurodoma, kad saugos analizės pagrindu parengiama saugos ataskaita – o tai yra didelis skirtumas. Rekomenduojama perimti Direktyvos 4 straipsnio 2 dalies tekstą.

5.15

9 straipsnio 4 dalis yra sunkiai suprantama ir turėtų būti pakeista Direktyvos 2000/9/EB 12 straipsnio formuluote.

5.16

10 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad lynų kelio įrenginys toliau eksploatuojamas tik tokiu atveju, jei jis atitinka saugos ataskaitoje nustatytas sąlygas. Saugiam įrenginio eksploatavimui svarbus dokumentas yra eksploatavimo ir priežiūros instrukcija. Todėl rekomenduojama iš dalies pakeisti tekstą išbraukiant žodį „toliau“ sakinyje „lynų kelio įrenginys toliau eksploatuojamas“ ir žodžius „saugos ataskaitoje“ pakeičiant „9 straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose“.

5.17

Vadovaujantis prieduose apibrėžtais moduliais, atitikties vertinimo procedūras gamintojas gali atlikti tik kartu su paskelbtąja įstaiga. Todėl 11 straipsnio 2 dalies tekstą reikėtų iš dalies pakeisti taip: „[...] pasirūpina, kad būtų atlikta 18 straipsnyje nurodyta atitinkama atitikties vertinimo procedūra“.

5.18

11 straipsnio 7 dalyje nurodytas terminas „saugos informacija“ yra neaiškus ir turėtų būti patikslintas.

5.19

16 straipsnyje nurodoma „pirma dalis“, nors ji neegzistuoja.

5.20

Į 17 straipsnį reikėtų įtraukti ir Sprendimo Nr. 768 nuostatas, susijusias su oficialiais prieštaravimais dėl darniųjų standartų (R9 ir R19 straipsniai).

5.21

Kyla pavojus, kad 18 straipsnio 4 dalis gali būti taikoma ir bandomajai įrangai. Siekiant to išvengti reikėtų įrašyti „išskyrus bandomąją įrangą“.

5.22

19 straipsnio 2 dalis gali būti suprantama taip, kad ir rinkai jau pateiktų komponentų ir posistemių atitikties deklaracijos turi būti nuolat atnaujinamos. Todėl paskutinę pirmojo sakinio dalį „nuolat atnaujinama“ reikėtų išbraukti ir įrašyti „ir posistemių arba saugos komponentų pateikimo į rinką metu atnaujinama“.

5.23

21 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad posistemis taip pat turėtų būti žymimas CE ženklu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad rinkoje nėra posistemių, kurie neturėtų bent vieno CE ženklu pažymėto saugos komponentu, šio reikalavimo reikėtų atsisakyti. Todėl rekomenduojama išbraukti žodžius „posistemis arba“.

5.24

II priedą taip pat reikia persvarstyti, bet tai turi būti daroma išsamiai ir būtinai dalyvaujant visiems suinteresuotiesiems subjektams.