21.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/21

1.1

Elektros, dujų, naftos ir kito kuro kainos sparčiai auga ir padėtis smarkiai pablogėjo kilus socialinei ir ekonomikos krizei, kuri paliečia vis daugiau žmonių. Šioje nuomonėje neketinama nustatyti kainų augimo priežasčių, bet siekiama ilgalaikio tikslo – pateikti pasiūlymų, kaip laikantis subsidiarumo principo imtis suderintų veiksmų Europos lygmeniu siekiant užkirsti kelią energijos nepritekliui ir su juo kovoti, skatinti solidarumą šioje srityje ir geriau apsaugoti pažeidžiamus (Europos ir kitų šalių) piliečius.

1.2

Iškilus šiam dideliam politiniam uždaviniui, EESRK ragina Europos energetikos bendrijoje, kuriai Komitetas labai pritartų, prisiimti ES energetinio saugumo ir solidarumo užtikrinimo įsipareigojimą.

1.3

Šis ES energetinio saugumo ir solidarumo užtikrinimo įsipareigojimas suteiks postūmį tikrai Europos kovos su energijos nepritekliumi ir solidarumo politikai, grindžiamai visuotinės teisės į energijos vartojimą pripažinimu; šią teisę Komitetas laiko viena svarbiausių bendrų gėrybių, kad kiekvienas galėtų gyventi oriai. Šio plano tikslas tiek trumpuoju laikotarpiu, tiek atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą:

1.4

EESRK ragina nustatyti europinius energijos nepritekliaus rodiklius ir suderinti statistinius duomenis, kad būtų lengviau nustatyti problemą, užkirsti jai kelią ir ją spręsti Europos lygmeniu, taip pat plėtoti Europos solidarumą šioje srityje.

1.5

EESRK rekomenduoja įkurti Europos nepritekliaus observatoriją, kuri didžiausią dėmesį skirtų energijos nepritekliui, kurios veikloje dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai ir kuri padėtų nustatyti europinius energijos nepritekliaus rodiklius (bendradarbiaudama su Eurostatu), įvertinti esamą padėtį, nustatyti gerąją praktiką ir pateikti rekomendacijų, kaip būtų galima geriau užkirsti kelią šiai problemai, ją spręsti ir šioje srityje įtvirtinti Europos solidarumą.

1.6

EESRK rekomenduoja Piliečių energetikos forumui (vadinamajam Londono forumu) į savo veiklą įtraukti EESRK atstovus ir dirbti glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis ir panašiomis valstybių narių institucijomis.

1.7

EESRK pageidautų, kad energetikos rinka būtų labiau orientuota į vartotojus ir apskritai į (Europos ir kitų šalių) piliečius, ypač pačius pažeidžiamiausius. EESRK pritaria visoms priemonėms, kurios gali padėti piliečiams vėl perimti energetinių klausimų valdymą į savo rankas. EESRK rekomenduoja Europos Komisijai į Europos Vadovų Tarybos prašymu rengiamą ataskaitą (kuri turi būti pateikta iki 2013 m. pabaigos) įtraukti energijos nepritekliaus Europoje analizę, kurioje būtų nurodyti pažeidžiamumo veiksniai, pasiūlyta Europos lygmens strategija ir veiksmų planas šiam nepritekliui išvengti ir jį pašalinti. Svarbiausia – neleisti didėti sąnaudoms, o tai galima pasiekti taikant suderintą ir veiksmingą Europos energetikos politiką (žr. nuomonę TEN/508 „Ekonominis elektros energetikos sistemų, kuriose didėja kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, poveikis“ – CESE 2599/2013) (1).

1.8

EESRK rekomenduoja prieš priimant ES ir valstybių narių energetikos politikos priemones atlikti jų ekonominio poveikio įvairioms vartotojų grupėms analizę (pvz., atsižvelgti į pajamas, šeimos sudėtį ar šildymo būdą). Tikslas būtų atnaujinti informaciją apie vartotojų grupes, kurių sąskaitos už energiją neproporcingai padidės palyginti su vidutine gyventojų mokama sąskaita, ir, jei būtina, pasiūlyti pažeidžiamiausių vartotojų grupėms kompensacines priemones (pvz., pakeisti taisykles, padidinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir pan.).

1.9

EESRK ragina Europos Komisiją apsvarstyti galimybę įsteigti Europos energetinio solidarumo fondą, kuris būtų visų šioje srityje vykdomų Europos lygmens veiksmų horizontalioji priemonė, padėsianti minėtoje srityje veiksmingai užtikrinti Europos solidarumą.

1.10

EESRK norėtų paskatinti rengti kasmetinį pilietinės visuomenės susitikimą, kuriame būtų svarstomi energijos nepritekliaus ir solidarumo Europoje klausimai, dalijamasi patirtimi, sukaupta įgyvendinant iniciatyvas vietos, nacionaliniu ir Europos lygmeniu, ir, bendradarbiaujant su Europos energijos nepritekliaus observatorija, pateikiamos praktinės rekomendacijos Europos, nacionaliniu, vietos, institucijų, asociacijų ir pramonės lygmeniu sprendimus priimantiems asmenims.

1.11

Kadangi energijos nepritekliaus klausimų sprendimas ir solidarumo šioje srityje plėtojimas yra bendras Europos interesas, EESRK norėtų, kad Europos Komisija pateiktų pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai šiai „energetinio solidarumo“ temai skirti Europos metus. Tai leistų geriau informuoti visuomenę ir atkreipti sprendimus priimančių asmenų dėmesį į šį Europai labai svarbų klausimą.

1.12

Į tai atsižvelgdamas, EESRK rekomenduoja Europos Komisijai nacionaliniu ir vietos lygmeniu surengti europinę informavimo kampaniją kovos su energijos nepritekliumi ir solidarumo šioje srityje plėtojimo klausimu, siekiant skatinti švietimą energijos vartojimo efektyvumo tema, raginti piliečius–vartotojus būti veiklesniais sprendžiant energetinius klausimus, užtikrinti didesnę pramonininkų atsakomybę bei aktyvumą ir pan.

2.1

Energija – tai viena svarbiausių bendrų gerybių, kadangi ji yra būtina visose kasdienės veiklos srityse ir padeda kiekvienam užtikrinti deramą gyvenimą. Jos stygius turi skaudžių pasekmių. Energijos nepriteklius žlugdo fiziškai ir socialiai. Europoje energijos nepriteklių patiria daugiau kaip 50 mln. žmonių (2009 m. Europos projektas European Fuel Poverty and Energy Efficiency). Tokia netoleruotina padėtis negali tęstis. EESRK ragina Europos lygmeniu imtis neatidėliotinų veiksmų ir prisiimti ES energetinio saugumo ir solidarumo užtikrinimo įsipareigojimą siekiant įgyvendinti veiksmingą Europos kovos su energijos nepritekliumi politiką, kurios tikslas:

2.2

Šis ES įsipareigojimas padės Europos lygmeniu įgyvendinti bendrus ir suderintus veiksmus siekiant mažinti sąskaitas už suvartotą energiją ir bus grindžiamas visuotinės teisės į energijos vartojimą pripažinimu (siekiant visiems sudaryti deramas gyvenimo sąlygas). EESRK norėtų, kad tai būtų įteisinta Lisabonos sutartyje. EESRK siekia, kad visų ES politikos sričių, visų pirma energetikos, tiksluose būtų numatyta spręsti energijos nepritekliaus problemas ir skatinti solidarumą šioje srityje. EESRK primena, jog atsižvelgiant į tai, kad energija yra viena svarbiausių bendrų gėrybių, ji turi būti valdoma remiantis su viešąja paslauga susijusiais įsipareigojimais. Įmonių užtikrinamas energijos tiekimas – tai viena iš visuotinės ekonominės svarbos paslaugų, kurios vaidmuo Europos socialinei ir teritorinei sanglaudai pripažįstamas Lisabonos sutartyje (SESV 14 straipsnis ir 26 protokolas). Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažįstama teisė į socialinę paramą ir paramą aprūpinant būstu, kad būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos (34 straipsnis), įpareigojimas užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį (38 straipsnis), pagrindinė teisė naudotis viešosiomis paslaugomis (36 straipsnis).

2.3

Tokiu būdu Sąjunga atgaivins solidarumo principą, kuris yra jos kūrimo pagrindas, ir suteiks daugiau prasmės Europos projektui, kuris kelia vis didesnį piliečių nusivylimą ir skeptiškumą. Be to, EESRK primena, kad 81 proc. apklaustų Europos piliečių pritaria, kad būtina spręsti energijos nepritekliaus problemas (Europos Parlamento „Eurobarometras“, 2011 m.).

2.4

EESRK palankiai vertina 2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Tarybos parodytą dėmesį energijos sąnaudų ir kainų klausimams ir jų poveikiui namų ūkiams, visų pirma patiems pažeidžiamiausiems. Šių klausimų politinė kaina labai didelė, pavyzdžiui, 2013 m. vasario 20 d. Bulgarijos vyriausybei teko atsistatydinti po gyventojų manifestacijų, surengtų staiga ir neįtikėtinai išaugus elektros energijos kainai (daugiau kaip 20 proc. nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. sausio mėn.), kurią lėmė nacionalinių rinkos atvėrimo priemonių įvedimas. Tai sukėlė nepasitenkinimą turint omenyje tai, kad vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis nei 400 eurų (Nacionalinis statistikos instituto duomenimis,17,3 proc. pajamų tenka sąskaitoms už elektros energiją).

2.5

EESRK primena, kad energijos kainos nuolat auga: 2011–2012 m. elektros kainos ES padidėjo 6,6 proc., ypač Kipre (+ 21 proc.), Graikijoje (+ 15 proc.), Italijoje (+ 11 proc.), Airijoje ir Portugalijoje (+ 10 proc.), Bulgarijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje (+ 9 proc.). Dujų kainos namų ūkiams ES padidėjo 10,3 proc., ypač Latvijoje (+ 21 proc.), Estijoje (+ 19 proc.) ir Bulgarijoje (+ 18 proc.) (Eurostatas, 2013 m. gegužės mėn.).

3.1

Europoje pavyko išspręsti daugumą ankstesnių prieigos prie energijos problemų, tačiau visame pasaulyje 1,2 mlrd. gyventojų vis dar neturi elektros, o 2,8 mlrd. jų toliau šildosi ar gamina maistą naudodami malkas ar kitokią biomasę (Pasaulio bankas / Tarptautinė energetikos agentūra, 2013 m. gegužės mėn.). Ši prieigos prie modernių energetinių paslaugų problema yra tokio didelio masto, kad JTO 2012-uosius metus paskelbė Tarptautiniais tvarios energijos visiems metais ir neseniai pasiūlė, kad tvari ir saugi energija taptų vienu iš 12 pasaulinių Tvaraus vystymosi tikslų, kurie pirmą kartą orientuojami į besivystančias ir išsivysčiusias valstybes.

3.2

Europoje energijos nepriteklius reiškia, kad vis didesniam skaičiui žmonių (daugiau nei 50 mln., 2009 m. Europos projekto „Energijos nepriteklius ir energijos vartojimo efektyvumas Europoje“ (angl. European Fuel Poverty and Energy Efficiency) duomenimis) sunku apmokėti sąskaitas už energiją arba jų galimybės vartoti energiją yra ribotos dėl nedidelių pajamų, blogai izoliuotų būstų, nepažangios įrangos (šildymo, maisto gaminimo, karšto vandens), didelių energijos kainų. Judumas – tai dar viena problema, kylanti šeimų, dažnai gyvenančių toliau nuo miestų centrų, biudžetams; joms darbo galimybes lemia transportas. Tai aktualu pagyvenusiems žmonėms, nepilnoms šeimoms, bedarbiams, socialinių išmokų gavėjams ir kt. Padariniai įvairūs: judumo kliūtys daro poveikį užimtumui, šildymo stygius turi įtakos higienai, sveikatai (dilema „šildytis ar valgyti“ (angl. heat or eat), kvėpavimo takų ligos ir kt.) ir dažnai lemia didesnį mirtingumą, per didelius įsiskolinimus, socialinę ir geografinę atskirtį.

3.3

Energijos nepriteklius yra nestabilumo veiksnys, prisidedantis prie kitų veiksnių, kadangi sunkumai veikia vienas kitą pagal spiralės principą ir slegia jau ir taip skurde esančius žmones. Bet skurdo rizika auga (Eurostatas, 2012 m. gruodžio mėn.): 2011 m. socialinė atskirtis dėl skurdo rizikos, didelio materialinio nepritekliaus ar priklausymo labai mažo užimtumo namų ūkiui ES-27 grėsė 119,6 mln. gyventojų. EESRK primena, kad strategijoje „Europa 2020“ planuojama asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių sumažinti bent 20 mln.

3.4

Energijos nepritekliaus problemų sprendimas ir solidarumo šioje srityje plėtojimas dabar kaip niekada anksčiau turėtų būti pagrindinis Europos horizontaliosios politikos prioritetas visose srityse – socialinių, aplinkosaugos, ekonomikos ir politinių klausimų sankirtoje.

4.1

Energijos stygius: nepriteklius reiškia didelį laikiną pažeidžiamumą. Energijos nepriteklius reiškia išorės veiksnių (pvz., energijos kainos, būsto energinis efektyvumas) ir vidaus faktorių (gyventojų senėjimas, pajamos) veikiamą socialinę padėtį. EESRK vartos „energijos nepritekliaus“ terminą kalbėdamas apie abu šio reiškinio aspektus.

4.2

Tik Prancūzija, Slovakija, Jungtinė Karalystė ir Airija turi oficialią energijos nepritekliaus apibrėžtį.

4.3

Jungtinė Karalystė turi objektyvią energijos nepritekliaus (angl. fuel poverty) apibrėžtį: padėtis, kai namų ūkis turi išleisti daugiau kaip 10 proc. pajamų pakankamam būsto apšildymui (21 laipsnis pagrindiniame kambaryje ir 18 laipsnių kituose kambariuose pagal Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatas). Atsižvelgiama į tris pagrindinius rodiklius: namų ūkio pajamos, energijos kaina ir energijos suvartojimas. Pagal šią apibrėžtį neatsižvelgiama į kitus namų ūkio energijos poreikius. Šiuo metu JK vyriausybė šią apibrėžtį persvarsto.

4.4

Prancūzijoje „Grenelle II“ įstatyme energijos nepriteklius apibūdinamas taip: padėtis, kai asmeniui dėl nepakankamų išteklių ar netinkamų būsto sąlygų sunku savo būste turėti pakankamai energijos, reikalingos elementariems jo poreikiams patenkinti (11 straipsnis 4 pastraipa).

4.5

Kai kurios valstybės, nors ir neturi apibrėžties, yra parengusios specialias priemones. Belgija apibrėžė „apsaugoto vartotojo“ statusą, kuris leidžia kiekvienam socialinių išmokų gavėjui naudotis socialiniais tarifais ir nemokamais mechanizmais (energiją taupyti padedantys skaitikliai, užtikrintas energijos tiekimas). Panašių priemonių turi Italija ir Ispanija: „bonus elettrico“, „bono social“. Vokietijoje taikomi žemių (Länder) nustatyti vietos lygmens socialiniai tarifai, kuriuos remia vietos ar regiono energetikos įmonės. Švedijoje visuotinės socialinės apsaugos sistema padengia nesumokėtas sąskaitas. Daugiau kaip pusė valstybių narių, remdamosi teisės aktais ar energijos tiekėjų elgesio kodeksu, yra numačiusios apsaugą nuo energijos paslaugų teikimo nutraukimo (2009 m. ERGEG ataskaita).

4.6

Europos Sąjunga neturi nei energijos nepritekliaus apibrėžties, nei rodiklių, nei konkrečios Europos politikos šiai nenuosekliai sprendžiamai problemai šalinti.

4.7

Įgyvendindama Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planą, kuris yra konkreti strategijos „Europa 2020“ priemonė, Europos Komisija didžiausią dėmesį skiria energijos nepritekliui, „dėl kurio namų ūkiai gali ne tik negalėti šildyti ar vėsinti būsto, bet ir neturėti karšto vandens, apšvietimo ir kitų būtiniausių buities dalykų“, o tai didelio nepritekliaus išraiška.

4.8

ES direktyvose dėl energijos vidaus rinkos (2009 m. liepos mėn.) pripažįstamas energijos nepriteklius, bet nepateikiama apibrėžties ir Europos lygmens įpareigojimų, tik valstybių narių prašoma užtikrinti, „kad būtų taikomos adekvačios pažeidžiamų vartotojų apsaugos priemonės“, ir apibrėžti „pažeidžiamų vartotojų koncepciją, kurią jie gali susieti su energijos nepritekliumi ir, inter alia, draudimu kritiniu metu nutraukti elektros ir (arba) dujų tiekimą tokiems vartotojams“. Komunikate „Postūmis energijos vidaus rinkai“ (2012 m. lapkričio 15 d.) Komisija ketina remti „valstybių narių pastangas apibrėžti vartotojų pažeidžiamumo sąvoką ir nustatyti jo priežastis teikdama rekomendacijas ir sudarydama sąlygas keistis geriausia praktika“.

4.9

Europos Parlamentas apibrėžia tik pažeidžiamo vartotojo sąvoką ir siūlo neapsiriboti tradicine apibrėžtimi (vidinių priežasčių nulemtas pažeidžiamumas) ir įtraukti „vartotojus, atsidūrusius pažeidžiamoje padėtyje“, kadangi jie „laikinai yra bejėgiškoje padėtyje, susidariusioje dėl atotrūkio tarp, viena vertus, individualios būklės ir savybių ir, kita vertus, jų išorinės aplinkos“, nes „visi vartotojai tam tikru savo gyvenimo etapu gali tapti pažeidžiami dėl išorinių veiksnių ir jų sąveikos su rinka (…) ir todėl jiems reikalinga speciali apsauga“ (2012 m. gegužės 22 d. rezoliucija). Parlamentas ragina Komisiją ir valstybes nares priimti „plačią bei nuoseklią politinę ir teisėkūros strategiją kovos su pažeidžiamumu srityje, kurioje būtų atsižvelgiama į visų atitinkamų situacijų įvairovę ir sudėtingumą“ (2012 m. gegužės 22 d. rezoliucija); jis taip pat prašo imtis konkrečių priemonių energijos nepritekliaus problemai spręsti (2013 m. kovo 14 d. rezoliucija dėl Energetikos veiksmų plano iki 2050 m.). Europos Parlamentas savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliucijoje dėl naujos Europos vartotojų politikos darbotvarkės ragina Sąjungą ir valstybes nares „užtikrinti tinkamas minėtų [pažeidžiamų] vartotojų apsaugos garantijas“, visų pirma energetikos srityje. 2013 m. birželio 11 d. rezoliucijoje dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje Europos Parlamentas ragina nustatyti energijos nepritekliaus apibrėžtį, „grindžiamą bendrais parametrais, tačiau pritaikytą kiekvienai valstybei narei atsižvelgiant į konkrečias nacionalines aplinkybes“.

4.10

EESRK manymu, svarbu nustatyti bendrus europinius energijos nepritekliaus indeksus ir rodiklius, leidžiančius atsižvelgti į pažeidžiamumo aspektą, kad būtų galima ne tik konstatuoti padėtį, bet ir geriau nustatyti ir išanalizuoti priežastis ir parengti Europos strategiją siekiant veiksmingiau spręsti šią problemą. EESRK siūlo pagrindu laikyti savo nuomonėje (TEN/420) pateiktą apibrėžtį: „kai sunku arba neįmanoma užtikrinti tinkamo būsto šildymo arba naudotis kitomis būtinosiomis energetikos paslaugomis už prieinamą kainą“, kurią (atsižvelgdama į visuotinę teisę naudotis bendromis gėrybėmis, t. y. energija) galės patobulinti Komiteto planuojama įsteigti Europos nepritekliaus observatorija; minėta observatorija galės nustatyti bendrus europinius energijos nepritekliaus indeksus ir rodiklius, pagal kuriuos valstybės narės galės apibrėžti energijos nepriteklių atsižvelgdamos į konkrečias nacionalines aplinkybes. Kad būtų galima geriau suderinti turimus statistinius duomenis, Eurostatas ir nacionaliniai statistikos institutai turėtų taikyti vienodą metodiką problemos mastui įvertinti nacionaliniu ir Europos lygmeniu.

5.1

EESRK siūlo įsteigti Europos nepritekliaus observatoriją, kuri didžiausią dėmesį skirtų energijos nepritekliui ir kurios veikloje dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai: nacionalinės observatorijos, tarpininkai, reguliavimo institucijos, energijos tiekėjai, įvairios asociacijos (sveikatos, statybos, energetikos, vartotojų, kovos su atskirtimi, taip pat vietos valdžios institucijos ir t. t.), socialiniai partneriai ir kt. Observatorija teiks energijos rinkų liberalizavimo poveikio pažeidžiamiems piliečiams vertinimą, siūlys energijos nepritekliaus rodiklius, rekomendacijas, metodus ir aspektus, kuriuos reikėtų apsvarstyti Europos lygmeniu atsižvelgiant į vietos ir nacionaliniu lygmeniu nustatytą geriausią praktiką. Ji turėtų bendradarbiauti su Londono forumu. EESRK taip pat norėtų, kad Londono forumo veikloje galėtų dalyvauti Komiteto nariai ir kad jis veiktų bendradarbiaudamas su nacionalinėmis Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis ir panašiomis institucijomis siekiant spręsti energijos nepritekliaus problemas.

6.1

Energijos rinkų atvėrimas nepadėjo sumažinti energijos kainų gyventojams. 60 proc. jų pastebėjo, kad energijos tiekėjai padidino kainas, 3–4 proc. nurodė, kad kainos sumažėjo. 7 proc. vartotojų pakeitė dujų tiekėją ir 8 proc. – elektros energijos tiekėją. Energijai, visų pirma elektros energijai, vartotojai išleidžia daugiausia pinigų (5,7 proc. biudžeto, iš jų 2,1 proc. elektrai) (2009 m. vartotojų rinkų rezultatų suvestinės 2 lentelė). Per pastaruosius metus šis procentas dar labiau išaugo.

6.2

2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Tarybos priimti sprendimai yra žingsnis teisinga linkme: perorientuoti Europos energetikos politiką didžiausią dėmesį skiriant vartotojams, kad jiems būtų užtikrintas patikimas ir tvarus energijos tiekimas priimtinomis ir konkurencingomis kainomis ir sąnaudomis; stiprinti vartotojų vaidmenį bei teises ir geriau apsaugoti pažeidžiamus vartotojus; kuo skubiau į nacionalinę teisę perkelti Trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį. Komisija turi iki 2013 m. pabaigos pateikti energijos kainų ir sąnaudų struktūros analizę ir nurodyti poveikį namų ūkiams. Svarbiausia – neleisti didėti sąnaudoms, o tai galima pasiekti taikant suderintą ir veiksmingą Europos energetikos politiką (žr. nuomonę TEN/508 „Ekonominis elektros energetikos sistemų, kuriose didėja kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, poveikis“ – CESE 2599/2013) (2).

6.3

EESRK rekomenduoja prieš priimant ES ir valstybių narių energetikos politikos priemones atlikti jų ekonominio poveikio įvairioms vartotojų grupėms analizę (pvz., atsižvelgti į pajamas, šeimos sudėtį ar šildymo būdą). Tikslas būtų atnaujinti informaciją apie vartotojų grupes, kurių sąskaitos už energiją neproporcingai padidės palyginti su vidutine gyventojų mokama sąskaita, ir, jei būtina, pasiūlyti pažeidžiamiausių vartotojų grupėms kompensacines priemones (pvz., pakeisti taisykles, padidinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir pan.).

6.4

EESRK dar kartą primena, kad būtina į nacionalinę teisę perkelti visas pirmiau minėtas direktyvas ir užtikrinti šios universaliosios paslaugos teikimą, įpareigojimų teikti šią viešąją paslaugą laikymąsi, pažeidžiamų asmenų apsaugą ir priimtinas bei skaidrias kainas, kurias būtų galima palyginti. EESRK norėtų, kad savo būsimoje ataskaitoje (kuri turi būti pateikta 2013 m. pabaigoje) Europos Komisija pateiktų ir energijos nepritekliaus Sąjungoje padėties apžvalgą bei analizę ir pasiūlytų ES kovos su energijos nepritekliumi ir solidarumo šioje srityje strategiją, taip pat finansines priemones jai įgyvendinti.

6.5

EESRK norėtų, kad Europos Komisija šį klausimą laikytų visų ES politikos sričių prioritetu ir labiau į jį atsižvelgtų įgyvendindama būsimas savo iniciatyvas (pavyzdžiui, dėl vidaus rinkos gairių, 2012 m. direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo įgyvendinimo, vartotojų teisių apsaugos ir kt.).

6.6

EESRK siūlo energetinio solidarumo ir kovos su energijos nepritekliumi politiką glaudžiai susieti su ES energetikos politika, kuria siekiama pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio visuomenės. EESRK rekomenduoja Komisijai ryžtingai užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi ES teisės aktų, galinčių padėti sumažinti energijos nepriteklių. EESRK norėtų, kad į Sutartį būtų įtraukta visuotinė teisė į energijos vartojimą (kuri turi būti vertinama ir valdoma kaip viena esminių bendrų gėrybių), o ES politikoje, visų pirma energetikos, būtų numatyti energijos nepritekliaus šalinimo ir solidarumo šioje srityje užtikrinimo tikslai. EESRK rekomenduoja į Europos semestrą įtraukti energijos nepritekliaus šalinimo ir solidarumo šioje srityje klausimą, kad valstybės narės į jį atsižvelgtų savo nacionalinėse reformų programose.

6.7

EESRK mano, kad labai svarbu ES lygmeniu bet kokiomis priemonėmis skatinti pažeidžiamą vartotoją aktyviai domėtis savo suvartojama energija, vartoti mažiau ir tinkamiau (pastovių energijos tiekimo paslaugų prasme) siekiant pagerinti jo gyvenimo kokybę ir skatinti decentralizuotą atsinaujinančiosios energijos gamybą, kai tai tikslinga ekonominiu ir techniniu požiūriu. Namų ūkių sąmoningumą ir atitinkamą elgesį gali pagerinti informavimas, švietimas ir mokymas (budėjimo režimu veikiančių prietaisų išjungimas, energiją taupančių prietaisų pasirinkimas, tinkama renovacija ir pan.). EESRK pageidauja, kad Sąjunga remtų – visų pirma įsteigdama Europos energetinio solidarumo fondą – visus šios srities tarpvalstybinius projektus, skatintų pilietinės visuomenės dalijimąsi praktine patirtimi, sukurtų tarpvalstybinį tinklą, plačiai skatintų kaupti ir platinti informaciją, rengti mokymus šioje srityje ir skleisti gerąją patirtį, visų pirma sukauptą įgyvendinant ES finansuojamus tarpvalstybinius projektus.

6.8

EESRK pasisako už tai, kad ES mokslinių tyrimų programomis būtų sudaromos sąlygos kurti novatoriškas priemones, skirtas optimaliam visų vartotojų, visų pirma pažeidžiamiausių, energijos naudojimui. Todėl norint, kad pažangieji skaitikliai būtų visapusiškai veiksmingi ir naudingi vartotojams, EESRK rekomenduoja siekti, kad jie realiu laiku ir be papildomų sąnaudų suteiktų aiškią ir skaidrią informaciją apie suvartojamą energiją. Tokiu būdu jie galėtų būti naudinga prevencijos priemonė, padedanti vartotojams suvokti savo vartojimo lygį ir jį keisti, taip pat leidžianti jiems būti veiklesniems suvartojamos energijos atžvilgiu.

6.9

EESRK siūlo energetinio solidarumo srityje vietos lygmeniu taikyti vieno langelio principą siekiant visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant energijos tiekėjus, sinergijos ir veiksmų derinimo, kad būtų užtikrintas geresnis veiksmų koordinavimas, efektyviau užkirstas kelias problemoms ir jos būtų geriau sprendžiamos, geriau konsultuojama, patariama ir padedama, visų pirma pažeidžiamiems gyventojams. EESRK rekomenduoja užtikrinti šio langelio dalyvių (taip pat ir administracijos įstaigų tarnautojų, bankų darbuotojų, pramonės subjektų ir kt.) mokymą siekiant juos supažindinti su šių pažeidžiamų gyventojų problemomis, geriau spręsti jiems rūpimus klausimus ir padėti jiems ankstyvajame etape nustatyti rizikingas situacijas. Asociacijoms, vietos valdžios institucijoms, įmonėms ir kitiems subjektams teikiant pagalbą piliečiams, vieno langelio principas padės laikytis bendro ir kompleksinio požiūrio ir užtikrinti pagalbos prevencinį bei problemų sprendimo poveikį. Tokiu būdu kiekvienam piliečiui bus suteikta galimybė veikliai rūpintis savo energetiniais reikalais, nesukuriant priklausomybės ir neuždedant socialinės etiketės.

6.10

EESRK rekomenduoja stiprinti ir plačiau diegti mechanizmus (ypač tuos, į kuriuos aktyviai įtraukiami energijos tiekėjai), pavyzdžiui, padedančius užtikrinti, kad energija būtų tiekiama pažeidžiamiems namų ūkiams sunkiais sezoniniais laikotarpiais (iškeldinimo nevykdymas žiemos mėnesiais), tiekėjai nenutrauktų energijos tiekimo kilus mokėjimo sunkumams, būtų vykdoma nemokėjimo prevencija ir t. t. Todėl EESRK rekomenduoja užtikrinti aktyvesnį energetikos pramonės ir kitų subjektų dalyvavimą įgyvendinant energijos nepritekliaus mažinimo veiksmų strategijas (tiek vykdant prevenciją, tiek sprendžiant problemas) ir plėtoti solidarumą neapsiribojant gero elgesio kodeksais.

6.11

EESRK siūlo griežčiau reguliuoti energijos tiekėjų veiklą, kad mažas pajamas gaunantys vartotojai nepatirtų „dvigubos bausmės“ (angl. poverty premium), t. y. už tokią pačią paslaugą jiems nebūtų taikomas didesnis vieneto įkainis. Pavyzdžiui, išankstinio apmokėjimo sistemos galėtų būti parengtos taip, kad nebūtų baudžiami pažeidžiamiausi naudotojai.

6.12

EESRK prašo Europos Komisijos numatyti paskelbti Europos energetinio solidarumo metus, kadangi tai suteiktų galimybę surengti Europos masto informavimo kampaniją (nacionaliniu ir vietos lygmeniu) ir įgyvendinti patvirtintus projektus siekiant atkreipti visų suinteresuotųjų subjektų dėmesį į būtinybę spręsti energijos nepritekliaus problemą, skatinti gyventojus tapti veikliais piliečiais–vartotojais ir stiprinti energetinį solidarumą.

7.1

EESRK siūlo Europos Komisijai apsvarstyti galimybę įsteigti Europos energetinio solidarumo fondą siekiant paremti EESRK pasiūlytus veiksmus, visų pirma piliečių informavimą ir mokymą, vietos lygmeniu vykdomų projektų sujungimą į Europos tinklą, paramą dalijantis gerąja patirtimi, vietos ir nacionaliniu lygmeniu įgyvendintų tarpvalstybinių projektų metu sukauptos gerosios praktikos perdavimą ir sklaidą Europos mastu. Tai apimtų, pavyzdžiui, šias valstybių narių arba vietos valdžios institucijų priemones: finansinė sąskaitų apmokėjimo parama (socialiniai tarifai, energijos čekiai ir pan.), iškeldinimo nevykdymas žiemos mėnesiais, pagal vieno langelio principą veikianti tarnyba, patarėjų efektyvaus energijos vartojimo klausimais mokymas (pvz., Europos projektas Achieve), gyvenamųjų rajonų renovacija, paramos arba techninės pagalbos plėtojimas atliekant energijos vartojimo efektyvumo didinimo darbus (pvz., Europos projektas CEB-ELENA, European Local Energy Assistance Facility) ar vykdant atsinaujinančiųjų išteklių energijos mikrogamybą, finansinių paketų pritaikymas pažeidžiamiems ūkiams (pvz., Europos projektas FinSH - Financial and Support Instruments for Fuel Poverty in Social Housing).

8.1

EESRK primena, kad 2007 m. Sąjunga užsibrėžė 3 × 20 proc. tikslus iki 2020 m., įskaitant tikslą energijos vartojimą sumažinti 20 proc. 2012 m. Efektyvaus energijos vartojimo direktyvoje numatyta ilgalaikė strategija (iki 2050 m.), skirta sutelkti investicijas į privačių ir viešų gyvenamųjų ir komercinės paskirties pastatų renovaciją. Iki 2014 m. balandžio 30 d. valstybės narės turės pateikti nacionalinius šios strategijos įgyvendinimo veiksmų planus. EESRK primena energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių taikymo svarbą ne tik siekiant mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, kurti darbo vietas, bet ir veiksmingai spręsti energijos nepritekliaus problemą.

8.2

Viena energijos nepritekliaus priežasčių iš tiesų yra blogai izoliuoti būstai, kurie už pernelyg didelę kainą dažnai išnuomojami pažeidžiamiems namų ūkiamas. Gerai izoliuotuose būstuose suvartojama mažiau energijos, taigi ir mokama mažiau (taip pat laikomasi tinkamo požiūrio į energijos vartojimą). Nedideles pajamas gaunantys namų ūkiai, neatsižvelgiant į tai, ar būstas yra nuomojamas ar nuosavas, neturi galimybių gerinti izoliacijos ir pakeisti šildymo įrangos, nes trūksta santaupų arba sunku gauti banko paskolą.

8.3

EESRK siūlo sukurti mechanizmą, kuris padėtų, pirma, aktyviai skatinti savininkus nuomotojus (pvz., nuomos dydis priklausytų nuo pastato šiluminio efektyvumo lygio ir pan.) atlikti būsto šiluminės renovacijos darbus ir jiems padėti tai padaryti ir, antra, iš Europos būsto nuomos rinkos laipsniškai šalinti pastatus, kurių energinis efektyvumas yra žemesnis už šiluminės izoliacijos standartą. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms energijos vartojimo efektyvumo rodiklius įtraukti į būstų nuomos pavojingumo sveikatai, tinkamumo ar deramumo apibrėžtis ir kriterijus.

8.4

EESRK pageidautų, kad Europos Komisija apsvarstytų novatoriškus finansavimo būdus ir priemones siekiant paremti valstybių pastangas didinti mažiausias pajamas turinčių namų ūkių energijos vartojimo efektyvumą atsižvelgiant į ribotas jų finansines galimybes.

8.5

Pažeidžiamų namų ūkių būstų izoliavimo gerinimas turi tapti visų Europos veiksmų ir programų prioritetu. Komisija turi užtikrinti, kad nacionaliniuose energijos vartojimo efektyvumo didinimo planuose pirmenybė būtų teikiama investicijoms į pažeidžiamiausių namų ūkių būstus.

8.6

EESRK rekomenduoja, kad struktūriniai fondai 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu labiau atsižvelgtų į energijos nepritekliaus problemą ir energetinį solidarumą ir numatytų didesnį biudžetą, kad būtų galima pasiekti energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančiosios energijos skatinimo tikslus.

8.7

Be to, EESRK rekomenduoja remti decentralizuotą atsinaujinančiosios energijos gamybą, kadangi tai gali padėti išspręsti gyventojų – visų pirma pažeidžiamiausių – galimybės naudotis energija problemą.