This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52012AE0770
Opinion of the European Economic and Social Committee on the ‘Communication from the Commission to the European Parliament, the Council and the European Economic and Social Committee — Trade, growth and development — Tailoring trade and investment policy for those countries most in need’ COM(2012) 22 final
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl prekybos, augimo ir vystymosi. Prekybos ir investicijų politikos pritaikymas šalims, kurioms pagalbos reikia labiausiai (COM(2012) 22 final)
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl prekybos, augimo ir vystymosi. Prekybos ir investicijų politikos pritaikymas šalims, kurioms pagalbos reikia labiausiai (COM(2012) 22 final)
OL C 351, 2012 11 15, pp. 77–82
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
15.11.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 351/77 |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl prekybos, augimo ir vystymosi. Prekybos ir investicijų politikos pritaikymas šalims, kurioms pagalbos reikia labiausiai
(COM(2012) 22 final)
2012/C 351/17
Pranešėja Evelyne PICHENOT
Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2012 m. sausio 27 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl
Prekybos, augimo ir vystymosi. Prekybos ir investicijų politikos pritaikymas šalims, kurioms pagalbos reikia labiausiai
COM(2012) 22 final.
Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. rugsėjo 5 d. priėmė savo nuomonę.
483-iojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. rugsėjo 18–19 d. (2012 m. rugsėjo 18 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 127 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 6 susilaikius.
1. Išvados ir rekomendacijos
1.1 Komitetas primena
2012 m., po dešimtmetį trukusio ryžtingos politikos, susiejančios prekybą ir vystymąsi, įgyvendinimo Europos Komisija komunikate „Prekybos ir investicijų politikos pritaikymas šalims, kurioms pagalbos reikia labiausiai (1)“ pateikia veikiau atsargų šios politikos vertinimą sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Šiuo metu daugiau nei 50 % pasaulio prekybos apimties tenka besivystančioms šalims. Numatoma, kad pietų šalių tarpusavio prekybos apimties potencialas artimiausiais metais augs sparčiausiai. Pasikeitė ir pats kliūčių prekybai pobūdis: jos tampa vis labiau netarifinėmis ir tai didžiausia besivystančių šalių eksportuotojų problema.
Atsižvelgdamas į tai EESRK pabrėžia, kad svarbu geriau integruoti besivystančias šalis į regioninę ir tarptautinę prekybą. Jis pritaria Europos Sąjungos įsipareigojimui skatinti daugiašališkumą ir kuo skubiau sudaryti PPO susitarimą, kuris būtų palankiausias mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Tačiau EESRK primena, kad prekyba yra tik priemonė, o ne tikslas. Besikeičiančiame pasaulyje, kuriam būdingos precedento neturinčios aplinkos problemos ir vis didėjanti nelygybė, šiuo metu pagrindinis iššūkis – paversti prekybos politiką nauja, labiau integruota ir tvaresne vystymosi forma.
1.2 Komitetas pritaria
Naująjį Komunikatą dėl prekybos, investicijų ir vystymosi reikia vertinti palankiai kaip veiksmingo Europos Komisijos generalinių direktoratų bendradarbiavimo rezultatą. EESRK pripažįsta pilietinės visuomenės dalyvavimo viešosiose konsultacijose kokybę, analizės svarbą, taip pat pastangas siekti nuoseklumo ir įgyvendinti su prekyba susijusius Pokyčių darbotvarkės (2) aspektus. Komitetas ypač teigiamai vertina tai, kad atkreiptas dėmesys į prekybos politikos poveikį, stebėseną ir vertinimą, kurie suteikia geriausią pagrindą pragmatiniam prekybos ir vystymosi ryšiui užtikrinti. EESRK kartu su savo partneriais dalyvauja šioje stebėsenoje ir ragina įvertinti kliūtis prekybai ir investicijoms, kurios galėtų daryti neigiamą poveikį tam tikroms besivystančioms šalims.
EESRK pritaria, kad svarbu skirti dėmesį privačių ekonominės veiklos dalyvių, visų pirma labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių galimybėms gauti kreditus, pagalbai prekybai ir paramai vietos ir regiono prekybai tarp smulkiųjų ūkininkų mastu. EESRK primena besivystančių šalių vadovams, kad labai svarbu sukurti jų šalyse saugią investicinę aplinką ir svarbų produktyvios pasiūlos vaidmenį užtikrinant vystymąsi.
EESRK remia Europos Komisijos plėtros ir bendradarbiavimo (DEVCO) generalinio direktorato iniciatyvai tęsti struktūruotą dialogą vystymosi klausimu (angl. Policy forum for development) tarpiniame etape iki 2013 m.
1.3 Komitetas kritiškai vertina
Tuo metu, kai pasaulyje vyksta spartūs pokyčiai, kai nedelsiant reikia spręsti klimato problemas ir vis didėja atotrūkis tarp besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių ir šalių, kuriose nesiformuoja rinkos ekonomika, komunikate apsiribojama savo politikos koregavimu, pvz., a posteriori pateisinant bendrosios lengvatų sistemos (BLS) reformos tikslingumą. Atnaujintos vystymosi vizijos kūrimas turi tapti prioritetine užduotimi tiek ES, tiek ir jos partneriams, kurių pajėgumus reikia stiprinti siekiant integracinio ir tvaraus vystymosi. Komitetas ragina tęsti plataus masto diskusijas su pilietine visuomene siekiant pažangos judant šia kryptimi.
Komunikate nenagrinėjami kai kurie svarbūs klausimai. Visų pirma, jame neatsižvelgiama į prekybos susiskaidymo analizę. Komunikate patvirtinama, kad šiuo metu prekyboje išsiskiria trys šalių grupės: mažiausiai išsivysčiusios šalys, kurių dalis pasaulio prekyboje vis dar nedidelė, sparčiai besivystančios šalys, kuriose formuojasi rinkos ekonomika, ir tarp šių grupių esančios „vidurinės“ šalys. Kadangi Komunikate pabrėžiamas dėmesys „šalims, kurioms pagalbos reikia labiausiai“, jame išsamiai nenagrinėjamas „vidurio“ šalims taikomas prekybos režimas, nors kaip tik šiai kategorijai priklauso dauguma besivystančių šalių. Griežtesnė Bendroji lengvatų sistema (BLS) negali atstoti vystymosi strategijos.
EESRK įspėja, kad šalių diferencijavimo tik pagal pajamų kriterijų (BVP) galimybės yra gana ribotos. Taikyti ne tik nacionalinių pajamų kriterijų (kaip tai daroma mažiausiai išsivysčiusių šalių atžvilgiu) siekiant geriau diferencijuoti besivystančias šalis yra daug žadantis metodas, kurio taikymą ES turi skatinti savo tarptautinėse struktūrose. Šią temą ES jau dabar galėtų svarstyti diskusijose dėl JT tūkstantmečio vystymosi tikslų laikotarpiui po 2015 m. ir dėl tvaraus vystymosi tikslų (TVT).
1.4 Komitetas rekomenduoja
EESRK primena, kad svarbu parengti sui generis vystymosi strategijas, kuriose būtų derinama vidaus ir prekybos politika siekiant tvaraus ir integracinio augimo. Vietos lygmens priemonės, kuriomis stiprinama teisinė valstybė, šalinamas rinkos nepakankamumas ir apsaugoma ekonominė bei žmoniškoji aplinka, yra esminiai vystymosi strategijos veiksniai. Be šių elementų prekybos indėlis į vystymąsi bus nežymus ir ribotas, ypač žemės ūkio srityje.
Komitetas pakartoja savo rekomendaciją įtraukti poveikio tvariam vystymuisi vertinimus į platesnį ex ante ir ex post etapus apimantį prekybos politikos pasekmių vertinimą, kuriame atsižvelgiama ir į strategijos „Europa 2020“ Europos tikslus.
EESRK ragina ES savo prekybos su besivystančiomis šalimis strategijoje labiau atsižvelgti į 2012 m. birželio mėn. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) išvadas dėl būtiniausios socialinės apsaugos.
EESRK rekomenduoja į bendrąjį laisvosios prekybos susitarimų vertinimą įtraukti nuostatas dėl tvaraus vystymosi taikant EESRK vykdomas nuolatinės stebėsenos ir šių susitarimų ex post analizės procedūras. Be to, EESRK taip pat ragina į visų prekybos susitarimų nuostatas dėl tvaraus vystymosi įtraukti konkretų įsipareigojimą dėl visapusiško tvaraus vystymosi susitarimo stebėsenos ir jo poveikio vertinimo.
EESRK ragina ES aktyviau daugiašalėse struktūrose skatinti suteikti teisę mažiausiai išsivysčiusių šalių produktams netaikyti muitų ir kvotų. Sąjungos prioritetu galėtų taip pat būti ES pagalba stiprinant neturtingiausių šalių derybų galimybes, kad jos galėtų sudaryti Pietų šalių tarpusavio prekybos susitarimus.
EESRK ragina ES pradėti diskusiją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) ateities siekiant rasti sprendimą dėl užsitęsusios padėties be išeities. EESRK nori tiesiogiai dalyvauti šioje diskusijoje ir mano, kad svarstant šį klausimą reikėtų geriau atsižvelgti į „vidurinių“ šalių ypatumus.
2. Tarptautinės prekybos susiskaidymo pamokos
2.1 Nuo 2006 m., pirmą kartą po pramoninės revoliucijos, besivystančių šalių prekybos apimtis sudaro daugiau kaip 50 proc. visos tarptautinės prekybos. Jau dešimtį metų pastebima besivystančių šalių ir išsivysčiusių šalių pajamų lygio konvergencija – reiškinys, kuris dar vadinamas „atsilikimo mažinimu“. Abu šie reiškiniai susiję su muitų kliūčių mažėjimu pasaulyje ir vaidmeniu, kurį pasaulio prekyboje atlieka besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, visų pirma Kinija. Geografiniu požiūriu pramoninė prekyba persikelia į Aziją. Žemės ūkio produktų prekyba - į Braziliją. Tuo pat metu vyksta pokyčiai prekybos objektų srityje – prekybą produktais vejasi prekyba paslaugomis ir dauguma produktų, kuriais šiuo metu prekiaujama pasaulio mastu yra tarpiniai, o ne gatavi produktai. Išsiskiria trys šalių grupės. Mažiausiai išsivysčiusios šalys, kurių dalis pasaulio prekyboje, išlieka nedidelė, sparčiai besivystančios šalys, kuriose formuojasi rinkos ekonomika ir „vidurio“ šalys, kurių daugumą sudaro besivystančios šalys.
2.2 Šis neseniai prasidėjęs ekonominio atsilikimo mažinimas vis dėlto pasižymi labai skirtingu šalių konvergencijos tempu ir šiame procese nukenčia besivystančios šalys, kuriose nesiformuoja rinkos ekonomika. Šio pirmojo aspekto požiūriu prekyba tarp neturtingiausių ir visų kitų šalių yra netolygi. Nors iš prekybos laimi kiekviena šalis, tam tikra specializacija visuomet atneša daugiau pridėtinės vertės nei kita, o šiuo metu (santykinai) mažiausiai pelninga specializacija susijusi su neturtingiausiomis šalimis. Jos patenka į ribotų iškastinių žaliavų ar tropinių žemės ūkio produktų eksploatavimo „spąstus“ – specializacija suteikia jiems absoliutų pranašumą prekybos procese, tačiau jų gaunamos pajamos laikui bėgant mažėja lyginant su pramoninės ar paslaugų teikimo veiklos pajamomis.
2.3 Tikintis nuolatinio žaliavų kainų kilimo dėl augančios jų paklausos besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, šiuos produktus eksportuojančios valstybės įsivaizduoja gausiančios milžinišką pelną, tačiau vyksta priešingai – jos rizikuoja pakliūti į primityvios prekybos žaliavomis specializacijos pinkles ir kyla pavojus tapti „savo žaliavų aukomis“ (menkas atsparumas krizėms, nepastovios eksporto pajamos ir valstybės biudžeto svyravimai, polinkis gyventi iš rentos ir finansuoti ginkluotus konfliktus) ir tokie reiškiniai kaip pernelyg didelis dėmesys valiutų keitimo kursui ir žemių nusavinimas. Kad ekonomika vystytųsi tvariai, būtina įvairinti eksportą. Tačiau lieka tikimybė, kad rinkos patvirtins istorijos įrodytą besivystančių ekonomikų priklausomybę nuo šių produktų.
2.4 Ekonominio atsilikimo įveikimas taip pat susijęs su šalių viduje didėjančia nelygybe. Valstybė atsakinga už tai, kad liberalizavus prekybą gautas pelnas būtų teisingai paskirstytas visose ekonomikos srityse ir visoje šalies teritorijoje. Prekybos ir augimo pelnas savaime nepasiskirsto visiems ekonomikos dalyviams, visų pirma labiausiai pažeidžiamuose jos sektoriuose. Todėl labai svarbu parengti sui generis vystymosi strategijas, kuriose būtų derinama vidaus ir prekybos politika siekiant tolygaus bendrojo augimo. Besivystančios šalys, kurių mokesčių bazė menka, o biudžeto galimybės mažesnės, šiuo atveju susiduria su antrąja problema.
2.5 Kaip ir prekyba, kuri geografiniu ir objektų sudėties požiūriu keičiasi, pramonės ir prekybos politikoje taip pat vyksta pokyčiai. Jau dešimtį metų besivystančių šalių integracijos į tarptautinę prekybą procese vyksta pokyčiai, susiję su prekybos lengvatų panaikinimu ir regioninių ir dvišalių susitarimų skaičiaus didėjimu. Komisija savo darbo dokumente konstatuoja, kad mažiausiai išsivysčiusių šalių dalis pasaulio prekyboje nuolat mažėja. 2002 m. komunikate išdėstyto intervencinio metodo, nustatyto siekiant užbaigti Dohos derybų dėl vystymosi ciklą, nepakako daug geriau integruoti mažiausiai išsivysčiusias šalis į pasaulio prekybą, taigi beveik visa prekyba vyksta joms nedalyvaujant.
2.6 Konkurencinė kova vyksta jau nebe tarp valstybių, bet pačių šalių viduje. Iš esmės, išskyrus keletą tarifų eilučių, kliūtys prekybai vis labiau pasireiškia netarifinėmis formomis, tokiomis kaip standartai, kodai, dotacijos ir reglamentavimas. Šiuo požiūriu „BRICS“ šalių pažanga tarptautinės prekybos srityje atskleidė ne tiek teigiamus prekybos liberalizavimo aspektus, kiek aiškios ir planingos, tinkamai parinktos ir savarankiškos vystymosi strategijos, kurioje derinama ryžtinga viešoji politika ir rinkos skatinimo priemonės, privalumus. Taigi, trečioji nelygybė, su kuria susiduria mažiausiai išsivysčiusios šalys, yra vystymosi strategijos stoka ir gebėjimo įveikti globalizacijos iššūkį trūkumas.
2.7 Nevienodos iš specializacijos prekyboje gaunamos pajamos, skirtingi gebėjimai finansuoti ekologišką ir integracinį augimą, galiausiai, skirtingi politiniai pajėgumai parengti, programuoti ir vykdyti vystymosi strategiją yra trys nelygybės apraiškos, darančios neigiamą poveikį mažiausiai išsivysčiusioms šalims šiuolaikiniame prekybos procese. Jos glaudžiai tarpusavyje susijusios ir gali didėti, jei nebus vykdomi atitinkami kolektyviniai veiksmai derinant prekybos, investicijų ir bendradarbiavimo siekiant vystymosi politiką, kaip nurodyta JT tūkstantmečio vystymosi aštuntojo tikslo nuostatose.
3. Europos strateginės vizijos, suderintos su strategija „Europa 2020“, poreikis kintančiame pasaulyje
3.1 Komisijos komunikate dėl prekybos, augimo ir vystymosi patvirtinti bendrieji 2002 m. komunikato principai, tačiau pabrėžiama, kad būtina skirtingai vertinti besivystančias šalis, daugiausia dėmesio skiriant toms, kurioms labiausiai reikalinga pagalba. Remdamasi šiuo teiginiu, Komisija pateikė šešis šio dešimtmečio prioritetus: geriau apibrėžti prekybos lengvatas, užtikrinti veiksmingesnę pagalbą prekybai, skatinti ir apsaugoti tiesiogines užsienio investicijas, diferencijuoti derybas dėl išsamių laisvosios prekybos susitarimų atsižvelgiant į kiekvienos šalies pajamas, skatinti gerą valdymą (įskaitant tvarų vystymąsi) ir teikti pagalbą pažeidžiamoms šalims siekiant padidinti jų atsparumą vidaus ir išorės krizėms ir gerinti atsaką į jas.
3.2 EESRK pritaria šiems nuoseklumą atspindintiems prioritetams, tačiau pabrėžia, kad jie tik iš dalies padeda spręsti tris didelius su vystymusi susijusius iššūkius. Naujasis komunikatas dėl prekybos, augimo ir vystymosi parengtas remiantis labai svarbia medžiaga, sukaupta per 2011 m. vykusias labai sėkmingas viešąsias konsultacijas šia tema, ir yra sveikintinas visų generalinių direktoratų veiksmingo bendradarbiavimo rezultatas. Jis papildo Komunikatą dėl prekybos, augimo ir tarptautinės arenos, kuris ir toliau yra pagrindinis dokumentas, kuriuo susiejama prekyba ir strategija „Europa 2020“. Nors šiame specifiniame komunikate yra naujovių, pavyzdžiui, labiau diferencijuojamos besivystančios šalys ir skiriama daugiau dėmesio privatiems ekonominės veiklos dalyviams, Komunikatui dėl prekybos ir vystymosi ryšio trūksta atnaujintos ateities vizijos.
3.3 Kaip pabrėžta Komunikate ir prieš jo paskelbimą parengtame tyrime, integracija į pasaulinę prekybą nėra nei savaiminis tikslas, nei pakankama vystymosi sąlyga. Prekybos liberalizavimas ir patekimas į rinką nėra vystymosi strategija – tai tik atskiri jos elementai. Vietos lygmens priemonės, kuriomis stiprinama teisinė valstybė, šalinamas rinkos nepakankamumas ir apsaugoma ekonominė bei žmoniškoji aplinka yra būtini vystymosi strategijų elementai ir išankstinės sąlygos pajamoms iš prekybos užtikrinti, visų pirma žemės ūkio srityje.
3.4 Neturint bendros vystymosi vizijos, Europos Sąjungos įgyvendintos politinės iniciatyvos, kuriomis siekiama sudaryti išskirtines sąlygas patekti į išorės rinkas, pavyzdžiui, BLS ir Ekonominės partnerystės susitarimai (EPS, nepadėjo suteikti laukiamo postūmio augimui. Nerimą kelia ne gana menkas ekonominis šių iniciatyvų poveikis besivystančioms šalims, o silpna besivystančių šalių, kurioms buvo skirtos šios iniciatyvos, politinė valia. Sąjunga savo pačios ir jos šalių partnerių labui turėtų tiksliau nurodyti, kokios naudos tikisi mažindama tarifinių ir netarifinių kliūčių skaičių. Galiausiai Sąjunga privalo įrodyti, kad ji vykdo nuoseklią su AKR šalimis susijusiąų išorės politiką, kurioje pirmenybė teikiama regioniniam prekybos aspektui (EPS) (3), o šių regionų vystymosi ir augimo politika išlieka nacionalinė.
3.5 Daugiašaliu lygmeniu padėtis tokia pati. Priešingai nei derybose dėl klimato kaitos, kuriose besivystančios šalys, ypač tos, kuriose nesiformuoja rinkos ekonomika, aktyviai sprendžia derybų iššūkių klausimus, politinė besivystančių šalių, kuriose nesiformuoja rinkos ekonomika, valia dalyvauti Dohos ciklo derybose yra menka, arba jos iš viso nėra. Pagalbą prekybai gaunančių šalių prioritetai ir poreikiai taip pat menkai apibrėžti, nes šiose šalyse trūksta pajėgumų ir politinės erdvės, kad būtų galima parengti tvarias vystymosi strategijas.
3.6 Europos Sąjungos pozicija pateisinama tuo, kad tarptautinis bendradarbiavimas siekiant vystymosi ir toliau pagrįstas suverenių valstybių tarpusavio susitarimais. Tačiau tokios diplomatijos faktiškai vykdoma su silpnomis ir ribotų pajėgumų šalims. Tokios padėties pasekmė yra tai, kad į prekybos aspektas neminimas nei vystymosi strategijose, nei programuojant pagalbą. Atnaujintos vystymosi vizijos kūrimas turi tapti prioritetine užduotimi tiek Europos Sąjungai, tiek ir jos partneriams, kurių pajėgumus reikia stiprinti siekiant šio tikslo. Nacionalinės politikos įgyvendinimas yra pagrindinis veiksnys siekiant, kad prekyba taptų vienu iš vystymosi veiksnių. Artimiausiu metu ES veiksmai prekybos srityje turi būti grindžiami pragmatiškumu, bandymais ir siekiu eksperimentuoti ir padėti kurti šią viziją suderinant ją su strategija „Europa 2020“.
4. Pragmatinis prekybos ir investavimo metodas, padedantis kurti vystymosi viziją.
4.1 Vystyti prekybos poveikio vertinimo ir stebėsenos pajėgumus ir priemones
|
4.1.1 |
Empirinis prekybos ir vystymosi ryšio pobūdis verčia plėtoti pragmatinį prekybos politikoje taikomą metodą siekiant eksperimentuoti ir mokytis. Negalima iš anksto nei nustatyti, nei patvirtinti, ar prekybinis susitarimas skatins vystymąsi, ar ne. EESRK dar kartą pabrėžia ankstesnėje nuomonėje pateiktą rekomendaciją įtraukti poveikio tvariam vystymuisi vertinimą į platesniu mastu vykdomą prekybos politikos vertinimo ciklą nuo ex ante iki ex post atsižvelgiant į strategijoje „Europa 2020“ nustatytus Europos tikslus. |
|
4.1.2 |
Stebėsena ir vertinimas ypač reikalingi politikos, padedančios įgyvendinti prekybinius susitarimus, srityje siekiant tobulinti šią politiką reguliariai ją persvarstant. Tai pasakytina ir apie nuostatas dėl „tvaraus vystymosi“, kurios, kaip dar kartą pabrėžia EESRK, būtinai turi būti įtrauktos į kiekvieną Sąjungos sudaromą prekybos susitarimą. EESRK rekomenduoja į bendrąjį laisvosios prekybos susitarimų vertinimą nuostatas dėl tvaraus vystymosi taikant EESRK atliekamas nuolatinės stebėsenos ir ex post analizės procedūras. Be to, EESRK ragina į šiuo metu derinamas nuostatas dėl tvaraus vystymosi įtraukti konkretų įsipareigojimą dėl visapusiško tvaraus vystymosi susitarimo stebėsenos ir jo poveikio vertinimo. |
|
4.1.3 |
Reguliarus prekybos lengvinimo ir įvairių ES besivystančioms šalims siūlomų patekimo į rinką priemonių (specialusis ir diferencijuotas režimas, EPS, BLS ir t. t.) veiksmingumo ir poveikio vertinimas turi padėti konsoliduoti esminius Sąjungos šiandienos politikos elementus. Mokslinis ir nepriklausomas poveikio vertinimas yra pagrindinė oficialios paramos vystymuisi (OPV) politikos persvarstymo priemonė. Pagalba prekybai, kurios biudžetas 2010 m. viršijo 10 mlrd. eurų, būtų daug veiksmingesnė ir tikslingesnė, jei būtų nustatyti rodikliai, leidžiantys įvertinti jos poveikį. |
|
4.1.4 |
Be BLS, dar lieka neišnaudota turima veiksmų laisvė, kuria galėtų pasinaudoti besivystančios šalys. Kaip ir ankstesnėje nuomonėje, EESRK pritaria visoms ES iniciatyvoms, kuriomis siekiama skatinti besivystančias šalis naudotis priemonėmis, padedančiomis užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą. Kalbant apie daugiašalius, regioninius ir dvišalius susitarimus ypač svarbu sudaryti palankias sąlygas pasinaudoti esamomis prekybos priemonėmis, pavyzdžiui, apsaugos priemonėmis, kurios leistų imtis veiksmų smarkiai išaugus importui, dėl kurio kyla pavojus vietos maisto produktų gamybai (4), ir įvertinti jo poveikį. |
|
4.1.5 |
EESRK pakartoja ankstesnėje nuomonėje (5) pateiktą rekomendaciją reguliariai teikti reikiamų išteklių ir nuolatinę paramą, kad būtų užtikrintas sąžiningos prekybos skaidrumas, stebėsena ir didesnis patikimumas. Be to, EESRK ragina sistemingai vertinti sąžiningos prekybos poveikį ne tik galimiems paramos gavėjams, bet ir tiems, kurie jos negauna ir kurie įsikūrę tuos pačius produktus gaminančiuose regionuose. |
|
4.1.6 |
Vadovaujantis 2010–2013 m. darbo programa dėl vystymosi politikos darnos, būtina įvertinti ES prekybos priemonių nuoseklumą, visų pirma tų, kuriomis užtikrinama galimybė įsigyti vaistų, intelektinės nuosavybės teisės ir deramas darbas. EESRK ragina Sąjungą aktyviau integruoti į savo prekybos strategiją besivystančių šalių atžvilgiu 2012 m. birželio mėn. TDO išvadas dėl būtiniausios socialinės apsaugos. |
|
4.1.7 |
EESRK ragina išplėsti prekybos ir investicijų kliūčių, kurios gali turėti neigiamo poveikio kai kurioms besivystančioms šalims. stebėseną ir vertinimą. |
|
4.1.8 |
Siekiant, kad mokymas ir vertinimas būtų veiksmingi ir padėtų reformuoti prekybos politiką, kad ji skatintų vystymąsi, į juos būtina plačiu mastu, intensyviau nei iki šiol, įtraukti pilietinę visuomenę, visų pirma skatinant ją dalyvauti prekybos ir ekonominės partnerystės susitarimų stebėsenos mechanizmuose. |
4.2 Parama besivystančių šalių privatiems ekonominės veiklos vykdytojams
|
4.2.1 |
EESRK pripažįsta, kad Komunikate pabrėžtas lemiamas vaidmuo, kurį atlieka privatūs ekonominės veiklos vykdytojai, visų pirma smulkūs ūkininkai ir smulkūs verslininkai, kurie sudaro daugelio besivystančių šalių ekonomikos pagrindą. Komitetas pabrėžia, kad labai svarbu skatinti atsakingą verslo valdymą, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę bei pripažinti skirtingas verslininkystės formas, pavyzdžiui, kooperatyvus, savidraudos draugijas ir kitas socialinės ekonomikos įmonių formas (6). Jis pripažįsta, kad labai svarbu sukurti saugią investavimo aplinką, tvirtą verslo teisės sistemą, teisingą apmokestinimą, nustatyti veiksmingą ir patikimą teisinę sistemą, užtikrinančią nacionalinių ir užsienio investicijų teisinį saugumą. EESRK pabrėžia internetinės prekybos paslaugų ir infrastruktūros tinklų svarbą eksporto pasiūlos stiprinimo ir įvairinimo strategijoje. |
|
4.2.2 |
EESRK remia priemones, kuriomis siekiama sudaryti smulkiesiems ūkininkams ir verslininkams palankias sąlygas gauti pagalbą prekybai, kad jie galėtų pasinaudoti prekybos galimybėmis, ir tas, kuriomis remiama politika, skatinanti perkelti verslą iš neoficialaus sektoriaus ir suteikti jam oficialiai įregistruotos veiklos statusą. Šiuo klausimu EESRK primena bendro TDO ir PPO tyrimo (7) išvadas, kuriose tvirtinama, kad neoficialus užimtumas daro didelį poveikį besivystančioms šalims trukdydamas joms sėkmingai naudotis prekybos atvėrimu ir neleisdamas darbuotojams pereinamuoju laikotarpiu išsivaduoti iš skurdo. Veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti vienodas vyrų ir moterų galimybes bei paramą moterų užimtumui, padės perkelti verslą iš neoficialaus sektoriaus r paversti jį oficialiai įregistruota veikla. Kova su korupcija ir infrastruktūros plėtojimas ir toliau turi būti prioritetas. Medžiagos mokytis galėtų suteikti socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas kovojant su korupcija Viduržemio jūros partnerytės šalyse. |
|
4.2.3 |
Būtina stiprinti ES lyginamąjį pranašumą teikiant paramą įvairių verslo formų privatiems ekonominės veiklos vykdytojams kitų institucijų – tiek nacionalinių, tiek daugiašalių – atžvilgiu siekiant padidinti Sąjungos pagalbos prekybai priemonių veiksmingumą, juolab kad didėja pietų šalių tarpusavio prekybos apimtis. Sąjunga privalo užtikrinti iššūkius atitinkančius žmoniškuosius išteklius savo delegacijoms trečiosiose šalyse ir labiau skatinti jas kaupti vietos lygmeniu įgytą patirtį. |
|
4.2.4 |
Profesinės organizacijos, kurios labai aktyviai veikia privačiajame sektoriuje, gali svariai prisidėti nustatant šalių partnerių bendradarbiavimo poreikius. Aktyvesnis konsultavimasis su šiomis organizacijomis tarpininkaujant EESRK turėtų padėti suderinti bendradarbiavimo pasiūlą ir poreikį. Ankstesnė patirtis EPS derybose ir rengiant strateginius skurdo mažinimo planus vadovaujant Pasaulio bankui padėjo sustiprinti ir suformuoti besivystančių šalių profesines organizacijas. |
|
4.2.5 |
Kaip pabrėžia Komisija, Komitetas palankiai įvertino teiginį, kad socialinė įmonių atsakomybė padeda pasaulio mastu skatinti sąžiningos konkurencijos sąlygas prekybos ir investicijų srityje. Nustatyta, kad didžiosios Europos įmonės, sudarydamos tarptautinius bendruosius susitarimus, į kuriuos buvo įtraukiami subrangovai, atliko lyderių vaidmenį nustatant socialinius, aplinkos apsaugos ir gero valdymo standartus prekybos srityje Todėl raginimas laikytis EBPO rekomendacijų laikytinas geru pasiūlymu, kadangi jose numatytas skundų nagrinėjimo mechanizmą ginčų atveju. Be to, šios rekomendacijos grindžiamos poreikiu skelbti svarbią, patikimą ir kasmet tikrinamą informaciją apie įmones ir šią praktiką reikėtų visuotinai taikyti. |
4.3 Rengti pasaulinio valdymo reformas
|
4.3.1 |
Bendradarbiavimas prekybos ir vystymosi skatinimo srityje turėtų būti išplėtotas ir vienyti besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis greta EBPO šalių, kurios istoriškai pirmosios teikė viešą paramą vystymuisi ir užtikrino privilegijuotą patekimą į rinkas. Šiuo metu didžiausia veiksmų laisvė tenka besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims. EESRK ypač ragina daugiašalėse struktūrose (visų pirma G20), taip pat savo dvišaliuose santykiuose su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis aktyviau skatinti realias galimybes netaikant muitų ir kvotų įsigyti produktų iš mažiausiai išsivysčiusių šalių. Sąjungos prioritetu galėtų taip pat būti ES remiamas mažiausiai išsivysčiusių šalių gebėjimų derėtis stiprinimas sudarant Pietų šalių tarpusavio prekybos susitarimus. |
|
4.3.2 |
EESRK primygtinai prašo dėti visas galimas pastangas, kad būtų baigtas Dohos derybų dėl vystymosi ciklas, bent jau sudarant išankstinį susitarimą, naudingą tik neturtingiausioms šalims, į kurį būtų įtraukti pagalbos teikėjų (tiek EBPO paramos vystymuisi komiteto narių, tiek ir ne narių) įsipareigojimai. EESRK dar kartą patvirtina pageidavimą 2015 m. – JT tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo baigiamuosius metus – skirti tarptautiniam bendradarbiavimui. TVT rezultatai ir „Rio+20“ aukščiausiojo lygio susitikimu atverta tvaraus vystymosi perspektyva bus nagrinėjama tiriamojoje Komiteto nuomonėje, kurią rengiant vyks konsultacijos. |
|
4.3.3 |
Tačiau ES prekybos ir vystymosi strategija susijusi ne tik su glaudesniais abipusiais santykiais su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis ir galimybe be muitų įsigyti produktų iš neturtingiausių šalių. Tarp šių dviejų šalių grupių esanti „vidurio“ grupė – besivystančios šalys, kuriose nesiformuoja rinkos ekonomika – yra geriausios partnerės, su kuriomis ES galėtų plėtoti abipusiai naudingus ryšius. Jos galėtų būti geriausios sąjungininkės skatinant geresnį valdymą, kuris yra pagrindinis Sąjungos tikslas. Kadangi pagrindinis dėmesys komunikate skiriamas šalims, kurioms labiausiai reikalinga pagalba, jame trūksta aiškios strategijos, kurioje nebūtų apsiribojama vien BLS nuostatų griežtinimu. |
|
4.3.4 |
Taikyti ne vien tik nacionalinių pajamų kriterijų (kaip tai daroma mažiausiai išsivysčiusių šalių atžvilgiu) – daug žadantis metodas, kuriuo galima pagerinti specialaus ir diferencijuoto bendradarbiavimo veiksmingumą ir pagalbą prekybai. Šį klausimą ES galėtų kelti diskusijoje dėl JT tūkstantmečio vystymosi tikslų laikotarpiui po 2015 m. ir dėl Tvaraus vystymosi tikslų (TVT). |
2012 m. rugsėjo 18 d., Briuselis
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
Staffan NILSSON
(1) Prekyba, augimas ir vystymasis. Prekybos ir investicijų politikos pritaikymas šalims, kurioms pagalbos reikia labiausiai COM(2012) 22 final
(2) ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė, COM92011) 637 final.
(3) Žr. San-Domingo. 12-ojo AKR–ES ekonominių ir socialinių sluoksnių regioninio seminaro baigiamąją deklaraciją 2012 m. liepos 5–6 d., San-Domingas, http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.events-and-activities-acp-eu-twelfth-regional-seminar-fd.24031
(4) EESRK nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena – Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“, COM(2010) 612 final, OL C 043, 2012 02 15.
(5) EESRK nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Indėlis į tvarų vystymąsi: sąžiningos prekybos ir su prekyba susijusių nevalstybinių tvarumo užtikrinimo programų vaidmuo“, COM(2009) 215 final, OL C 339, 2010 12 14.
(6) EESRK nuomonė dėl Lotynų Amerikos socialinės ekonomikos, OL C 143, 2012 05 22.
(7) Globalizacija ir neoficialus užimtumas besivystančiose šalyse. Bendras PPO/PDO tyrimas, 2009 m.