29.10.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/121

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Žaliosios knygos „Iššūkius paversti galimybėmis. Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos kūrimas“

(COM(2011) 48 galutinis)

2011/C 318/20

Pranešėjas Gerd WOLF

Bendrapranešėjis Erik SVENSSON

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. vasario 9 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Žaliosios knygos „Iššūkius paversti galimybėmis. Bendros strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos kūrimas“

COM(2011) 48 galutinis.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. birželio 23 d. priėmė savo nuomonę.

473-iojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. liepos 13–14 d. (liepos 13 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 122 nariams balsavus už ir 5 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas palankiai vertina Komisijos žaliąją knygą ir joje suformuluotus siekius, dar kartą patvirtina jau paskelbtas ankstesnes savo nuomones šiuo klausimu ir, remdamasis ekspertų ataskaitomis dėl 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos (toliau – MTTP) programos laikotarpio vidurio įvertinimo, rekomenduoja, kad Komisija pirmiausia turėtų:

1.1.1

pačios Komisijos ir ją remiančių patariamųjų organų papildomomis struktūrinėmis priemonėmis sukurti integruotą mokslinių tyrimų ir inovacijų strategiją, tačiau reikia išlaikyti kiekvienai šių dviejų sričių būdingus požymius ir būdingas darbo sąlygas;

1.1.2

būsimą biudžetą mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimui galų gale padidinti iki tokios viso biudžeto dalies, kuri iš tiesių atitiktų skelbiamą šios temos vertę ir lemiamą svarbą strategijoje „Europa 2020“ ir jos stimuliuojantį ir integruojantį sverto poveikį reikalingai valstybių narių skatinimo politikai;

1.1.3

supaprastinti būtinas administracines procedūras, sprendimų priėmimo procedūras padaryti lankstesnes ir greitesnes ir atitinkamai pritaikyti savo pareigūnų dalykines žinias ir įgaliojimus;

1.1.4

daugiausia dėmesio skirti tarpvalstybinėms užduotims, pavyzdžiui, bendrai atliekamiems moksliniams tyrimams, kurie sutelkia išteklius ir specialistų žinias tarpvalstybiniu mastu ir todėl įgauna europinę pridėtinę vertę;

1.1.5

struktūrinius fondus nukreipti į iki šiol mažiau jais besinaudojančius regionus, kad juose būtų kuriama kompetencijos bazė ir tam reikalingos struktūros, ir pagerinti struktūrinių fondų ir bendrosios programos sąsają;

1.1.6

skatinti didelio poveikio technologijų vystymą, nes be jų ES negalės nei atlaikyti pasaulinės konkurencijos, nei įveikti didžiųjų visuomenės problemų;

1.1.7

skirti 20 proc. viso 8-osios bendrosios programos biudžeto tai programos daliai, kurią valdo Europos mokslinių tyrimų taryba;

1.1.8

skatinti didelės MTTP infrastruktūros (EMTIS sąrašas) statybą ir išlaikymą;

1.1.9

visapusiškai skatinti inovacijas, be kita ko, socialinėje srityje, ekonomikoje, darbo vietose ir kūrybinės pramonės sektoriuje;

1.1.10

pagerinti paramos nuostatas dėl MVĮ ir mikroįmonių, kad būtų palengvintas jų dalyvavimas paramos programose ir priemonėse;

1.1.11

sukurti ir plėsti pakankamą rizikos kapitalo, kuriuo galėtų lengviau pasinaudoti visų pirma MVĮ, pagrindą, taip pat toliau plėtoti ir pritaikyti rizikos pasidalijimo finansinę priemonę;

1.1.12

apgalvoti valstybės pagalbos sistemos, taip pat konkurencijos ir viešųjų pirkimų taisyklių poveikį visam inovacijų procesui ir šios srities dalykinių žinių kaupimą ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystes.

1.2   Be to, Komitetas ragina valstybes nares ir biudžeto ribojimo laikotarpiu iš esmės prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ ir daugiau investuoti į švietimą (ypač universitetus), mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas ir pagaliau įgyvendinti žymiausią ir jau Lisabonos sutartyje įtvirtintą „3 proc. įsipareigojimą“, o geriausiai – net viršyti šį tikslą.

2.   Svarbiausios Komisijos komunikato nuostatos

2.1   Žaliąja knyga siekiama paskatinti viešą diskusiją dėl svarbiausių punktų, kuriems teks svarbus vaidmuo būsimose ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programose.

2.2   Komisija ketina siekti patobulinimų šiose srityse:

—	tikslų ir jų įgyvendinimo patikslinimas,

—	sudėtingumo sumažinimas,

—	papildomos naudos didinimas, sverto poveikio padidinimas ir dubliavimosi ir susiskaidymo vengimas,

—	dalyvavimo supaprastinimas,

—	galimybių dalyvauti ES programose išplėtimas – platesnis dalyvių ratas,

—	konkurencingumo ir visuomeninio poveikio didinimas teikiant ES paramą.

2.3   Šiuo tikslu Komisija pageidauja parengti bendrą strategiją, kuri apimtų visas pagrindines ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programas, dabar taikomas pagal 7BP bei KIP, ir tokias ES inovacijų iniciatyvas kaip EIT.

2.4   Žaliojoje knygoje pateikti 27 konkretūs klausimai, susiję su šiomis teminėmis sritimis:

—	bendras strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimas,

—	visuomenės problemų sprendimas,

—	konkurencingumo didinimas,

—	Europos mokslinio pagrindo ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas.

2.5   Iki šiol šių sudėtinių programos dalių finansavimas dabartiniu programavimo laikotarpiu (2007–2013 m.) buvo toks:

—	7-oji bendroji programa – 53,3 mlrd. EUR,

—	Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programa (KIP) – 3,6 mlrd. EUR,

—	Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) – 309 mln. EUR,

—	sanglaudos politika – apytikriai 86 mlrd. EUR (beveik 25 proc. viso struktūrinių fondų biudžeto)

3.   Bendrosios pastabos

3.1   Vadovaudamasis 2010 m. lapkričio 26 d. ir 2011 m. vasario 4 d. Tarybos išvadomis ir toliau išvardintomis ankstesnėmis savo nuomonėmis Komitetas palankiai vertina ir remia Komisijos pateiktą žaliąją knygą ir ketinimą visas paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms priemones sujungti į vieną bendrą strategiją. Šiuos tikslus atitinkanti, svari ir veiksminga ES paramos programa yra lemiama išankstinė sąlyga Europos konkurencingumui stiprinti, užtikrinti jos gerovę ir jos socialinius laimėjimus bei įveikti didžiąsias visuomenės problemas.

3.2   Tačiau šiems prioritetiniams tikslams visų pirma reikia skirti jiems reikalingą ir tinkamą būsimo ES biudžeto dalį. Būtina būsimą mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimo biudžetą padidinti iki tokios viso biudžeto dalies, kuri iš tiesių atitiktų skelbiamą šios temos vertę ir lemiamą svarbą strategijoje „Europa 2020“ ir jos stimuliuojantį ir integruojantį sverto poveikį reikalingai valstybių narių skatinimo politikai.

3.3   2007 m. paskelbtoje nuomonėje „Europos potencialo išlaisvinimas ir stiprinimas mokslinių tyrimų, vystymo ir naujovių diegimo srityje“ (1) Komitetas jau pavadinime nurodė pagrindinį strategijos „Europa 2020“ uždavinį ir būtent šiam tikslui reikia parengti bendrą ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo strategiją.

3.4   Tačiau tai nereiškia, kad šios dvi kategorijos sumaišomos ar viena jų pajungiama kitai, veikiau svarbu, kad bendra strategija padėtų mokslinių tyrimų ir inovacijų kategorijoms tarpusavyje kuo veiksmingiau remti ir praturtinti vienai kitą.

3.5   Atitinkamai ir vadovaudamasis šia prielaida Regionų komitetas remia ir 2.5 punkte išdėstytus tikslus.

3.6   Dėl šių tikslų ir su jais susijusių sudėtingų klausimų pastaraisiais metais Komitetas parengė dar keletą esminių nuomonių, būtent:

—	Žalioji knyga „Europos mokslinių tyrimų erdvė. Naujos perspektyvos“ (2),

—	Mokslinių tyrimų organizacijų, pramonės ir MVĮ bendradarbiavimas ir žinių perdavimas – svarbios išankstinės inovacijų sąlygos (3),

—	Bendrijos teisinis Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros (ERI) pagrindas (4),

—	Bendras mokslinių tyrimų programavimas. Bendradarbiavimas siekiant veiksmingiau spręsti bendrus uždavinius (5),

—	Strateginis Europos tarptautinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo planas (6)

—	Plečiamos IRT ribos. Europos ateities ir kuriamų technologijų mokslinių tyrimų strategija (7),

—	Bendrijos inovacijų politikos peržiūra besikeičiančiame pasaulyje (8),

—	Investavimas į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimą (SET planas) (9),

—	Pasirenkime ateičiai. Bendrosios didelio poveikio technologijų strategijos plėtotė ES (10),

—	Mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimas (11),

—	Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ (12),

—	Novatoriškos darbo vietos – produktyvumo ir kokybiškų darbo vietų šaltinis (13),

—	Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos tarpinis vertinimas (14).

Šiose nuomonėse jau buvo pateiktos konkrečios rekomendacijos dėl didžiosios dalies žaliojoje knygoje paminėtų tikslų ir klausimų. Todėl Komitetas aiškiai nurodo šias ankstesnes nuomones, jas dar kartą patvirtina ir prašo jas laikyti pateiktos nuomonės dalimi. Remiantis ekspertų ataskaita dėl 7-osios bendrosios MTTP programos (15) toliau pateikiamos pastabos, kurios pakartoja ankstesnių nuomonių teiginius arba juos išplėtoja.

3.7   Žaliojoje knygoje pateiktas ir šios nuomonės 4 skyriuje aptariamų klausimų sąrašas sudaro įspūdį, kad Komisija ketina radikaliai keisti ligšiolines finansavimo sąlygas ir prioritetus. Remdamasis savo nuomone „Mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo paprastinimas“, Komitetas tvirtai rekomenduoja iš esmės išlaikyti ir stiprinti iki šiol sėkmingai taikytų ES paramos priemonių (visų prima bendrai atliekamų mokslinių tyrimų) nuoseklumą ir patikimumą, kuris yra būtinas, ir jo nesusilpninti pernelyg dideliu pakeitimų skaičiumi (16).

3.7.1   Bendros strategijos pagrindai veikiau turėtų būti dedami naudojantis papildomomis struktūrinėmis priemonėmis pačioje Komisijoje ir ją remiančiuose patariamuosiuose organuose. Be kita ko, tam reikėtų programiniu ir administraciniu požiūriu sujungti ligšiolinės Bendrosios mokslinių tyrimų programos (BP), Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos ir Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) priemones.

3.7.2   Kaip Komitetas jau daugelį kartų pabrėžė, taip pat būtina, kad už atitinkamas programas atsakingi Komisijos pareigūnai ir Komisijai dirbančių agentūrų darbuotojai patys būtų susijusiose srityse žinomi ir tarptautinį pripažinimą įgiję ekspertai, turintys pakankamą sprendimų laisvę ir galimybes imtis iniciatyvos, kad galėtų savo žiniomis ir kompetencija prisidėti prie šios bendros strategijos sėkmės (17). Šio tikslo nepavyks pasiekti vien tik griežtomis ir nelanksčiomis taisyklėmis (18), veikiau reikėtų taikyti patikimą ir sykiu lankstų požiūrį bei remtis specialiomis žiniomis ir patirtimi.

3.7.3   Komitetas daugelį kartų akcentavo lemiamą inovacijų reikšmę strategijai „Europa 2020“. Komitetas dar kartą kartoja, kad inovacijos nebūtinai yra linijinio proceso – nuo mokslinių tyrimų prie inovacijos – rezultatas, bet atsiranda sudėtingo proceso metu dėl įvairių veiksnių sinergijos ir sąveikos  (19) ir apima taip pat socialinius ir komercinius aspektus. Tai pasakytina visų pirma apie paslaugų inovacijas, kurias dažniausiai skatina nauji naudotojų poreikiai, ir apie socialinės ekonomikos įmones, kurios reaguoja į visuomenės poreikius. Tas pats pasakytina ir apie inovacijas darbo vietų srityje (20), kurias parengia ar išsideri socialiniai partneriai, taip pat apie inovacijas dizaino ir kūrybinėje pramonėje. 2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios (Komisijos komunikatas) nurodo dar vieną svarbią inovacijų sritį, kurioje viešojo ir privačiojo sektorių paslaugų teikėjai gali pateikti neįgaliesiems pritaikytus produktus ir paslaugas, kad būtų galima visapusiškai integruoti į Europos visuomenę neįgaliuosius.

3.7.4   Be to, Komitetas nurodo, kad moksliniai tyrimai ir mokslas yra svarbi kultūros dalis, kuri yra būdinga švietimo epochoje prasidėjusiai Europos raidai. Nors moksliniai tyrimai ir mokslas yra svarbi išankstinė inovacijų sąlyga, juos būtina pripažinti, išlaikyti ir skatinti kaip atskirą Europos civilizacijos ir kultūros kategoriją. Negalima nei inovacijų priskirti moksliniams tyrimams, nei mokslinių tyrimų priskirti inovacijoms (21). Tai būtų pagrindinių Europos vertybių kultūrinis nuskurdinimas.

3.7.5   Svarbus mokslinių tyrimų ir inovacijų skiriamasis požymis yra skirtingos mokslu bei moksliniais tyrimais ir inovacijomis užsiimančių subjektų ir darbo sričių („kultūrų“) „žaidimo taisyklės“. Šiuo klausimu Komitetas primena savo nuomonę „Mokslinių tyrimų įstaigų, pramonės ir MVĮ bendradarbiavimas ir žinių perdavimas – svarbios išankstinės inovacijų sąlygos“ (22), kurioje išnagrinėti įvairūs aspektai. Todėl bendroje strategijoje būtina ieškoti sprendimų, kurie paisytų šių skirtumų, juos atitiktų ir vis dėlto sudarytų sąlygas viso inovacijų proceso skatinimui.

3.7.6   Būtent todėl ypač svarbūs geri abiejų kategorijų veikėjų ryšiai ir keitimasis personalu ir patirtimi, ir tai reikia skatinti. Komitetas nurodo nuomonę dėl tarpinio vertinimo ataskaitos (23), kurioje jis mini tris numatytos paramos ramsčius: mokslas mokslui – darbotvarkę sudaro mokslininkai, mokslas konkurencingumui – darbotvarkę sudaro pramonės atstovai, mokslas visuomenei – darbotvarkę sudaro pilietinės visuomenės atstovai.

3.8   Remdamasis savo ankstesnėmis pastabomis dėl Komisijos vėl pateikiamo bendro teiginio dėl Europos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros susiskaidymo, Komitetas nors ir sutinka, kad galbūt yra tokio susiskaidymo pavyzdžių, bet tai neatspindi bendros padėties. Todėl Komitetas kartoja, kad „jau ilgą laiką plėtojami europiniai – o dažnai netgi ir pasauliniai – ryšiai ir bendradarbiavimo tinklai, kurie nuolat tobulina ir iš naujo apibrėžia bendradarbiavimo ir konkurencijos sąveikos ribas“ (24). „Tai svarbūs atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir jų organizacijų saviorganizacijos procesai“ ir todėl Komisija galiausiai turėtų į juos tinkamai atsižvelgti ir jų neignoruoti, juo labiau, kad MTTP bendrosios programos (visų pirma bendrai atliekami moksliniai tyrimai) savo ruožtu labai prisidėjo prie šių laimėjimų.

3.9   Be to, Komitetas rekomenduoja skirti daugiau dėmesio pasaulinio lygio mokslinių tyrimų ir inovacijų klasterių kūrimuisi. Tai yra patrauklūs, patys save stiprinantys aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų ir įmonių tinklai, kurie apima ir vaisingas atsiradusių specializuotų įmonių sąsajas. Šiuo požiūriu Komitetas dar kartą pabrėžia būtinybę ES įsteigti daugiau pasaulinio lygio universitetų ir ragina pirmiausia valstybes nares šiuo klausimu imtis ryžtingesnių veiksmų.

3.10   Komitetas kartoja savo rekomendaciją, skirtą visų pirma valstybėms narėms, sudaryti palankesnes sąlygas įmonių kūrimui, pagerinti jų gebėjimą išsilaikyti ir jų rinkos galimybes, taip pat sudaryti tam reikalingas bendrąsias sąlygas (taip pat žr. 4.7.1 punktą). Svarbiausia, kad būtų mažiau biurokratijos ir būtų užtikrintas pakankamas rizikos kapitalas. Nors Europos lygiu buvo parengtas geras metodas – Europos Komisijos ir Europos investicijų banko bendrai sukurta rizikos pasidalijimo finansinė priemonė – vis dėlto reikia gerokai pagerinti visų pirma MVĮ galimybes gauti pakankamą rizikos kapitalą.

4.   Konkrečios pastabos

Šiame skyriuje nagrinėjama keletas iš Komisijos iškeltų 27 klausimų. Jie nekartojami, o tik toliau aiškiai nurodomi.

4.1   ES paramos priemonių naudotojams reikia gerai struktūruoto turinio ir išsamios naudojimo instrukcijos, tiek spausdintinės, tiek patalpintos internete. Be to, siekiant kuo didesnio nuoseklumo reikėtų užtikrinti pasiteisinusių ir sėkmingai taikomų priemonių bei skatinimo principų ir kiek įmanoma mažesnio skaičiaus naujų metodų pusiausvyrą.

4.2   Darnaus taisyklių rinkinio ir lankstumo būtinybės pusiausvyra, įskaitant atsižvelgimą į specialius poreikius, reikalauja ne tik taisyklių suderinimo, bet pirmiausia visapusiško nacionalinių procedūrų pripažinimo nustatant bendrą strateginį mokslinių tyrimų ir inovacijų pagrindą. Dėl darbo procesų Komisijoje Komitetas nurodo 3.7.2 punktą; pareigūnams kaupiant su naujoviškomis koncepcijomis susijusią patirtį turėtų būti suteikta pakankamai laisvės, kad jie galėtų pasinaudoti išimčių taisyklėmis, išskirtinėmis taisyklėmis ir nukrypimais, kuriuos dar reikia apibrėžti (24). Nes visų pirma reikia sukaupti patirtį (25). Šiuo klausimu Komitetas nurodo savo nuomonę dėl supaprastinimo (26), kurioje jis rekomenduoja vadovautis pasitikėjimu paremtu požiūriu ir labiau toleruoti klaidas.

4.3   Atsižvelgiant į tai, kad būtina valstybių narių nacionalinė ir regioninė parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir atitinkamos jų reformų programos, ES lėšos turėtų būti pirmiausia skiriamos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, visų pirma bendrai atliekamiems moksliniams tyrimams. Bendrai atliekant mokslinius tyrimus, sutelkiami įvairių valstybių narių specialistų žinios ir ištekliai ir sukuriama aiški pridėtinę Europos vertė, daromas sverto poveikis valstybių narių paramos politikai ir skatinama Europos integracija.

4.4   Kadangi kompetencija ir strategijoje „Europa 2020“ turi išlikti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros leitmotyvu, struktūrinius fondus reikėtų labiau nukreipti į iki šiol mažiau jais besinaudojančius regionus, kad juose būtų kuriama kompetencijos bazė ir skubiai tam reikalingos struktūros. Šiuo požiūriu Komitetas pritaria Komisijos teiginiui, kad „ilgainiui pasaulinio lygio kompetenciją galima išugdyti tik tokioje sistemoje, kurioje visiems visos ES mokslininkams suteikiamos priemonės jos siekti ir galiausiai konkuruoti dėl geriausių vietų. Todėl būtina, kad valstybės narės įgyvendintų savo mokslinių tyrimų sistemos plataus užmojo modernizavimo darbotvarkes ir išlaikytų viešąjį finansavimą. ES finansavimas, kuris skiriamas ir iš sanglaudos politikos fondų, prireikus turėtų padėti ugdyti kompetenciją reikiamose srityse“.

4.5   Kad būtų pasiekta sinergija su struktūriniais fondais ir optimalus koordinavimas su valstybių narių paramos politika, svarbiausia užtikrinti veiksmingas būsimos bendros ES mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos ir būsimos sanglaudos politikos strategijos sąsajas (8 klausimas) (27). Pagrindinė regioninių strategijų kūrimo idėja turėtų būti „pažangioji specializacija“.

4.6   Kad būtų galima geriau skatinti visą inovacijų procesą, Komiteto nuomone, būtina nuodugni ir su susijusiais subjektais suderinta valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų ir konkurencijos taisyklių, kurios galėtų prieštarauti šiam tikslui, peržiūra (19 klausimas) (28). To priežastis – konkurencijos teisės ir inovacijų skatinimo pusiausvyra arba galima priešprieša. Todėl negalima konkurencijos, valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų teisinių nuostatų taikyti taip, kad jos būtų kliūtimi inovacijoms. Gali prireikti netgi reformų. Kartais inovacijas reikia saugoti taip pat nuo to, kad jų neįsigytų konkurentai norėdami blokuoti visą inovacijų procesą.

4.6.1   Inovacijų procesui – nuo viešojo sektoriaus remiamų mokslinių tyrimų iki pateikimo į rinką – tam tikrais atvejais būtinos ilgalaikės partnerystės, kurias sunku sudaryti laikantis dabar taikomų taisyklių (atskleidimo, intelektinės nuosavybės, valstybės pagalbos teisės ir viešųjų pirkimų taisyklių) (20 klausimas). Reikėtų ieškoti naujų metodų ir taisyklių, kad būtų galima panaikinti galimą siekių „daugiau inovacijų“ ir „daugiau viešumo ir teisingesnės konkurencijos“ prieštaravimą. Prie šito galima būtų svariai prisidėti atitinkamai padidinus eksperimentinių tyrimų arba fundamentinių mokslinių tyrimų dalį, kadangi jie nėra susiję su šiuo interesų konfliktu (žr. taip pat 4.7.3 punktą).

4.7   Dar vienas Komisijos pateiktų pagrindinių klausimų yra susijęs su paramos paskirstymu:

—	MVĮ, socialinės ekonomikos įmonėms ir didelėms įmonėms,

—	fundamentiniams tyrimams ir į visuomenės tikslus orientuotiems tyrimams,

—	moksliniams tyrimams ir tolesniam inovacijų procesui,

—	techninėms, paslaugų, visuomeninėms ir verslo inovacijoms,

—	metodams „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“.

Prie jau pirmiau išdėstytos pozicijos Komitetas šiuo klausimu toliau pateikia šias rekomendacijas.

4.7.1   Nustatant paramos temas ir priemones dėl įvairiausių priežasčių reikia ypač atsižvelgti į MVĮ, pirmiausia į mažesnes įmones (29):

—	MVĮ turėtų turėti galimybę tam tikrą šioms įmonėms pritaikytą laikotarpį dalyvauti programose (pavyzdžiui, dabartinėse priemonėse pagal AKT programą „Naujos ir besikuriančios technologijos“),

—	didelį inovacijų potencialą turinčioms jaunoms įmonėms ir mikroįmonėms (turinčioms mažiau nei 10 darbuotojų) reikėtų skirti ypatingą dėmesį ir taikyti paprastesnius atitikimo kriterijus,

—	parama turėtų būti skiriama visam inovacijų procesui remti (ypač svarbu verslininkams),

—	daugiau dėmesio skirti paslaugų inovacijoms,

—	norint paremti mažesnes įmones, kad jos galėtų naudotis inovacijų programomis ir lengviau jas pasiekti, prireiks vadovų ir koordinatorių, šiuo atveju svarbus vaidmuo galėtų tekti „Europos įmonių tinklui“,

—	rengiant finansavimo modelius, būtina atsižvelgti į socialinės ekonomikos įmones.

4.7.2   Dideli fundamentalūs nauji laimėjimai žinių srityje ir dėl jų atsiradusios šiandien žinomos inovacijos, pavyzdžiui, internetas, GPS, magnetinio rezonanso vizualizavimas, lazeriai, kompiuteriai, nanotechnologijos ir t. t., buvo fundamentinių ir tolesnių taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatas. Fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai būtinas įrankis ruošiant dirvą būsimoms inovacijoms (30). Komitetas taip pat nagrinėjo, kaip šiuo įrankiu galėtų pasinaudoti organizacijos, kurios puoselėja ir vysto inovacijas (31).

4.7.3   Todėl Komitetas rekomenduoja būsimoje 8-oje bendrojoje programoje mažiausiai iki 20 proc. visos paramos padidinti finansavimą Europos mokslinių tyrimų tarybos (angl. ERC) remiamoms priemonėms, taip pat teikti pakankamą svarbą esminiams klausimams kitose programos dalyse. Europos mokslinių tyrimų taryba pademonstravo, kad gali puikiai remti naujas idėjas ir aukščiausios klasės mokslinius tyrimus. Savo būsimose procedūrose ji taip pat turėtų daugiau dėmesio skirti jaunų mokslininkų karjerai, kad jie pasiliktų ir vykdytų mokslinius tyrimus Europoje arba būtų įtikinti grįžti į ją.

4.7.4   Bendrai atliekami moksliniai tyrimai, kurie sudaro dabartinės programos dalies „Bendradarbiavimas“ (32) šerdį, yra pagrindinis dabartinės 7-osios bendrosios MTTP programos (ir jos pirmtakių) ramstis ir iki šiol jis puikiai pasiteisino. Lemiama yra pagrindinė paramos priemonė siekiant susieti valstybių narių mokslinių tyrimų veiklą ir užkirsti kelią susiskaidymui. Todėl būsimoje strateginėje programoje būtinai reikia išlaikyti ir sustiprinti jos svarbą (33). Tai dar svarbiau todėl, kad bendrai atliekamais moksliniais tyrimais siekiama spręsti didžiąsias visuomenės problemas (9 ir 11 klausimai) ir iš esmės prisidedama prie pasaulinį Europos konkurencingumą lemiančių pagrindinių technologijų vystymo.

4.7.5   Apskritai projektų „iš apačios į viršų“ (žr. taip pat 4.7.10 punktą) rėmimui turėtų tekti didesnis vaidmuo (9 ir 10 klausimai), kad būtų suteikta daugiau laisvės plėtoti novatoriškas idėjas, kurios neįtrauktos į temų sąrašą arba, pavyzdžiui, nėra vystomos dabartiniuose pramonės sektoriuose (žr. taip pat 3.7.6 punktą – darbotvarkę sudaro pramonės atstovai), – juk galiausiai lėktuvą išrado ne laivų statybos pramonė!

4.7.6   Metodai „iš viršaus į apačią“ yra svarbiausių sprendimus priimančių asmenų strateginės perspektyvos ir jų dabartinių žinių rezultatas, o metodai „iš apačios į viršų“ paremti kūrybiniu tiesiogiai su tiriamais ir tobulinamais objektais dirbančių mokslininkų, inžinierių ir kitų suinteresuotųjų subjektų potencialu. Net sprendžiant svarbias visuomenines problemas reikėtų ne tik remtis „iš viršaus į apačią“ nuleidžiamais nurodymais, kiek pasitelkti plačios mokslininkų bendruomenės „iš apačios į viršų“ pateiktas idėjas ir sprendimus ir „[…] investicijos įgyvendinant inovacijų politiką turėtų būti skiriamos organizacinėms ir į darbuotojus orientuotoms inovacijoms darbo vietose, į darbuotojus orientuotai praktikai“ (34).

4.7.7   Metodų „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ pusiausvyra reikalauja papildomo diferencijavimo: taip pat ir nustatytuose temų kataloguose (pavyzdžiui, didelio poveikio technologijos arba didžiosios visuomenės problemos) būtina numatyti pakankamai „iš apačios į viršų“ vykstančių procesų, kad būtų suteikta pakankamai laisvės vystyti sprendimus, kurie nebuvo iš anksto numatyti pagal principą „iš viršaus į apačią“. Be to, reikia sudaryti galimybę atsirasti visiškai naujiems dar nežinomų klausimų ir problemų sprendimo metodams. Nors tokie metodai jau gali būti įgyvendinami pagal programos dalį „Idėjos“, reikėtų ir bendrai atliekamuose moksliniuose tyrimuose jiems skirti daug daugiau vietos, kaip tai jau sėkmingai įgyvendinama pagal programos IRT temos dalį „Naujos ir besikuriančios technologijos“. Todėl atsakingiems pareigūnams reikia suteikti daugiau lankstumo ir sprendimo laisvės.

4.7.8   Dėl Europos MTTP infrastruktūros (EMTIS sąrašas) Komitetas kartoja savo rekomendaciją (35) ją skatinti prisidedant prie statybos ir išlaikymo. Taip pat puikiai pasitvirtino programos dalis „Žmonės“, pagal kurią, be kita ko, taikomos Marie Curie priemonės (23 klausimas), todėl reikėtų ją visą išlaikyti ar net išplėsti.

4.7.9   Atsižvelgdamas į tai, kad svarbios bendros Europos ekonomikos, pinigų ir finansų politikos problemos ir su jomis susiję makroekonomikos klausimai šiuo metu sudaro didelę politinių diskusijų dalį, Komitetas rekomenduoja paramos programose pakankamą dėmesį skirti su tuo susijusiems moksliniams tyrimams.

4.7.10   Platesniais nei MTTP klausimais (17 klausimas) Komitetas rekomenduoja nekurti vėl naujų priemonių, o visų pirma remtis ką tik sukurtų susijusių priemonių patirtimi (36). Rodikliai ir inovacijų partnerystės aptariamos taip pat nuomonėje dėl inovacijų sąjungos (37). Dėl aprūpinimo kapitalu Komitetas nurodo tą pačią nuomonę (38).

---

(1)  OL C 325, 2006 12 30, p. 16.

(2)  OL C 44, 2008 2 16, p. 1.

(3)  OL C 218, 2009 9 11, p. 8.

(4)  OL C 182, 2009 8 4, p. 40.

(5)  OL C 228, 2009 9 22, p. 56.

(6)  OL C 306, 2009 12 16, p. 13.

(7)  OL C 255, 2010 9 22, p. 54.

(8)  OL C 354, 2010 12 28, p. 80.

(9)  OL C 21, 2011 1 21, p. 49.

(10)  OL C 48, 2011 2 15, p. 112.

(11)  OL C 48, 2011 2 15, p. 129.

(12)  OL C 132, 2011 5 3, p. 39.

(13)  OL C 132, 2011 5 3, p. 22.

(14)  OL C 218, 2011 7 23, p. 87.

(15)  http://ec.europa.eu/research/evaluations.

(16)  OL C 48, 2011 2 15, p. 129. 3.12 punktas.

(17)  OL C 48, 2011 2 15, p. 129, 3.10 punktas.

(18)  OL C 256, 2007 10 27, p. 17, 6.4 punktas.

(19)  Žr. 12 išnašą.

(20)  OL C 132, 2011 5 3, p. 22.

(21)  Žr. 12 išnašą.

(22)  OL C 218, 2009 9 11, p. 8, 4.1–4.4 punktai.

(23)  OL C 218, 2011 7 23, p. 87.

(24)  Žr. 12 išnašą.

(25)  OL C 256, 2007 10 27, p. 17, 6.4 punktas.

(26)  Žr. 11 išnašą, 3.6 punktą.

(27)  Žr. taip pat 3.7.1 punktą.

(28)  OL C 218, 2009 9 11, p. 8, 4.8 punktas.

(29)  Žr. 12 išnašą, 4.10 punktą.

(30)  OL C 354, 2010 12 28, p. 80, 3.2.3 punktas.

(31)  Žr. 3 išnašą.

(32)  Vis dėlto naujame pasiūlyme dėl 8-osios bendrosios MTTP programos galima būtų vartoti naujas sąvokas iki šiol „bendrai atliekamais moksliniais tyrimais“ ir „bendradarbiavimu“ vadintoms priemonėms apibūdinti.

(33)  Žr. taip pat 4.3 punktą.

(34)  OL C 132, 2011 5 3, p. 5.

(35)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ “, OL C 132, 2011 5 3, 3.8.4 punktas.

(36)  Taip pat žr. 12 išnašą.

(37)  Žr. 12 išnašą, 4.2 ir 4.4 punktus.

(38)  Žr. 12 išnašą, 4.8 punktą.

---