22.9.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/72

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kova su vėžiu: Europos partnerystė“

(COM(2009) 291 galutinis)

(2010/C 255/13)

Pranešėja Ingrid KÖSSLER

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2009 m. birželio 24 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kova su vėžiu: Europos partnerystė“

COM(2009) 291 galutinis.

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. lapkričio 10 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Ingrid Kössler.

458-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gruodžio 16–17 d. (2009 m. gruodžio 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 176 nariams balsavus už ir 1 susilaikius.

1.   Rekomendacijos

1.1   EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl Europos kovos su vėžiu partnerystės. Vėžys yra didžiulė našta tiek pavieniam asmeniui, tiek ir Europos visuomenei ir yra viena pagrindinių mirties priežasčių. 2006 m. vėžys buvo antra labiausiai paplitusi mirties priežastis po kraujotakos sistemos ligų – dvi iš dešimt mirusių moterų ir trys iš dešimt mirusių vyrų mirė nuo vėžio. Kasmet vėžys diagnozuojamas maždaug 3,2 milijono ES piliečių (1).

EESRK pabrėžia bendrų ES veiksmų svarbą: dalytis informacija, keistis ekspertų žiniomis ir geriausia praktika, padėti valstybėms narėms kovoti su vėžiu.

1.2.1   EESRK atkreipia dėmesį, kad esama nepriimtinų skirtumų tarp valstybių narių kalbant apie susirgimų vėžiu dažnumą ir mirtingumą, ir remia tikslą, kad visos valstybės narės baigiantis partnerystei turėtų integruotus kovos su vėžiu planus.

1.2.2   EESRK sutinka su Komisija, kad integruotos vėžio strategijos turi būti grindžiamos aiškiais tikslais, kurie duotų postūmį įgyvendinimui ir leistų įvertinti, ar pasiektas numatytas poveikis.

1.2.3   EESRK sutinka, kad prevencinės priemonės yra labai svarbios ir gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę bei prisidėti prie sveikesnio ir ilgesnio gyvenimo ateityje.

1.2.4   EESRK mano, kad partnerystė laikotarpiu iki 2013 m. yra svarbus žingsnis procese, kuris prasidėjo 2003 m. (2), ir pripažįsta poreikį tęsti partnerystę kuria nors forma ir po šios datos, kadangi keletas tikslų yra numatyti ilgesniam laikotarpiui (2020 m.).

1.2.5   EESRK norėtų pabrėžti sveiko gyvenimo būdo svarbą ir laiko partnerystę svarbia priemone norint valstybių narių vadovus ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijas įtikinti valstybėse narėse dėti daugiau pastangų.

1.2.6   EESRK pabrėžia, kad partnerystė dera su Sutarties 152 straipsniu dėl visuomenės sveikatos, kuriame nurodyta, kad Bendrija savo veikla siekia pagerinti visuomenės sveikatą.

1.2.7   EESRK yra pasiryžęs remti partnerystę ir nori prisidėti aktyviai dirbdamas kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis vietos ir nacionaliniu lygiu.

1.2.8   EESRK norėtų pabrėžti, jog svarbu naudotis struktūriniais fondais, kurių lėšos skirtos sveikatos sektoriaus darbuotojų mokymui ir infrastruktūrai, tačiau nurodo, kad valstybės narės nepakankamai jomis naudojasi.

2.   Bendrosios aplinkybės

2.1   EESRK norėtų dar kartą atkreipti dėmesį, kad vėžys paliečia daug žmonių, jų draugus ir šeimos narius. Tai didelė sveikatos ir socialinė problema ir dažniausiai pagrindinė darbingo amžiaus žmonių mirčių priežastis.

2.2   Todėl didelis susirgimų vėžiu skaičius turi didelį socialinį ir ekonominį poveikį valstybėse narėse.

2.3   Kadangi tikėtina, jog susirgimų vėžiu atvejų skaičius didės, tai turės papildomų neigiamų pasekmių.

2.4   Veiksminga prevencija gali užkirsti kelią trečdaliui visų susirgimų vėžiu atvejų, o kitą trečdalį susirgimų vėžiu galima sėkmingai gydyti ir netgi visiškai išgydyti, jei liga nustatoma anksti.

2.5   Keturios dažniausiai pasitaikančios vėžio rūšys Europos Sąjungoje yra krūties vėžys, kolorektalinis (storosios žarnos) vėžys, plaučių vėžys ir prostatos vėžys.

2.6   Vėžio rūšys, nuo kurių miršta daugiausiai žmonių ES–27 (pagal mirtingumo rodiklius) yra šios: plaučių vėžys, kolorektalinis vėžys, krūties vėžys, prostatos vėžys ir skrandžio vėžys (1).

2.7   Naujų susirgimų ir mirties atvejų susirgus viena šių keturių vėžio rūšių skaičių būtų galima sumažinti sveikiau gyvenant.

2.8   Plaučių vėžys yra vėžio rūšis, sukelianti daugiausiai mirčių ES. Beveik penktadalį visų mirčių nuo vėžio 2006 m. sudarė plaučių vėžys, kurio priežastis dažniausiai buvo rūkymas. Apie 335 000 žmonių kasmet Europoje miršta nuo plaučių vėžio (1).

3.   Svarbiausios Komisijos pasiūlymo nuostatos

3.1   Europos Komisija, siūlydama Europos partnerystę kovai su vėžiu 2009–2013 m. laikotarpiu, siekia remti valstybes nares rengiant kompleksinius kovos su vėžiu planus, kurie padėtų iki 2020 m. vėžio naštą ES sumažinti 15 % (510 000 naujų atvejų).

3.2   Europos Komisija siūlo veiksmus keturiose srityse ir nurodo siektinus tikslus:

1 sritis: Sveikatos ugdymas ir ankstyvas nustatymas

Tikslai: mažinti vėžio naštą įgyvendinant Tarybos rekomendaciją dėl vėžio atrankinės patikros ir skatinti didelio masto informavimo apie vėžio atrankinę patikrą kampanijas, skirtas plačiajai visuomenei ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams.

2 sritis: Gerosios praktikos nustatymas ir sklaida

Tikslai: spręsti mirtingumo nuo vėžio skirtumų problemą, kad sumažėtų atotrūkis tarp geriausiai ir blogiausiai besitvarkančių valstybių narių.

3 sritis: Bendradarbiavimas vėžio mokslinių tyrimų srityje ir jų koordinavimas

Tikslai: pasiekti, kad iki 2013 m. būtų koordinuojama viena trečioji mokslinių tyrimų, finansuojamų iš visų šaltinių.

4 sritis: Lyginamosios analizės procesas

Tikslai: užtikrinti tikslius ir palyginamus duomenis apie vėžį.

4.   Sveikata ir ankstyvas ligos nustatymas

4.1   EESRK mano, kad siekiant sumažinti didėjančią vėžio naštą visoje Europoje būtina horizontali strategija.

4.2   Vėžį sukelia daugelis veiksnių, tačiau kai kuriais atvejais jo galima išvengti. Todėl prevencija turėtų apimti gyvenimo būdą, profesines ir aplinkos priežastis.

4.3   Prevencija turėtų būti vykdoma vadovaujantis principu „sveikatos aspektai visose politikos srityse“ (SAVP), o partnerystę galima sustiprinti laikantis ES sveikatos strategijos nacionaliniu ir ES lygiu integruojant sveikatos politiką į kitas sritis, pavyzdžiui, aplinkos ir žemės ūkio.

4.4   EESRK mano, kad ypač svarbu prevenciniame darbe dėmesį sutelkti į gyvenimo būdo modelius, kurie padidina riziką susirgti vėžiu. Visų pirma svarbu, kad jaunoji karta suprastų, jog sveiko gyvenimo būdas sumažina riziką susirgti vėžiu. Tokios jaunimo turimos žinios vėliau jiems patiems tapus tėvais gali turėti didelį poveikį vaikams ir ateities kartoms.

4.5   Šiuo metu turime žinių apie veiksnius, kurie padidina riziką susirgti vėžiu. Didžiausias rizikos veiksnys yra rūkymas.

4.6   Kiti rizikos veiksniai yra viršsvoris, mažas fizinis aktyvumas, besaikis kaitinimasis saulėje ir didelis alkoholio vartojimas.

4.7   Ypač daug žmonių miršta dėl tabako vartojimo, viršsvorio, mažo vaisių ir daržovių vartojimo ir pernelyg dažno buvimo saulėje.

4.8   EESRK mano, jog partnerystė būtų orientuota į prevenciją ir kontrolę.

4.9   EESRK pritaria pasiūlymui nustatyti bendrus prevencijos ir atrankinės patikros tikslus, todėl pabrėžia, kad svarbu nustatyti rodiklius, kurie padėtų stebėti valstybių narių pažangą siekiant tikslų.

4.10   Prevencija ir ankstyvas nustatymas (patikra) yra neatsiejami nuo sėkmingo gydymo ir pasveikimo.

4.11   EESRK primena, kad nuo 2001 m. Europos Sąjungoje rekomenduojama ant cigarečių pakelių naudoti įspėjamuosius paveikslėlius. Tačiau jie naudojami tik trijose valstybėse narėse. Juos turėtų naudoti daugiau valstybių narių. Įspėjamieji paveikslėliai yra veiksmingas būdas daryti poveikį vaikams ir palieka įspūdį netgi tiems, kurie nemoka skaityti.

4.12   EESRK nori atkreipti dėmesį į tai, kad svarbu imtis priemonių prieš pasyvų rūkymą.

4.13   EESRK mano, kad svarbu pagerinti jaunų žmonių gyvenimo būdą į valstybių narių mokyklų programas įtraukiant sveikos gyvensenos ugdymą, kad anksti būtų pateikiama ir platinama informacija apie tai, kaip gyventi ilgiau. Anksti turėtų būti pateikiama informacija apie rūkymo, nesveikų mitybos įpročių, mažo vaisių vartojimo riziką ir saulės spindulių keliamą pavojų. Valstybių narių pradinėse ir vidurinėse mokyklose turėtų būti įvestos mažiausiai 2–3 val. fizinio lavinimo per savaitę. Fizinė veikla ir susidomėjimas užsiėmimais lauke ir sportu gali padėti sumažinti taip pat ir suaugusiųjų viršsvorį.

4.14   EESRK nori pabrėžti, kad svarbus vaidmuo tenka mokslo darbuotojams, visuomenės sveikatos darbuotojams, pacientų organizacijoms, ekonomistams, gydytojams, sveikatos priežiūros specialistams, priežiūros institucijoms, politikams, kitiems sprendimus priimantiems asmenims ir pilietinei visuomenei užtikrinant partnerystės tikslų praktinį įgyvendinimą valstybėse narėse.

4.15   EESRK norėtų atkreipti dėmesį į pacientų organizacijų svarbą Europos lygiu ir į tai, kad jos atlieka partnerystei labai svarbų vaidmenį. Be to, kitos savanoriškos organizacijos ir tinklai gali atlikti svarbų vaidmenį skleidžiant informaciją apie tai, kaip apsisaugoti nuo vėžio ir kaip svarbu jį anksti nustatyti. Komitetas taip pat norėtų atkreipti dėmesį į žiniasklaidos vaidmenį didinant informuotumą apie sveiką gyvenimo būdą ir ankstyvą ligos nustatymą bei gerinant prevencinį darbą.

4.16   EESRK atkreipia dėmesį, kad veiksminga prevencija gali prailginti gyvenimo trukmę 20–30 metų ir kad ji yra ekonomiškai naudinga, nes prevencijos priemonės kainuoja gerokai mažiau nei vėžio gydymas.

4.17   EESRK pabrėžia, kad pirminės prevencijos stebėsenai tam tikrą laikotarpį svarbu nustatyti rodiklius. Kad būtų galima įvertinti pirminės prevencijos pastangas valstybėse narėse per tam tikrą laikotarpį, siūloma, kad valstybės narės reguliariais laiko tarpais vertintų rūkančių penkiolikmečių skaičių ir panašiai taikytų kurį nors viršsvorio rodiklį (pavyzdžiui, KMI). Viena iš sričių, kurioje būtų galima stebėti moterų viršsvorį, yra nėščiųjų priežiūra valstybėse narėse, o vyrų viršsvorio tendencijas per tam tikrą laikotarpį galima būtų stebėti atrenkant juos į karinę tarnybą.

Atrankinė patikra

4.18   EESRK norėtų pabrėžti, kad atrankinė patikra yra investicija į sveikatos gerinimą ir būdas pavieniams asmenims išvengti ligos.

4.19   EESRK mano, jog svarbu, kad diegiamas atrankinės patikros programas būtų galima įvertinti.

4.20   EESRK sutinka, kad pasiūlytos atrankinės patikros programos turi apimti kuo didesnę gyventojų dalį krūties, gimdos kaklelio ir kolorektalinio vėžio atvejais, kaip nustatyta Tarybos rekomendacijoje dėl vėžio atrankinės patikros iki 2013 m. Dar 2003 m. buvo nustatyti aiškūs tikslai, tačiau jie nebuvo nepasiekti.

4.21   EESRK pritaria tam, kad valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad iki 2013 m. būtų visiškai įgyvendinta Tarybos rekomendacija dėl vėžio atrankinės patikros. EESRK džiaugtųsi, jei visos valstybės narės šioje srityje dirbtų turėdamos atitinkamus laipsniškus tikslus.

4.22   EESRK mano, jog svarbu informaciją ir paramą nukreipti į pažeidžiamas grupes, kad ir šie asmenys suprastų dalyvavimo atrankinėje patikroje naudą. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į stresą ir įtampą, kuriuos gali sukelti baimė susirgti vėžiu.

4.23   EESRK tikisi, kad visos būsimos atrankinės patikros programos, kurios gali būti rekomenduojamos ES lygiu, turi būti grindžiamos įrodymais. Be to, Komitetas tikisi, kad, atsižvelgdama į atrankinės patikros programų taikymą valstybėse narėse, ES joms rekomenduos amžiaus grupes, kurioms šios programos turėtų būti taikomos. Bendros amžiaus grupės ir bendri kvietimo atrankinei patikrai laiko tarpai visose valstybėse narėse padėtų sumažinti rezultatų neatitikimus ir būtų naudingi moksliniams tyrimams.

4.24   EESRK palankiai vertina savanoriškos Europos bandomosios akreditacijos sistemos idėją.

5.   Geriausios praktikos nustatymas ir sklaida

5.1   EESRK remia tikslą spręsti skirtingo mirštamumo nuo vėžio problemą mažinant atotrūkį tarp valstybių narių.

5.2   EESRK nori pabrėžti, kad svarbu, jog visos valstybės narės pradėtų rinkti statistiką ir sukurtų vėžio registrus, kad būtų galima pasiekti šiuos tikslus. Šiuo požiūriu svarbiausi yra atviri ir tikslūs palyginimai. Šiam tikslui pasiekti būtina, kad kiekviena valstybė narė turėtų arba vystytų gyventojų registrą, naujų vėžio atvejų registravimo sistemą, taip pat ir mirties priežasčių registrą. Tokiu būdu galima gauti tikslius duomenis apie susirgimą, paplitimą, išgyvenimą ir mirtingumą. EESRK rekomenduoja, kad vėlesniame etape taip pat ir ligoninių registrai būtų sujungti su pirmiau minėtais registrais, kad būtų lengviau palyginti strategijas ir gydymo būdus.

5.3   EESRK pritaria būtinybei nustatyti kliūtis duomenų rinkimui ir rekomenduoja imtis tikslingų veiksmų, kad valstybės narės, neturinčios registrų, galėtų greitai juos įdiegti.

5.4   EESRK pritaria, kad svarbu rinkti duomenis apie vėžio naštą visuomenei. Tai būtų naudinga šiam klausimui spręsti ir atskleistų visuomenei problemos mastą.

5.5   EESRK pritaria pasiūlymui atlikti Europos nuomonės apie vėžio duomenų registravimą tyrimą. Geras pavyzdys galėtų būti Šiaurės valstybių narių patirtis.

5.6   EESRK sutinka, kad vėžį sukeliančių veiksnių yra daug, įskaitant gyvenimo būdą, darbo sąlygas, ir kad plačiai turi būti vykdomas prevencinis darbas.

5.7   EESRK norėtų ypač pabrėžti prevencijos svarbą rūkymo srityje. Daugelyje valstybių narių, visų pirma naujose, labai daug žmonių rūko. Dažnai socialiniu ir ekonominiu požiūriu pažeidžiamiausių grupių atstovai yra tarp daugiausiai rūkančių asmenų. Netgi pasyvus rūkymas kelia pavojų sveikatai, todėl reikėtų atkreipti dėmesį ir į šį aspektą.

Moksliniai tyrimai

5.8   Kaip ir Komisija, EESRK mano, kad keitimaisis žiniomis tarp valstybių galėtų būti iš esmės pagerintas ir kad svarbu pagerinti mokslinių tyrimų infrastruktūras.

5.9   EESRK palankiai vertina pasiūlymą pagerinti informacijos apie vėžio mokslinius tyrimus ir ypač klinikinius tyrimus prieinamumą visuomenei.

5.10   Kaip ir Komisija, EESRK norėtų pabrėžti, kokia svarbi yra bendra Europos mokslinių tyrimų iniciatyva prevencijos srityje, pavyzdžiui, gyvensenos moksliniai tyrimai, kurie iki šiol buvo apleisti, nors yra svarbi ir strateginė mokslinių tyrimų sritis, atitinkanti partnerystės tikslus. Be to, reikalingi moksliniai tyrimai, kad būtų atskleista rizika, susijusi su šalutiniu poveikiu ir gydymo klaidomis, ir išnagrinėti psichosocialiniai klausimai.

5.11   EESRK pabrėžia konkurencijos svarbą mokslinių tyrimų srityje ir mano, kad būtent infrastruktūra yra tas lygmuo, kur bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje gali būti pagerintas. Komitetas pritaria pasiūlymams dėl bendrų biobankų, lengvesnio keitimosi medžiagomis, keitimosi žiniomis ir klinikiniais tyrimais, kuriems nepakanka vienoje valstybėje narėje pagamintų medžiagų, arba projektai, kurie vykdomi greičiau, jei bendradarbiauja keletas šalių (Europos daugiacentriai tyrimai).

5.12   EESRK palankiai vertintų institucijos, kuri įvertintų mokslinius tyrimus ir mokslinę praktiką iš Europos perspektyvos, įsteigimą. Tokia nepriklausoma organizacija turėtų įvertinti ir patikrinti tam tikros Europos medicinos srities visus turimus įrodymus, kitaip tariant, palyginti toje srityje atliktus mokslinius tyrimus taikant geriems moksliniams tyrimus iš anksto nustatytus kriterijus.

5.13   EESRK džiaugtųsi, jei ši organizacija galėtų visų pirma nustatyti sritis, kuriose būtina kuo skubiau įgyvendinti strateginius ES vėžio mokslinių tyrimų projektus ir kuriose nėra komercinio suinteresuotumo.

Lyginamoji analizė

5.14   Tikslas: užtikrinti tikslius ir palyginamus duomenis, susijusius su vėžiu ir būtinus politikai kurti ir veiklai vystyti.

5.15   Kaip ir Komisija, EESRK pabrėžia palyginamų duomenų svarbą ir būtinybę turėti vėžio registrus valstybėse narėse.

5.16   EESRK taip pat atkreipia dėmesį į būtinybę parengti palyginamus ir įvertinamus rodiklius. Pirmas žingsnis būtų visoms valstybėms narėms sukurti vėžio registrus ir pranešti registrų duomenis vienai įgaliotai institucijai. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra (IARC) ir Tarptautinė sąjunga prieš vėžį (UICC) galėtų būti tinkamos organizacijos, kadangi abi veikia Europos lygiu.

5.17   EESRK mano, kad atvirai lyginamajai analizei tenka pagrindinis vaidmuo nustatant ir perduodant geriausią praktiką.

5.18   Palyginami duomenys ir platūs tokių duomenų mainai yra taip pat itin svarbūs mokslinimas tyrimams.

5.19   EESRK atkreipia dėmesį, kad visos sveikatos priežiūros grandinės sritys (gydymas, reabilitacija ir palaikomoji slauga) yra svarbios mažinant susirgimų vėžiu naštą ir vėžio aukų bei jų artimųjų kančias. EESRK tikisi, kad pradiniame etape dėmesys bus sutelktas į pirminę ir antrinę prevenciją (atrankinę patikrą), kad kuo anksčiau būtų galima nustatyti vėžį ir pradėti jo gydymą.

5.20   EESRK mano, jog svarbu į kompleksinius nacionalinius kovos su vėžiu planus įtraukti visas sveikatos priežiūros grandinėje (gydymas, reabilitacija ir palaikomoji slauga) taikomas priemones ir pirminę bei antrinę prevenciją.

---

(1)  Šaltinis: IARC 2007.

(2)  2003 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacija dėl vėžio atrankinės patikros (2003/878/EB), OL L 327, 2003 12 16, p. 34.

---