9.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/13

1.1

Šiuo Komisijos pasiūlymu priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą siekiama iš dalies pakeisti Tarybos direktyvą 76/769/EEB, įtraukiant į ją penkių nesusijusių medžiagų pardavimo ir naudojimo apribojimus. Keturios iš šių medžiagų buvo įrašytos į pradinius 1994–2000 m. laikotarpio prioritetinius sąrašus. Siūlomos priemonės skirtos tik tam, kad būtų išvengta plačiajai visuomenei kylančio pavojaus. Paskutinė medžiaga — amonio nitratas — į šią kategoriją įrašyta siekiant padidinti amonio nitrato trąšų saugą, kai su jomis dirba ūkininkai ir platintojai, ir kovoti su terorizmu, pirmiausia apribojant galimybę gauti sprogmenų pirmtakų. Pastaruoju atveju veiksmai turės įtakos pardavimui mažmenininkams ir plačiajai visuomenei.

1.2

EESRK remia kai kuriuos, bet ne visus pateiktus pasiūlymus. 5–9.9 dalyse yra išdėstyti išsamūs argumentai dėl kiekvienos medžiagos ir preparatų, kurių sudėtyje jos yra.

1.3

EESRK pripažįsta, kad tai bus beveik paskutinis dalinis toks Tarybos direktyvos 76/769/EEB pakeitimas prieš 2009 m. birželio 1 d., kai ji bus pakeista Reglamentu (EB) 1907/2006 (REACH). Tačiau, kaip ir dėl ankstesnių pakeitimų, Komitetas apgailestauja, kad nesusijusios medžiagos ir preparatai buvo įtraukti į vieną kategoriją tokia tvarka, ir atkreipia dėmesį į tai, kad nuo tada, kai pirmą kartą jos buvo nurodytos kaip „prioritetinės“ medžiagos pagal Tarybos reglamentą (EEB) 793/93, buvo ilgai delsiama. Jeigu taip įvyko dėl ribotų išteklių ar kompetencijos trūkumo Komisijoje ar kitame atitinkamame organe, įskaitant ir naujai sukurtą Cheminių medžiagų agentūrą Helsinkyje, šiuos klausimus būtina kuo skubiau išspręsti ir, žinoma, tai reikia padaryti iki 2009 m. birželio 1 d. Gamintojai taip pat turi prisiimti įsipareigojimą vykstant rizikos vertinimui laiku teikti reikalingą informaciją. Jeigu nebus laikomasi tokios tvarkos, rezultatai greitai taps beverčiai.

1.4

Galiausiai, EESRK aiškiai remia Tarybos deklaraciją dėl kovos su terorizmu ir daug atskirų, su ja susijusių veiksmų. EESRK mano, kad jis turi vaidinti svarbų vaidmenį šiame procese, ir šiuo metu rengia keletą nuomonių šiuo klausimu. Kad būtų pasiektas ilgalaikis saugumas, gyvybiškai svarbu susitarti, kokie veiksmai yra proporcingi ir kokį teisėkūros būdą pasirinkti, kad visi suinteresuoti subjektai galėtų laiku ir veiksmingai reaguoti.

2.1

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) įsigalios 2009 m. birželio 1 d. Jis panaikins ir pakeis keletą taikomų Tarybos ir Komisijos reglamentų ir direktyvų, įskaitant 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvą 76/769/EEB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimų. Ši direktyva, kuri šiuo pasiūlymu iš dalies keičiama, yra skirta vidaus rinkai apsaugoti ir kartu užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.

2.2

Tarybos direktyvos 76/769/EEB I priede yra nustatyti konkretūs tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimai, dėl kurių buvo sutarta ir kurie buvo įgyvendinti per pastaruosius 30 metų. 2009 m. birželio 1 d. jie taps Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) XVII priedo kertiniu akmeniu.

2.3

Ankstesni Tarybos direktyvos 76/769/EEB pakeitimai (t. y. įrašyti papildomas ribojamąsias priemones) buvo parengti direktyvų forma, kurias įgyvendinti turėjo valstybės narės. Šis Komisijos pasiūlymas yra susijęs su sprendimu, kurio nereikia perkelti į nacionalinę teisę. Kitu atveju jį reikėtų panaikinti 2009 m. birželio 1 d., kai įsigalios Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 (REACH).

2.4

Manoma, kad galutinis pasiūlymas pagal Tarybos direktyvą 76/769/EEB bus pateiktas per artimiausius mėnesius, taip pat ir dėl sprendimo apriboti dichlormetano pardavimą ir naudojimą. Visi tolesni pasiūlymai apriboti pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimą ir naudojimą bus teikiami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (REACH).

2.5

Medžiagų (ir visų preparatų, kurių sudėtyje jos yra), kurių prekybą ir naudojimą, manoma, reikia apriboti, sąrašas iš esmės buvo parengtas įvertinus tam tikras „prioritetines medžiagas“ pagal Tarybos reglamentą (EEB) 793/93. Vertinimui buvo parengti keturi prioritetiniai sąrašai (paskutinis parengtas 2000 m. spalio 30 d.), kuriuos turi įgyvendinti kompetentingos valstybių narių institucijos. Iš sąrašuose nurodytos 141 medžiagos dėl 83 medžiagų buvo pateiktos galutinės rizikos įvertinimo ataskaitos (RAR). 39 medžiagas įvertino atitinkami ES moksliniai komitetai, o rezultatai buvo paskelbti Oficialiajame leidinyje. Ribojančias priemones buvo sutarta taikyti 22 medžiagoms. Į šį pasiūlymą įtrauktos ribojančios priemonės dar keturioms medžiagoms (kurios 5–9.9 dalyse yra nurodytos ir aptariamos kaip DEGME, DEGBE, MDI ir cikloheksanas).

2.6

Menka pažanga, padaryta pagal šį reglamentą, buvo nurodyta kaip viena pagrindinių priežasčių, kodėl visoms Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) nurodytoms „esamoms“ medžiagoms reikia taikyti naują metodą. Todėl 2009 m. birželio 1 d. bus panaikintas ir Tarybos reglamentas (EEB) 793/93.

2.7

Valstybių narių prašymu atkreipus dėmesį į naujas problemas, kai kurios į pradinius keturis prioritetinius sąrašus neįrašytos medžiagos taip pat buvo įvertintos pagal jų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, ir (arba) buvo pasiūlyta apriboti jų pardavimą ir naudojimą. Į šią kategoriją įrašytas amonio nitratas.

2.8

Amonio nitrato atvejis yra atskiras ir ypatingas, nes jo savybės gerai žinomos, todėl nereikia vertinti šios medžiagos poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Jis visame pasaulyje daug metų ir dideliais kiekiais yra naudojamas kaip azoto trąšos ir nekelia jokio nelaukto poveikio darbo vietai, profesionaliems naudotojams ar vartotojams, šią medžiagą naudojantiems buityje. Deja, ši medžiaga yra ir veiksmingas, pigus ir plačiai naudojamas sprogmenų komponentas: ją teisėtai naudoja atliekant pramoninius ir karinius sprogdinimus, o neteisėtai — teroristai. Būtent dėl šių priežasčių siekiama apriboti jos pardavimą ir naudojimą pagal Tarybos direktyvą 76/769/EEB.

2.9

Galima buvo pasirinkti kitą įstatyminį pagrindą dėl terorizmo ir sprogmenų pirmtakų (prekursorių), tačiau pagal dabartinę ES sutartį tam prireiktų vieningo visų valstybių narių sprendimo. Kai visos valstybės narės ratifikuos Lisabonos sutartį, tvarka pasikeis, tačiau tai šiek tiek užtruks.

2.10

Manoma, kad kiti narkotikų ir sprogmenų pirmtakai (prekursoriai) greičiausiai bus įrašyti į Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) XVII priedą, todėl toks veiksmas šiuo metu yra laikomas tinkamu.

2.11

Turimos omenyje „esamos“ medžiagos, t.y. 100 195 medžiagos, kurios, manoma, Europos bendrijos rinkoje buvo nuo 1971 m. sausio 1 d. iki 1981 m. rugsėjo 18 d. Jos yra įtrauktos į Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašą (EINECS), paskelbtą ES oficialiajame leidinyje 1990 m. Medžiagos, pateiktos į rinką po 1981 m. rugsėjo 18 d., apibūdinamos kaip „naujos“, ir kad jos patektų į rinką, reikalingas pranešimas siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką.

3.1

Komisijos pasiūlymu siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, pirmiausia vartotojus, kartu išsaugant trijų medžiagų (DEGME, DEGBE ir cikloheksano) iš 1994 m. gegužės 25 d. pirmojo prioritetinio sąrašo ir vienos medžiagos (MDI) iš 1997 m. sausio 27 d. trečiojo prioritetinio sąrašo vidaus rinką pagal Tarybos reglamentą (EEB) 793/93.

3.2

Atsižvelgiant į 1999 m. spalio 12 d. Komisijos rekomendaciją 1999/721/EEB ir vėlesnes panašias rekomendacijas dėl rizikos įvertinimo rezultatų ir kai kurių medžiagų rizikos sumažinimo strategijų, siūloma daug konkrečių, labai išsamių apribojimų, kurie bus taikomi tik pardavimams plačiajai visuomenei ir neturės jokio poveikio sąlygoms darbo vietoje arba aplinkai. Manoma, kad sąnaudos pramonei ir plačiajai visuomenei bus minimalios, todėl tikimasi, kad siūlomos priemonės bus proporcingos nustatytai rizikai. Preparatų, savo sudėtyje turinčių MDI, atveju prašoma pateikti papildomus duomenis, susijusius su rizika sveikatai.

3.3

Penktoji medžiaga, amonio nitratas, plačiai naudojamas kaip trąša, yra įrašyta į sąrašą, nes gali veikti kaip oksidantas, o svarbiausia — gali sprogti sumaišius ją su kitomis medžiagomis. Siūlomais apribojimais ketinama užtikrinti, kad visos amonio nitrato trąšos atitiktų bendrą saugos standartą, ir kartu riboti plačiajai visuomenei parduodamo amonio nitrato koncentraciją, kad kuo mažiau šios medžiagos galėtų būti panaudota neteisėta paskirtimi. Taigi toks ribojimas yra naudingas plačiosios visuomenės sveikatai ir saugai. Profesionaliems naudotojams (ūkininkams ir teisėtiems sprogmenų gamintojams) toks apribojimas poveikio neturės. Nors sąnaudas (ir naudą) yra gana sunku nurodyti skaičiais, manoma, kad jos proporcingai atitinka nustatytą riziką (ir siūlomas priemones).

3.4

Sprendimas įsigaliotų trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.5

Prie pasiūlymo pridedamas aiškinamasis memorandumas, Komisijos tarnybų darbo dokumentas (poveikio vertinimo ataskaita), o dėl keturių medžiagų, įvertintų pagal Tarybos reglamentą (EEB) 793/93, pateikiamos ilgos ir išsamios rizikos vertinimo ataskaitos, kurias paskelbė Europos cheminių medžiagų biuras, kartu su papildoma pagalbine, labai svarbia įvairių mokslinių komitetų ir kitų organų, padėjusių parengti ir įvertinti susijusius duomenis, medžiaga.

4.1

Kaip ir daugeliu ankstesnių Tarybos direktyvos 76/769/EEB pakeitimų atveju, šis pasiūlymas taikomas nesusijusioms medžiagoms, kurios aiškumo sumetimais bus aptartos atskirai.

5.1

DEGME yra labai degus glikolio eteris, maišus su vandeniu, paprastai naudojamas kaip tarpinis sintetinės chemijos produktas, skiediklis įvairiose buityje naudojamose priemonėse arba kaip priemonė reaktyviniams degalams nuo užšalimo apsaugoti. Pagal Olandijos vyriausybės parengtą rizikos vertinimo ataskaitą, kuri buvo baigta 1999 m. liepos mėn., dešimtojo dešimtmečio pradžioje bendra gamybos apimtis Europoje sudarė apie 20 000 tonų; šiek tiek daugiau nei pusė šio kiekio buvo eksportuojama.

5.2

Vartotojai šios medžiagos poveikį patirdavo naudodami dažus ir dažų nuėmiklius, tiekiamus neprofesionaliam naudojimui („pasidaryk pats“ paskirčiai). Kaip ir galima manyti pagal DEGME fizines savybes, jis prasiskverbia per odą ir, jeigu reguliariai nedėvima gerai apsaugančių drabužių, vartotojams kyla poveikio odai pavojus.

5.3

Pagal naujausius tyrimus DEGME šiuo metu pakeitė kiti tirpikliai, esantys visuose dažuose ir dažų nuėmikliuose, parduodamuose plačiajai visuomenei. Todėl būtina užtikrinti, kad tokia padėtis, susijusi su ES pagamintais arba į ją įvežtais produktais, išliks. Pasiūlymas užtikrina, kad praėjus 18 mėnesių po šio sprendimo įsigaliojimo, DEGME nebus pateikiamas į rinką kaip dažų ir dažų nuėmiklių sudėtinė dalis, jei jo koncentracija bus 0,1 proc. masės arba didesnė (t.y. virš ribos, kuri galima dėl užteršimo kitomis leistinomis sudėtinėmis dalimis arba dėl kitų leistinų sudėtinių dalių sąveikos). Pramonės šakos, kurioms pasiūlymo įgyvendinimas turės įtakos, šį pasiūlymą laiko pagrįstu. Todėl EESRK remia šį DEGME pardavimo ir naudojimo apribojimą.

6.1

DEGBE taip pat priklauso glikolio eterių šeimai; jo virimo temperatūra šiek tiek aukštesnė už DEGME, tačiau fizinės savybės panašios, įskaitant maišumą su vandeniu. Jis plačiai naudojamas kaip tirpiklis vandens pagrindo dažuose; padeda susidaryti plėvelei ir didina ilgaamžiškumą. Dėl to tenka rečiau dažyti ir sumažėja bendra rizika. Pagal rizikos vertinimo ataskaitą bendra gamybos apimtis Europoje 1994 m. siekė apie 46 000 tonų; iki 2000 m. šis kiekis išaugo iki 58 000 tonų, iš kurių 33 000 tonų buvo naudojamos dažuose.

6.2

Rizikos vertinimo ataskaitoje buvo nurodyta, kad tam tikras pavojus kyla vartotojams įkvėpus, kai dažai, kurių sudėtyje yra DEGBE, naudojami purškiant (išsivysto kvėpavimo takų alergija). Įkvėpus garus nuo teptuko ar voleliu dažytų paviršių toksikologinis pavojus nekyla.

6.3

Remiantis įrodymais, pateiktais baigus rengti rizikos vertinimo ataskaitą 1999 m., ir pripažinus, kad sunku rasti DEGBE, kuris yra gyvybiškai svarbus vandens pagrindo dažų komponentas, pakaitalą, buvo prieita išvados, kad saugi DEGBE koncentracijos riba purškiamuosiuose dažuose yra 3 proc. Ant dažų, kuriuose DEGBE koncentracija yra didesnė ir kurie gali būti pateikiami į rinką plačiajai visuomenei, turėtų būti aiškiai pažymėta „Nenaudoti įrenginiuose dažams purkšti“. Pardavimo tvarka profesionaliems naudotojams, kurie greičiausiai naudos atitinkamas asmeninės apsaugos priemones, nepasikeis. Platinimo būdai yra pernelyg skirtingi, kad būtų galima šią nuostatą įgyvendinti.

6.4

Šios priemonės įsigalios praėjus 18–24 mėnesiams po sprendimo įsigaliojimo, kad pakaktų laiko formulei ir reikalaujamam ženklinimui pakeisti. Pramonės šakos, kurioms turės įtakos pasiūlymo įgyvendinimas, šią tvarką vertima palankiai. Todėl EESRK remia tokį DEGBE pardavimo ir naudojimo apribojimą kaip būdą, tinkamą vartotojų sveikatai apsaugoti ir vidaus rinkai išsaugoti.

7.1

MDI pavadintas panašių produktų (izomerų) mišinys, kuris, jeigu būtų grynas, būtų kieto vaško pavidalo, tačiau dažniausiai pasitaiko kaip greitai reaguojantis klampus rudas skystis. Pagal rizikos vertinimo ataskaitą pasaulyje 1996 m. buvo pagaminta daugiau kaip 2 500 000 tonų, iš jų ne mažiau kaip 500 000 tonų pagaminta ES. Esant atitinkamai mažos masės polioliams ir glikoliams (arba netgi vandeniui) ir porodariui, MDI reaguoja itin greitai ir susidaro poliuretano putos. Jos gali būti kieto ar lankstaus pavidalo, plačiai naudojamos pastatuose ir kitose srityse kaip statybos komponentai, sandarinimo medžiagos, užpildai, liejiniai ir klijai.

7.2

Didžiausią poveikį vartotojų sveikatai daro vienakomponenčių montavimo putų naudojimas. Šios putos parduodamos purškiamųjų dažų balionėliuose („pasidaryk pats“ mėgėjams) tarpams gipso ir plytų mūriniuose arba ertmėms aplink naujai įstatytas duris ir langus užpildyti. Šiam sektoriui parduodama apie 10 000 tonų MDI per metus. Tokio kiekio pakanka pagaminti apie 36 mln. balionėlių per metus vartotojams ir dar 134 mln. balionėlių per metus profesionaliems naudotojams. Alternatyvūs produktai — pvz., stiklo pluoštas tarpams aplink langus sandarinti — yra ne tokie patogūs naudoti ir gali kelti kitokių problemų.

7.3

Nustatyti riziką, susijusią su poveikiu vartotojų odai, kvėpavimo takams ir alergijos sukėlimui, remiantis poveikio darbo vietai įrodymais, nėra taip paprasta. Sunku gauti grynus izomerų pavyzdžius. Labai greita MDI reakcija su vandeniu ir susidaranti inertinė netirpi kieta medžiaga trukdo atlikti tipinį pavojingumo nustatymo bandymą. Praktinis naudojimo būdas, kai vartotojas purškia per tiesioginį vamzdelį iš mažo rankoje laikomo balionėlio, riboja visą turimą kiekį. Tipinės talpos balionėlis išnaudojamas per 2–4 minutes. Greitas kietėjimas esant vandens garams ore pašalina MDI. Kietas galutinis produktas yra inertinis ir nepavojingas. Naudojimas paprastai būna vienkartinis (užpildoma konkreti ertmė, tarpai tarp durų ar langų), ir tai pasitaiko nedažnai (daugelio naudotojų atveju) ir, aišku, nėra kasdieninio poveikio, kaip pasitaiko cechuose. Žmonės, naudodami produktus neprofesionaliems tikslams, ne visada naudojasi asmeninės apsaugos priemonėmis.

7.4

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas nuostatas, nenuostabu, kad nors teorinė rizika ir yra, sunku įrodyti arba netgi neįmanoma nustatyti plačiajai visuomenei (arba darbo vietoje, kurioje gali būti naudojamasi atitinkamomis apsaugos priemonėmis) daromą tikrąjį poveikį odai ar sukeliamą kvėpavimo takų alergiją. Savo ruožtu tai reiškia, kad rasti proporcingas, išlaidų požiūriu veiksmingas ir praktines atsakomąsias priemones yra dar sunkiau.

7.5

Šiuo požiūriu poveikio vertinime pagrįstai nurodoma, kad lengvas, pigias ir gerai priglundančias polietileno pirštines galima ir reikėtų pridėti prie kiekvieno plačiajai visuomenei parduodamo balionėlio nereguliariam naudojimui, sunkių neopreno arba nitrilo pirštinių, kurių reikalaujama pramoninio naudojimo atveju, pridėti negalima. Jeigu prie kiekvieno balionėlio būtų pridedamos lengvos medvilninės priešdulkinės puskaukės, kilus realiam pavojui jos neapsaugotų žmogaus, o dujokaukė, galinti apsaugoti nuo bet kokių dujų poveikio, kainuotų dešimteriopai daugiau už balionėlį, tačiau nežinia, ar ja būtų pasinaudota prireikus.

7.6

Todėl Komisija siūlo prie visų plačiajai visuomenei parduodamų balionėlių pridėti polietilenines pirštines (pvz., suvyniotas į dangtelį), o patį balionėlį tinkamai paženklinti įspėjimu apie alergines (netipines) alergiškų žmonių reakcijas į MDI, arba į astmą panašias reakcijas (asmenų, kurie serga astma), arba odos reakciją į šią medžiagą (asmenų, kurie jau susidūrė su odos problemomis).

7.7

EESRK pritaria pirmajai iš šių priemonių, t.y. polietileninėms pirštinėms, kurios būtų mūvimos dažniausiai naudojant balionėlius „pasidaryk pats“ paskirčiai. Jeigu norima, kad ši svarbi ir proporcinga priemonė ir toliau būtų taikoma, reikėtų atsisakyti reikalavimų pirštinėms taikyti griežtesnį standartą, nes tokiu būdu būtų užkirsta galimybė jas platinti.

7.8

Tačiau EESRK abejoja dėl siūlomo papildomo ženklinimo išsamumo, net jeigu būtų skirta pakankamai laiko šiam ženklinimui įgyvendinti už proporcingą kainą. Pavyzdžiui, nėra aišku, kaip eilinis asmuo žinos, kad jis „jautrus kitiems nei MDI diizocianatams“ arba kodėl tai yra taip svarbu. Chroniška (lėtine) astma ar dermatitu sergantys asmenys žino, kad beveik kiekviena buityje naudojama priemonė arba „pasidaryk pats“ gaminiai gali sukelti ūmią (trumpalaikę) neigiamą reakciją. Tokiomis aplinkybėmis labai svarbu yra ne tik geras vėdinimas ir apsauginiai drabužiai (pirštinės), bet ir rekomendacija liautis naudoti produktą atsiradus tam tikriems požymiams. Toks patarimas tinka visiems naudotojams, nepaisant to, su kokiomis alerginėmis reakcijomis jie buvo susidūrę anksčiau, ir turi būti įrašytas etiketėje. Atsižvelgiant į tai, kad balionėliai ir, aišku, jų etiketės yra nedideli, visos rekomendacijos turi būti aiškios, tikslios ir įskaitomos įprasto naudojimo sąlygomis. Jeigu prireikia papildomų naudojimo ir saugumo nurodymų, jie turėtų būti pateikti pridedamame informaciniame lapelyje.

7.9

EESRK taip pat abejoja dėl 6 įtraukoje pateikto pasiūlymo, kad „fiziniai ar juridiniai asmenys, pirmą kartą į rinką teikiantys MDI turinčius preparatus, trejus metus (…) renka duomenis apie galimus žmonėms kilusios kvėpavimo takų alergijos atvejus (…) ir šiuos duomenis pateikia Komisijai (...). (...) besispecializuojantys centrai, remdamiesi (…) tyrimo protokolu (...) įrodys, kad reikia naujų ribojančių priemonių“. Atsižvelgiant į tai, kad MDI įprastais tikslais naudojamas nuo aštuntojo dešimtmečio ir, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, šiuo metu per metus parduodama daugiau kaip 36 mln. balionėlių, kuriuos pagamina dabartiniai gamintojai, kuriems šis reikalavimas netaikomas, vargu, ar tai bus kliūtis, trukdanti patekti į rinką.

7.10

Komisijos poveikio vertinimo ataskaitoje aiškinama, kad tokia išvada peršasi dėl poveikio vertinimo ataskaitoje pareikšto susirūpinimo, jog toks pat kvėpavimo takų alergijos pavojus gali kilti ne tik darbuotojams, bet ir vartotojams. Toliau toje pačioje pastraipoje teigiama, kad iš apsinuodijimo centrų gauta informacija rodo, kad nepasitaikė kvėpavimo takų alergijos, kurią sukėlė produktai, kurių sudėtyje yra MDI, atvejų arba tokių atvejų pasitaikė vos keletas. Nepaisant to, kad šioje ataskaitoje minima vos keletas atvejų, nėra aišku, ar Komisijos pasiūlymas yra galutinis. Šis pasiūlymas atrodo neproporcingas pavojui, kuris, pripažįstama, yra tik hipotetinis, ir trūksta pagrindžiančių įrodymų, susijusių su realiu plačiu produkto naudojimu.

7.11

Todėl EESRK rekomenduoja šią pardavimo ir naudojimo apribojimo dalį panaikinti. Jeigu vis dar kyla abejonių dėl šių produktų, kurių artimiausiu metu pakeisti negalima, saugos, juos reikėtų kartu su gamintojais ištirti ir nustatyti tinkamą duomenų rinkimo ir jų vertinimo tvarką.

8.1

Cikloheksanas yra bespalvis skystis, gaminamas dideliais kiekiais benzeno hidrinimo būdu. Jis beveik visas (>95 proc.) naudojamas adipo rūgšties sintezei, o iš jos — nailonui. Gamybos pajėgumai pasaulyje šiuo metu viršija 5 000 000 tonų; iš jų apie 1 500 000 tonų pagaminama ES. Šie procesai vyksta uždarose sistemose ir poveikio lygis yra mažas. Cikloheksanas yra ir degimo produktuose, įskaitant tabako dūmus, žaliavinę naftą ir augalus bei benzino garus.

8.2

Cikloheksanas yra naudojamas kaip tirpiklis, be kita ko, neopreno pagrindu pagamintiems klijams, naudojamiems odos (avalynės), automobilių ir statybos pramonėje. Savo ruožtu jį naudoja specialistai, klodami didelio dydžio kiliminę dangą, o plačioji visuomenė — panašiais tikslais mažesniu mastu arba kitai „pasidaryk pats“ paskirčiai. Iš viso ES per metus sunaudojama mažiau kaip 10 000 tonų klijų.

8.3

Kaip ir visų angliavandenilių atveju, geras vėdinimas ir atitinkamų apsauginių drabužių bei respiratorių naudojimas yra labai svarbus. Tai galima deramai užtikrinti, kai medžiagos naudojamos profesionaliems tikslams, tačiau plačiosios visuomenės nariams — sudėtinga. Vis dėlto, kalbant apie preparatus, kurių sudėtyje yra MDI, parduodamų produktų fizinės savybės gerokai apriboja riziką. Greito poveikio klijai itin tinka nedideliems paviršiams, tačiau ne specialistui labai sunku juos naudoti didesniems darbams. Todėl normalu ir visuotinai priimtina, kad plačiajai visuomenei parduodamų produktų pakuotės būtų mažesnės.

8.4

Komisija siūlo neteikti į rinką cikloheksano kaip neopreno pagrindo klijų, parduodamų plačiajai visuomenei didesnėje nei 650 g pakuotėje, komponento. Ant visų parduodamų produktų pakuočių turėtų būti pažymėta „Nenaudoti kiliminei medžiagai kloti“ ir dar perspėjimas „Nenaudoti esant blogai ventiliacijai“.

8.5

Atlikus praktinius bandymus, kas įvyktų pačiu blogiausiu atveju, pvz., ant vidinės sienos tvirtinant kamštines plokštes, paaiškėjo, kad tokiu atveju poveikis vartotojui atitinkamai sumažėtų, kuris, kaip ir pirmiau aptartais atvejais, pasitaikytų retai ir būtų trumpalaikis. Duomenų apie realius incidentus, susijusius su neopreno pagrindo klijų naudojimu, lyg ir nėra, nepaisant to, kad jie naudojami plačiai ir jau senokai. Tačiau galima įgyvendinti priemones bereikalingai nesutrikdant nei gamintojų, nei vartotojų. Todėl EESRK pritaria cikloheksano ribotam pardavimui ir naudojimui, kuris būtų proporcingas aptartai rizikai.

9.1

Amonio nitratas yra balta, kieta, granulių pavidalu parduodama medžiaga, kuri pagaminta iš amoniako, gauto iš gamtinių dujų prieš daugiau kaip 100 metų. Šiuo metu pasaulyje pagaminama daugiau kaip 20 000 000 tonų. Jis svarbus kaip azoto trąšos ir žaliava sprogmenims gaminti. Teroristai susidomėjo pastarąja šios medžiagos, kuri yra nesunkiai gaunama ir mažai kainuoja, savybe. Reikalingi ir kiti komponentai, pavyzdžiui, dyzelinė alyva, tačiau juos labai lengva gauti. Daug metų IRA (Airijos respublikonų armija) sprogdinimams naudojo amonio nitratą, kuris buvo naudojamas ir plačiai nuskambėjusiuose Oklahomos, Pasaulio prekybos centro ir Balio sprogdinimuose. Ekstremistų grupuotės jį panaudojo ir išpuoliuose Londone bei kitose Europos sostinėse. Informaciją, kaip pasigaminti tokius įtaisus, galima nesunkiai rasti internete. 2 kg skardinės poveikis gali būti niokojantis. Daugiau kaip 500 kg kanistrą kai kurie piliečiai gali įsigyti visai nesunkiai, o jeigu reikia, gali įsigyti per keletą kartų pirkdami mažesniais kiekiais sodo reikmenų ar kitose mažmeninėse parduotuvėse. Akivaizdu, kad kontroliuoti šį procesą yra sunku.

9.2

Žemės ūkyje dirbančių profesionalų (ūkininkų) kontrolė atliekama nustatant minimalaus dydžio partijas, kurias galima įsigyti (kad vieną atskirą pakuotę nebūtų lengva pervežti ar neteisėtai pašalinti), ir reikalaujant, kad visais tiekimo grandinės etapais produktas būtų atidžiai stebimas. Apskritai, amonio nitratas yra medžiaga, kuri tiekiama nepatvariu pavidalu, gali suirti ir tapti nenaudinga. Todėl jis turi būti atsargiai saugomas ir kuo greičiau suberiamas į žemę. Tokios savybės riboja šios medžiagos panaudojimą kitoms paskirtims.

9.3

Amonio nitratą galima tiekti įvairios koncentracijos (proc. azoto) ir su kitais pagrindiniais elementais (paprastai fosforo ir kalio dariniais) arba be jų. Gryno pavidalo amonio nitrate yra apie 35 proc. azoto. Kad augalijai nebūtų pakenkta, jį būtina šiek tiek atskiesti. Įvairius kiekius galima pagaminti sumaišant aktyvius komponentus arba inertinius priedus, pvz., kreidą, arba cheminėmis reakcijomis gaunant norimą sudedamųjų dalių santykį. Ūkininkams parduodamuose produktuose gali būti 28 proc. arba daugiau azoto. Šioms „didelės azoto koncentracijos“ trąšoms yra taikomi kontrolės reikalavimai pagal Reglamentą (EB) Nr. 2003/2003, kad būtų užtikrinta, jog jose būtų reikalaujamas azoto kiekis ir būtų galima saugiai naudoti nesibaiminant sprogimo. Šiuos standartus atitinkančios trąšos galėtų būti ženklinamos „EB trąšos“ ir parduodamos už valstybinių sienų. Trąšos, neatitinkančios šių standartų, negali būti parduodamos kitoms šalims ir vadinamos „nacionalinėmis trąšomis“. Vartotojams parduodamuose produktuose paprastai būna 20–25 proc. azoto. Kuo mažesnė azoto koncentracija, tuo didesnės vežimo sąnaudos, tenkančios vienam trąšų vienetui, ir tuo daugiau trąšų turi būti panaudota tam tikrame plote. Nors amonio nitrato trąšos laikomos labai svarbiomis komerciniam ūkininkavimui, plačiajai visuomenei mažmeninėje prekyboje jos parduodamos kur kas mažesniais kiekiais ir nėra tokios svarbios ir šias trąšas galima pakeisti kitais produktais.

9.4

Norintiems pasigaminti neteisėtus sprogmenis labiau tinka kuo aukštesnės azoto koncentracijos amonio nitratas. Mechaniniu būdu sumaišytų mišinių koncentracija gali būti pakeičiama paprastu tirpalu ir kristalizacija. Cheminiu būdu sumaišytus mišinius yra sunkiau koncentruoti arba iš viso neįmanoma to padaryti. Danijos vyriausybės ekspertai atliko sprogdinimą panaudoję 16 proc. koncentraciją. Turint laiko ir išteklių viskas įmanoma, nors vis populiaresnės tampa alternatyvios formulės, kuriose naudojamos lygiai taip pat lengvai prieinamos žaliavos. Jos yra išdėstytos Teroristų vadove ir kituose plačiajai visuomenei prieinamuose tinklalapiuose.

9.5

Po 2004 m. kovo mėn. sprogdinimų Madride, Europos Vadovų Taryba susitarė dėl Deklaracijos dėl kovos su terorizmu. Pagal ją sudaroma Saugumo, susijusio su sprogmenimis, ekspertų grupė (ESETF), kuriai pavesta parengti veiksmų planą siekiant užkirsti kelią teroristams naudoti sprogstamuosius įtaisus. Ji buvo baigta sudaryti 2007 m. birželio mėnesį. Pagal vieną iš 47 konkrečių veiksmų buvo reikalaujama sudaryti Nuolatinį sprogmenų pirmtakų (prekursorių) ekspertų komitetą (SCEEP). Šioje veikloje dalyvauja nemažai privataus ir valstybinio sektoriaus specialistų, įgijusių patirties CEFIC ir FECC, atstovaujančių cheminių medžiagų gamintojams ir platintojams, bei EFMA, atstovaujančių trąšų gamintojams.

9.6

Šiuo pasiūlymu siekiama, kad visoms ūkininkams (arba platintojams) parduodamoms amonio nitrato trąšoms būtų taikomi vienodi standartai pagal Reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 ir būtų apribotas plačiajai visuomenei parduodamuose produktuose esantis azoto kiekis. Jeigu toks pasiūlymas būtų priimtas, praėjus 18 mėnesių nuo šio sprendimo įsigaliojimo amonio nitratas nebebūtų tiekiamas į rinką parduoti plačiajai visuomenei „kaip medžiaga arba preparatuose, kuriuose su amonio nitratu susijusio azoto koncentracija yra 20 proc. masės arba daugiau“.

9.7

EESRK visiškai pritaria šio pasiūlymo pirmajai daliai, kad visos ūkininkams tiekiamos didelės azoto koncentracijos trąšos, nepaisant to, ar jos parduodamos už valstybės ribų ar ne, turėtų atitikti Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 reikalavimus.

9.8

Kalbant apie antrąjį apribojimą, susijusį su pardavimu plačiajai visuomenei, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad minėti kiekiai gali būti didesni nei manyta anksčiau, t.y. didesni kaip 50 000 tonų, ir kad EFMA, atstovaudama trąšų gamintojams, sutiko su 20 proc. riba mišrių trąšų (kurių koncentraciją būtų galima nesunkiai pakeisti) atveju, tačiau pasiūlė 24,5 proc. ribą cheminiu būdu sumaišytiems produktams (kurių koncentraciją pakeisti yra kur kas sunkiau). Atsižvelgiant į tai, kad diskusijos SCEEP dar vyksta, prieš priimant galutinį sprendimą būtina visapusiškai ištirti šią ir visas kitas susijusias galimybes. Nepaisant kitos informacijos apie kovą su terorizmu, akivaizdu, kad visiškas įvairių suinteresuotų subjektų, šiuo atveju ir gamintojų, platintojų, mažmeninės prekybos atstovų ir plačiosios visuomenės, tarpusavio sutarimas ir įsipareigojimas bus labai svarbūs siekiant realios pažangos apriboti galimybę pasinaudoti sprogmenų pirmtakais.

9.9

EESRK nevisiškai sutinka, kad Tarybos direktyva 76/769/EEB artimiausiu metu yra vienintelis Komisijos teisėkūros pagrindas ir todėl turi būti pasiūlytos ir tokia tvarka aptartos priemonės. Reikia tikėtis, kad, visoms valstybėms narėms ratifikavus Lisabonos sutartį, gali būti sukurta geresnė sistema.

10.1

EESRK apgailestauja, kaip ir nuomonėse dėl Tarybos direktyvos 76/769/EEB ankstesnių pakeitimų, kad juose į vieną sąrašą patenka visi nesusiję produktai, dėl kurių turi būti priimami visiškai atskiri sprendimai. Tai nėra gera praktika ir neprasminga. Tai tikrai nėra gero valdymo pavyzdys. Galima tik tikėtis, kad nuo 2009 m. birželio 1 d. pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) įsigalios geresnė tvarka.

10.2

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prireikė daug laiko šiems rezultatams pasiekti. Pirmasis prioritetinis sąrašas buvo paskelbtas 1994 m. gegužės mėn. Net ir tuo atveju, jei šis pasiūlymas lems geresnius rezultatus, poveikis rinkai iki 2010 m. pabaigos bus menkas (ir netgi vėliau, sunku numatyti, ar bus užfiksuotas koks nors žmonių sveikatos būklės pagerėjimas). Be to, sunku delsimu kaltinti tik gamintojus, kurie turėjo pateikti duomenis, pagal kuriuos buvo rengiamos poveikio vertinimo ataskaitos, nes duomenys jau kurį laiką buvo žinomi. Jeigu toks delsimas įvyko dėl išteklių trūkumo Komisijoje, moksliniuose komitetuose ar kituose organuose ir agentūrose, atsakingose už plačiosios visuomenės saugą, tokią problemą reikia išspręsti iki 2009 m. birželio 1 d., nes vėliau darbo (daugiausia neprioritetinio) krūvis dar labiau padidės.

10.3

EESRK aiškiai remia Tarybos 2004 m. Deklaraciją dėl kovos su terorizmu ir su ja susijusius įvairius veiksmus ir mano, kad šioje srityje labai svarbus vaidmuo tenka pilietinei visuomenei. Todėl Komitetas tikisi tapti teisėtu ir naudingu pašnekovu šiame procese ir suinteresuotu subjektu bei atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo klausimu dabar rengiama keletas susijusių nuomonių. Kad būtų pasiekta ilgalaikė taika ir saugumas Europos Sąjungoje ir kaimyninėse valstybėse, gyvybiškai svarbu susitarti, kokie veiksmai būtų reikalingi ir kokių teisėkūros būdų reikėtų imtis, kad visi suinteresuoti subjektai galėtų laiku ir veiksmingai reaguoti.