8.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 221/22

1.

2.

3.

4.

5.

1.1

Naudinga energija (1) yra mūsų šiandieninio gyvenimo būdo ir kultūros pagrindas. Dėl pakankamo disponavimo ja buvo pasiektas dabartinis gyvenimo lygis: dėl vidutinės gyvenimo trukmės, aprūpinimo maistu, bendros gerovės ir asmeninės laisvės didelėse ir pažangos siekiančiose pramoninėse šalyse pirmą kartą atsirado galimybė pasiekti tam tikrą lygį. Be pakankamo energijos tiekimo tokie pasiekimai būtų buvę neįmanomi.

1.2

Būtinybė apsirūpinti saugia, pigia, nekenksminga aplinkai, nuolat tiekiama naudinga energija yra akcentuojama Tarybos Lisabonos, Geteborgo ir Barselonos nutarimuose. Remiantis šiais nutarimais Europos Sąjunga energetikos politicos tvarios plėtros kontekste siekia trijų tarpusavyje glaudžiai susijusių ir vienodai svarbių tikslų — t.y. konkurencingumo gynimo ir pagerinimo (1), energijos tiekimo saugos (2) ir aplinkosaugos (3).

1.3

Komitetas keliose nuomonėse (2) atkreipė dėmesį į tai, kad energijos tiekimas ir naudojimas yra susijęs su aplinkos tarša, rizika, išteklių eikvojimu bei problemiška priklausomybe nuo užsienio politikos ir nenuspėjamais pavojais (pavyzdžiui, šiuo metu — naftos kainos), ir kad svarbiausia priemonė siekiant sumažinti aprūpinimo, ekonominę ir kitokią riziką yra kuo įvairiapusiškesnis ir geriau suderintas visų energijos rūšių ir formų naudojimas, įskaitant ir visas pastangas siekiant taupyti ir racionaliai naudoti energiją.

1.4

Visi pasirinkimai ir technologijos, kurios ateityje gali padėti vystyti energetiką, yra techniškai netobulos, turi neigiamos įtakos aplinkai; jų nepakanka visiems poreikiams tenkinti ir nėra galimybės pakankamai numatyti ilgalaikę potencialo perspektyvą. Be to, šiuolaikinės tendencijos ir įprastinių energinių medžiagų bei alternatyvių energijos formų savikainos raida aiškiai rodo, kad ateityje energija daugiau jau nebus tokia pigi, kaip iki šiol deginant fosilines energines medžiagas — naftą, anglį ir gamtines dujas (3).

1.5

Todėl jokia, į perspektyvą orientuota ir atsakomybę prisiimanti Europos energetikos politika, negali pasikliauti tuo, kad minėtų tikslų prasme pakankamą energijos tiekimą galėtų garantuoti tik vienos iš nedaugelio energinių medžiagų naudojimas.

1.6

Ilgalaikiai disponuojamas, tausojantis aplinką ir ekonomiškai priimtinas energijos tiekimas nėra užtikrintas nei Europoje, nei pasauliniu mastu (4). Galimi sprendimai gali būti priimti tik tęsiant intensyvius energetikos tyrimus ir vystant ją. Tai turėtų apimti ir bandomųjų įrenginių sukūrimą, jų techninį bei ekonominį išbandymą ir laipsnišką įvedimą į rinką.

1.7

Be to, Komitetas nurodė, kad energetikos problemos tyrimas turėtų būti globalesnis ir apimti žymiai didesnį laikotarpį, nes pokyčiai energetikos pramonėje yra gana lėti, o išmetamų dujų tarša (šiltnamio efektą sukeliančios dujos) yra ne regioninė, bet globalinė problema, o be to, tikėtina, jog šios problemos svarba antroje šio šimtmečio pusėje vis didės.

1.8

Ne tik resursų apribojimas, bet ir taršos problematika yra papildomai apsunkinami prognoze, kad pasaulyje energijos poreikis, kurį lemia gyventojų skaičiaus augimas ir silpnai išsivysčiusių šalių poreikis pasiekti daugiau išsivysčiusių šalių lygį, iki 2060 metų tikriausiai padidės du kartus arba gal net ir tris kartus. Remiantis dabartine informacija, siekiant patenkinti tokį išaugusį papildomą poreikį, vien efektyvumo didinimo ir energijos taupymo nepakaks.

1.9

Todėl strategija ir vystymo perspektyva turi apimti daugiau kaip vien šį 2060 m. tikslą.

1.10

Kaip Komitetas jau yra nustatęs, piliečiai ir visuomenė nepakankamai supranta minėtus teiginius. Galimos įvairios nuomonės dėl nepakankamo rizikos ir galimybių įvertinimo bei jų pervertinimo.

1.11

Todėl dar nėra pakankamai vieningos globalinės energetikos politikos. Šitas faktas apsunkina taip reikalingas Europos Sąjungai lygias galimybes pasaulinėje ekonominėje konkurencijoje.

1.12

Ir netgi tarp Europos Sąjungos valstybių narių egzistuoja ryškūs pozicijų skirtumai dėl energetikos problemų. Tačiau ne tik valstybių narių, bet ir Europos Sąjungos lygmenyje, išskyrus keleto šalių neigiamą nusistatymą branduolinės energetikos atžvilgiu, ir toliau vyrauja vieninga nuomonė, kad ir toliau reikia vystyti visas energetikos rūšis. Šiuo tikslu ne tik atskirų valstybių narių, bet ir Europos Sąjungos lygmenyje yra taikoma daugybė mokslinių tyrimų ir plėtros programų, o iš dalies ir kitų rėmimo programų.

1.13

Ypatingas Europos Sąjungos tikslas — padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių vidutinį arba ilgalaikį naudojimą, ir tai taip pat gali turėti teigiamos įtakos klimato kokybei. Šiame kontekste geotermijai tenka gana svarbus vaidmuo.

2.1

Geoterminės energijos gavyba apima tokias technologijas, kurios iš labai karštų žemės gelmių išgauna žemės paviršiaus link tekančią šilumos srovę ir padaro ją naudojama. Šilumos nešėju gali būti vanduo (5) (skysčio ar garų forma).

2.1.1

Tačiau tokios šilumos srovės tankis yra labai mažas. Po žemės paviršiumi esanti temperatūra gilėjant kyla gana nežymiai. Bendras temperatūros prieaugio (geoterminio gradiento) vidurkis yra +3oC/100 m gylio. Geologinės zonos, kuriose temperatūros didėjimas tiesiogiai proporcingas gilėjimui, vadinamos geoterminėmis anomalijomis.

2.1.2

Paviršinių žemės sluoksnių šilumos balansui poveikį taip pat galima daryti saulės spinduliais ir šitaip „sumuojant“ didinti žemės gelmių šilumą.

2.2

Yra skiriamos dvi žemės gelmių šilumos naudojimo formos.

2.2.1

Viena iš jų yra šilumos naudojimas (patalpų) šildymui. Šildymo tikslams Europos Sąjungoje šiuo metu reikia apie 40 % bendro energijos tiekiamo kiekio ir tam paprastai pakanka gana neaukštos vandens temperatūros (< 100oC).

2.2.1.1

Vien šildymo tikslams yra naudojami žemės šilumos zondai, kurių apatiniame koaksialinio vamzdžio gale (2,5–3 km žemės gylyje) prateka vanduo ir yra paimama maždaug iki 500 kWth naudingos šilumos energijos.

2.2.1.2

Ypatingas sekliųjų geoterminių išteklių energijos naudojimo būdas, panaudojant žemės šilumos siurblius („atvirkštinius šalčiui įrenginius“) yra skirtas pastatams apšildyti (maždaug nuo 2 kWth iki 2 MWth geoterminės energijos); be to, geoterminė energija dar gali būti panaudojama ir kaip „vėsinanti kondicionavimo priemonė“ (6). Yra ir daugiau šios energijos panaudojimo variantų, kurie priklauso nuo technologijų, taikomų nuo vieno iki kelių šimtų metrų gylyje.

2.2.2

Antra vertus, iš geoterminės energijos galima gauti elektros energiją ir tam jau reikia aukštesnės (vandens) temperatūros (pvz.: > 120oC); vanduo, kuris turi būti sušildomas, paprastai dviem gręžiniais, tarp kurių yra pakankamai didelis atstumas, nukreipiamas priešingomis kryptimis. Taip pasiekiama didesnė šilumos galia — maždaug nuo 5 iki 30 MWth.

2.2.2.1

Tačiau ir šios (vandens) temperatūros dar yra per žemos šilumos energijai paversti elektros energija, kad būtų pasiektas pageidaujamas termodinaminio veikimo laipsnis ir turbinos ciklui būtina virimo temperatūra.

2.2.2.2

Todėl turbinų ciklui yra naudojamos medžiagos, kurių virimo temperatūra žemesnė už vandens (pvz., perfluorpentano C5F12). Tuo tikslu sukurti specialūs turbinos ciklai — Renkino ciklas („Organic Rankine Cycle“ (ORC procesas) arba Karno proceso ciklas.

2.2.3

Ypač naudinga derinti abi šias taikomas formas (elektros energiją bei šilumą) ir gaminant elektros srovę arba elektros srovės gamybai nesunaudotą šilumą panaudoti šildymo tikslais. Taip būtų pateikiama ne tik šiluma, bet ir elektros energija.

2.3

Siekiant tiekti techniškai naudingą energiją, ypač elektros srovei gaminti, paprastai tinka tik pakankamai giliai, net keleto kilometrų gylyje glūdintys šilumos šaltiniai („rezervuarai“). Jiems pasiekti reikia brangių giluminių gręžinių.

2.3.1

Taip pat vis didėja tos įrangos įsisavinimo ir eksploatavimo sąnaudos. Todėl atsižvelgiant į numatytą panaudojimo būdą, turi būti apsvarstytas gręžinio gylis, naudingumo koeficientas ir šilumos išeiga.

2.4

Todėl dažniausiai naudingos šilumos šaltinių ieškoma tuose geologiniuose sluoksniuose, kur vyrauja geoterminės anomalijos.

2.4.1

Ryškesnės geoterminės anomalijos (aukštos entalpijos (7) telkiniai) dažniausiai aptinkamos padidėjusio vulkanizmo regionuose (Islandijoje, Italijoje, Graikijoje Turkijoje). Aukštos entalpijos telkiniai jau senovėje buvo naudojami kaip gydomosios vonios ir, jau maždaug šimtmetį, elektros srovei gaminti (Larderello, Italija, 1904).

2.4.2

Mažesnės geoterminės anomalijos (vadinamieji žemos entalpijos telkiniai), t. y. vis didėjanti temperatūra, yra išsidėsčiusios tektoniškai aktyviose srityse (Aukštutinio Reino, Tirėnų ir Egėjo jūrų ir kt.) ir sedimentaciniuose baseinuose (Panonijos baseine Vengrijoje ir Rumunijoje, Šiaurės Vokietijos ir Lenkijos baseine).

2.5

Dėl riboto zonų, turinčių geotermines anomalijas, kiekio nuo praeito šimtmečio devintojo dešimtmečio vidurio vis labiau stengiamasi atrasti sukauptą šilumą ar energijos šaltinius „normaliuose“ geologiniuose kloduose, kad būtų galima geriau patenkinti vis didėjantį naudingos energijos poreikį ir atitinkamų regionų poreikiams geriau pritaikyti natūralius gamtinius šilumos ir energijos išteklius.

2.5.1

Praeito šimtmečio dešimtojo dešimtmečio pradžioje energijos gavybai buvo pradėti naudoti netoli geoterminių anomalijų esantys telkiniai, dažniausiai aptinkami vokiškai kalbančių tautų regionuose. Šitaip elektros energija tik paskutiniuosius ketverius metus buvo gaminama Altheime ir Bad Blumau (Austrijoje) bei Neustadt-Glewe (Vokietijoje).

2.5.2

2.6

Šio metodo privalumai yra šie:

2.7

Metodo trūkumai yra šie:

3.1

Giluminio geoterminio lauko energijos (gelmių geotermijos) potencialą iš esmės sudaro trys energijos įsisavinimo ir naudojimo technologijos, kurioms paprastai reikia bent dviejų gręžinių derinio (dubleto) (8) arba jų variantų, t. y.:

Be to, yra kuriamos technologijos (9), kurios turi pagerinti šilumos perdavimą ir jos panaudojimą.

3.2

Europos Sąjungoje (daugiausia Italijoje) šiuo metu instaliuota elektros gamybos iš geoterminių įrenginių galia — iš esmės naudojant geotermines anomalijas — siekia apie 1 GWel, taigi, apie 2‰ bendros ES elektros galios. Tiesioginiam šilumos panaudojimui šildymo tikslais šiuo metu yra instaliuota apie 4 GWth. Remiantis augimo tendencija, 2010 m. numatoma instaliuoti jau 8 GWth arba daugiau.

3.3

Taigi, abu naudojimo būdai iki šiol kiekybiniu požiūriu aprūpinant Europos Sąjungą energija, nėra labai reikšmingi, ir iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamai energijai iki šiol neskiriama pakankamai dėmesio.

3.4

Tačiau geoterminės energijos naudojimo augimas per paskutinius metus yra gana didelis, nes jį remia ne tik atskiros valstybės narės, bet ir ES. Nors šilumos galios diapazonas nuo kelių iki keletos dešimčių MWth nėra labai reikšmingas kiekybės atžvilgiu, tačiau geotermija turi įtakos energijos tiekimo decentralizavimui.

3.5

Komitetas mano, kad tai yra visiškai pateisinama ir remtina. Ir šiuo atveju yra kalbama apie demonstracinius įrenginius, kuriuose turėtų būti išbandomi ir toliau vystomi įvairūs metodai.

3.6

Už geoterminių anomalijų teritorijų ribų vieno kWhel elektros energijos savikaina šiuo metu dar sudaro maždaug pusę saulės pagaminamos elektros energijos ir dvigubai daugiau vėjo jėgainių gaminamos elektros savikainos, todėl dažniausiai kartu yra tiekiama šiluma ir elektros energija.

3.6.1

Vis dėlto (žr. pirmiau pateiktą tekstą) ir toliau geoterminę energiją galima tiekti atsižvelgiant į poreikius, ir tai ateityje turės vis daugiau privalumų, ypač augant atsinaujinančių energijos šaltinių užimamai daliai energijos rinkoje. Dėl vėjo ir saulės energijos svyravimų reikės papildomų reguliavimo ir buferinių priemonių, tikriausiai nebus apsieita ir be energiją eikvojančių ir brangių energijos kaupimo terpių, tokių kaip vandenilis.

4.1

Jeigu geoterminių anomalijų zonose (žr. 2.4 ir 2.5 punktus) nebus apribojimų, tai geoterminės energijos naudojimas turės didelį potencialą ir padės saugoti aplinką nuo teršimo bei užtikrins tvarų energijos tiekimą. (Taip pat žr. 4.13 punktą).

4.2

Siekiant šį potencialą įsisavinti ir vystyti, ekonomiškai naudingai elektros energijos gamybai būtini ne mažiau kaip 4-5 km gylio gręžiniai, kad būtų galima įsisavinti (uolienų) sluoksnius, kurių temperatūra siektų bent 150oC. Be to, uolienos ten turi būti taip apdorojamos (stimuliuojamos), kad būtų galimas pakankamas šilumos pasikeitimas tarp karštos uolienos ir tekančio vandens.

4.2.1

Priešingai tam (taip pat žr. 2.2.1.1 punktą), vien tik šilumos naudojimui (šilumos tikslams) užtenka ir mažesnio gręžinių gylio, pavyzdžiui, 2-3 km.

4.3

Taikomos technologijos atskirose Europos vietovėse su skirtingomis geologinėmis formacijomis (pvz.: Soultz-sous-Forêts, Groß Schönebeck) jau yra kuriamos ir išbandomos. Naudojamų technologijų vystymas šiuo atveju tiek, kiek galima, nepriklauso nuo vietovės ir todėl tokias technologijas galima eksportuoti. Šiam tikslui dar reikia didelių mokslinių tyrinmų ir plėtros pastangų.

4.4

Viena vertus, įvairias jau esamas technologijas reikia vystyti toliau, kad jas būtų galima panaudoti jau kaip tobulas ir tinkamas tvariam geoterminės energijos naudojimui.

4.4.1

Ypač svarbu išsiaiškinti, ar tokiame stimuliuojamame rezervuare iš tikrųjų galima sudaryti hidraulines ir termodinamines sąlygas pakankamam tvarumui.

4.5

Kita vertus, tam tikri metodai turi būti pamažu tobulinami ir racionalizuojami taip, kad energijos naudojimo savikaina taptų konkurencinga (žr. toliau). Tuo tikslu būtinos atitinkamos mokslinių tyrinmų ir plėtros pastangos (žr. 1.6 punktą), o taip pat ir rinkos paruošimas, kad būtų galima sutaupyti gamybos metu patirtas išlaidas.

4.6

Kalbant apie vidutinio laikotarpio perspektyvą, konkurencingumas turėtų pasižymėti tuo, kad savikainos požiūriu geoterminės energijos naudojimas turėtų konkuruoti su vėjo energija. To reiktų tikėtis atsižvelgiant į vis labiau pastebimus vėjo energijos trūkumus. Labai stipriai svyruojanti šios energijos galia labai didina antrines išlaidas ir sąlygoja aplinkos taršą kitose vietose, kenkia gyventojams ir vietovaizdžiui, taip pat dėl šios priežasties įrenginį reikia vis dažniau remontuoti ir prižiūrėti. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad vartotojai ir valdžios institucijos turi mokėti mokesčius.

4.7

Atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir į vis didėjančias naftos bei dujų kainas (ir pačių išteklių galimą stygių), atsiranda neaiškumų dėl esminio geoterminės energijos konkurencingumo. Ar šios energijos naudojimas galėtų tapti konkurencingas atsižvelgiant į visų kitų energijos išgavimo technologijų savikainą, o jeigu galėtų, tai kada — t. y., netaikant subsidijų bei nesuteikiant ypatingo palankumo statuso, kuris galėtų iškreipti rinką.

4.8

Tačiau dar prieš tai būtina (10):

4.9

Komitetas su malonumu pripažįsta, kad šioje srityje jau daug dirbama. Jis visiškai remia Komisiją ir jos jau vykdomus arba dar tik viešųjų pirkimų konkursui pateiktus mokslinių tyrimų ir plėtros projektus, o taip pat ketinimą dar daugiau pastangų dėti bendrosiose mokslinių tyrimų ir plėtros programose. Komitetas remia ir valstybių narių pastangas jau dabar palengvinti ir skatinti bandomąjį naujos energijos įvedimą į rinką, panaudojant rėmimo priemones.

4.10

Komitetas šiame kontekste pakartoja savo ankstesnę rekomendaciją — išnaudoti Europos tyrinėjimų erdvės galimybes, susitelkus visiems partneriams, siekiantiems įgyvendinti plačią, skaidrią, koordinuotą ENERGIJOS TYRINĖJIMO strategiją, ir padaryti ją esminiu bendros Septintosios mokslinių tyrimų ir plėtros programos ir plus Euratom programos elementu.

4.11

Programoje taip pat turėtų būti numatytos ir reikiamos mokslinių tyrimų ir plėtros priemonės geotermijai vystyti bei tam skiriama derama vieta iki to laiko, kol pakitusioje energetikos rinkoje bus galima geriau įvertinti šios technologijos ilgalaikę savikainos raidą ir nustatyti faktiškai realizuojamą potencialą.

4.12

Be to, Komitetas rekomenduoja visas, taip pat ir iki šiol vien tik nacionaliniu lygmeniu remiamas mokslinių tyrimų ir plėtros programas geotermijos srityje įtraukti į Europos energijos tyrinėjimų programą siekiant jas koordinuoti ir taip Europoje skatinti šio sektoriaus bendradarbiavimą.

4.13

Šiame kontekste Komitetas atkreipia dėmesį ir į naujų valstybių narių galimybę dalyvauti bendroje Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir plėtros programoje. Turėtų būti pasinaudota šiose šalyse esančių energetikos sistemų būsimu atnaujinimu ir instaliuoti atitinkamus bandomuosius bei demonstracinius įrenginius.

4.14

Be to, Komitetas rekomenduoja Komisijai pasistengti harmonizuoti veiksmingas rėmimo priemones, skirtas naujos energijos įvedimui į rinką Europos Sąjungoje (pvz., parengiant Elektros srovės maitinimo įstatymą) taip, kad iš pradžių bent jau „geotermijos“ technologijų srityje būtų sudaryta galimybė tinkamai konkurencijai tarp vienos rūšies technologijų visoje Europos Sąjungoje.

4.15

Kadangi geotermija suteikia galimybę vienu metu aprūpinti ne tik šiluma (pastatų apšildymui), bet ir elektros energija, Komitetas rekomenduoja, kad Komisija parengtų tinkamus šilumos tiekimo ir naudojimo tinklus.

5.1

Geoterminės energijos išgavimas apima visas technologijas, kurios iš labai karštų žemės gelmių pakelia šiltą vandens srovę į žemės paviršių.

5.2

Visų pirma tai susiję su karšto vandens tiekimu, bet taip pat ir su elektros energija arba galimybe vienu metu aprūpti iš karto abiejų rūšių energija.

5.3

Geoterminių anomalijų srityse jau dabar yra praktiškai išgaunama geoterminė energija, tačiau jos įtaka visai energijos tiekimo sistemai palyginti dar yra labai maža.

5.4

Panaudojant technologijas, su kurių pagalba galima įsisavinti ne vien tik geoterminių anomalijų sritis, galima padidinti geoterminės energijos išgavimo potencialą ir ilgalaikiai apsirūpinti tokia energija, kuri būtų tiekiama kaip pagrindinė. Tačiau tokioms technologijoms yra reikalingi 4–5 km giluminiai gręžiniai ir papildomos „stimuliacijos priemonės“.

5.5

Tačiau ir naudojant žemės gelmių energiją iš „negilių“ sluoksnių patalpų šildymui ir kondicionavimui (panaudojant šilto vandens siurblius) yra kuriamas perspektyvus potencialas.

5.6

Geotermija gali sudaryti pagrindinio energijos aprūpinimo potencialą, kadangi ji skiriasi nuo svyruojančios vėjo ar saulės energijos, kuriai dar reikia ar reikės reguliavimo ir kaupimo technologijų ir kuri dėl žemės plotų poreikio ir neigiamos įtakos kraštovaizdžiui susilaukia gyventojų protestų.

5.7

Komitetas pakartoja savo rekomendaciją išnaudoti Europos erdvės tyrinėjimų galimybes, taikant plačią ENERGIJOS TYRINĖJIMO strategiją.

5.8

Programoje taip pat turėtų būti numatytos ir reikiamos mokslinių tyrimų ir plėtros priemonės geotermijai vystyti, kartu pratęsiant bei sustiprinant ir iki šiol taikomas esamas atitinkamos srities programas.

5.9

Komitetas rekomenduoja visas iki šiol vien tik nacionaliniu lygmeniu remiamas mokslinių tyrimų ir plėtros programas geotermijos srityje ir jos integravimo priemones koordinavmo tikslais įtraukti į Europos energijos tyrinėjimų programą.

5.10

Komitetas rekomenduoja visose valstybėse narėse sukurti iš pradžių taikomas bei palaipsniui mažėjančias ekonominio skatinimo priemones ir taisykles naujos energijos pateikimui į rinką bei privatiems investuotojams (pvz., parengiant Elektros energijos tiekimo įstatymą), ir tai remiamos energijos įsisavinimą bei pardavimą laikinai padarytų patrauklesniais, kad taip būtų galima patikrinti, patobulinti bei įvertinti šios elektros energijos formos ekonominį potencialą.

5.11

Komitetas rekomenduoja harmonizuoti tokio pobūdžio rėmimo priemones, kad „geotermijos“ technologijų srityje būtų sudaryta galimybė tinkamai konkurencijai tarp vienos rūšies technologijų visoje Europos Sąjungoje.