(1)

sporto ir kiti tiesiogiai transliuojami renginiai, pavyzdžiui, koncertai, padeda puoselėti įvairialypį Europos kultūrinį gyvenimą. Jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį suburiant piliečius ir sukuriant bendruomeniškumo jausmą. Tokių renginių organizavimui ir jų tiesioginės transliacijos bei retransliacijos veiklai reikia didelių investicijų, be to, ja prisidedama prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Sąjungoje;

(2)

kaip nurodyta 2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl sporto renginių organizatorių iššūkių skaitmeninėje aplinkoje (1) ir kaip matyti iš naujausių tyrimų (2), pagrindinė daugumos tiesiogiai transliuojamų sporto renginių vertė sukuriama tiesioginės transliacijos metu, o pasibaigus renginiui jos nebelieka. Todėl dėl neteisėtos tiesiogiai transliuojamų sporto renginių retransliacijos tiek sporto renginių organizatoriai, tiek transliuotojai gali prarasti daug pajamų, o jų siūlomų paslaugų aktualumas sumenkti. Veiksmingų teisių gynimo priemonių, taikomų sporto renginių tiesioginei transliacijai, poreikį pabrėžė ir Europos Parlamentas, kartu nurodydamas, kad sporto renginių organizatoriai turėtų prisidėti prie Europos sporto modelio, kuris padeda plėtoti sportą ir atitinka socialinius ir švietimo tikslus. Šia rekomendacija įgyvendinama ta rezoliucija ir rekomenduojamos priemonės, kurių valstybės narės ir rinkos dalyviai raginami imtis;

(3)

tas pats taikytina ir tuo atveju, kai tiesiogiai transliuojami kiti renginiai, kurie dėl savo ypatumo kelia didžiausią auditorijos susidomėjimą ir kurių didžioji vertė sukuriama jų tiesioginės transliacijos metu. Tai, pavyzdžiui, yra tokie tiesiogiai transliuojami kultūros renginiai, kaip koncertai, operos, miuziklai, teatro spektakliai ar televizijos viktorinos. Ekonominė žala, atsirandanti dėl tiesioginio renginio piratavimo, apima pajamų iš naudotojų abonementinių mokesčių, renginių bilietų pardavimo ir reklamos praradimą, o tai daro neigiamą poveikį visiems suinteresuotiesiems subjektams, prisidėjusiems prie tiesiogiai transliuojamo renginio vertės grandinės;

(4)

pirataujama vis sudėtingesniais būdais, kuriais siekiama suteikti interneto naudotojams galimybę stebėti neteisėtas tiesiogiai transliuojamų renginių retransliacijas, naudojantis įvairiomis paslaugomis, pavyzdžiui, neteisėta interneto protokolo televizija (toliau – IPTV), neteisėtomis programėlėmis ar interneto svetainėmis. Apskaičiuota, kad pajamos iš sporto renginių piratavimo internete 2019 m. sudarė 522 mln. EUR, vertinant tik neteisėtus verslo modelius, grindžiamus naudotojų abonentiniais mokesčiais (3). Reiškinys, kai tiesiogiai transliuojamų renginių piratavimo paslaugų teikėjai vis dažniau pasitelkia prieglobos paslaugas teikiančias lengvatinio apmokestinimo zonų įmones, kad pasiektų Sąjungos naudotojus ir kartu kuo labiau sumažintų galimą autorių teisių ar baudžiamosios teisės poveikį, yra pasaulinio masto (4). Pastaraisiais metais sukurta naujos rūšies piratavimo rėmimo paslauga pavadinimu „piratavimas kaip paslauga“ (angl. Piracy-as-a-Service), kurią sudaro standartinių paslaugų, kuriomis naudojantis galima lengvai sukurti, vykdyti ir monetizuoti visiškai veikiančią piratavimo operaciją, rinkinys. Kai kuriais atvejais tos paslaugos, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, dubliuoja teisėtas transliacijos internetu paslaugas. Be to, veiklos vykdytojai, suteikiantys galimybę stebėti neteisėtą retransliaciją, yra susikūrę atsparumo strategijas, padedančias apeiti intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemones. Todėl būtina atidžiai stebėti, kaip plėtojamas naujų formų piratavimas ir atsparumo strategijos, taip pat galintys daryti poveikį kitų rūšių turiniui ir paveikti teisių turėtojų galimybes veiksmingai ginti savo teises, visų pirma atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir naujus verslo modelius;

(5)

neteisėtos tiesioginių renginių retransliacijos internete prasideda neteisėtai perimant ir užfiksuojant iki transliacijos ar jai vykstant gautą transliacijos signalą, kuris vėliau perduodamas per įvairius tarpininkavimo paslaugų teikėjus ir pateikiamas galutiniams naudotojams per įvairias sąsajas (interneto svetaines, programėles, IPTV). Vykdant neteisėtos retransliacijos veiklą gali būti pasinaudota teikėjų, pavyzdžiui, specialiųjų serverių paslaugų teikėjų, siūlančių labai veiksmingus sprendimus, paslaugomis. Be to, neteisėtos retransliacijos vykdytojai gali piktnaudžiauti perdavimo grandinės pradinės grandies paslaugomis, pavyzdžiui, turinio teikimo tinklais arba atvirkštiniais tarpiniais serveriais, kad galėtų vykdyti tokią retransliaciją arba nuslėpti neteisėtos retransliacijos šaltinį. Be to, galutinėje grandyje interneto prieigos paslaugų teikėjai galutiniams naudotojams teikia interneto ryšį ir kartu prieigą prie viso internete skelbiamo turinio;

(6)

atsižvelgiant į interneto struktūrą, atitinkamas skirtingų rūšių tarpininkavimo paslaugų funkcijas ir joms prieinamas technologines priemones, tokių paslaugų teikėjai gali atlikti labai svarbų vaidmenį – padėti teisių turėtojams ir nacionalinėms valdžios institucijoms nutraukti neteisėtą tiesiogiai transliuojamų renginių retransliaciją arba panaikinti prieigą prie jos. Todėl laikantis Sąjungos teisės, visų pirma atsižvelgiant į skirtingas pareigas, taikomas tarpininkavimo paslaugų teikėjams pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2065 (5), būtina nustatyti veiksmingus sprendimus, pritaikytus atitinkamų skirtingų rūšių tarpininkavimo paslaugų teikėjų funkcijoms, kad jie galėtų skubiai nutraukti neteisėtą tiesioginių renginių retransliaciją arba prieigą prie jos;

(7)

Sąjungos teisėje jau numatyta įvairių kovos su neteisėta autorių ir gretutinių teisių saugomo turinio retransliacija priemonių. Visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB (6) 8 straipsnio 3 dalį ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB (7) 9 ir 11 straipsnius teisių turėtojai gali prašyti išduoti draudimus, taikytinus pažeidėjams arba tarpininkams, kurių paslaugomis trečioji šalis naudojasi autorių teisėms ar gretutinėms teisėms pažeisti. Be to, Reglamente (ES) 2022/2065 nustatyta bendra sistema, kuria siekiama užtikrinti saugią, nuspėjamą ir patikimą interneto aplinką ir kuria padedama spręsti neteisėto turinio sklaidos internete problemą. Juo suderinamos pranešimo ir veiksmų mechanizmų taisyklės ir supaprastinamas prieglobos paslaugų teikėjams siunčiamų pranešimų tvarkymas. Faktiškai prieinamų teisių gynimo priemonių įgyvendinimas priklauso nuo tarpininkavimo paslaugų teikėjų pobūdžio. Tam tikrų tarpininkavimo paslaugų, pavyzdžiui, prieglobos paslaugų, teikėjai gali imtis veiksmų, kad gavę pranešimą pašalintų neteisėtą turinį, kuriam suteikė prieglobą, arba panaikintų prieigą prie jo, o kiti, pavyzdžiui, interneto prieigos paslaugų teikėjai, yra įpareigoti imtis veiksmų, kad užkirstų kelią galutinių naudotojų prieigai prie turinio, kuriuo pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, tik gavę teismo ar administracinės institucijos išduotą draudimą, neapribojant jų galimybės savo noru imtis tolesnių veiksmų;

(8)

sporto renginiai nėra saugomi autorių teisių ir gretutinių teisių. Pagal Sąjungos autorių teisių teisę sporto renginių organizatoriai nelaikomi teisių turėtojais, todėl iš esmės jie negali naudotis teisėmis ir teisių gynimo priemonėmis pagal Sąjungos intelektinės nuosavybės teisę, visų pirma pagal Direktyvą 2004/48/EB, išskyrus atvejus, kai jie turi sutartines teises, gautas iš kitų teisių turėtojų, arba naudojasi intelektinės nuosavybės teisėmis, suteiktomis pagal nacionalinę teisę;

(9)

tam tikrose valstybėse narėse sporto renginių organizatoriams gali būti suteikta speciali apsauga pagal nacionalinę teisę. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama valstybių narių galimybė nacionaliniu lygmeniu apsaugoti sporto renginių organizatorius, kai tai tinkama užtikrinant intelektinės nuosavybės apsaugą. Kai kuriose valstybėse narėse sporto renginių organizatoriai kartu su transliuojančiosiomis organizacijomis gali pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, suteikiančiomis galimybę imtis veiksmų, susijusių su neteisėta tiesiogiai transliuojamų sporto renginių retransliacija;

(10)

be to, transliuojančiosios organizacijos pagal Sąjungos teisę turi įvairių teisių, suteikiančių joms galimybę imtis kovos su neteisėta tiesiogiai transliuojamų sporto renginių retransliacija veiksmų;

(11)

Sąjungos lygmeniu nesant konkrečių sporto renginiams taikomų teisių ir teisių gynimo priemonių, sporto renginių organizatoriams dažnai sunku laiku imtis veiksmų, nukreiptų prieš neteisėtą tiesiogiai transliuojamų sporto renginių retransliaciją. Siekiant išvengti vertės praradimo tiesiogiai transliuojant sporto renginius, valstybės narės turėtų būti raginamos užtikrinti sporto renginių organizatoriams galimybę naudotis teisių gynimo priemonėmis, kad jie galėtų labai skubiai prašyti panaikinti prieigą prie neteisėtos retransliacijos. Tačiau kai kuriais atvejais sporto renginių organizatoriai taip pat naudojasi Direktyvoje 2004/48/EB nustatytomis teisėmis ir teisių gynimo priemonėmis, nes pagal nacionalinę teisę jiems suteiktos intelektinės nuosavybės teisės. Tokiais atvejais valstybės narės raginamos apsvarstyti, ar ir kokiu mastu rekomendacijos dėl neteisėtos tiesiogiai transliuojamų sporto renginių retransliacijos turėtų būti taikomos ir tiems sporto renginių organizatoriams;

(12)

tiesioginė kitų nei sporto renginių transliacija paprastai saugoma pagal Sąjungos teisę suteiktomis autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, priklausančiomis autoriams, atlikėjams, fonogramų gamintojams, filmų statytojams ir transliuojančiosioms organizacijoms. Šių teisių atveju teisių turėtojai gali pasinaudoti Direktyvoje 2001/29/EB, Direktyvoje 2004/48/EB ir Reglamente (ES) 2022/2065 numatytomis teisių gynimo priemonėmis. Tai taip pat taikoma sporto renginių organizatoriams, kuriems pagal nacionalinę teisę yra suteiktos intelektinės nuosavybės teisės. Svarbu užtikrinti, kad teisių turėtojams prieinamos teisių gynimo priemonės suteiktų jiems galimybę imtis skubių veiksmų, atsižvelgiant į specifinį tiesioginės renginio transliacijos pobūdį, visų pirma trumpą jos aktualumą;

(13)

šios rekomendacijos tikslas – kovoti su sporto ir kitų renginių tiesioginės transliacijos piratavimu internete. Todėl, kalbant apie tiesiogiai transliuojamus sporto renginius, būtina raginti valstybes nares ir visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus imtis veiksmingų kovos su neteisėta tiesiogiai transliuojamų sporto renginių retransliacija priemonių, kartu užtikrinant būtinas pagrindinių teisių apsaugos priemones;

(14)

kalbant apie kitus tiesiogiai transliuojamus renginius, valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai turėtų būti raginami autorių teisių pažeidimų atveju taikyti esamas teisių gynimo priemones, atsižvelgdami į tiesioginių transliacijų ypatumus;

(15)

būtina skatinti sporto renginių organizatorių, teisių turėtojų, tarpininkavimo paslaugų teikėjų ir valdžios institucijų bendradarbiavimą;

(16)

ši rekomendacija neturėtų būti taikoma teisėtam turinio naudojimui. Visų pirma reikėtų skirti neteisėtą tiesiogiai transliuojamų renginių retransliaciją nuo bet kokio autorių ir gretutinių teisių saugomo turinio naudojimo, pavyzdžiui, kai garso ar vaizdo įrašais dalijasi asmenys iš tiesiogiai transliuojamo renginio auditorijos arba kai jais dalijasi žurnalistai, siekdami informuoti plačiąją visuomenę, be kita ko, tikruoju laiku, laikantis bet kokių apribojimų ar išimčių, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/29/EB arba direktyvoje (ES) 2019/790 (8). Be to, ši rekomendacija netaikoma trumpiems žinių reportažams, kuriuos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES (9) 15 straipsnį rengia transliuojančiosios organizacijos, pavyzdžiui, remdamosi trumpomis ištraukomis, pasirinktomis iš išskirtines teises vykdyti transliaciją turinčios transliuojančiosios organizacijos signalo;

(17)

į Reglamentą (ES) 2022/2065 įtrauktos tarpininkavimo paslaugoms vidaus rinkoje taikomos taisyklės, kurios yra svarbios neteisėtos tiesiogiai transliuojamų renginių retransliacijos atveju. Visų pirma Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsniu prieglobos paslaugų teikėjams nustatomos suderintos pranešimo ir veiksmų taisyklės, kad pranešimai apie neteisėtą turinį būtų tvarkomi laiku ir stropiai. To reglamento 52 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad prieglobos paslaugų teikėjai, gavę pranešimus, turėtų laiku imtis veiksmų, visų pirma atsižvelgdami į neteisėto turinio, apie kurį pranešama, rūšį ir būtinybę skubiai imtis veiksmų;

(18)

atsižvelgiant į specifinį tiesiogiai transliuojamų renginių pobūdį, labai svarbu, kad prieglobos paslaugų teikėjai gavę pranešimą imtųsi skubių veiksmų, kad būtų kuo labiau sumažinta neteisėtos tiesiogiai transliuojamų renginių retransliacijos daroma žala;

(19)

Reglamentu (ES) 2022/2065 interneto platformoms taip pat nustatytos papildomos pareigos imtis būtinų techninių ir organizacinių priemonių, siekiant užtikrinti, kad patikimų pranešėjų pateikti pranešimai būtų nagrinėjami pirmumo tvarka ir sprendimai dėl jų būtų priimami nepagrįstai nedelsiant. Kitiems prieglobos paslaugų teikėjams tos pareigos netaikomos, tačiau šis mechanizmas yra naudingas siekiant paspartinti pranešimų apie tiesiogiai transliuojamus renginius tvarkymą. Todėl tikslinga rekomenduoti prieglobos paslaugų teikėjams, kurie nėra interneto platformos, teikti pirmenybę pranešimams, kuriuos pateikia patikimi pranešėjai, kad būtų galima imtis skubių veiksmų tiesioginės renginio transliacijos metu. Šiuo atžvilgiu reikėtų atsižvelgti į ypatingą labai mažų ar mažų įmonių padėtį;

(20)

be to, tam tikri prieglobos paslaugų teikėjai kuria techninius sprendimus, suteikiančius teisių turėtojams galimybę naudojantis specialiąja programų sąsaja pranešti, be kita ko, tikruoju laiku, apie neteisėtą jų turinio naudojimą ir dar labiau paspartinti tų pranešimų tvarkymą. Reglamente (ES) 2022/2065 Komisija raginama remti ir skatinti savanoriškų standartų, susijusių su patikimų pranešėjų pranešimų teikimu elektroninėmis priemonėmis, be kita ko, per programų sąsajas, rengimą ir taikymą. Kiti tarpininkai, kurie nėra interneto platformos, taip pat turėtų būti skatinami kurti ir taikyti tokius techninius sprendimus, jei į juos įtraukiamas teisių gynimo mechanizmas;

(21)

yra įvairių būdų užšifruoti arba pažymėti transliacijos signalą, įskaitant kriminalistiniais vandens ženklais, kad jis būtų apsaugotas nuo neteisėto naudojimo. Teisių turėtojai turėtų kuo geriau pasinaudoti šiais sprendimais, galinčiais padėti greitai ir tiksliai nustatyti neteisėtos retransliacijos šaltinį;

(22)

pradinės interneto infrastruktūros grandies tarpininkavimo paslaugų teikėjai, pavyzdžiui, turinio teikimo tinklai arba atvirkštinių tarpinių serverių paslaugų teikėjai, dažnai gali būti vieninteliai paslaugų teikėjai, kuriuos teisių turėtojai nustato, aptikę neteisėtą tiesiogiai transliuojamų renginių retransliaciją. Jei jie neteikia prieglobos paslaugų, pranešimų taisyklės jiems netaikomos. Vis dėlto kai kurie paslaugų teikėjai sutinka gauti pranešimus ir padeda nustatyti nesąžiningų veiklos vykdytojų naudojamus IP adresus bei taip atlieka svarbų vaidmenį kovoje su neteisėta tiesiogiai transliuojamų renginių retransliacija. Todėl jie turėtų būti skatinami padėti teisių turėtojams ir prieglobos paslaugų teikėjams nustatyti neteisėtos retransliacijos šaltinį, įskaitant, kai tinkama, serverių kilmės IP adresą, ir keistis su jais informacija. Jie taip pat turėtų įgyvendinti griežtą kovos su piktnaudžiavimu jų paslaugomis politiką, pavyzdžiui, savo sąlygose nustatydami galimybę sustabdyti paslaugų teikimą nesąžiningiems veiklos vykdytojams, kurie dažnai vykdo neteisėtą retransliaciją. Ši praktika taip pat turėtų būti taikoma paslaugoms, kuriomis siūlomi itin veiksmingi sprendimai, visų pirma specialiųjų serverių paslaugų teikėjams, kuriais paprastai piktnaudžiaujama siekiant vykdyti neteisėtą retransliaciją;

(23)

Direktyva 2001/29/EB ir Direktyva 2004/48/EB teisių turėtojams suteikiama galimybė prašyti išduoti draudimą, nukreiptą prieš tarpininkavimo paslaugų teikėją, kurio paslaugomis trečioji šalis naudojasi jų intelektinės nuosavybės teisėms pažeisti. 2017 m. Komisija paskelbė komunikatą „Direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo tam tikrų aspektų taikymo gairės“ (10), kuriame teigiama, kad tam tikrais atvejais gali būti tikslinga tarpininkavimo paslaugų teikėjui skirtu draudimu reikalauti, kad jis pašalintų neteisėtą turinį arba panaikintų prieigą prie jo. Gairėse nurodyta, kad didelio masto arba struktūriškai pasikartojančių pažeidimų atvejais, remiantis kiekvieno konkretaus atvejo analize, galėtų būti proporcinga reikalauti užblokuoti visą interneto svetainę. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, gairėse pabrėžiama, kad, jei yra taikomos tam tikros apsaugos priemonės, draudime neturi būti aiškiai apibrėžiamos priemonės, kurių paslaugų teikėjai turi imtis, kad pasiektų reikiamą rezultatą. Vis dėlto Sąjungos teisė nenumato nei su konkrečiomis draudimo savybėmis susijusių taisyklių, nei su tiesioginėmis transliacijomis susijusių aiškių taisyklių;

(24)

siekiant įgyvendinti blokavimo nurodymus ir užkirsti kelią galutinių naudotojų prieigai prie neteisėtos retransliacijos, gali būti naudojamos įvairios techninės priemonės, pavyzdžiui, domenų vardų sistemos (DNS) arba IP blokavimas;

(25)

be to, vadovaujantis gairėmis, dinamiški draudimai, taikomi naujoms interneto vietoms, kuriose neteisėta retransliacija tampa prieinama iš karto po to, kai paskelbiamas draudimas, gali būti veiksminga priemonė, padedanti užkirsti kelią tolesnei neteisėtai retransliacijai, jeigu yra numatytos būtinos apsaugos priemonės. Tokie draudimai yra naudinga priemonė, padedanti kovoti su piratavimo paslaugų teikėjų sukurtomis atsparumo strategijomis, pavyzdžiui, dubliuojamųjų tinklaviečių skirtingais domenų vardais kūrimu arba perėjimu prie kitokių IP adresų siekiant apeiti blokavimo priemones;

(26)

iki šiol dinamiški draudimai buvo taikomi tik keliose valstybėse narėse (11). Juos išduoda teismai arba tam tikros administracinės institucijos, įgaliotos ex officio arba gavus skundus nurodyti taikyti blokavimo arba pašalinimo priemones. Šios rūšies draudimai yra ypač pritaikyti kovai su neteisėta tiesiogiai transliuojamų renginių retransliacija;

(27)

labai svarbu, kad sporto renginių organizatoriai, net jei pagal Sąjungos teisę jie nėra laikomi teisių turėtojais, pagal nacionalinę teisę galėtų prašyti išduoti draudimus, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai tiesiogiai transliuojamo sporto renginio retransliacijai ir uždrausta tęsti tokią neteisėtą retransliaciją. Taip pat svarbu, kad su tiesiogiai transliuojamais sporto renginiais susiję draudimai būtų dinamiški, kad būtų galima pakankamai greitai juos taikyti papildomoms piratavimo paslaugoms, kurios proceso metu nebuvo nustatytos ir kuriomis suteikiama prieiga prie neteisėtos to paties tiesiogiai transliuojamo sporto renginio retransliacijos, jei taikomos būtinos apsaugos priemonės;

(28)

kadangi kitų rūšių tiesiogiai transliuojamų renginių atveju tiesioginės transliacijos metu patiriamas vertės praradimas dažnai yra didesnis, tiek pat svarbu skatinti platesniu mastu taikyti dinamiškus draudimus, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai tokių renginių retransliacijai;

(29)

siekiant išvengti perdėto blokavimo, reikėtų teisingai nustatyti papildomas interneto vietas, kurioms taikomi dinamiški draudimai. Galėtų būti numatytos kelios galimybės atnaujinti interneto vietų, kurioms taikomas draudimas, sąrašą, pavyzdžiui, susitarti dėl metodikos, kuri būtų įtraukta į draudimą, įskaitant galimybes teisių turėtojams ir draudimų adresatams bendradarbiauti, prižiūrint teisminei institucijai;

(30)

draudimas paprastai yra skirtas interneto prieigos paslaugų teikėjams, nes jie turi geras sąlygas užkirsti kelią galutinių paslaugų gavėjų prieigai prie konkrečios paslaugos, kuria siūlomos neteisėtos tiesiogiai transliuojamų renginių retransliacijos. Vis dėlto siekiant palengvinti neteisėtą retransliaciją arba apeiti blokavimo nurodymus gali būti piktnaudžiaujama ir kitais tarpininkavimo paslaugų teikėjais. Pavyzdžiui, turinio teikimo tinklai ir atvirkštiniai tarpiniai serveriai gali būti naudojami neteisėtos retransliacijos kilmei nuslėpti, o alternatyvūs DNS keitikliai ir tarpinių serverių paslaugos, pavyzdžiui, virtualieji privatūs tinklai (VPN), gali būti naudojami siekiant palengvinti prieigą prie paslaugų, kurias tam tikri interneto prieigos teikėjai yra užblokavę. Tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų apsvarstyti galimybę imtis papildomų savanoriškų priemonių, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui jų paslaugomis. Tokios priemonės savo iniciatyva galėtų būti aptartos visų pirma Komisijai vykdant šios rekomendacijos įgyvendinimo stebėseną, padedant Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje įsikūrusiam Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centrui (toliau – EUIPO Stebėsenos centras);

(31)

prisidėti prie kovos su piratavimu internete gali ir kiti rinkos dalyviai, pavyzdžiui, reklamos paslaugų teikėjai ar mokėjimo paslaugų teikėjai, vykdydami savo pareigas pagal ES kovos su pinigų plovimu sistemą ir imdamiesi savanoriškų veiksmų. Siekdama demonetizuoti piratavimo paslaugas Komisija padeda sudaryti susitarimo memorandumą dėl reklamos internete ir intelektinės nuosavybės teisių. Tą memorandumą pasirašiusios šalys savanoriškai įsipareigoja kuo labiau sumažinti reklamos skelbimą interneto svetainėse ir mobiliosiose programėlėse, kuriose pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, įskaitant autorių teises. Toks bendradarbiavimas turėtų būti toliau skatinamas, siekiant užtikrinti, kad tokiomis paslaugomis nebūtų sudarytos palankios sąlygos prieigą prie neteisėtos tiesiogiai transliuojamų renginių retransliacijos suteikiančių veiklos vykdytojų reklamai ir veiklai;

(32)

siekiant kompleksiškai spręsti piratavimo problemą, svarbu didinti komercinių pasiūlymų stebėti tiesiogines renginių transliacijas arba tiesiogiai transliuojamų renginių retransliacijas pasiūlą, įperkamumą ir patrauklumą galutiniams naudotojams. Kalbant apie visuomenei itin reikšmingus įvykius, pavyzdžiui, olimpines žaidynes, pasaulio futbolo čempionatą ar Europos futbolo čempionatą, valstybės narės gali užtikrinti plačias galimybes visuomenei stebėti televizijos transliaciją pagal Direktyvos 2010/13/ES 14 straipsnį;

(33)

be to, remiantis neseniai atliktu tyrimu, dėl teisėtų pasiūlymų konkurencinga kaina prieinamumo ir pasiūlos šiek tiek sumažėjo piratinį turinį vartojančių naudotojų skaičius (12). Todėl svarbu didinti galutinių naudotojų informuotumą apie teisėtą pasiūlą. Pavyzdžiui, kai kurios valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai interneto svetainė blokuojama pagal draudimą, prie jos prisijungti bandantys naudotojai būtų informuojami apie blokavimą ir šaltinius, kuriuose turinys gali būti prieinamas teisėtai. Tai galima padaryti, pavyzdžiui, naudojantis EUIPO Stebėsenos centro sukurtu Europos internetinio turinio portalu „Agorateka“, kuriame pateikiami saitai į esamus nacionalinius portalus;

(34)

tarpvalstybinis valstybių narių bendradarbiavimas yra svarbus siekiant geriau kovoti su neteisėtos tiesiogiai transliuojamų renginių, kurie dėl savo pobūdžio vyksta tarpvalstybiniu mastu, retransliacijos reiškiniu. Keitimasis informacija apie paslaugas, kurioms taikomas draudimas vienoje valstybėje narėje, gali būti naudingas informuojant kitų valstybių narių, kuriose galima naudotis tomis pačiomis paslaugomis, vykdymo užtikrinimo institucijas;

(35)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 386/2012 (13) EUIPO Stebėsenos centrui pavesta nustatyti mechanizmus, padėsiančius pagerinti valstybių narių valdžios institucijų keitimąsi informacija apie intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimą ir paskatinsiančius bendradarbiavimą su tomis institucijomis bei jų tarpusavio bendradarbiavimą. Šiuo metu vykstantis bendradarbiavimas, kurį šių klausimų srityje palengvina EUIPO Stebėsenos centras, turėtų tapti specialiu tinklu, skirtu valstybėms narėms struktūriškai keistis informacija apie priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones, taikomas neteisėtai tiesiogiai transliuojamų sporto ir kitų renginių retransliacijai, be kita ko, apie tų vykdymo užtikrinimo priemonių poveikį ir veiksmingumą, šios srities iššūkius ir gerąją patirtį. Tinklas turėtų sudaryti sąlygas dialogui visose valstybėse narėse ir vienyti administracines institucijas, turinčias konkrečius įgaliojimus, susijusius su tam tikrose valstybėse narėse galiojančių intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimu. Tinkle surinkta informacija turėtų padėti stebėti rekomendacijos poveikį;

(36)

dar vienas veiksmingesnis vykdymo užtikrinimo būdas – asmenų, dalyvaujančių užtikrinant teises ir kovojant su neteisėta tiesiogiai transliuojamų renginių retransliacija, kompetencijos didinimas tinkamomis mokymo priemonėmis. EUIPO Stebėsenos centras turėtų būti skatinamas rengti ir organizuoti nacionaliniams teisėjams ir nacionalinėms valdžios institucijoms skirtą šios konkrečios srities žinių gilinimo veiklą;

(37)

Komisija atidžiai stebės veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į šią rekomendaciją; jai padės EUIPO Stebėsenos centras, kuris turėtų teikti technines ekspertines žinias ir organizacinę paramą, taip pat stebėti neteisėtos tiesiogiai transliuojamų renginių retransliacijos raidą valstybėse narėse. Kad būtų galima atlikti šią užduotį, labai svarbu, kad valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai dalytųsi atitinkama informacija apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į šią rekomendaciją, ir apie neteisėtos tiesiogiai transliuojamų renginių retransliacijos mastą. Suinteresuotieji subjektai taip pat turėtų teikti informaciją apie teisėtų pasiūlymų, susijusių su turiniu, kuriam taikoma ši rekomendacija, raidą. Tuo remdamasi, Komisija įvertins šios rekomendacijos poveikį ir nustatys, ar reikia imtis papildomų veiksmų, be kita ko, siekiant užkirsti kelią neteisėtam kitų rūšių autorių teisių saugomo turinio platinimui;

(38)

norint pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis pagal šią rekomendaciją, reikia tinkamai suderinti asmenų, kuriems taikomos priemonės, teises ir interesus, atsižvelgiant į skirtingas pagrindines teises ir tokių priemonių proporcingumą kiekvienu konkrečiu atveju. Tokių priemonių taikymas turėtų būti griežtai tikslinis, o tarpininkams nustatytos pareigos neturėtų būti perteklinės. Dėl tokių priemonių neturėtų būti vykdoma bendra stebėsena;

(39)

siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma pagrindinės fizinių asmenų teisės į apsaugą tvarkant asmens duomenis, taip pat užtikrinti laisvą asmens duomenų judėjimą, asmens duomenys, renkami taikant priemones, kurių imtasi siekiant įgyvendinti šią rekomendaciją, turėtų būti tvarkomi visapusiškai laikantis duomenų apsaugos taisyklių, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (14) ir direktyvos (ES) 2016/680 (15), o jų tvarkymą turėtų stebėti kompetentingos priežiūros institucijos;

(40)

šia rekomendacija gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma šia rekomendacija siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi Chartijos 8, 11, 16, 17 ir 47 straipsnių;

(41)

dėl šios rekomendacijos ir Reglamento (ES) 2022/2065 tarpusavio papildomumo, rekomendacijos poveikis neteisėtai sporto ir kitų renginių tiesioginės transliacijos retransliacijai turėtų būti įvertintas, tinkamai atsižvelgiant į EUIPO Stebėsenos centro nustatytus faktus, kartu su to reglamento poveikiu, t. y. iki 2025 m. lapkričio 17 d.,

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

(9)

(10)

(11)

(12)

(13)

(14)

(15)

(16)

(17)

(18)

(19)

(20)

(21)

(22)

(23)

(24)

(25)

(26)

(27)

(28)

(29)

(30)

(31)

(32)

(33)

(34)

(35)

(36)

(37)

(38)

(39)

(40)

(41)

(42)