(1)

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 153/2013 (2) nustatyti techniniai reguliavimo standartai, susiję su reikalavimais pagrindinėms sandorio šalims (PSŠ) priimti labai likvidžius įkaitus, kurių kredito ir rinkos rizika būtų minimali;

(2)

dėl pastarojo meto politinių ir rinkos pokyčių energijos rinkose labai išaugo kainos ir padidėjo nepastovumas, o tai paskatino PSŠ gerokai padidinti garantinę įmoką, kad padengtų susijusias pozicijas. Toks garantinės įmokos padidinimas sukėlė likvidumo įtampą ne finansų sandorio šalims, kurios paprastai turi mažiau ir ne tokio likvidaus turto garantinės įmokos reikalavimams patenkinti. Todėl tos ne finansų sandorio šalys buvo priverstos arba sumažinti savo pozicijas, arba palikti jas tinkamai neapdraustas, o dėl to joms kyla tolesnio kainų svyravimo rizika;

(3)

siekiant dabartinėmis aplinkybėmis užtikrinti sklandų Sąjungos finansų ir energijos rinkų veikimą ir sumažinti likvidumo spaudimą reguliuojamose dujų ir elektros energijos rinkose veikiančioms ne finansų sandorio šalims, kurių tarpuskaitą atlieka Sąjungoje įsteigtos pagrindinės sandorio šalys, ne finansų tarpuskaitos nariams prieinamų reikalavimus atitinkančių įkaitų pasirinkimas turėtų būti laikinai išplėstas, įtraukiant ir neužtikrintas banko garantijas;

(4)

siekiant sumažinti energijos išvestinių finansinių priemonių rinkose stebimą likvidumo įtampą, reikalavimus atitinkančiu finansų ir ne finansų sandorio šalių įkaitu PSŠ taip pat turėtų laikyti valstybės subjektų išduotas arba užtikrintas garantijas, turint omenyje, kad tos garantijos siejamos su maža sandorio šalies kredito rizika ir yra neatšaukiamos, besąlyginės ir gali būti įvykdytos įsipareigojimų neįvykdžiusio tarpuskaitos nario portfelio likvidavimo laikotarpiu, todėl jų likvidumo rizika yra nedidelė;

(5)

manoma, kad rizika, susijusi su reikalavimus atitinkančių įkaitų pasirinkimo išplėtimu įtraukiant neužtikrintas banko garantijas ir valstybės garantijas, išliks nedidelė, nes tokiam išplėtimui būtų taikomos PSŠ rizikos valdymo apsaugos priemonės ir visi kiti taikytini reikalavimai, nustatyti Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 153/2013;

(6)

todėl Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 153/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

siekiant dar labiau sumažinti riziką, siejamą su sprendimu priimti neužtikrintas banko garantijas kaip ne finansų tarpuskaitos narių įkaitą ir valstybės garantijas – kaip finansų ir ne finansų tarpuskaitos narių įkaitą, tos priemonės turėtų būti laikino pobūdžio ir taikomos 12 mėnesių laikotarpiu, taip palengvinant rinkos dalyvių padėtį ir paskatinant juos grįžti į rinkas;

(8)

atsižvelgiant į pastarojo meto rinkos pokyčius, būtina kuo greičiau išplėsti ne finansų tarpuskaitos nariams prieinamų reikalavimus atitinkančių įkaitų pasirinkimą. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka;

(9)

šis reglamentas grindžiamas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos Komisijai pateikė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESAM), pasikonsultavusi su Europos bankininkystės institucija, Europos sisteminės rizikos valdyba ir Europos centrinių bankų sistema;

(10)

ESMA atvirų viešų konsultacijų dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, nerengė ir galimų sąnaudų ir naudos neanalizavo, nes tai būtų buvę labai neproporcinga tų pakeitimų taikymo srities ir poveikio požiūriu, turint omenyje siūlomų pakeitimų skubumą ir ribotą taikymo sritį. Atsižvelgdama į reikalo skubumą, ESMA neprašė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (3) 37 straipsnį įsteigtos Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės pateikti rekomendacijų. Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupei apie tai bus pranešta pagal tą nuostatą,