Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32014R0519

2014 m. gegužės 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 519/2014, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 401/2006 nuostatos dėl didelių siuntų, prieskonių ir maisto papildų ėminių ėmimo metodų, toksinų T-2 bei HT-2 ir citrinino analizės metodų taikymo kriterijų ir analizės atrankinės patikros metodų Tekstas svarbus EEE

OL L 147, 2014 5 17, p. 29–43 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/03/2024; netiesiogiai panaikino 32023R2782

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/519/oj

17.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 147/29


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 519/2014

2014 m. gegužės 16 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 401/2006 nuostatos dėl didelių siuntų, prieskonių ir maisto papildų ėminių ėmimo metodų, toksinų T-2 bei HT-2 ir citrinino analizės metodų taikymo kriterijų ir analizės atrankinės patikros metodų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (1), ypač į jo 11 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1881/2006 (2) nustatomos didžiausios tam tikrų mikotoksinų konkrečiuose maisto produktuose ribinės vertės;

(2)

ėminių ėmimas itin svarbus siekiant tiksliai nustatyti mikotoksinų, kurie siuntoje pasiskirstę nevienodai, kiekį. Todėl būtina nustatyti kriterijus, kuriuos turėtų atitikti ėminių ėmimo metodai;

(3)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 401/2006 (3) nustatyti ėminių ėmimui siekiant kontroliuoti mikotoksinų kiekį taikomi kriterijai;

(4)

reikia iš dalies pakeisti prieskonių ėminių ėmimo taisykles, kad būtų atsižvelgta į dalelių dydžio skirtumus, dėl kurių mikotoksinų teršalai prieskoniuose pasiskirsto nevienodai. Be to, tikslinga nustatyti didelių siuntų ėminių ėmimo taisykles siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje reikalavimai būtų vykdomi vienodai. Taip pat tikslinga aiškiai nurodyti, koks metodas turi būti taikomas imant obuolių sulčių ėminius;

(5)

toksinų T-2 ir HT-2 analizės metodo taikymo kriterijus reikia atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į mokslo ir technologijų pažangą. Citrinino analizės metodo taikymo kriterijai turi būti nustatyti atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą citrinino kiekį maisto papilduose, kurių pagrindinė sudedamoji dalis – raudonosiomis mielėmis Monascus purpureus fermentuoti ryžiai;

(6)

atliekant mikotoksinų analizę vis dažniau taikomi atrankinės patikros metodai. Tikslinga nustatyti kriterijus, kuriuos turi atitikti reglamentavimo tikslu taikytini atrankinės patikros metodai;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 401/2006 iš dalies keičiamas taip:

1.

I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

B dalyje 1 išnaša pakeičiama taip:

„1.

Tokių siuntų ėminiai imami laikantis L dalyje nustatytų taisyklių. Didelių siuntų ėminių ėmimo gairės išdėstytos rekomendaciniame dokumente, pateiktame interneto svetainėje http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/guidance-sampling-final.pdf

Siekiančių užtikrinti atitiktį teisės aktų nuostatoms maisto tvarkymo subjektų taikomos standartą EN ISO 24333:2009 arba GAFTA ėminių ėmimo taisykles Nr. 124 atitinkančios ėminių ėmimo taisyklės yra lygiavertės L dalyje nustatytoms ėminių ėmimo taisyklėms.

Jei siuntų ėminiai imami Fusarium toksinams nustatyti, siekiančių užtikrinti atitiktį teisės aktų nuostatoms maisto tvarkymo subjektų taikomos standartą EN ISO 24333:2009 arba GAFTA ėminių ėmimo taisykles Nr. 124 atitinkančios ėminių ėmimo taisyklės yra lygiavertės B dalyje nustatytoms ėminių ėmimo taisyklėms.“

b)

B.2 dalyje 1 lentelė pakeičiama šia lentele:

„1 lentelė

Siuntų padalijimas į siuntų dalis atsižvelgiant į produktą ir siuntos masę

Prekė

Siuntos masė (t)

Siuntos dalių masė arba skaičius

Pavienių ėminių skaičius

Jungtinio ėminio masė (kg)

Grūdai ir grūdų produktai

> 300 ir < 1 500

3 siuntos dalys

100

10

≥ 50 ir ≤ 300

100 tonų

100

10

< 50

3–100 (4)

1–10

c)

B.3 dalyje pirma įtrauka papildoma šiuo paskutiniu sakiniu:

„Siuntų, kurių masė > 500 t, pavienių ėminių skaičius nustatytas I priedo L.2 dalyje.“

d)

D.2 dalyje po pirmojo sakinio įterpiamas šis sakinys:

„Šis ėminių ėmimo metodas taip pat taikomas siekiant oficialiai kontroliuoti didžiausią leidžiamą ochratoksino A, aflatoksino B1 ir bendrą aflatoksinų kiekį prieskoniuose, kurių dalelės santykinai didelės (panašaus dydžio kaip žemės riešutai arba didesnės, pvz., muskato riešutai).“

e)

E dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Šis ėminių ėmimo metodas taip pat taikomas siekiant oficialiai kontroliuoti didžiausią leidžiamą ochratoksino A, aflatoksino B1 ir bendrą aflatoksinų kiekį prieskoniuose, išskyrus tuos, kurių dalelės santykinai didelės (nevienodas mikotoksinų teršalų pasiskirstymas).“

f)

I dalies antraštė ir pirmas sakinys pakeičiami taip:

„I.   KIETŲJŲ OBUOLIŲ PRODUKTŲ ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS

Šis ėminių ėmimo metodas taikomas siekiant oficialiai kontroliuoti didžiausią leidžiamą patulino kiekį kietuosiuose obuolių produktuose, įskaitant kūdikiams ir mažiems vaikams skirtus kietuosius obuolių produktus.“

g)

I.1 dalies antroje pastraipoje išbraukiami šie sakiniai:

„Jeigu tiriami skysti produktai, siunta gerai sumaišoma rankiniu arba mechaniniu būdu prieš pat imant ėminius. Tuomet galima numanyti, kad toje siuntoje patulinas yra pasiskirstęs tolygiai. Todėl iš siuntos pakanka paimti tris pavienius ėminius, sudarysiančius jungtinį ėminį.“

h)

Įterpiamos šio reglamento I priede nustatytos naujos L ir M dalys.

2.

II priedo 4.2 dalis „Bendrieji reikalavimai“, 4.3 dalis „Specialieji reikalavimai“ ir 4.4 dalis „Matavimo neapibrėžties nustatymas, regeneravimo apskaičiavimas ir rezultatų pateikimas“ pakeičiami šio reglamento II priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. gegužės 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(2)  2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL L 364, 2006 12 20, p. 5).

(3)  2006 m. vasario 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 401/2006, nustatantis ėminių ėmimo ir analizės metodus, skirtus oficialiai mikotoksinų kiekio maisto produktuose kontrolei (OL L 70, 2006 3 9, p. 12).

(4)  Atsižvelgiant į siuntos masę, žr. 2 lentelę.“


I PRIEDAS

„L.   LABAI DIDELIŲ SIUNTŲ ARBA SIUNTŲ, LAIKOMŲ AR GABENAMŲ TAIP, KAD PAIMTI ĖMINIŲ IŠ VISOS SIUNTOS NEĮMANOMA, ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS

L.1.   Bendrieji principai

Jeigu siunta gabenama ar laikoma taip, kad pavienių ėminių iš visos siuntos paimti neįmanoma, tokių siuntų ėminius reikėtų imti, kai siunta juda srautu (dinaminis ėminių ėmimas).

Maistui laikyti skirtus didelius sandėlius eksploatuojančius veiklos vykdytojus reikėtų paskatinti sandėlyje sumontuoti įrangą, kad būtų galima (automatiškai) imti ėminius iš visos sandėlyje laikomos siuntos.

Taikant šioje L dalyje numatytas ėminių ėmimo procedūras, apie ėminių ėmimo procedūrą maisto tvarkymo subjektui arba jo atstovui turėtų būti pranešama. Jei maisto tvarkymo subjektui arba jo atstovui dėl ėminių ėmimo procedūros kyla abejonių, maisto tvarkymo subjektas arba jo atstovas savo lėšomis sudaro kompetentingai institucijai sąlygas imti ėminius iš visos siuntos.

Imti siuntos dalies ėminius leidžiama, jeigu dalis, iš kurios imami ėminiai, sudaro bent 10 % siuntos, kurios ėminiai turi būti imami, kiekio. Jeigu paimti tos pačios klasės arba taip pat aprašyto maisto siuntos dalies ėminiai ir nustatyta, kad jie neatitinka Sąjungos reikalavimų, tokia laikoma visa siunta, nebent vėliau išsamiai įvertinus nerandama įrodymų, kad kita siuntos dalis neatitinka reikalavimų.

Imant ėminius iš labai didelių siuntų arba siuntų, gabenamų ar laikomų taip, kad paimti ėminių iš visos siuntos neįmanoma, taikomos kitose šio priedo dalyse išdėstytos atitinkamos nuostatos, pvz., dėl pavienio ėminio svorio.

L.2.   Iš labai didelių siuntų paimtinų pavienių ėminių skaičius

Jei kiekis, iš kurio imami ėminiai, didelis (> 500 tonų), paimtinų pavienių ėminių skaičius = 100 pavienių ėminių + √tonų. Tačiau jei siunta mažesnė nei 1 500 tonų ir ją galima padalyti į siuntos dalis pagal B dalyje pateiktą 1 lentelę ir jei siuntos dalis galima fiziškai atskirti, pavienių ėminių turi būti imama tiek, kiek nurodyta B dalyje.

L.3.   Laivu gabenamos didelės siuntos

L.3.1.   Dinaminis laivu gabenamų didelių siuntų ėminių ėmimas

Didelių siuntų laivuose ėminius geriausia imti, kai produktas juda srautu (dinaminis ėminių ėmimas).

Ėminiai turi būti imami iš kiekvieno triumo (talpyklos, kurią galima fiziškai atskirti). Tačiau triumai iš dalies ištuštinami vienas po kito, taigi krovinį perkėlus į saugyklas pradinio fizinio atskyrimo nebelieka. Todėl ėminiai gali būti imami atsižvelgiant į pradinį fizinį atskyrimą arba į atskyrimą krovinį perkėlus į saugyklas.

Kroviniui iškrauti iš laivo gali prireikti kelių dienų. Paprastai ėminiai turi būti imami reguliariais intervalais per visą iškrovimo laiką. Tačiau ne visada įmanoma ar tikslinga užtikrinti, kad valstybinis inspektorius visą iškrovimo laiką būtų vietoje ir galėtų paimti ėminius. Todėl leidžiama imti siuntos dalies (kiekio, iš kurio imami ėminiai) ėminius. Pavienių ėminių skaičius nustatomas atsižvelgiant į kiekio, iš kurio imami ėminiai, dydį.

NET jei oficialus ėminys imamas automatiškai, inspektoriui dalyvauti būtina. Tačiau jei ėminiai automatiškai imami vadovaujantis iš anksto nustatytais parametrais, kurių imant ėminius pakeisti negalima, o pavieniai ėminiai surenkami į plombuojamą talpyklą ir taip užtikrinama apsauga nuo bet kokio galimo sukčiavimo, inspektorius privalo dalyvauti tik ėminių ėmimo pradžioje, kiekvieną kartą, kai reikia pakeisti ėminių talpyklą, ir ėminių ėmimo pabaigoje.

L.3.2.   Statinis laivu gabenamų siuntų ėminių ėmimas

Imant ėminius statiniu būdu turi būti taikoma tokia pati procedūra, kokia yra numatyta iš viršaus pasiekiamoms saugykloms (silosinėms) (žr. L.5.1 punktą).

Ėminiai turi būti imami iš pasiekiamos (iš viršaus) siuntos ar triumo dalies. Pavienių ėminių skaičius nustatomas atsižvelgiant į kiekio, iš kurio imami ėminiai, dydį.

L.4.   Sandėliuose laikomų didelių siuntų ėminių ėmimas

Ėminiai turi būti imami iš pasiekiamos siuntos dalies. Pavienių ėminių skaičius nustatomas atsižvelgiant į kiekio, iš kurio imami ėminiai, dydį.

L.5.   Ėminių ėmimas iš saugyklų (silosinių)

L.5.1.   Ėminių ėmimas iš silosinių, (lengvai) pasiekiamų iš viršaus

Ėminiai turi būti imami iš pasiekiamos siuntos dalies. Pavienių ėminių skaičius nustatomas atsižvelgiant į kiekio, iš kurio imami ėminiai, dydį.

L.5.2.   Ėminių ėmimas iš silosinių, nepasiekiamų iš viršaus (uždarų silosinių)

L.5.2.1.   Iš viršaus nepasiekiamos (uždaros) didesnės nei 100 tonų silosinės

Tokiose silosinėse laikomo maisto ėminių statiniu būdu imti negalima. Todėl jei reikia paimti silosinėje laikomo maisto ėminį, o siuntos negalima pajudinti, turi būti susitarta su veiklos vykdytoju, kad jis inspektoriui praneš, kada silosinės turinys bus iš dalies ar visiškai iškraunamas, kad ėminius būtų galima paimti maisto produktams judant srautu.

L.5.2.2.   Iš viršaus nepasiekiamos (uždaros) mažesnės nei 100 tonų silosinės

Priešingai nei nurodyta L.1 punkto dalyje išdėstytoje nuostatoje (dalis, iš kurios imami ėminiai, sudaro bent 10 %), taikant ėminių ėmimo procedūrą į talpyklą paimamas 50–100 kg kiekis ir iš jo imamas ėminys. Jungtinio ėminio dydis priklauso nuo visos siuntos dydžio, o pavienių ėminių skaičius yra susijęs su ėminiams imti į talpyklą paimtu silosinėje laikyto maisto kiekiu.

L.6.   Dideliuose uždaruose konteineriuose laikomų piltinių maisto produktų ėminių ėmimas

Tokių siuntų ėminius dažnai galima imti tik siuntas iškraunant. Tam tikrais atvejais krovinio neįmanoma iškrauti importo ar kontrolės punkte, todėl ėminiai turėtų būti imami krovinį iškraunant iš konteinerių. Veiklos vykdytojas turi pranešti inspektoriui, kur ir kada krovinys iškraunamas iš konteinerių.

M.   MAISTO PAPILDŲ, KURIŲ PAGRINDINĖ SUDEDAMOJI DALIS – RAUDONOSIOMIS MIELĖMIS MONASCUS PURPUREUS FERMENTUOTI RYŽIAI, ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS

Šis ėminių ėmimo metodas taikomas siekiant oficialiai kontroliuoti didžiausią leidžiamą citrinino kiekį maisto papilduose, kurių pagrindinė sudedamoji dalis – raudonosiomis mielėmis Monascus purpureus fermentuoti ryžiai.

Ėminių ėmimo procedūra ir imties dydis

Ėminių ėmimo procedūra grindžiama prielaida, kad maisto papildai, kurių pagrindinė sudedamoji dalis – raudonosiomis mielėmis Monascus purpureus fermentuoti ryžiai, parduodami dažniausiai 30–120 kapsulių mažmeninės prekybos pakuotėmis.

Siuntos dydis (mažmeninės prekybos pakuočių skaičius)

Ėminiams paimtinų mažmeninės prekybos pakuočių skaičius

Imties dydis

1–50

1

Visos kapsulės

51–250

2

Visos kapsulės

251–1 000

4

Pusė kiekvienos ėminiams paimtos mažmeninės prekybos pakuotės kapsulių

> 1 000

4 + 1 mažmeninės prekybos pakuotės 1 000-čiui mažmeninės prekybos pakuočių (daugiausia 25 mažmeninės prekybos pakuotės)

≤ 10 mažmeninės prekybos pakuočių – pusė kiekvienos mažmeninės prekybos pakuotės kapsulių

> 10 mažmeninės prekybos pakuočių – iš kiekvienos mažmeninės prekybos pakuotės paimamas vienodas skaičius kapsulių, kad imtis atitiktų 5 mažmeninės prekybos pakuočių turinį“


II PRIEDAS

„4.2.   Bendrieji reikalavimai

Maisto kontrolei taikomi patvirtinamieji analizės metodai turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 882/2004 III priedo 1 ir 2 punktų nuostatas.

4.3.   Specialieji reikalavimai

4.3.1.   Specialieji patvirtinamųjų metodų reikalavimai

4.3.1.1.   Metodo taikymo kriterijai

Prireikus rekomenduojama taikyti visapusiškai patvirtintus patvirtinamuosius metodus (t. y. tarplaboratoriniais atitinkamų matricų tyrimais patvirtintus metodus), jei tokių yra. Galima taikyti ir kitus tinkamus patvirtintus patvirtinamuosius metodus (pvz., naudojant atitinkamas dominančios prekių grupės matricas savoje laboratorijoje patvirtintus metodus), jei jie atitinka toliau pateiktose lentelėse nustatytus metodo taikymo kriterijus.

Jei įmanoma, patvirtinant savoje laboratorijoje patvirtintus metodus naudojama sertifikuotoji pamatinė medžiaga.

a)

Aflatoksinų analizės metodo taikymo kriterijai

Kriterijus

Koncentracijos ribos

Rekomenduojama vertė

Didžiausia leidžiama vertė

Tuštieji bandymai

Visos

Nedidelė

 

 

 

 

Išgava – aflatoksinas M1

0,01–0,05 μg/kg

60–120 %

 

 

> 0,05 μg/kg

70–110 %

 

 

 

 

 

Išgava – aflatoksinai B1, B2, G1, G2

< 1,0 μg/kg

50–120 %

 

 

1–10 μg/kg

70–110 %

 

 

> 10 μg/kg

80–110 %

 

 

 

 

 

Atkuriamumo RSDR

Visos

Apskaičiuotoji pagal Horwitzo lygtį (*), (**)

Dukart didesnė už apskaičiuotąją pagal Horwitzo lygtį (*),(**)

Atkuriamumo RSDr gali būti apskaičiuotas iš 0,66 padauginus dominančios koncentracijos atkuriamumo RSDR

Pastaba

Vertės taikytinos ir B1, ir B1 + B2 + G1 + G2 sumai.

Jeigu reikia nurodyti atskirų aflatoksinų sumą (B1 + B2 + G1 + G2), kiekvieno iš jų atsakas į analizės sistemą turi būti žinomas arba ekvivalentiškas.

b)

Ochratoksino A analizės metodo taikymo kriterijai

Kiekis

(μg/kg)

Ochratoksinas A

RSDr (%)

RSDR (%)

Išgava (%)

< 1

≤ 40

≤ 60

50–120

≥ 1

≤ 20

≤ 30

70–110

c)

Patulino analizės metodo taikymo kriterijai

Kiekis

(μg/kg)

Patulinas

RSDr (%)

RSDR (%)

Išgava (%)

< 20

≤ 30

≤ 40

50–120

20–50

≤ 20

≤ 30

70–105

> 50

≤ 15

≤ 25

75–105

d)

Deoksinivalenolio analizės metodo taikymo kriterijai

Kiekis

(μg/kg)

Deoksinivalenolis

RSDr (%)

RSDR (%)

Išgava (%)

> 100 – ≤ 500

≤ 20

≤ 40

60–110

> 500

≤ 20

≤ 40

70–120

e)

Zearalenono analizės metodo taikymo kriterijai

Kiekis

(μg/kg)

Zearalenonas

RSDr (%)

RSDR (%)

Išgava (%)

≤ 50

≤ 40

≤ 50

60–120

> 50

≤ 25

≤ 40

70–120

f)

Fumonizinų B1 ir B2 (atskirai) analizės metodo taikymo kriterijai

Kiekis

(μg/kg)

Fumonizinai B1 ir B2 (atskirai)

RSDr (%)

RSDR (%)

Išgava (%)

≤ 500

≤ 30

≤ 60

60–120

> 500

≤ 20

≤ 30

70–110

g)

Toksinų T-2 ir HT-2 (atskirai) analizės metodo taikymo kriterijai

Kiekis

(μg/kg)

Toksinai T-2 ir HT-2 (atskirai)

RSDr (%)

RSDR (%)

Išgava (%)

15–250

≤ 30

≤ 50

60–130

> 250

≤ 25

≤ 40

60–130

h)

Citrinino analizės metodo taikymo kriterijai

Kiekis

(μg/kg)

Citrininas

RSDr (%)

Rekomenduojamas RSDR (%)

Didžiausias leidžiamas RSDR (%)

Išgava (%)

Visas

0,66 RSDR

Apskaičiuotoji pagal Horwitzo lygtį (*) (**)

Dukart didesnė už apskaičiuotąją pagal Horwitzo lygtį (*) (**)

70–120

i)

Pastabos dėl mikotoksinų analizės metodų taikymo kriterijų

Taikomų metodų radimo ribos nenurodytos, nes pateiktos dominančių koncentracijų glaudumo vertės.

Glaudumo vertės apskaičiuojamos pagal Horwitzo lygtį, visų pirma pirminę Horwitzo lygtį (kai koncentracija yra 1,2 × 10–7 ≤ C ≤ 0,138) (*) ir pakeistąją Horwitzo lygtį (kai koncentracija yra C < 1,2 × 10–7) (**).

(*)

Koncentracijoms 1,2 × 10–7 ≤ C ≤ 0,138 taikoma Horwitzo lygtis:

RSDR = 2(1–0,5logC)

(nuoroda – W. Horwitz, L. R. Kamps, K. W. Boyer, J.Assoc.Off.Analy.Chem.,1980 m., 63, 1344)

(**)

Koncentracijoms C < 1,2 × 10–7 taikoma pakeistoji Horwitzo lygtis (*):

RSDR = 22 %

(nuoroda – M. Thompson, Analyst, 2000 m, 125, p. 385–386)

čia:

RSDR – santykinis standartinis nuokrypis, apskaičiuotas pagal atkuriamumo sąlygomis gautus rezultatus [(sR/) × 100],

C – koncentracijų santykis (t. y. 1 = 100 g/100 g, 0,001 = 1 000 mg/kg).

Tai yra apibendrinta glaudumo apskaičiavimo lygtis, kuri, kaip nustatyta, nepriklauso nuo analitės ir matricos, o priklauso tik nuo koncentracijos, taikant daugumą įprastų analizės metodų.

4.3.1.2.   Tikslo atitikimo metodas

Siekiant įvertinti savoje laboratorijoje patvirtintų metodų tinkamumą oficialiai kontrolei atlikti, kaip alternatyvą galima taikyti tikslo atitikimo metodą (***). Rezultatų, gautų taikant oficialiai kontrolei atlikti tinkamus metodus, standartinė matavimo neapibrėžtis (u) turi būti mažesnė už didžiausią standartinę matavimo neapibrėžtį, apskaičiuotą pagal šią formulę:

Formula

čia:

Uf – didžiausia standartinė matavimo neapibrėžtis (μg/kg),

LOD – metodo radimo riba (μg/kg),

α – konstanta, skaitinis koeficientas, taikytinas atsižvelgiant į C vertę. Taikytinos vertės nurodytos toliau pateiktoje lentelėje,

C – dominanti koncentracija (μg/kg).

Jeigu taikant analizės metodą gaunami rezultatai, kurių neapibrėžties matavimai yra mažesni už didžiausią standartinę neapibrėžtį, metodas laikomas taip pat tinkamu, kaip ir 4.3.1.1 punkte nurodytus taikymo kriterijus atitinkantis metodas.

Lentelė

Šiame punkte pateiktoje formulėje naudotinos α konstantos skaitinės reikšmės atsižvelgiant į dominančią koncentraciją

C (μg/kg)

α

≤ 50

0,2

51–500

0,18

501–1 000

0,15

1 001–10 000

0,12

> 10 000

0,1

(***)

Nuoroda. M. Thompson ir R. Wood, Accred. Qual. Assur., 2006 m., 10, p. 471–478.

4.3.2.   Specialieji pusiau kiekybinių atrankinės patikros metodų reikalavimai

4.3.2.1.   Taikymo sritis

Reikalavimai taikomi imuniniu atpažinimu arba prisitvirtinimu prie receptorių grindžiamiems bioanalizės metodams (pvz., ELISA, diagnostinės juostelės, šoninio srauto įtaisai, imuniniai jutikliai) ir chromatografija arba tiesioginiu aptikimu naudojant masių spektrometriją grindžiamiems fizikiniams cheminiams metodams (pvz., masių spektrometrija aplinkos sąlygomis). Neatmetami ir kiti metodai (pvz., plonasluoksnė chromatografija), jeigu sukuriami signalai yra tiesiogiai susiję su dominančiais mikotoksinais ir galima taikyti toliau aprašytą principą.

Specialieji reikalavimai taikomi metodams, kurių matavimo rezultatas yra skaitinė reikšmė, pvz., diagnostinių juostelių skaitytuvo (santykinio) atsako, skysčių chromatografijos ir masių spektrometrijos signalo ir kt., ir kuriems taikomi įprastiniai statistiniai duomenys.

Reikalavimai netaikomi metodams, kuriais skaitinių reikšmių negaunama (pvz., tik tai, ar juostelė yra, ar jos nėra), – jiems būtini kitokie patvirtinimo metodai. Tokiems metodams taikomi specialieji reikalavimai išdėstyti 4.3.3 punkte.

Šiame dokumente aprašomos atrankinės patikros metodų patvirtinimo procedūros taikant tarplaboratorinį patvirtinimą, tarp laboratorijų patvirtinto metodo taikymo patikra ir vienos laboratorijos atliekamas atrankinės patikros metodo patvirtinimas.

4.3.2.2.   Terminai

Atrankinės patikros tikslinė koncentracija (STC) – dominanti koncentracija mikotoksinui ėminyje nustatyti. Siekiant patikrinti atitiktį reguliavimo tikslu nustatytoms ribinėms vertėms, STC lygi taikomam didžiausiam kiekiui. Jei siekiama kitų tikslų arba didžiausias kiekis nenustatytas, STC iš anksto nustatoma laboratorijoje.

Atrankinės patikros metodas – metodas, taikomas atrinkti ėminiams, kuriuose mikotoksinų kiekis, esant nustatytam tikrumui, viršija atrankinės patikros tikslinę koncentraciją (STC). Atliekant mikotoksinams nustatyti skirtą atrankinę patikrą atitinkančiu tikslus laikomas 95 % tikrumas. Atrankinės analizės rezultatas gali būti neigiamas arba įtartinas. Atrankinės patikros metodais galima pasiekti ekonomiškai efektyvų didelį ėminių ėmimo našumą, taigi padidėja tikimybė nustatyti naujų stiprų poveikį turinčių ir pavojų vartotojų sveikatai keliančių medžiagų naudojimo atvejų. Šie metodai grindžiami bioanalizės, skysčių chromatografijos ir masių spektrometrijos arba efektyviosios skysčių chromatografijos metodais. Ribinę vertę viršijantys ėminių rezultatai patikrinami – patvirtinamuoju metodu atliekama išsami pakartotinė pradinio ėminio analizė.

Neigiamas ėminys – ėminys, kuriame mikotoksinų kiekis, esant 95 % tikrumui (t. y. 5 % tikimybei, kad ėminiai bus klaidingai palaikyti neigiamais), yra mažesnis už STC.

Klaidingai neigiamas ėminys – ėminys, kuriame mikotoksinų kiekis didesnis už STC, tačiau jis pripažintas neigiamu.

Įtartinas ėminys (atrankinės patikros rezultatas teigiamas) – ribinį lygį (žr. toliau) viršijantis ėminys, kuriame mikotoksinų kiekis gali būti didesnis už STC. Gavus įtartiną rezultatą visada atliekama patvirtinamoji analizė siekiant neabejotinai identifikuoti mikotoksiną ir nustatyti jo kiekį.

Klaidingai įtartinas ėminys – įtartinu pripažintas neigiamas ėminys.

Patvirtinamieji metodai – metodai, kuriais gaunama visa informacija ar papildomos informacijos, pagal kurią galima neabejotinai identifikuoti mikotoksiną ir nustatyti jo kiekį dominančiu lygiu.

Ribinis lygis – atrankinės patikros metodu gautas atsakas, signalas ar koncentracija, kurią viršijęs ėminys laikomas įtartinu. Ribinis lygis nustatomas atliekant patvirtinimą ir atsižvelgiant į matavimo kintamumą.

Neigiamas kontrolinis (tuščiosios matricos) ėminys – ėminys, kuriame, kaip žinoma, nėra (1) atrankinės patikros būdu ieškotino mikotoksino, kai tai, pvz., yra anksčiau nustatyta taikant pakankamo jautrumo patvirtinamąjį metodą. Jei tuščiųjų ėminių gauti neįmanoma, galima naudoti medžiagą, kurioje yra mažiausias nustatomas kiekis, jei remiantis tuo kiekiu galima daryti išvadą, kad atrankinės patikros metodas atitinka tikslą.

Teigiamas kontrolinis ėminys – ėminys, kuriame mikotoksino kiekis atitinka atrankinės patikros tikslinę koncentraciją, pvz., sertifikuotoji pamatinė medžiaga, žinomos sudėties medžiaga (pvz., tyrimų kokybės tikrinimo bandomoji medžiaga) arba patvirtinamuoju metodu kitaip pakankamai apibūdinta medžiaga. Jeigu tokių ėminių nėra, galima naudoti skirtingų užteršimo lygių ėminių mišinį arba laboratorijoje paruoštą ir pakankamai apibūdintą užterštą ėminį, jei galima įrodyti, kad užteršimo lygis patikrintas.

4.3.2.3.   Patvirtinimo procedūra

Patvirtinimu siekiama įrodyti, kad atrankinės patikros metodas atitinka tikslą. Dėl to nustatoma ribinė vertė, taip pat klaidingai neigiamų ir klaidingai įtartinų rezultatų dažnis. Šie du parametrai apima tokias metodo taikymo ypatybes kaip jautrumas, atrankumas ir glaudumas.

Atrankinės patikros metodai gali būti patvirtinti tarp laboratorijų arba vienos laboratorijos. Jeigu tam tikro mikotoksino, matricos ir STC derinio tarplaboratorinio patvirtinimo duomenų jau yra, pakanka, kad metodo taikymas būtų patikrintas metodą taikančioje laboratorijoje.

4.3.2.3.1.   Pirminis vienos laboratorijos atliekamas patvirtinimas

Mikotoksinai

Metodas patvirtinamas atskirai atsižvelgiant į kiekvieną mikotoksiną, kuriam nustatyti yra taikomas. Taikant bioanalizės metodus, kuriais gaunamas bendras tam tikros mikotoksinų grupės (pvz., aflatoksinų B1, B2, G1 ir G2; fumonizinų B1 ir B2) atsakas, metodo taikymo srityje turi būti įrodytas taikomumas ir nurodyti bandymo apribojimai. Nemanoma, kad dėl nepageidaujamo kryžminio reaktyvumo (pvz., DON-3-glikozido, 3- arba 15-acetil-DON, kai DON taikomi imuniniu atsaku grindžiami metodai) padidėja tikslinių mikotoksinų klaidingai neigiamų rezultatų dažnis, tačiau gali padidėti klaidingai įtartinų rezultatų dažnis. Šis nepageidaujamas padidėjimas sumažinamas atliekant patvirtinamąją analizę, kuria siekiama neabejotinai identifikuoti mikotoksinus ir nustatyti jų kiekį.

Matricos

Pirminį patvirtinimą reikėtų atlikti atsižvelgiant į kiekvieną prekę arba, jei žinoma, kad metodas taikytinas daugeliui prekių, kiekvieną prekių grupę. Pastaruoju atveju iš tos grupės atrenkama viena tipinė atitinkama prekė (žr. A lentelę).

Ėminių rinkinys

Patvirtinimui reikia mažiausiai 20 skirtingų vienalyčių neigiamų kontrolinių ėminių ir 20 skirtingų vienalyčių teigiamų kontrolinių ėminių, kuriuose yra STC lygus mikotoksino kiekis, – jie analizuojami vidutinio glaudumo (RSDRi) sąlygomis per 5 skirtingas dienas. Pasirinktinai į patvirtinimo rinkinį galima įtraukti papildomus 20-ies ėminių, kuriuose yra kiti mikotoksino kiekiai, rinkinius, kad būtų galima įvertinti, kokiu mastu šiuo metodu galima nustatyti skirtingą mikotoksinų koncentraciją.

Koncentracija

Metodas turi būti patvirtintas naudojant kiekvieną įprastai taikant metodą naudojamą STC.

4.3.2.3.2.   Pirminis patvirtinimas atlikus tarplaboratorinius tyrimus

Patvirtinimas atlikus tarplaboratorinius tyrimus suteikiamas laikantis tarptautiniu mastu pripažįstamo tarplaboratorinių tyrimų protokolo (pvz., ISO 5725:1994 arba IUPAC Tarptautinio darniojo protokolo), pagal kurį reikalaujama įtraukti bent 8 skirtingose laboratorijose gautus galiojančius duomenis. Išskyrus tai, šis patvirtinimas nuo vienos laboratorijos atliekamo patvirtinimo skiriasi tik tuo, kad 20 ar daugiau prekės ir (arba) kiekio ėminių galima po lygiai padalyti dalyvaujančioms laboratorijoms taip, kad kiekvienai laboratorijai tektų bent po 2 ėminius.

4.3.2.4.   Ribinio lygio nustatymas ir tuščiųjų ėminių klaidingai įtartinų rezultatų dažnis

Reikiamiems parametrams apskaičiuoti remiamasi (santykiniu) neigiamų kontrolinių ėminių ir teigiamų kontrolinių ėminių atsaku.

Atrankinės patikros metodai, kurių atsakas proporcingas mikotoksinų koncentracijai

Atrankinės patikros metodams, kurių atsakas proporcingas mikotoksinų koncentracijai, taikoma ši lygtis:

Ribinė vertė = RSTC – t vertė0,05 * SDSTC

RSTC

vidutinis teigiamų kontrolinių ėminių atsakas (esant STC);

t vertė –

vienpusė t vertė, kai klaidingai neigiamų rezultatų dažnis yra 5 % (žr. B lentelę);

SDSTC

standartinis nuokrypis.Atrankinės patikros metodai, kurių atsakas atvirkščiai proporcingas mikotoksinų koncentracijai

Taip pat atrankinės patikros metodų, kurių atsakas atvirkščiai proporcingas mikotoksinų koncentracijai, ribinė vertė nustatoma taip:

Ribinė vertė = RSTC + t vertė0,05 * SDSTC

Taikant šią specialią t vertę ribinei vertei nustatyti, nustatomas numatytasis 5 % klaidingai neigiamų rezultatų dažnis.

Tikslo atitikimo įvertinimas

Neigiamų kontrolinių ėminių rezultatai naudojami atitinkamam klaidingai įtartinų rezultatų dažniui įvertinti. t vertė apskaičiuojama atitinkamai atsižvelgiant į tai, kad neigiamo kontrolinio ėminio rezultatas viršija ribinę vertę, taigi klaidingai laikomas įtartinu.

t vertė= (ribinė vertė – vidurkistuščiųjų ėminių)/SDtuščiųjų ėminiųtaikoma atrankinės patikros metodams, kurių atsakas proporcingas mikotoksinų koncentracijai,

arba

t vertė= (vidurkis tuščiųjų ėminių – ribinė vertė)/SDtuščiųjų ėminiųtaikoma atrankinės patikros metodams, kurių atsakas atvirkščiai proporcingas mikotoksinų koncentracijai.

Pagal gautą t vertę, grindžiamą remiantis bandymų skaičiumi apskaičiuotais laisvės laipsniais, vienpusio pasiskirstymo klaidingai įtartinų ėminių tikimybė gali būti apskaičiuojama (pvz., naudojantis skaičiuoklės funkcija „TDIST“) arba paimama iš t pasiskirstymo lentelės.

Atitinkama vienpusio t pasiskirstymo vertė rodo klaidingai įtartinų rezultatų dažnį.

Ši koncepcija išsamiai su pavyzdžiu aprašyta žurnale „Analytical and Bioanalytical Chemistry“ DOI 10.1007/s00216-013-6922-1.

4.3.2.5.   Metodo taikymo srities išplėtimas

4.3.2.5.1.   Taikymo srities išplėtimas įtraukiant kitus mikotoksinus

Į esamo atrankinės patikros metodo taikymo sritį įtraukus naujų mikotoksinų, metodą reikia visapusiškai patvirtinti siekiant įrodyti jo tinkamumą.

4.3.2.5.2.   Taikymo srities išplėtimas įtraukiant kitas prekes

Jei žinoma ar tikimasi, kad atrankinės patikros metodas taikytinas kitoms prekėms, turi būti patikrinta, ar jis galioja minėtoms kitoms prekėms. Jei nauja prekė priklauso prekių grupei (žr. A lentelę), į kurią atsižvelgiant pirminis patvirtinimas jau atliktas, pakanka riboto papildomo patvirtinimo. Tuo tikslu vidutinio glaudumo sąlygomis atliekama mažiausiai 10 vienalyčių neigiamų kontrolinių ėminių ir 10 vienalyčių teigiamų kontrolinių ėminių (esant STC) analizė. Visų teigiamų kontrolinių ėminių rezultatai turi viršyti ribinę vertę. Jei šio kriterijaus nesilaikoma, būtinas visapusis patvirtinimas.

4.3.2.6.   Tarplaboratoriniais tyrimais jau patvirtintų metodų patikra

Jei atrankinės patikros metodai jau sėkmingai patvirtinti atlikus tarplaboratorinį tyrimą, patikrinamas atitinkamo metodo taikymas. Tuo tikslu atliekama mažiausiai 6 neigiamų kontrolinių ėminių ir 6 teigiamų kontrolinių ėminių (esant STC) analizė. Visų teigiamų kontrolinių ėminių rezultatai turi viršyti ribinę vertę. Jei šio kriterijaus nesilaikoma, laboratorija turi išnagrinėti esmines priežastis, kad nustatytų, kodėl neatitinka tarplaboratoriniu tyrimu nustatytos specifikacijos. Metodo taikymas toje laboratorijoje dar kartą tikrinamas tik atlikus taisomuosius veiksmus. Jei tarplaboratorinio tyrimo rezultatų laboratorijoje patikrinti neįmanoma, ji pati turi nustatyti ribinę vertę taikydama išsamią vienos laboratorijos atliekamo patvirtinimo procedūrą.

4.3.2.7.   Nuolatinė metodo patikra ir (arba) tęstinis metodo patvirtinimas

Po pirminio patvirtinimo papildomų patvirtinimo duomenų gaunama į kiekvieną atrankinės patikros būdu tikrinamų ėminių partiją įtraukiant bent du teigiamus kontrolinius ėminius. Vienas teigiamas kontrolinis ėminys yra žinomas ėminys (pvz., naudotas atliekant pirminį patvirtinimą), kitas – kita tos pačios prekių grupės prekė (jei atliekama tik vienos prekės analizė, naudojamas kitas tos prekės ėminys). Pasirinktinai galima įtraukti neigiamą kontrolinį ėminį. Abiejų teigiamų kontrolinių ėminių tyrimų rezultatai įtraukiami į esamą patvirtinimo rinkinį.

Bent kartą per metus iš naujo nustatoma ribinė vertė ir įvertinamas metodo galiojimas. Nuolatinė metodo patikra naudinga keliais atžvilgiais:

užtikrinama atrankinės patikros būdu tikrinamų ėminių partijos kokybės kontrolė,

gaunama informacijos apie metodo patikimumą metodą taikančioje laboratorijoje esančiomis sąlygomis,

pagrindžiamos metodo taikymo skirtingoms prekėms galimybės,

sudaromos sąlygos pakoreguoti ribines vertes, jei ilgainiui laipsniškai atsiranda slinkis.

4.3.2.8.   Patvirtinimo ataskaita

Patvirtinimo ataskaitoje pateikiama ši informacija:

nurodoma STC,

nurodoma gauta ribinė vertė.

Pastaba. Ribinę vertę turi sudaryti tiek pat reikšminių skaitmenų kaip ir STC. Ribinei vertei apskaičiuoti naudojamas skaitines reikšmes turi sudaryti bent vienu reikšminiu skaitmeniu daugiau nei STC.

nurodomas apskaičiuotas klaidingai įtartinų rezultatų dažnis,

nurodoma, kaip klaidingai įtartinų rezultatų dažnis yra gautas.

Pastaba. Nurodytas apskaičiuotas klaidingai įtartinų rezultatų dažnis rodo, ar metodas atitinka tikslą, nes nurodo tikrinti atrinktų tuščiųjų (ar mažai užterštų) ėminių skaičių.

A lentelė

Atrankinės patikros metodams patvirtinti skirtos prekių grupės

Prekių grupės

Prekių kategorijos

Kategorijai priskiriamos tipinės prekės

Didelis vandens kiekis

Vaisiai, sultys

Obuolių sultys, vynuogių sultys

Alkoholiniai gėrimai

Vynas, alus, sidras

Šakniavaisiai ir gumbavaisiai

Šviežias imbieras

Kruopų ar vaisių košės

Kūdikiams ir mažiems vaikams skirtos košės

Didelis aliejaus kiekis

Medžių riešutai

Graikiniai riešutai, lazdyno riešutai, kaštainiai

Aliejingosios sėklos ir jų produktai

Rapsai, saulėgrąžos, vilnamedžių sėklos, sojos, žemės riešutai, sezamo sėklos ir kt.

Aliejingieji vaisiai ir jų produktai

Aliejai ir pastos (pvz., žemės riešutų sviestas, tahinis)

Didelis krakmolo ir (arba) baltymų kiekis ir mažas vandens ir riebalų kiekis

Grūdai ir jų produktai

Kviečiai, rugiai, miežiai, kukurūzai, ryžiai, avižos Rupių miltų duona, balta duona, krekeriai, pusryčių dribsniai, makaronai

Dietiniai produktai

Sausi milteliai kūdikiams ir mažiems vaikams skirtam maistui ruošti

Didelis rūgšties kiekis ir didelis vandens kiekis (2)

Citrusinių vaisių produktai

 

Sunkiai analizuojamos ar unikalios prekės (3)

 

Kakavos pupelės ir jų produktai, kopra ir jos produktai,

kava, arbata

Prieskoniai, saldymedžio šaknys

Didelis cukraus kiekis ir mažas vandens kiekis

Džiovinti vaisiai

Figos, razinos, serbentai, besėklės razinos

Pienas ir pieno produktai

Pienas

Karvių, ožkų ir buivolių pienas

Sūris

Karvių, ožkų pieno sūris

Pieno produktai (pvz., pieno milteliai)

Jogurtas, kremas


B lentelė

Vienpusė t vertė esant 5 % klaidingai neigiamų rezultatų dažniui

Laisvės laipsniai

Kartotinių ėminių skaičius

t vertė (5 %)

10

11

1,812

11

12

1,796

12

13

1,782

13

14

1,771

14

15

1,761

15

16

1,753

16

17

1,746

17

18

1,74

18

19

1,734

19

20

1,729

20

21

1,725

21

22

1,721

22

23

1,717

23

24

1,714

24

25

1,711

25

26

1,708

26

27

1,706

27

28

1,703

28

29

1,701

29

30

1,699

30

31

1,697

40

41

1,684

60

61

1,671

120

121

1,658

1,645

4.3.3.   Kokybinių atrankinės patikros metodų (metodų, kuriais negaunama skaitinių reikšmių) reikalavimai

Dvejetainių bandymų metodų patvirtinimo gaires šiuo metu kuria įvairios standartizacijos įstaigos (pvz., AOAC, ISO). Neseniai AOAC parengė šiam dalykui skirtas gaires. Šis dokumentas gali būti laikomas pažangiausiu šioje srityje. Todėl metodai, kuriuos taikant gaunami dvejetainiai rezultatai (pvz., diagnostinių juostelių apžiūra), turėtų būti patvirtinami laikantis šių gairių

http://www.aoac.org/imis15_prod/AOAC_Docs/ISPAM/Qual_Chem_Guideline_Final_Approved_031412.pdf

4.4.   Matavimo neapibrėžties nustatymas, išgavos apskaičiavimas ir rezultatų pateikimas (4)

4.4.1.   Patvirtinamieji metodai

Analizės rezultatai turi būti pateikiami:

a)

pritaikius pataisą dėl išgavos dydžio, nurodant išgavos dydį. Pataisa dėl išgavos dydžio nebūtina, jei jis yra 90–110 %;

b)

kaip „x +/– U“, čia x – analizės rezultatas, U – išplėstinė matavimo neapibrėžtis taikant aprėpties faktorių 2, kuris užtikrina maždaug 95 % patikimumo lygį.

Jeigu maisto produktas yra gyvūninis, į matavimo neapibrėžtį taip pat gali būti atsižvelgiama nustatant sprendimo ribą (CCα), remiantis Komisijos sprendimu 2002/657/EB (5) (I priedo 3.1.2.5 punktas – medžiagų, kurių nustatytas leidžiamas kiekis, atvejis).

Tačiau jei analizės rezultatas yra gerokai (> 50 %) mažesnis arba gerokai (t. y. daugiau kaip 5 kartus) didesnis už didžiausią lygį ir jei taikomos atitinkamos kokybės procedūros, o analizės tikslas – tik patikrinti atitiktį teisinėms nuostatoms, analizės rezultatą būtų galima pateikti be išgavos dydžio pataisos, o išgavos dydžio ir matavimo neapibrėžties tais atvejais galima nenurodyti.

Kad būtų galima nuspręsti, ar siuntą priimti, ar atmesti, oficialiai kontrolei skirto ėminio analizės rezultatai aiškinami laikantis dabartinių analizės rezultatų aiškinimo taisyklių. Atliekant analizę gynybos ar arbitražo tikslais, taikomos nacionalinės taisyklės.

4.4.2.   Atrankinės patikros metodai

Atrankinės patikros rezultatas įvardijamas kaip atitinkantis reikalavimus arba įtariamas neatitinkąs reikalavimų.

Kaip įtariama, reikalavimų neatitinkantis ėminys – ribinį lygį viršijantis ėminys, kuriame mikotoksinų kiekis gali būti didesnis nei STC. Gavus įtartiną rezultatą visada atliekama patvirtinamoji analizė siekiant neabejotinai identifikuoti mikotoksiną ir nustatyti jo kiekį.

Reikalavimus atitinka ėminys, kuriame mikotoksinų kiekis, esant 95 % tikrumui (t. y. 5 % tikimybei, kad ėminiai bus klaidingai palaikyti neigiamais), yra mažesnis už STC. Analizės rezultatas pateikiamas kaip „< už STC lygį“ ir nurodomas STC lygis.“


(1)  Laikoma, kad ėminiuose analitės nėra, jei ėminyje jos yra ne daugiau kaip 1/5 STC. Jeigu kiekį galima nustatyti patvirtinamuoju metodu, atliekant patvirtinimo vertinimą į tą kiekį būtina atsižvelgti.

(2)  Jeigu ekstrahavimo etape naudojamas buferis pH pokyčiams stabilizuoti, ši prekių grupė gali būti įtraukta į vieną prekių grupę „Didelis vandens kiekis“.

(3)  Sunkiai analizuojamoms ar unikalioms prekėms taikomi metodai turėtų būti visapusiškai patvirtinami tik jei tokių prekių analizė atliekama dažnai. Jei jų analizė atliekama tik retkarčiais, patvirtinimą galima supaprastinti – naudojant užterštus tuščiuosius ekstraktus patikrinti tik registruojamuosius lygius.

(4)  Išsamesnės informacijos apie matavimo neapibrėžties nustatymo ir išgavos vertinimo procedūras pateikiama Analizės rezultatų, matavimo neapibrėžties, išgavos koeficientų ir maistą bei pašarus reglamentuojančių ES teisės aktų nuostatų ryšių ataskaitoje – http://ec.europa.eu/food/food/chemicalsafety/contaminants/report-sampling_analysis_2004_en.pdf

(5)  2002 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos sprendimas 2002/657/EB dėl Tarybos direktyvos 96/23/EB nuostatų dėl analizės metodų tinkamumo ir rezultatų aiškinimo įgyvendinimo (OL L 221, 2002 8 17, p. 8).


Top