This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32014L0048
Council Directive 2014/48/EU of 24 March 2014 amending Directive 2003/48/EC on taxation of savings income in the form of interest payments
2014 m. kovo 24 d. Tarybos direktyva 2014/48/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo
2014 m. kovo 24 d. Tarybos direktyva 2014/48/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo
OL L 111, 2014 4 15, p. 50–78
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2015; netiesiogiai panaikino 32015L2060
15.4.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 111/50 |
TARYBOS DIREKTYVA 2014/48/ES
2014 m. kovo 24 d.
kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 115 straipsnį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),
atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
kadangi:
(1) |
Tarybos direktyva 2003/48/EB (3) valstybėse narėse taikoma nuo 2005 m. liepos 1 d. ir per pirmus trejus taikymo metus jos veiksmingumas nustatytose direktyvos taikymo srityse pasitvirtino. Tačiau, iš pirmosios 2008 m. rugsėjo 15 d. Komisijos parengtos jos taikymo ataskaitos galima spręsti, kad ji nevisiškai atitinka plačius užmojus, išdėstytus 2000 m. lapkričio 26–27 d. posėdyje Tarybos vieningai priimtose išvadose. Visų pirma ji neapima tam tikrų finansinių priemonių, lygiaverčių vertybiniams popieriams su palūkanomis, ir tam tikrų netiesioginių vertybinių popierių su palūkanomis turėjimo būdų; |
(2) |
norint geriau pasiekti Direktyvos 2003/48/EB tikslą, būtina visų pirma gerinti faktiškųjų savininkų tapatybei ir gyvenamajai vietai nustatyti naudojamos informacijos kokybę. Šiuo tikslu mokėjimų tarpininkas naudoja ir gimimo datą bei vietą, ir valstybių narių suteiktus mokesčių mokėtojo identifikacinius ar lygiaverčius numerius, jei jie yra. Direktyva 2003/48/EB valstybės narės neįpareigojamos taikyti mokesčių mokėtojo identifikacinių numerių. Šiuo tikslu taip pat turėtų būti gerinama informacija apie bendras sąskaitas ir kitus bendros faktiškosios nuosavybės teisės atvejus; |
(3) |
Direktyva 2003/48/EB taikoma tik palūkanoms, kurios mokamos tiesioginei Sąjungoje gyvenančių fizinių asmenų naudai. Šie fiziniai asmenys gali išvengti Direktyvos 2003/48/EB taikymo pasinaudodami tarpiniu subjektu arba juridine struktūra, ypač įsisteigusiu jurisdikcijoje, kurioje tokiam subjektui arba struktūrai sumokėtų pajamų apmokestinimas neužtikrinamas. Be to, atsižvelgiant į kovos su pinigų plovimu priemones, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/60/EB (4), tikslinga reikalauti, kad mokėjimų tarpininkai taikytų „skaidrumo metodą“ mokėjimams, skirtiems tam tikriems subjektams arba juridinėms struktūroms, kurios yra įsisteigusios arba kurių pagrindinis administracijos centras yra tam tikrose šalyse arba teritorijose, kuriose netaikoma Direktyva 2003/48/EB arba tokio paties ar lygiaverčio poveikio priemonės. Tie mokėjimų tarpininkai turėtų naudotis jau turima informacija apie tokių subjektų arba juridinių struktūrų faktiškąjį (-uosius) savininką (-us), kad užtikrintų Direktyvos 2003/48/EB taikymą tais atvejais, kai nustatytas faktiškasis savininkas yra valstybės narės, kitos nei valstybė narė, kurioje yra įsisteigęs mokėjimų tarpininkas, rezidentas. Siekiant sumažinti mokėjimų tarpininkams tenkančią administracinę naštą, reikėtų parengti trečiųjų šalių ir jurisdikcijų subjektų bei juridinių struktūrų, kuriems taikoma ši priemonė, orientacinį sąrašą; |
(4) |
taip pat turėtų užtikrinti, kad nebūtų vengiama Direktyvos 2003/48/EB taikymo palūkanų mokėjimą dirbtinai nukreipiant per ekonominės veiklos vykdytoją, įsisteigusį už Sąjungos ribų. Todėl būtina aiškiai nurodyti ekonominės veiklos vykdytojų atsakomybę tais atvejais, kai jie žino, kad ekonominės veiklos vykdytojui, įsisteigusiam teritorijoje, kuriai netaikoma Direktyva 2003/48/EB, sumokėtos palūkanos yra sumokėtos fizinio asmens, kuris jų žiniomis yra kitos valstybės narės rezidentas ir kurį galima laikyti jų klientu, naudai. Tokiomis aplinkybėmis tuos ekonominės veiklos vykdytojus reikėtų laikyti vykdančiais mokėjimų tarpininkų funkciją. Tai visų pirma taip pat padėtų išvengti galimo netinkamo pasinaudojimo tarptautiniu finansų įstaigų, t. y. skyrių, dukterinių įmonių, asocijuotų arba holdingo bendrovių, tinklu siekiant išvengti Direktyvos 2003/48/EB taikymo; |
(5) |
patirtis parodė, kad reikia aiškiau apibrėžti prievolę vykdyti mokėjimų tarpininko funkciją gaunamų palūkanų mokėjimo atžvilgiu. Visų pirma reikėtų aiškiai nustatyti tarpines struktūras, kurioms taikoma tokia prievolė. Subjektai ir juridinės struktūros, kurie nėra veiksmingai apmokestinami, gavę palūkanas iš bet kurio pirmesnio ekonominės veiklos vykdytojo turėtų taikyti Direktyvos 2003/48/EB nuostatas. Tokių subjektų ir juridinių struktūrų orientacinis sąrašas kiekvienoje valstybėje narėje sudarys palankesnes sąlygas naujoms nuostatoms įgyvendinti; |
(6) |
kaip nurodyta pirmoje Direktyvos 2003/48/EB taikymo ataskaitoje, jos taikymo galima išvengti naudojant finansines priemones, kurios, atsižvelgiant į rizikos lygį, lankstumą ir sutartinį pelną, yra lygiavertės skoliniams reikalavimams. Todėl būtina užtikrinti, kad ji būtų taikoma ne tik palūkanoms, bet ir kitoms iš esmės lygiavertėms pajamoms; |
(7) |
atitinkamai gyvybės draudimo sutartys, kuriose numatyta pajamų grąžos garantija arba kurios daugiau kaip 40 % yra susijusios su pajamomis iš skolinių reikalavimų arba lygiavertėmis pajamomis, kurioms taikoma Direktyva 2003/48/EB, turėtų būti įtrauktos į tos direktyvos taikymo sritį; |
(8) |
Europos Sąjungoje įsteigtų investavimo fondų atveju Direktyva 2003/48/EB dabar taikoma tik pajamoms, gautoms per kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektus (KIPVPS), kuriems išduotas leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB (5), kuri, inter alia, panaikino ir pakeitė Tarybos direktyvą 85/611/EEB (6). Lygiavertėms pajamoms iš ne KIPVPS Direktyva 2003/48/EB taikoma tik tais atvejais, kai ne KIPVPS yra subjektai, neturintys juridinio asmens statuso ir dėl to gaunamų palūkanų mokėjimo atžvilgiu veikia kaip mokėjimų tarpininkai. Siekiant užtikrinti, kad visiems investavimo fondams ar schemoms, neatsižvelgiant į jų teisinę formą, būtų taikomos vienodos taisyklės, Direktyvoje 2003/48/EB pateikta nuoroda į Direktyvą 85/611/EEB turėtų būti pakeista nuoroda į jų registraciją pagal valstybės narės teisę arba tai, kad jų fondų taisykles arba steigimo dokumentus reglamentuoja vienos iš valstybių narių teisė. Be to, turėtų būti užtikrintas vienodų sąlygų taikymas, atsižvelgiant į Europos ekonominės erdvės sutartį; |
(9) |
investavimo fondų, įsteigtų ne Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, atžvilgiu būtina aiškiai nurodyti, kad ši direktyva taikoma palūkanoms ir lygiavertėms pajamoms iš visų tų fondų, neatsižvelgiant į jų teisinę formą arba santykį su investuotojais; |
(10) |
reikėtų patikslinti palūkanų mokėjimo apibrėžtį siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama ne tik į tiesiogines, bet ir į netiesiogines investicijas į skolinius reikalavimus, skaičiuojant į tokias priemones investuoto turto procentinį dydį. Be to, kad mokėjimų tarpininkams būtų paprasčiau Direktyvą 2003/48/EB taikyti pajamoms, gaunamoms iš kolektyvinio investavimo subjektų, įsisteigusių kitose šalyse, reikėtų aiškiai nustatyti, kad apskaičiuojant turto sudėtį kai kurių tokių subjektų pajamų atveju yra taikomos Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybės narės, kurioje jie yra įsisteigę, taisyklės; |
(11) |
tiek „pažymos“ procedūra, pagal kurią faktiškieji savininkai, kurių gyvenamoji vieta mokesčių tikslais yra vienoje valstybėje narėje, gali išvengti palūkanų, gautų kitoje valstybėje narėje, nurodytoje Direktyvos 2003/48/EB 10 straipsnio 1 dalyje, apmokestinimo išskaičiuojamuoju mokesčiu, tiek alternatyvi savanoriško informacijos pateikimo faktiškojo savininko gyvenamosios vietos valstybei procedūra turi privalumų. Nepaisant to, savanoriško informacijos pateikimo procedūra mažiau apsunkina faktiškąjį savininką, todėl tikslinga leisti faktiškiesiems savininkams pasirinkti procedūrą; |
(12) |
valstybės narės turėtų pateikti atitinkamus statistinius duomenis apie Direktyvos 2003/48/EB taikymą, kad pagerintų Komisijos turimos informacijos, naudojamos rengiant tos direktyvos taikymo ataskaitą, kuri kas trejus metus pateikiama Tarybai, kokybę; |
(13) |
pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (7) 34 punktą valstybės narės skatinamos dėl savo ir Europos Sąjungos interesų parengti lenteles, kurios kuo geriau parodytų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti; |
(14) |
siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2003/48/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (8); |
(15) |
kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti veiksmingą taupymo pajamų iš kitose valstybėse gautų palūkanų, kurios paprastai įtraukiamos į reziduojančių asmenų apmokestinamąsias pajamas visose valstybėse narėse, apmokestinimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, tačiau tų tikslų dėl veiksmo masto būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; |
(16) |
Direktyva 2003/48/EB turėtų būti iš dalies pakeista, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyva 2003/48/EB iš dalies keičiama taip:
1. |
1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad šiai direktyvai įgyvendinti reikalingas užduotis vykdytų mokėjimų tarpininkai ir kiti ekonominės veiklos vykdytojai, kurie įsisteigę arba, kai tinka, kurių pagrindinis administracijos centras yra jų teritorijoje, nepriklausomai nuo reikalavimų, už kuriuos gaunamos palūkanos, skolininko įsisteigimo vietos.“; |
2. |
įterpiamas šis straipsnis: „1a straipsnis Tam tikrų sąvokų apibrėžtys Šioje direktyvoje:
|
ekonominės veiklos vykdytojas –
kredito ar finansų įstaiga arba bet kuris kitas juridinis ar fizinis asmuo, kuris, vykdydamas savo profesinę veiklą, reguliariai arba kartais moka palūkanas arba garantuoja jų mokėjimą, kaip apibrėžta šioje direktyvoje;
a)
|
subjekto (turinčio juridinio asmens statusą arba jo neturinčio) „pagrindinis administracijos centras“ –
adresas, kuriuo priimami pagrindiniai valdymo sprendimai, susiję su visa subjekto vykdoma veikla. Jei tokie sprendimai priimami keliose šalyse ar jurisdikcijose, pagrindinis administracijos centras nustatomas pagal adresą, kuriuo priimama dauguma pagrindinių valdymo sprendimų, susijusių su turtu, už kurį mokamos palūkanos, kaip apibrėžta šioje direktyvoje;
b)
| patikos fondo ar kitos juridinės struktūros „pagrindinis administracijos centras“:
c)
|
„veiksmingai apmokestinamas“ –
subjektui arba juridinei struktūrai tenka prievolė mokėti mokestį už visas savo pajamas arba dalį savo pajamų, priskiriamų gavėjams ne rezidentams, įskaitant už palūkanas.“;
d) |
3. |
2 straipsnis pakeičiamas taip: „2 straipsnis Faktiškojo savininko sąvokos apibrėžtis 1. Šioje direktyvoje ir nedarant poveikio 2–4 dalims, terminas „faktiškasis savininkas“ reiškia fizinį asmenį, kuriam mokamos palūkanos, arba kuriam palūkanų mokėjimas yra garantuojamas, nebent jis įrodo, kad mokėjimas nebuvo gautas ar garantuotas jo paties naudai, tai yra:
2. Jei mokėjimų tarpininkas turi informacijos, iš kurios galima spręsti, kad fizinis asmuo, kuriam mokamos palūkanos arba kuriam palūkanų mokėjimas yra garantuojamas, galbūt nėra faktiškasis savininkas, ir tam fiziniam asmeniui netaikomas 1 dalies a, b arba c punktas, jis imasi pagrįstų priemonių faktiškojo savininko tapatybei nustatyti pagal 3 straipsnio 2 dalį. Jei mokėjimų tarpininkas negali nustatyti faktiškojo savininko tapatybės, tokį asmenį jis laiko faktiškuoju savininku. 3. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas, kuriam taip pat taikomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB (*1) 2 straipsnis, moka palūkanas arba garantuoja jų sumokėjimą subjektui arba juridinei struktūrai, kuris (-i) nėra veiksmingai apmokestinamas (-a) ir kuris (-i) yra įsisteigęs (-usi) arba kurio (-os) pagrindinis administracijos centras yra šalyje arba jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, esančioje už šios direktyvos 7 straipsnyje nurodytos teritorijos ribų ir nepatenkančioje į susitarimų, kuriuose numatytos tos pačios priemonės, kurios numatytos toje direktyvoje, arba joms lygiavertės priemonės, teritorinio taikymo sritį, taikomos šios dalies antra–penkta pastraipos. Mokėjimas laikomas atliktu arba garantuotu tiesioginei fizinio asmens, kurio gyvenamoji vieta yra ne toje valstybėje narėje, kurioje yra ekonominės veiklos vykdytojas, ir kuris pagal Direktyvos 2005/60/EB 3 straipsnio 6 dalį yra apibrėžiamas kaip subjekto arba juridinės struktūros tikrasis savininkas, naudai. To asmens tapatybė nustatoma laikantis tos direktyvos 7 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalies b punkte numatytų deramo klientų patikrinimo priemonių. Tas fizinis asmuo taip pat laikomas faktiškuoju savininku šios direktyvos tikslais. Pirmoje pastraipoje nurodytais tikslais laikoma, kad I priede pateiktame orientaciniame sąraše nurodytų kategorijų subjektai ir juridinės struktūros nėra veiksmingai apmokestinami. Pirmoje pastraipoje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas nustato subjekto ar juridinės struktūros teisinę formą ir įsisteigimo vietą ar, kai tinka, pagrindinį administracijos centrą naudodamasis informacija, kurią yra nurodę fiziniai asmenys, veikiantys subjekto arba juridinės struktūros vardu, visų pirma pagal 1 dalies b ir c punktus, išskyrus atvejus, kai ekonominės veiklos vykdytojas turi patikimesnės informacijos, įrodančios, kad gauta informacija yra neteisinga arba neišsami šios dalies taikymo tikslais. Tais atvejais, kai subjektas ar juridinė struktūra nepriskiriami jokiai iš I priede nurodytų kategorijų arba tais atvejais, kai jis (ji) priskiriamas (-a) toms kategorijoms, tačiau teigia esąs (-anti) veiksmingai apmokestinamas (-a), pirmoje pastraipoje nurodytas ekonominės veiklos vykdytojas, remdamasis paprastai pripažįstamais faktais arba oficialiais dokumentais, pateiktais subjekto ar juridinės struktūros arba gautais taikant deramo klientų patikrinimo priemones pagal Direktyvą 2005/60/EB, nustato, ar jis (ji) yra veiksmingai apmokestinamas (-a). 4. Jei subjektas arba juridinė struktūra pagal 4 straipsnio 2 dalį laikomi mokėjimų tarpininkais gaunamų palūkanų mokėjimo arba mokėjimo garantavimo atžvilgiu, laikoma, kad palūkanos yra priskaičiuotos toliau nurodytiems asmenims, kurie šioje direktyvoje laikomi faktiškaisiais savininkais:
(*1) 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).“;" |
4. |
3 ir 4 straipsniai pakeičiami taip: „3 straipsnis Faktiškųjų savininkų tapatybė ir gyvenamoji vieta 1. Kiekviena valstybė narė savo teritorijoje priima reikalingas procedūras, leidžiančias mokėjimų tarpininkui nustatyti faktiškųjų savininkų tapatybę ir jų gyvenamąją vietą 8–12 straipsnių tikslais, ir užtikrina jų taikymą. Tokios procedūros turi atitikti 2 ir 3 straipsnio dalyse nustatytus būtiniausius reikalavimus. 2. Mokėjimų tarpininkas nustato faktiškojo savininko tapatybę pagal būtiniausius reikalavimus, kurie skiriasi pagal mokėjimų tarpininko ir faktiškojo savininko santykių pradžios laiką, tai yra:
Duomenys, nurodyti pirmos pastraipos b punkte, nustatomi pagal faktiškojo savininko pateiktą pasą, oficialią asmens tapatybės kortelę ar bet kurį kitą oficialų tapatybės dokumentą atitinkamais atvejais, kaip nustatyta 4 dalyje nurodytame sąraše. Jei tokie duomenys tuose dokumentuose nenurodyti, jie nustatomi pagal kitą faktiškojo savininko pateiktą tapatybę patvirtinantį dokumentą. 3. Jeigu faktiškasis savininkas savanoriškai pateikia gyvenamosios vietos mokesčių tikslais pažymą, išduotą šalies kompetentingos institucijos per trejus metus iki mokėjimo datos arba vėliau, kai laikoma, kad mokėjimas priskaičiuotas faktiškajam savininkui, laikoma, kad jo gyvenamoji vieta yra toje šalyje. Nepateikus tokios pažymos laikoma, kad faktiškojo savininko gyvenamoji vieta yra šalyje, kurioje jis turi nuolatinį adresą. Mokėjimų tarpininkas faktiškojo savininko nuolatinį adresą nustato laikydamasis šių būtiniausių reikalavimų:
Jeigu pirmos pastraipos b punkte nurodytu atveju faktiškieji savininkai pateikia pasą, oficialią asmens tapatybės kortelę ar bet kurį kitą oficialų tapatybės dokumentą, išduotą valstybėje narėje, ir teigia esą trečiosios šalies rezidentai, jų gyvenamoji vieta nustatoma pagal gyvenamosios vietos mokesčių tikslais pažymą, išduotą trečiosios šalies, kurios rezidentas faktiškasis savininkas teigia esąs, kompetentingos institucijos per trejus metus iki mokėjimo datos arba vėliau, kai laikoma, kad mokėjimas priskaičiuotas faktiškajam savininkui. Nepateikus tokios pažymos, gyvenamosios vietos šalimi laikoma valstybė narė, išdavusi pasą, oficialią asmens tapatybės kortelę arba kitą oficialų asmens tapatybės dokumentą. Faktiškųjų savininkų, apie kuriuos mokėjimų tarpininkas turi oficialių dokumentų, įrodančių, kad dėl privilegijų, susijusių su jų diplomatiniu statusu arba kitų tarptautiniu lygiu nustatytų taisyklių, jų gyvenamoji vieta mokesčių tikslais yra ne toje šalyje, kurioje jie turi nuolatinį adresą, gyvenamoji vieta nustatoma tokių mokėjimų tarpininko turimų oficialių dokumentų pagrindu. 4. Ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d. kiekviena valstybė narė, suteikianti mokesčių mokėtojo identifikacinius arba lygiaverčius numerius, informuoja Komisiją apie šių numerių struktūrą ir formą, taip pat apie oficialius dokumentus, kuriuose pateikiama informacija apie suteiktus identifikacinius numerius. Kiekviena valstybė narė taip pat informuoja Komisiją apie su tuo susijusius pokyčius. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia iš gautos informacijos sudarytą sąrašą. 4 straipsnis Mokėjimų tarpininkai 1. Šioje direktyvoje mokėjimų tarpininkas yra valstybėje narėje įsisteigęs ekonominės veiklos vykdytojas, kuris moka palūkanas arba garantuoja jų mokėjimą tiesioginei faktiškojo savininko naudai. Šios dalies taikymo tikslais nesvarbu, ar atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas yra reikalavimo ar vertybinio popieriaus, už kurį gaunamos pajamos, skolininkas arba emitentas ar ekonominės veiklos vykdytojas, kurį skolininkas, emitentas ar faktiškasis savininkas yra įpareigojęs mokėti pajamas arba garantuoti jų mokėjimą. Šios direktyvos tikslais ekonominės veiklos vykdytojas, įsisteigęs valstybėje narėje, taip pat laikomas mokėjimų tarpininku, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
Jeigu įvykdomos pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos sąlygos, pirmojo ekonominės veiklos vykdytojo atliktas arba garantuotas mokėjimas laikomas atliktu arba garantuotu tiesioginei tos pastraipos b punkte nurodyto faktiškojo savininko naudai. 2. Subjektas arba juridinė struktūra, kurio (-os) pagrindinis administracijos centras yra valstybėje narėje ir kuris (-i) nėra veiksmingai apmokestinamas (-a) pagal bendrąsias tiesioginio apmokestinimo taisykles, taikomas arba toje valstybėje narėje, arba valstybėje narėje, kurioje jis (ji) yra įsisteigęs (-usi), arba bet kurioje valstybėje ar jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, kurioje yra jo (-os) gyvenamoji vieta mokesčių tikslais, laikomi mokėjimų tarpininkais gaunamų palūkanų mokėjimo arba mokėjimo garantavimo atžvilgiu. Šioje dalyje nurodytais tikslais laikoma, kad II priede pateiktame orientaciniame sąraše nurodytų kategorijų subjektai ir juridinės struktūros nėra veiksmingai apmokestinami. Tais atvejais, kai subjektas ar juridinė struktūra nepriskiriami jokiai iš II priede pateiktame orientaciniame sąraše nurodytų kategorijų arba tais atvejais, kai tas priedas jam (jai) taikomas, tačiau jis (ji) teigia esąs veiksmingai apmokestinamas (-a), ekonominės veiklos vykdytojas, remdamasis paprastai pripažįstamais faktais arba oficialiais dokumentais, pateiktais subjekto ar juridinės struktūros arba gautais taikant deramo klientų patikrinimo priemones pagal Direktyvą 2005/60/EB, nustato, ar jis (ji) yra veiksmingai apmokestinamas (-a). Bet kuris valstybėje narėje įsisteigęs ekonominės veiklos vykdytojas, mokantis palūkanas arba garantuojantis jų mokėjimą šioje dalyje nurodytam subjektui arba juridinei struktūrai, kurio (-os) pagrindinis administracijos centras yra ne toje valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs ekonominės veiklos vykdytojas, naudodamasis 2 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodyta informacija arba kita turima informacija savo įsisteigimo valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia toliau išvardytą informaciją:
Fiziniai asmenys, laikomi palūkanų, sumokėtų arba garantuotų šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytiems subjektams arba juridinėms struktūroms, faktiškaisiais savininkais nustatomi laikantis 2 straipsnio 4 dalyje nustatytų taisyklių. Kai taikomas 2 straipsnio 4 dalies c punktas, subjektas arba juridinė struktūra, kai tik fizinis asmuo vėliau įgyja teisę į turtą, už kurį mokamos tokios palūkanos, arba į kitą turtą, kuris laikomas palūkanomis, pateikia valstybės narės, kurioje yra jo(s) pagrindinis administracijos centras, kompetentingai institucijai 8 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą informaciją. Subjektas arba juridinė struktūra taip pat informuoja atitinkamą kompetentingą instituciją apie pagrindinio administracijos centro pasikeitimą. Penktoje pastraipoje nurodytos prievolės galioja 10 metų nuo tos dienos, kai subjektui arba juridinei struktūrai buvo paskutinį kartą sumokėtos palūkanos arba buvo garantuotas jų sumokėjimas, arba nuo paskutinės datos, kurią fizinis asmuo įgijo teisę į turtą, už kurį mokamos tokios palūkanos, arba į kitą turtą, kuris laikomas palūkanomis, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė. Subjektui arba juridinei struktūrai, tuo atveju, kai taikomas 2 straipsnio 4 dalies c punktas, perkėlus savo pagrindinio administracijos centro vietą į kitą valstybę narę, pirmosios valstybės narės kompetentinga institucija pateikia tos kitos valstybės narės kompetentingai institucijai šią informaciją:
Ši dalis netaikoma tuo atveju, jei subjektas arba juridinė struktūra pateikia įrodymų, kad jis (ji) tenkina vieną iš toliau išvardytų sąlygų:
3. 2 dalyje nurodytas subjektas, kuris yra panašus į kolektyvinio investavimo subjektą arba kolektyvinio investavimo fondą ar schemą, nurodytą 2 dalies aštuntos pastraipos a punkte, gali pasirinkti šios direktyvos tikslais būti laikomu tokiu subjektu, fondu ar schema. Subjektui pasinaudojus šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta galimybe, valstybė narė, kurioje yra jo pagrindinis administracijos centras, išduoda pažymėjimą šiuo tikslu. Subjektas pateikia šį pažymėjimą ekonominės veiklos vykdytojui, mokančiam palūkanas arba garantuojančiam jų mokėjimą. Ekonominės veiklos vykdytojas šiuo atveju atleidžiamas nuo 2 dalies ketvirtoje pastraipoje nustatytų prievolių. Siekiant užtikrinti veiksmingą šios direktyvos taikymą, valstybės narės nustato išsamias taisykles dėl šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos galimybės taikymo subjektams, kurių pagrindinis administracijos centras yra jų teritorijoje.“; |
5. |
6 straipsnis pakeičiamas taip: „6 straipsnis Palūkanų mokėjimo apibrėžtis 1. Šioje direktyvoje terminas „palūkanos“ reiškia:
2. 1 dalies pirmos pastraipos b punkto atveju, jeigu mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie sumokėtų, gautų arba į sąskaitą įskaitytų pajamų sumą, palūkanomis laikoma bendra mokėjimo suma. 1 dalies pirmos pastraipos c punkto atveju, jeigu mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie palūkanų ar pajamų, priskaičiuotų ar kapitalizuotų pardavimo, padengimo arba išpirkimo metu, sumą, palūkanomis laikoma bendra mokėjimo suma. 1 dalies pirmos pastraipos d ir e punktų atveju, jeigu mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie pajamų, gautų iš palūkanų, kaip apibrėžta tos pastraipos a, b arba c punkte, dalies dydį, palūkanomis laikoma bendra pajamų suma. 1 dalies pirmos pastraipos f punkto atveju, jeigu mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie išmokos pagal gyvybės draudimo sutartį sumą, palūkanomis laikoma bendra mokėjimo suma. 3. 1 dalies pirmos pastraipos e punkto atveju, jeigu mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie turto, investuoto į skolinius reikalavimus arba atitinkamus vertybinius popierius arba į tame punkte apibrėžtas akcijas ar vienetus, procentinį dydį, laikoma, kad jis yra didesnis nei 40 %. Jeigu mokėjimų tarpininkas negali nustatyti faktiškojo savininko gautų pajamų sumos, pajamos prilyginamos pajamoms iš akcijų arba vienetų pardavimo, padengimo arba išpirkimo. 1 dalies pirmos pastraipos f punkto ii papunkčio atveju, jeigu mokėjimų tarpininkas neturi informacijos apie vykdymo, susijusio su palūkanomis, kaip apibrėžta tos pastraipos a, b, c, d arba e punkte, procentinį dydį, laikoma, kad jis yra didesnis nei 40 %. 4. Jeigu palūkanos, kaip apibrėžta 1 dalyje, sumokamos 4 straipsnio 2 dalyje nurodytam subjektui arba juridinei struktūrai ar įskaitomos į tokio subjekto ar juridinės struktūros sąskaitą, laikoma, kad jos priskaičiuotos 2 straipsnio 4 dalyje nurodytam fiziniam asmeniui. Subjekto atveju ši nuostata taikoma tik tuo atveju, jei subjektas nėra pasinaudojęs 4 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe. 5. 1 dalies pirmos pastraipos c ir e punktų atveju valstybės narės gali reikalauti, kad jų teritorijoje esantys mokėjimų tarpininkai kasmet apskaičiuotų palūkanas arba kitas atitinkamas pajamas, apimančias tam tikrą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis nei vieneri metai, ir tokias kasmet apskaičiuotas palūkanas arba kitas atitinkamas pajamas prilygintų palūkanoms, net jei per tą laikotarpį joks pardavimas, padengimas arba išpirkimas neįvyksta. 6. Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos d ir e punktų, valstybės narės gali neįtraukti į palūkanų apibrėžtį tose nuostatose nurodytų pajamų, kurias paskirsto kolektyvinio investavimo subjektai ar subjektai arba investavimo fondai ar schemos, turintys fondų taisykles ar steigimo dokumentus, kuriuos reglamentuoja jų teisė, kai tokių kolektyvinio investavimo subjektų, subjektų, fondų ar schemų tiesioginė arba netiesioginė investicija į tos pastraipos a punkte nurodytus skolinius reikalavimus arba į tos pastraipos b punkte nurodytus vertybinius popierius sudaro ne daugiau kaip 15 % jų turto. Nukrypstant nuo 4 dalies, valstybės narės gali neįtraukti į 1 dalyje pateiktą palūkanų apibrėžtį tų palūkanų, kurios sumokamos 4 straipsnio 2 dalyje nurodytam subjektui arba juridinei struktūrai, kurio (-os) pagrindinis administracijos centras yra jų teritorijoje, ar įskaitomos į jo(s) sąskaitą, jeigu tokio subjekto arba juridinės struktūros tiesioginė arba netiesioginė investicija į 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytus skolinius reikalavimus arba į tos pastraipos b punkte nurodytus vertybinius popierius sudaro ne daugiau kaip 15 % jo (-s) turto. Subjekto atveju ši nuostata taikoma tik tuo atveju, jei subjektas nėra pasinaudojęs 4 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe. Valstybė narė, pasirinkusi vieną arba abi pirmoje ir antroje pastraipose numatytas galimybes, apie tai praneša Komisijai. Apie tokį pasirinkimą Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir nuo tokio paskelbimo dienos šio pasirinkimo vykdymas tampa privalomas kitoms valstybėms narėms. 7. 1 dalies pirmos pastraipos e punkte bei f punkto ii papunktyje ir 3 dalyje nurodytos 40 % ribos nuo 2016 m. sausio 1 d. yra 25 %. 8. 1 dalies pirmos pastraipos e punkte ir 6 dalyje nurodyti procentiniai dydžiai nustatomi pagal investicinę politiką arba pagal investavimo strategiją ir tikslus, nustatytus dokumentuose, kurie reglamentuoja atitinkamų kolektyvinio investavimo subjektų, subjektų, investavimo fondų arba schemų veiklą. Šios dalies tikslais dokumentai – tai:
Jeigu dokumentuose investicinė politika ar investavimo strategija ir tikslai nenustatyti, minėti procentiniai dydžiai nustatomi atsižvelgiant į atitinkamų kolektyvinio investavimo subjektų, subjektų, investavimo fondų arba schemų faktinę turto sudėtį, nustatytą pagal jų turto vidurkį paskutinio ataskaitinio laikotarpio, einančio iki dienos, kurią mokėjimų tarpininkas sumoka palūkanas arba garantuoja jų sumokėjimą faktiškajam savininkui, pradžioje arba pirmosios pusmečio ataskaitos dieną ir minėto laikotarpio pabaigoje. Naujų įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų, subjektų, investavimo fondų arba schemų atveju tokia faktinė turto sudėtis nustatoma pagal turto vidurkį pradžios dieną ir pirmojo turto vertinimo metu, kaip nustatyta atitinkamų kolektyvinio investavimo subjektų, subjektų, fondų arba schemų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Turto sudėtis nustatoma pagal valstybės narės arba Sąjungai nepriklausiančios Europos ekonominės erdvės šalies, kurioje kolektyvinio investavimo subjektas arba kitas kolektyvinio investavimo fondas ar schema yra registruoti kaip tokie, taisykles arba pagal teisę, reglamentuojančią jų taisykles ar steigimo dokumentus. Taip nustatyta turto sudėtis yra privaloma visoms kitoms valstybėms narėms. 9. 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytos pajamos palūkanomis laikomos tik tuo atveju, jeigu vertybiniai popieriai, duodantys tokias pajamas, buvo pirmą kartą išleisti 2014 m. liepos 1 d. arba vėliau. Iki tos datos išleisti vertybiniai popieriai neįtraukiami apskaičiuojant tos pastraipos e punkte ir 6 dalyje nurodytus procentinius dydžius. 10. Išmokos pagal gyvybės draudimo sutartį palūkanomis pagal 1 dalies pirmos pastraipos f punktą laikomos tik tuo atveju, jeigu gyvybės draudimo sutartis, numatanti tokias išmokas, pirmą kartą buvo pasirašyta 2014 m. liepos 1 d. arba vėliau. 11. Valstybės narės turi galimybę 1 dalies pirmos pastraipos e punkto i papunktyje nurodytas pajamas, gautas pardavus, padengus arba išpirkus akcijas arba vienetus inkorporuotuose kolektyvinio investavimo subjektuose, kurie nėra KIPVPS, kuriems išduotas leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB (*2), laikyti palūkanomis tik tuo atveju, jeigu jos tiems kolektyvinio investavimo subjektams priskaičiuotos 2014 m. liepos 1 d. arba vėliau. (*2) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektus (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).“;" |
6. |
8 straipsnis pakeičiamas taip: „8 straipsnis Mokėjimų tarpininko teikiama informacija 1. Jei faktiškasis savininkas gyvena kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra įsisteigęs mokėjimų tarpininkas, kaip būtiniausia informacija, kurią mokėjimų tarpininkas turi pateikti savo įsisteigimo valstybės narės kompetentingai institucijai, turi būti nurodyta:
Jei faktiškasis savininkas yra kitos valstybės narės nei ta, kurioje yra mokėjimų tarpininko pagrindinis administracijos centras pagal 4 straipsnio 2 dalį, rezidentas, toks mokėjimų tarpininkas pateikia valstybės narės, kurioje yra jo pagrindinis administracijos centras, kompetentingai institucijai šios dalies pirmos pastraipos a–d punktuose nurodytą informaciją. Be to, tas mokėjimų tarpininkas praneša:
2. Būtinoje informacijoje apie palūkanų mokėjimą, kurią turi pateikti mokėjimų tarpininkas, išskiriamos tokios palūkanų kategorijos ir nurodoma:
Mokėjimų tarpininkas informuoja valstybės narės, kurioje jis įsisteigęs kompetentingą instituciją, arba, 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto mokėjimų tarpininko atveju, – valstybės narės, kurioje yra jo pagrindinis administracijos centras, kompetentingą instituciją, kai jis praneša bendras sumas pagal šios dalies pirmos pastraipos b, c, d ir g punktus. 3. Bendros faktiškosios nuosavybės atveju mokėjimų tarpininkas praneša savo įsisteigimo valstybės narės kompetentingais institucijai arba, 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto mokėjimų tarpininko atveju, – valstybės narės, kurioje yra jo pagrindinis administracijos centras, kompetentingai institucijai apie tai, ar kiekvienam faktiškajam savininkui nurodyta suma yra visa suma, bendrai priskiriama faktiškiesiems savininkams, faktinė tokios sumos dalis, susijusi su atitinkamu faktiškuoju savininku, ar lygi dalis. 4. Nepaisant 2 dalies, valstybės narės gali leisti mokėjimų tarpininkams pateikti tik šią informaciją:
Mokėjimų tarpininkas informuoja, ar jis praneša bendras sumas pagal šios dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktus.“; |
7. |
9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
8. |
10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
9. |
11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
10. |
13 straipsnis pakeičiamas taip: „13 straipsnis Išskaičiuojamojo mokesčio tvarkos taikymo išimtys 1. Valstybės narės, taikančios išskaičiuojamąjį mokestį pagal 11 straipsnį, siekdamos užtikrinti, kad faktiškieji savininkai galėtų prašyti, kad mokestis nebūtų išskaičiuojamas, numato šias procedūras:
2. Faktiškojo savininko prašymu jo gyvenamosios vietos mokesčių tikslais valstybės narės kompetentinga institucija išduoda pažymą, kurioje pateikiama ši informacija:
Tokia pažyma galioja ne ilgiau kaip trejus metus. Ji išduodama visiems to prašantiems faktiškiesiems savininkams per du mėnesius nuo prašymo pateikimo.“; |
11. |
14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
12. |
15 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje žodis „priede“ pakeičiamas fraze „III priede“; |
13. |
18 straipsnio pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Komisija kas trejus metus praneša Tarybai apie šios direktyvos veikimą pagal IV priede išvardytus statistinius duomenis, kuriuos kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai.“; |
14. |
įterpiami šie straipsniai: „18a straipsnis Įgyvendinamosios priemonės 1. Komisija, laikydamasi 18b straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, gali patvirtinti priemones dėl:
2. Komisija atnaujina III priede nustatytą sąrašą tiesiogiai susijusių valstybių narių prašymu. 18b straipsnis Komitetas 1. Komisijai padeda Administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje komitetas (toliau – Komitetas). 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.“; |
15. |
priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą. |
2 straipsnis
1. Valstybės narės iki 2016 m. sausio 1 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą.
Tas nuostatas jos taiko nuo trečių kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais įsigalioja ši direktyva, pirmos dienos.
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
3 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
4 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 24 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
A. TSAFTARIS
(1) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 488.
(2) OL C 277, 2009 11 17, p. 109.
(3) 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo (OL L 157, 2003 6 26, p. 38).
(4) 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).
(5) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektus (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).
(6) 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektus (KIPVPS), derinimo (OL L 375, 1985 12 31, p. 3).
(7) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.
(8) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
PRIEDAS
Direktyvos 2003/48/EB priedas iš dalies keičiamas taip:
1. |
Priedas tampa III priedu. |
2. |
Įterpiamas šis priedas kaip „I priedas“: „I PRIEDAS Subjektų ir juridinių struktūrų, kurie 2 straipsnio 3 dalies tikslais laikomi veiksmingai neapmokestinamais, kategorijų orientacinis sąrašas
|
3. |
Įterpiamas šis priedas kaip „II priedas“: „II PRIEDAS Subjektų ir juridinių struktūrų, kurie 4 straipsnio 2 dalies tikslais laikomi veiksmingai neapmokestinamais, kategorijų orientacinis sąrašas
|
4. |
Pridedamas šis priedas kaip „IV priedas“: „IV PRIEDAS DUOMENŲ, KURIUOS STATISTIKOS TIKSLAIS VALSTYBĖS NARĖS TURI KASMET PATEIKTI KOMISIJAI, SĄRAŠAS 1. Ekonominiai duomenys 1.1. Išskaičiuojamasis mokestis: Austrijai ir Liuksemburgui (tol, kol šios šalys taiko III skyriuje nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas) – bendra metinė pajamų iš išskaičiuojamojo mokesčio suma, išskaidant pagal faktiškųjų savininkų gyvenamosios vietos valstybę narę. Austrijai ir Liuksemburgui (tol, kol šios šalys taiko III skyriuje nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas) – su kitomis valstybėmis narėmis pasidalyta bendra metinė pajamų iš išskaičiuojamojo mokesčio, kuriuo apmokestinama pagal 11 straipsnio 5 dalį, suma. Duomenys apie bendras sumas, surinktas iš išskaičiuojamojo mokesčio, išskaidyti pagal faktiškųjų savininkų gyvenamosios vietos valstybę narę, taip pat turėtų būti siunčiami nacionalinei institucijai, atsakingai už mokėjimų balanso statistinių duomenų rinkimą. 1.2. Palūkanų ir (arba) pardavimo pajamų suma: Valstybėms narėms, kurios keičiasi informacija arba ją teikia savanoriškai pagal 13 straipsnį – duomenys apie palūkanų jų teritorijoje sumą, apie kurią turi būti keičiamasi informacija pagal 9 straipsnį, išskaidant pagal faktiškųjų savininkų gyvenamosios vietos valstybę narę arba priklausomą ir asocijuotąją teritoriją. Valstybėms narėms, kurios keičiasi informacija arba ją teikia savanoriškai pagal 13 straipsnį – duomenys apie jų teritorijoje gautą pajamų iš pardavimo sumą, apie kurią turi būti keičiamasi informacija pagal 9 straipsnį, išskaidant pagal faktiškųjų savininkų gyvenamosios vietos valstybę narę ir priklausomą ar asocijuotąją teritoriją. Valstybėms narėms, kurios keičiasi informacija arba ją teikia savanoriško informacijos teikimo tvarka, – duomenys apie palūkanų sumą, apie kurią turi būti keičiamasi informacija, išskaidant pagal palūkanų kategorijas, nurodytas 8 straipsnio 2 dalyje. Duomenys, susiję su palūkanų ir pajamų iš pardavimo bendromis sumomis, išskaidant pagal faktiškųjų savininkų gyvenamosios vietos valstybę narę, taip pat turėtų būti perduoti nacionalinei institucijai, atsakingai už mokėjimų balanso statistinių duomenų rinkimą. 1.3. Faktiškasis savininkas: Visoms valstybėms narėms – faktiškųjų savininkų, gyvenančių kitose valstybėse narėse ir priklausomose bei asocijuotose teritorijose, skaičius, išskaidant pagal gyvenamosios vietos valstybę narę arba priklausomą ir asocijuotąją teritoriją. 1.4. Mokėjimų tarpininkai: Visoms valstybėms narėms – duomenys apie mokėjimų tarpininkų (pagal siunčiančias valstybes nares), dalyvaujančių keičiantis informacija ar susijusių su išskaičiuojamuoju mokesčiu šios direktyvos tikslais, skaičių. 1.5. Mokėjimų tarpininkas gautų palūkanų mokėjimo atžvilgiu: Visoms valstybėms narėms – duomenys apie mokėjimų tarpininkų gautų palūkanų mokėjimo atžvilgiu, kaip apibrėžta 6 straipsnio 4 dalyje, skaičių. Tai skirta siunčiančioms valstybėms narėms, kuriose palūkanos buvo sumokėtos mokėjimų tarpininkams mokėjimo atžvilgiu, kurių pagrindinis administracijos centras yra kitose valstybėse narėse, ir gaunančioms valstybėms narėms, kurių teritorijoje yra tokių subjektų arba juridinių struktūrų. 2. Techniniai duomenys 2.1. Įrašai: Valstybėms narėms, kurios keičiasi informacija arba ją teikia savanoriško informacijos teikimo tvarka pagal 13 straipsnį – duomenys apie išsiųstų ir gautų įrašų skaičių. Vienas įrašas reiškia vieną mokėjimą vienam faktiškajam savininkui. 2.2. Apdoroti ir (arba) ištaisyti įrašai:
3. Neprivalomi punktai:
|
(1) Jungtinė Karalystė yra valstybė narė, atsakinga už išorės santykius su Gibraltaru Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis.“