20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 346/20

(1)

Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 791/2011 (2) (toliau – pradinis reglamentas) nustatė 62,9 % galutinį antidempingo muitą visų kitų bendrovių, išskyrus nurodytąsias to reglamento 1 straipsnio 2 dalyje ir 1 priede, importuojamiems tam tikriems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams. Šios priemonės – tai galiojančios priemonės, o tyrimas, po kurio buvo nustatytos priemonės – tai pradinis tyrimas.

(2)

Galiojančių priemonių taikymo sritis anksčiau Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 672/2012 (3) buvo išplėsta, kad aprėptų Malaiziją, o Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 21/2013 (4) – kad aprėptų Taivaną ir Tailandą.

(3)

2013 m. vasario 25 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį pateiktą prašymą atlikti galimo antidempingo priemonių, nustatytų tam tikriems importuojamiems KLR kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams, vengimo tyrimą ir įpareigoti registruoti tam tikrus iš Indijos ir Indonezijos siunčiamus importuojamus tinklinius stiklo pluošto audinius, deklaruojamus arba nedeklaruojamus kaip Indijos ir Indonezijos kilmės.

(4)

Prašymą pateikė keturi Sąjungos tam tikrų tinklinių stiklo pluošto audinių gamintojai: „Saint-Gobain Adfors CZ s.r.o.“, „Tolnatext Fonalfeldolgozo es Muszakiszovet-gyarto Bt.“, „Valmieras Stikla Skiedra AS“ ir „Vitrulan Technical Textiles GmbH“.

(5)

Prašyme pateikta pakankamai prima facie įrodymų, kad nustačius galiojančias priemones labai pasikeitė su eksportu iš KLR, Indijos ir Indonezijos į Sąjungą susijusios prekybos pobūdis ir kad nėra jokios kitos pakankamai pagrįstos priežasties ar pateisinančios ekonominės aplinkybės, išskyrus galiojančių priemonių nustatymą, kuria būtų galima paaiškinti tokį pokytį. Prekybos pobūdis tariamai pasikeitė dėl to, kad tam tikri KLR kilmės tinkliniai stiklo pluošto audiniai siunčiami per Indiją ir Indoneziją ir (arba) neteisingai nurodoma Kinijos produktų kilmė.

(6)

Be to, buvo įrodymų, kad galiojančių priemonių taisomasis poveikis sumažėjo ir kiekio, ir kainos požiūriu. Remiantis įrodymais, didesnis produkto kiekis iš Indijos ir Indonezijos buvo importuojamas mažesne kaina, palyginti su nežalinga kaina, kuri nustatyta atlikus pradinį tyrimą.

(7)

Galiausiai pateikta įrodymų, kad buvo vykdomas iš Indijos ir Indonezijos siunčiamų tinklinių stiklo pluošto audinių kainų dempingas, palyginti su pradinio tyrimo metu panašiam produktui nustatyta normaliąja verte.

(8)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį, Komisija Reglamentu (ES) Nr. 322/2013 (5) (toliau – inicijavimo reglamentas) inicijavo tyrimą. Remdamasi pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalimi ir 14 straipsnio 5 dalimi, Komisija inicijavimo reglamentu taip pat nurodė muitinėms registruoti tam tikrus iš Indijos ir Indonezijos siunčiamus importuojamus tinklinius stiklo pluošto audinius.

(9)

Komisija KLR, Indijos ir Indonezijos valdžios institucijoms, tų šalių gamintojams / eksportuotojams, žinomiems susijusiems Sąjungos importuotojams ir Sąjungos pramonei oficialiai pranešė apie tyrimo inicijavimą. Komisija išsiuntė klausimynus žinomiems arba per inicijavimo reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytą laikotarpį apie save pranešusiems KLR, Indijos ir Indonezijos gamintojams / eksportuotojams. Klausimynai buvo išsiųsti ir Sąjungos importuotojams. Suinteresuotosioms šalims suteikta galimybė per inicijavimo reglamente nustatytą terminą raštu pareikšti nuomonę ir prašyti būti išklausytoms. Visos šalys buvo informuotos, kad joms nebendradarbiaujant gali būti taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis ir išvados daromos remiantis turimais faktais.

(10)

Apie save pranešė ir klausimyno atsakymus pateikė du eksportuojantys Indijos gamintojai ir vienas nesusijęs Sąjungos importuotojas. Vėliau Sąjungos importuotojas pranešė Komisijai, kad jis importavo kitus produktus ir kad anksčiau jis neimportavo tiriamojo produkto. Iš Indonezijos eksportuojančių gamintojų atsakymo negauta. Prašymus netaikyti priemonių pateikė šie Indijos eksportuojantys gamintojai:

(11)

Vėliau „Urja Products Pvt.Ltd.“ pranešė Komisijai, kad ji negamina tiriamojo produkto, o jos produktų techninės savybės ir naudojimo paskirtis yra kitokia (jiems priskiriami kiti KN kodai). Todėl tikrinamasis vizitas surengtas tik „Montex“ patalpose.

(12)

Tiriamasis laikotarpis truko nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. (toliau – TL). Surinkti TL duomenys siekiant ištirti, inter alia, tariamą prekybos pobūdžio pokytį. Siekiant išnagrinėti galimą galiojančių priemonių taisomojo poveikio mažinimą ir dempingo buvimą surinkta išsamesnių duomenų apie ataskaitinį laikotarpį (2012 m. balandžio 1 d. – 2013 m. kovo 31 d., toliau – AL).

(13)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalimi, priemonių vengimas vertintas paeiliui tiriant, ar pasikeitė prekybos tarp KLR, Indijos, Indonezijos ir Sąjungos pobūdis, ar tas pokytis įvyko dėl praktikos, procesų ar veiklos, kurių negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi arba pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą, ar rasta žalos įrodymų ar įrodymų, kad muito taisomasis poveikis sumažėjo tiriamojo produkto kainos ir (arba) kiekio požiūriu, ir ar rasta dempingo įrodymų atsižvelgiant į pradiniame tyrime nustatytą nagrinėjamojo produkto normaliąją vertę, prireikus vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio nuostatomis.

(14)

Nagrinėjamasis produktas, kaip apibrėžta atliekant pradinį tyrimą, – tai KLR kilmės tinkliniai stiklo pluošto audiniai, kurių akutės ilgis ir plotis didesni nei 1,8 mm, o svoris didesnis nei 35 g/m2, išskyrus stiklo pluošto diskus, ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7019 51 00 ir ex 7019 59 00.

(15)

Tiriamasis produktas, deklaruojamas arba nedeklaruojamas kaip Indijos ir Indonezijos kilmės, yra toks pat kaip aprašytasis ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, tačiau siunčiamas iš Indijos ir Indonezijos.

(16)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš KLR į Sąjungą eksportuojamiems ir iš Indijos ir Indonezijos į Sąjungą siunčiamiems tinkliniams stiklo pluošto audiniams yra būdingos tos pačios pagrindinės fizinės ir techninės savybės, ir jie turi tą pačią paskirtį, todėl juos reikia laikyti panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(17)

Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, tik dvi Indijos bendrovės pateikė prašymus netaikyti priemonių. Paaiškėjus, kad viena iš jų („Urja Products Pvt.Ltd.“) nėra tiriamojo produkto gamintoja, liko tik viena bendradarbiaujanti bendrovė „Montex“. Ataskaitiniu laikotarpiu bendrovei teko tik 1 % eksporto iš Indijos į Sąjungą, palyginti su visu eksporto iš Indijos kiekiu. Todėl buvo taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis, o išvados dėl Indijos buvo daromos remiantis turimais faktais.

(18)

Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, atsakymų į klausimyną nepateikė nei viena Indonezijos bendrovė. Indonezijos bendrovės nebendradarbiavo. Todėl buvo taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis, o išvados dėl Indonezijos buvo daromos remiantis turimais faktais.

(19)

Eksportuojantys Kinijos gamintojai nebendradarbiavo. Todėl buvo taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis, o išvados dėl KLR buvo daromos remiantis turimais faktais.

(20)

Siekiant nustatyti, ar pasikeitė prekybos pobūdis, buvo įvertintas iš Indijos ir Indonezijos į Sąjungą importuojamas tiriamasis produktas ir iš KLR į Indiją ir Indoneziją eksportuojamas tiriamasis produktas. Šio importo kiekis buvo nustatytas remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį, kadangi Indijos, Indonezijos ir Kinijos bendrovės bendradarbiavo palyginti mažai arba visai nebendradarbiavo (žr. pirmiau 2.3 skirsnį).

(21)

Šiuo tikslu atliekant analizę buvo naudojami COMEXT (6) statistiniai duomenys, Indijos ir Indonezijos prekybos statistiniai duomenys, gauti iš atitinkamų nacionalinių institucijų, ir „Global Trade Information Services“ (7) statistiniai duomenys. Norint taikyti 12 mėnesių laikotarpius buvo vadovaujamasi finansiniais metais, kurių pradžia balandžio 1 d., o pabaiga kovo 31 d.

(22)

COMEXT statistiniai duomenys apie importo apimtį aprėpia didesnę produktų grupę nei nagrinėjamasis produktas ir tiriamasis produktas. Vis dėlto, remiantis Sąjungos pramonės pateiktais įverčiais, galima nustatyti, kad didelė to importo apimties dalis yra susijusi su nagrinėjamuoju ir tiriamuoju produktu. Todėl pagal tuos duomenis galima buvo nustatyti prekybos pobūdžio pokytį.

(23)

COMEXT statistiniai duomenys rodo, kad tiriamuoju laikotarpiu gerokai pasikeitė prekybos pobūdis (žr. 1 lentelę).

1   lentelė

(24)

Remiantis COMEXT statistiniais duomenimis, 2011 m. vasario mėn. (9) nustačius laikinąsias priemones, o 2011 m. rugpjūčio mėn. (10) – galutines priemones, labai sumažėjo nagrinėjamojo produkto importas iš KLR į Sąjungą. 1 lentelė rodo, kad laikotarpiu nuo 2010/2011 m. iki 2011/2012 m. KLR importas į Sąjungą sumažėjo nuo 385,85 mln. m2 iki 110,30 mln. m2 (t. y. apie 70 %), o laikotarpiu nuo 2010/2011 m. iki 2012/2013 m. dar sumažėjo iki 85,9 mln. m2 (t. y. apie 80 %).

(25)

Remiantis COMEXT statistiniais duomenimis, 2009–2010 finansiniais metais iš Indijos į Sąjungą importuojamas kiekis sudarė 0,35 mln. m2, 2010–2011 m. jis sudarė 0,28 mln. m2, 2011–2012 m. ir 2012–2013 m. jis smarkiai padidėjo – 2012–2013 finansiniais metais jis siekė 13,13 mln. m2.

(26)

Kaip nurodyta 17 konstatuojamojoje dalyje, tiriamuoju laikotarpiu bendrovė „Montex“ į Sąjungą importavo labai mažą kiekį tiriamojo produkto – palyginti su visu eksportu iš Indijos 2012–2013 m. laikotarpiu jis sudaro 1 % Sąjungai skirto eksporto iš Indijos. Be to, buvo nustatyta, kad bendrovė „Montex“ tiriamąjį produktą eksportuoja jam priskirdama neteisingą KN kodą – 7019 52. Todėl jos eksportas turėjo būti įtrauktas į COMEXT statistinius duomenis, kaip parodyta pirmiau 1 lentelėje.

(27)

Remiantis COMEXT statistiniais duomenimis, 2009–2010 finansiniais metais iš Indonezijos į Sąjungą importuojamas kiekis sudarė 0,004 mln. m2, 2010–2011 m. jis sudarė 0,16 mln. m2, 2011–2012 m. ir 2012–2013 m. jis smarkiai padidėjo – atitinkamai nuo 3,22 mln. m2 iki 33,31 mln. m2.

(28)

Tuo pačiu laikotarpiu taip pat užfiksuotas didelis eksporto iš KLR į Indiją ir Indoneziją padidėjimas.

2   lentelė

(29)

Remiantis Kinijos muitinės statistiniais duomenimis, iš KLR į Indiją importuojamo tiriamojo produkto kiekis padidėjo nuo 4,8 mln. m2 2009–2010 finansiniais metais iki 29,3 mln. m2 2012–2013 finansiniais metais.

(30)

Remiantis Kinijos muitinės statistiniais duomenimis, iš KLR į Indiją importuojamo tiriamojo produkto kiekis padidėjo nuo 5,78 mln. m2 2009–2010 finansiniais metais iki 11,54 mln. m2 2012–2013 finansiniais metais.

(31)

2011 m. vasario mėn. nustačius laikinąsias priemones ir 2011 m. rugpjūčio mėn. nustačius galutines priemones, dėl sumažėjusio bendro eksporto iš KLR į Sąjungą ir tuo pačiu metu padidėjusio eksporto iš Indijos ir Indonezijos į Sąjungą ir iš KLR į Indiją ir Indoneziją, pasikeitė tų šalių tarpusavio prekybos ir tų šalių eksporto į Sąjungą pobūdis.

(32)

Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad prekybos pobūdžio pokytis būtų susijęs su praktika, procesu ar veikla, kurios negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą. Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalimi, praktika, procesas ar veikla apima, inter alia, produkto, kuriam taikomos galiojančios priemonės, siuntimą per trečiąsias šalis.

(33)

Tyrimo metu gauta įrodymų, kad per Indoneziją ir Indiją buvo vykdoma perkrova ir (arba) naudojami neteisingi kilmės sertifikatai. Pavyzdžiui, tam tikras susijusio į Sąjungą importuojamo produkto kiekis buvo perkraunamas Dubajuje arba Singapūre naudojant Indonezijos / Indijos kilmės sertifikatus, o tam tikros į Sąjungą importuojamo produkto dalies perkrovą atliko Indijos bendrovė, kuri tyrimo metu nebendradarbiavo. Tai, kad nei vienas tiriamojo produkto gamintojas (išskyrus „Montex“) nebendradarbiavo, taip pat rodo, kad Indonezijoje ir Indijoje iš tikrųjų neužsiimama gamyba, kuri galėtų pateisinti eksporto iš Indonezijos ir Indijos į Sąjungą mastą. Yra pagrindo manyti, kad jeigu būtų tikrųjų gamintojų, jie visų pirma dalyvautų šiame tyrime ir taip bandytų atsiriboti nuo priemonių vengimo veiklos. Be to, tyrimo metu negauta įrodymų dėl tikrosios gamybos susijusiose dviejose šalyse, išskyrus bendrovės „Montex“ atvejį. Todėl padidėjęs importas iš tų dviejų šalių rodo, kad Kinijos produktai gabenami į Sąjungą juos perkraunant Indijoje ir Indonezijoje ir (arba) naudojant neteisingus kilmės sertifikatus.

(34)

Todėl tai patvirtina, kad Kinijos kilmės produktai perkraunami Indijoje ir Indonezijoje.

(35)

Atlikus tyrimą nenustatyta jokių kitų pagrįstų perkrovos priežasčių ar ją pateisinančių ekonominių aplinkybių, išskyrus nagrinėjamajam produktui galiojančių priemonių vengimą. Išskyrus muitą, daugiau nenustatyta nieko, kas galėtų kompensuoti tam tikrų KLR kilmės tinklinių stiklo pluošto audinių, atvežamų iš KLR, perkrovos Indijoje ir Indonezijoje išlaidas, visų pirma susijusias su transportavimu ir perkrovimu.

(36)

Vėliau buvo įvertinta, ar į Sąjungą importuojamas tiriamasis produktas sumažino galiojančių priemonių taisomąjį poveikį kiekio ir kainų požiūriu. COMEXT duomenys buvo naudojami kaip geriausi turimi duomenys apie Indijos ir Indonezijos nebendradarbiaujančių bendrovių eksportuojamo produkto kiekį ir kainas. Šiuo būdu nustatytos kainos buvo palygintos su žalos pašalinimo lygiu, kuris Sąjungos gamintojams nustatytas pradinio reglamento 74 konstatuojamojoje dalyje.

(37)

Importo kiekis iš Indijos į Sąjungą smarkiai padidėjo – nuo 0,35 mln. m2 2009–2010 m. iki 13,10 mln. m2 ataskaitiniu laikotarpiu, palyginti su (labai mažu) importo iš Indijos kiekiu prieš nustatant laikinąsias priemones 2009–2010 m. Be to, importo kiekio iš Indonezijos į Sąjungą padidėjimas irgi laikytas dideliu – nuo 0,35 mln. m2 2009–2010 m. Iki 33,31 mln. m2 ataskaitiniu laikotarpiu, palyginti su (labai mažu) importo iš Indonezijos kiekiu prieš nustatant laikinąsias priemones 2009–2010 m.

(38)

Siekiant įvertinti, ar atsižvelgiant į kainas galiojančių priemonių taisomasis poveikis buvo sumažintas, iš Indonezijos ir Indijos importuojamo produkto kainos buvo palygintos su pradiniame reglamente nustatytu žalos pašalinimo lygiu. Pradiniame reglamente nustatytas žalos pašalinimo lygis buvo pakoreguotas atsižvelgiant į infliaciją. Vidutinė svertinė eksporto Iš Indijos ir Indonezijos kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į sąnaudas po importo ir pradiniame KLR importo tyrime nustatytą kokybės suderinimą. Palyginimas parodė gerokai mažesnes eksporto iš susijusių šalių į Sąjungą kainas. Todėl padaryta išvada, kad galiojančių priemonių taisomasis poveikis kiekio ir kainų atžvilgiu taip pat sumažėjo.

(39)

Galiausiai pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį buvo ištirta, ar yra dempingo įrodymų.

(40)

Pradiniame reglamente normalioji vertė buvo nustatyta remiantis kainomis Kanadoje, kuri atliekant minėtą tyrimą buvo pasirinkta kaip tinkama rinkos ekonomikos šalis, panaši į KLR. Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalimi buvo naudojama per pradinį tyrimą nustatyta normalioji vertė.

(41)

Eksporto iš Indijos ir Indonezijos kainos buvo pagrįstos turimais faktais remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu. Kaip rodo COMEXT duomenys, eksporto kaina – tai ataskaitiniu laikotarpiu iš šių dviejų susijusių šalių eksportuojamų tam tikrų tinklinių stiklo pluošto audinių vidutinė kaina. Į statistinius duomenis nebuvo įtrauktas Indijos bendrovės „Montex“ eksportas, nes jos produktai buvo neteisingai suklasifikuoti (žr. 25 konstatuojamąją dalį), tad duomenys apie šį eksportą nebuvo naudojami apskaičiuojant dempingo skirtumą.

(42)

Siekiant teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguojant buvo atsižvelgta ir į transporto, draudimo bei pakavimo išlaidų skirtumus. Kadangi turimi duomenys neleido nustatyti atliktino koregavimo lygio, koregavimas turėjo būti nustatytas remiantis turimais geriausiais duomenimis. Todėl atliekant koregavimą remtasi pradinio tyrimo metu bendradarbiavusių Kinijos eksportuojančių gamintojų nurodyta visų transporto, draudimo ir pakavimo išlaidų procentine dalimi, palyginti su Sąjungos pardavimo sandorių CIF pristatymo sąlygomis verte.

(43)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis, dempingas buvo apskaičiuotas palyginus pradiniame reglamente nustatytą normaliosios vertės svertinį vidurkį ir dviejų nagrinėjamųjų šalių atitinkamų eksporto kainų per šio tyrimo AL svertinį vidurkį, išreikštus CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentais.

(44)

Dempingas nustatytas palyginus taip nustatytus normaliosios vertės svertinį vidurkį ir eksporto kainų svertinį vidurkį.

(45)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad galutinių antidempingo muitų, taikomų tam tikrų KLR kilmės tinklinių stiklo pluošto audinių importui, buvo vengiama produktus perkraunant Indijoje ir Indonezijoje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje.

(46)

Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalies pirmuoju sakiniu, importuojamam nagrinėjamajam produktui nustatytų galiojančių priemonių taikymas turėtų būti išplėstas tam pačiam, bet iš Indijos ir Indonezijos siunčiamam importuojamam produktui, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Indijos ir Indonezijos kilmės.

(47)

Priemonės, kurių taikymo sritis turi būti išplėsta, turėtų būti Reglamento (ES) Nr. 791/2011 1 straipsnio 2 dalyje nustatytos priemonės „visoms kitoms bendrovėms“, t. y. galutinis 62,9 % antidempingo muitas, taikomas neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą.

(48)

Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalimi ir 14 straipsnio 5 dalimi, kuriose nustatyta, kad importuojamiems produktams, kurie į Sąjungą buvo įvežti laikantis inicijavimo reglamentu nustatyto registravimo reikalavimo, turėtų būti taikoma bet kokia išplėsta priemonė, turėtų būti surinkti muitai, mokėtini už tam tikrus registruotus importuojamus tinklinius stiklo pluošto audinius, siunčiamus iš Indijos ir Indonezijos.

(49)

Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, inicijavus tyrimą apie save pranešė du eksportuojantys gamintojai – „Montex“ ir „Urja Products“, jie pateikė klausimyno atsakymus ir paprašė, kad remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalimi jie būtų atleisti nuo priemonių.

(50)

Kaip nurodyta 11 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, kad viena iš šių dviejų bendrovių („Urja Products“) negamina tiriamojo produkto. Ta bendrovė negali būti atleista nuo priemonių pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį.

(51)

Nustatyta, kad bendrovė „Montex“ šiame tyrime nagrinėjamoje vengimo veikloje nedalyvavo. Bendrovė įrodė, kad ji yra tikroji gamintoja, o jos gamybos pajėgumai viršija į Sąjungą eksportuoto tiriamojo produkto kiekį. Bendrovė pateikė išsamius duomenis ir buvo atliktas jos patikrinimas vietoje. Tokią išvadą apie bendrovę pagrindžia patikrinti duomenys, susiję su bendrovės įkūrimu, įrenginių pirkimų, gamybos procesu, pajėgumais, atsargomis, perkamomis žaliavomis ir gamybos sąnaudomis. Be to, ši gamintoja galėjo įrodyti, kad ji nėra susijusi su jokiais Kinijos gamintojais / eksportuotojais, kuriems taikomos galiojančios priemonės, arba su bendrovėmis, užsiimančiomis vengimo veikla. Todėl šią bendrovę buvo galima atleisti nuo išplėstų muitų taikymo.

(52)

Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, nei vienas Indonezijos eksportuojantis gamintojas nepateikė prašymo netaikyti priemonių pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį. Atlikus tyrimą tikrųjų tiriamojo produkto gamintojų Indonezijoje nenustatyta.

(53)

Indijos ir Indonezijos gamintojai, kurie nedalyvavo šiame tyrime ir (arba) kurie ataskaitiniu laikotarpiu neeksportavo į Sąjungą tiriamojo produkto, gali prašyti, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 ir 4 dalis bei 13 straipsnio 4 dalį jiems nebūtų taikomas išplėstas antidempingo muitas. Jų bus paprašyta atsakyti į klausimyno klausimus, kad Komisija galėtų nustatyti, ar gali būti pagrindo juos atleisti nuo priemonių. Toks atleidimas nuo priemonių gali būti suteiktas įvertinus nagrinėjamojo produkto rinkos padėtį, gamybos pajėgumus ir pajėgumų naudojimą, viešuosius pirkimus, pardavimą, tikimybę, kad bus tęsiama nepateisinama arba ekonomiškai nepagrįsta veikla, ir dempingo įrodymus. Prašymą reikėtų pateikti Komisijai, nurodant visą svarbią informaciją, visų pirma apie visus bendrovės veiklos pokyčius, susijusius su gamyba ir pardavimu.

(54)

Jei atleidimas nuo priemonių yra pagrįstas, Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, atitinkamai pasiūlys iš dalies pakeisti galiojančias išplėstas priemones. Vėliau bus stebima, kaip suteiktas atleidimas yra taikomas, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi sąlygų.

(55)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis padarytos pirmiau minėtos išvados, ir jos buvo paragintos pateikti pastabas. Buvo apsvarstytos žodžiu ir raštu šalių pateiktos pastabos. Nei dėl vieno iš pateiktų argumentų nebuvo pakeistos galutinės išvados,

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate H

Office: N-105 8/20

1049 Brussels

Belgium

Faksas (+32 2) 295 65 05.