(1)

2002 m. lapkričio 13 d. Komisija teigiamu sprendimu 2003/599/EB baigė sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl Prancūzijos bendrovei Bull suteikto 450 mln. EUR piniginio avanso – su sąlyga, kad pagalba bus grąžinta ne vėliau kaip 2003 m. birželio 17 d. (2). 2003 m. lapkričio 26 d. Komisija kreipėsi su skundu į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą dėl to, kad Prancūzija nesilaikė minėto sprendimo (3). 2003 m. pabaigoje ir 2004 m. pradžioje įvyko keli susirinkimai, kurių metu Prancūzijos valdžios institucijos ir bendrovė Bull nagrinėjo Bull restruktūrizavimo plano ir ypač jo trečiojo etapo – rekapitalizacijos – turinį. 2004 m. vasario 20 d. laišku Prancūzija pranešė apie šiame sprendime aptariamą pagalbos projektą.

(2)

2004 m. kovo 16 d. laišku Komisija informavo Prancūziją apie savo sprendimą pradėti sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl šios pagalbos.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (4); Komisija paprašė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl svarstomos pagalbos.

(4)

Komisijai pastabas pateikė bendrovės Bull darbuotojų atstovai. 2004 m. birželio 8 d. įvyko šių atstovų delegacijos ir Komisijos susirinkimas, kuriam pasibaigus delegacija perdavė Komisijai papildomos informacijos. Komisija informaciją perdavė Prancūzijai, kad ši ją pakomentuotų, kartu užduodama klausimų įvairiais bylos aspektais. 2004 m. gegužės 28 d. ir 2004 m. liepos 29 d. laiškuose Prancūzija pateikė Komisijai komentarus ir atsakymus. Komisijos, Prancūzijos valdžios institucijų ir Bull susirinkimas įvyko 2004 m. rugsėjo 10 d.

(5)

Bull yra tarptautinė kompiuterijos grupė, įsikūrusi Europoje ir vykdanti veiklą daugiau kaip 100 šalių (5). Grupė Bull daugiausia veikia dviejuose sektoriuose:

(6)

2003 m. Bull apyvarta siekė 1 265 mln. EUR, kurie paskirstomi taip: gaminiai 46 %, susijusi techninė priežiūra 27 % ir paslaugos 27 %.

(7)

Bull yra uždara akcinė bendrovė, veikianti pagal Prancūzijos įstatymus. Po 2004 m. liepos mėn. rekapitalizacijos ir ankstesniems obligacijų savininkams įsigijus opcionų, bendrovės akcininkais tapo ir po 10,1 % akcijų įsigijusios France Télécom bei NEC, 8,6 % akcijų – Axa Private Equity ir Artemis, 5,1 % akcijų – Bull vadovaujantys darbuotojai, 3,0 % akcijų – Motorola ir 2,9 % akcijų – Debeka. Prancūzijos valstybė turi tik 2,9 % akcijų, likusias 57,3 % akcijų dalijasi besikeičiantys akcininkai.

(8)

Siekdama įveikti dešimtojo dešimtmečio pradžioje iškilusius sunkumus, nuo 1994 m. Bull ėmėsi įgyvendinti ankstesniame restruktūrizavimo plane numatytas priemones pagal Prancūzijos įsipareigojimus, kuriuos Komisija pažymėjo savo 1994 m. spalio 12 d. sprendime 94/1073/EB dėl valstybės pagalbos, kurią Prancūzija suteikė Bull grupei, padidindama jos kapitalą, tačiau apie tai Komisijai nepranešė (6). Pavyzdžiui, buvo išparduotos Zenith Data Systems, uždarytas OSS (angl. open systems and software) padalinys. Be to, Prancūzija ėmė privatizuoti Bull, atverdama bendrovės kapitalą. Nuo 1999 m. Bull vėl buvo priversta parduoti aktyvų ir atleisti iš darbo dalį savo darbuotojų. 2000 m. buvo parengtas planas, kuriuo remiantis buvo sutelktos veiklos užduotys, parduoti nestrateginiai aktyvai, sumažintos sąnaudos. Palyginti su 1999 m., kai bendrovėje Bull dirbo 11 500 darbuotojai, 2001 m. pabaigoje visoje Europoje liko maždaug 9 500 darbuotojų.

(9)

Nors 8 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos priemonės buvo įgyvendintos, 2001 m. planas žlugo. Krizė technologijų biržoje neleido Bull itin nuostolingo Integris padalinio parduoti trečiosioms šalims. Kita vertus, interneto sektoriaus krizė nepalankiai atsiliepė su internetu susijusių technologijų vystymui. Telekomunikacijų rinkos nuosmukis ir interneto burbulo subliuškimas, smarkus įmonių maržų sumažėjimas ir tarptautinė įtampa lėmė, kad buvo pateiktas pagalbos prašymas. 2002 m. įmonės išleido daug mažiau lėšų kompiuteriams įsigyti (–25 % vidutinės ir aukščiausios klasės serverių). Palyginti su ankstesniu pakilimu, paslaugų rinka patyrė drastišką nuokrytį dėl 2000 metų ir perėjimo prie euro. Ekonominės padėties pablogėjimas po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių dar labiau apsunkino Bull padėtį.

(10)

Jau keletą metų Bull aktyviai investavo į interneto technologijas, siedama savo komercinę veiklą su „e. paslaugų“ ir „tinklo infrastruktūros“ sąvokomis. Interneto sektoriaus krizė parodė, kad šiuo atžvilgiu Bull priėmė nevykusius technologinius sprendimus ir veiklą sutelkė tuose sektoriuose, kurie jai sėkmės neatnešė. Be to, Bull parodė didelį nenuoseklumą tarp savo ambicijų siekti tikslinių rinkų ir gaminių pasiūlos bei, kita vertus, tarp investicijų į technologijų plėtrą ir realias komercines bei administracines išlaidas.

(11)

Be to, grupė patyrė netiesiogines pasekmes dėl itin didelių išlaidų, susijusių su Jungtinėse Valstijose dirbančių jos darbuotojų pensijų sistema. Pagal Amerikoje galiojančias teisės normas, į konsoliduoto balanso aktyvus buvo įskaičiuotos su pensijų įmokomis susijusios sąnaudos, atitinkančios pensijų fondo aktyvų perkeltinę vertę (dabartinę rinkos vertę) palyginti su diskontuojamu įsiskolinimu dėl planuojamos pensijos. 2002 m. Bull nusprendė visus pensijų įsipareigojimus perduoti draudimo bendrovėms. Šis sprendimas kartu su biržos kainų smukimu 2002 ir 2003 metais atnešė 87 mln. EUR nuostolių.

(12)

Abejodami dėl finansinio įmonės pajėgumo, klientai gan atsargiai vertino galimybę įgyvendinti didelius projektus, nes nebuvo tikri, kad įmonė galės įvykdyti savo įsipareigojimus ateinančiais metais. Tiekėjai ėmė taikyti griežtesnes mokėjimo sąlygas, nors tuo pačiu metu Bull beveik nebeturėjo galimybių pasinaudoti banko garantijomis.

(13)

2001 m. gruodžio 2 d. buvo paskirtas naujas Bull pirmininkas. Jo pasiūlytame restruktūrizavimo plane, administracinės valdybos priimtame 2002 m. kovo mėn., numatyta masiškai sumažinti bendrąsias išlaidas ir darbuotojų skaičių bei sutelkti veiklą ties įmonės pajėgumais išparduodant didelę dalį pramonės aktyvų. Plėtros strategija orientuojama trimis pagrindinėmis kryptimis:

(14)

Pagrindiniai finansinės dalies principai yra šie:

(15)

Įgyvendinus visas šias priemones, grupės Bull nuosavas kapitalas turėtų siekti 59,2 mln. EUR. Plane numatytos finansinės prognozės pateikiamos 1 lentelėje.

1   lentelė

(16)

Pagalba, apie kurią pranešta, sudarys 517 mln. EUR, Prancūzijos valstybės išmokėtų ne anksčiau kaip 2004 m. gruodžio 31 d. Ši suma atitinka Sprendimu 2003/599/EB patvirtintą pagalbą sanavimui, įskaitant palūkanas nuo pagalbos išmokėjimo 2001 m. gruodžio mėn. ir 2002 m. birželio mėn. Pagalba vėl bus suteikta tik tuomet, kai Bull grąžins pagalbos sanavimui išmokas. Už tai Prancūzijos valstybė reikalauja, kad būtų laikomasi in bonis sąlygos: bendrovė Bull aštuonerių metų laikotarpiu pradedant finansiniais metais po 2005 m. gruodžio 31 d. valstybei turi mokėti 23,5 % einamojo rezultato prieš mokesčius.

(17)

Anot Prancūzijos valdžios institucijų, ši sąlyga išreiškia 50–60 mln. EUR dabartinę vertę. Todėl didžiausia pagalbos suma siektų 467 mln. EUR, t. y. maždaug 90 % esamos paskolos. Taip Prancūzijos valdžios institucijos siekia elgtis panašiai kaip konvertuojamų obligacijų savininkai, kurie irgi atsisakė maždaug 90 % savo skolinių pretenzijų.

(18)

Prie sprendimo pradėti sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą pateikiamas parengtinis pagalbos priemonės įvertinimas, atliktas atsižvelgiant visų pirma į Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (8) (toliau – gairės). Minėtame sprendime Komisija abejojo, ar planas padėtų atgauti finansinį pajėgumą. Paskutiniais finansiniais duomenimis atgauti finansinį pajėgumą būtų galima tuo atveju, jei balansas būtų stabilizuotas, tačiau Komisijos nuomone, vienerių metų laikotarpis pernelyg trumpas, kad būtų galima įrodyti atgautą finansinį pajėgumą. Prognozės minėtuose rinkos sektoriuose buvo ne itin išsamios, atrodė prieštaringos; be to, tam tikri rinkos sektoriai, ypač artimiausiu metu, atrodė, liks problemiški. Dar svarbiau, kad Prancūzijos valdžios institucijų pateikta informacija neleido įvertinti, ar Bull būtų pajėgi pasinaudoti galimu rinkos augimu, nes likusi grupės pramoninė veikla daugiausia buvo paremta gamyba tokių sistemų, kur konkurencija buvo atkakli. Be to, į rekapitalizacijos projektą, kuriame jau dalyvavo France Télécom ir NEC, nebuvo įtraukta naujų partnerių.

(19)

Be to, turėdama omenyje tai, kad pagalbos suma didelė, Komisija baiminosi, kad galėjo būti neteisėtai iškraipoma konkurencija, kad pagalba galėjo viršyti minimalius poreikius ir sudaryti įmonei galimybę disponuoti papildomomis lėšomis, kurias ji galėtų skirti agresyviai, galinčiai iškraipyti konkurenciją veiklai, nesusijusiai su restruktūrizavimo procesu. Pavyzdžiui, nebuvo aišku, koks būtų buvęs mokumo ir likvidumo santykis išmokėjus pagalbą ir palyginus jį su konkurentais atitinkamuose rinkos sektoriuose.

(20)

Prancūzija pateikė naujausias atitinkamų rinkos sektorių prognozes, informaciją apie pagrindinius konkurentus, finansinius duomenis ir pastarųjų mėnesių įvykius, visų pirma apie pavykusį rekapitalizacijos planą.

(21)

Prancūzija pažymi, kad pagalbą papildo svarbūs kai kurių privačių akcininkų ir kreditorių finansiniai įsipareigojimai. Konkurencijos atžvilgiu Bull išsaugojimas, atrodo, veikiau skatina konkurenciją Europos rinkoje, nei jai kenkia. Bull dalis rinkoje neleidžia jai atlikti kainų lyderio vaidmens; bendrovė greičiausiai atlieka konkurenciją pagyvinančio autsaiderio vaidmenį. Bull strategijos, pagrįstos Itanium sistema ir atviro kodo programomis, įgyvendinimas sustiprintų šį vaidmenį ateityje.

(22)

Prancūzija konstatuoja, kad nepaisant pablogėjusių rinkos sąlygų, įmonės rezultatai 2003 metais buvo geri. 2004 m. prognozės rodo, kad nors sąlygos tebebuvo sunkios, veiklos rezultatas panašus į 2003 m. rezultatą: 17 mln. EUR EBIT ir 2 mln. EUR grynojo pelno pirmąjį 2004 m. pusmetį. Tai reiškia, kad įmonei pavyko gerokai nuleisti nerentabilumo slenkstį. Todėl nuo ateinančių metų prognozuojamas apyvartos padidėjimas, siejamas su 2005 m. numatomu rinkos pakilimu, nauja Bull pasiūla ir pagerėjusia finansine padėtimi, savaime lemtų papildomą pelningumo augimą. 2004–2007 m. verslo planas taip pat rodo, kad įmonė ilgam atgautų finansinį pajėgumą.

(23)

Pagrįsdama plėtrą Intel 64 bitų programinės įrangos pagrindu sudarytais serveriais, Bull pasirinko tokius technologinius sprendimus, kurie atitinka būsimus klientų poreikius. Be to, šios technologijos naudojimas Bull serveriuose atveria naujas augimo galimybes, visų pirma mokslinio skaičiavimo srityje.

(24)

Paslaugų srityje Bull strategija yra tarp trijų skirtingų kompetencijos sričių ir trijų prioritetinių sektorių. Kompetencijos sritys yra šios: 1) atvirų infrastruktūrų integravimas ir įdiegimas, 2) informacinių sistemų apsauga ir 3) paskirstytųjų sistemų informacinis valdymas. Prioritetiniai yra tie sektoriai, kuriems priklauso patys ištikimiausi Bull klientai: administracija, telekomunikacijų operatoriai ir viešosios tarnybos (angl. utilities).

(25)

Šios kompetencijos sritys ir sektorių pasirinkimas visiškai atitinka pagrindines iš ekspertų analizių aiškiai matomas rinkos tendencijas: infrastruktūrų (lemiančių atvirų infrastruktūrų kūrimo poreikį) sąnaudų optimizavimas ir mažinimas, informacinių sistemų urbanizacija ir stiprinimas (sritis, kurioje Bull itin kompetentinga), administravimas ir apsauga (Bull teikia įvairias paslaugas: tiekia kriptografinę įrangą, kuria ir integruoja programinę įrangą). Be to, Bull labai greitai užėmė vietą tam tikruose naujuose rinkos sektoriuose: mobiliosios platformos, elektroninis administravimas, elektroninės tapatybės ir parašo visuotinis taikymas.

(26)

Kadangi Bull įtaka nėra absoliuti, o įmonių santalka šiame rinkos sektoriuje itin didelė, pagalba Bull nesudaro neteisėto konkurencijos iškraipymo. Tam tikruose rinkos sektoriuose Bull pasiūla – vienintelė patikima alternatyva IBM. Be to, į atviro kodo programavimą orientuota Bull strategija gali pagyvinti konkurenciją serverių rinkoje ateinančiais metais.

(27)

Pagalba būtų minimali. Įmonės mokumas iš tiesų priklauso nuo nuosavo kapitalo atkūrimo, kurio pagrindiniai veiksniai – pagalba ir skolos mažinimas. Investuotojai nebūtų sutikę investuoti, jei dalis įmonės finansiniam pajėgumui atgauti skirtų lėšų būtų finansuojamos iš paskolos.

(28)

Gavusi pagalbą Bull neturės papildomų lėšų. Pagalba padės atkurti nuosavą kapitalą iki reikiamo lygio, tačiau jo anaiptol neviršys: tai patvirtina skolos ir nuosavų lėšų santykis bei trumpalaikių skolų padengimo apyvartinėmis lėšomis santykis palyginti su tais pačiais pagrindinių konkurentų santykiais.

(29)

Kalbant apie privatų indėlį į restruktūrizavimo planą, reikėtų susumuoti tris elementus: pačios įmonės 2002–2003 m. įdėtas pastangas, kapitalo padidinimą ir konvertuojamų obligacijų savininkų indėlį.

(30)

Prancūzija primena, kad pagalbą Bull sanavimui patvirtinančio Sprendimo 2003/599/EB 60 ir 70 konstatuojamosiose dalyse Komisija aiškiai nurodė, kad Prancūzija neturi suteikti pagalbos Bull restruktūrizavimui iki 2004 m. gruodžio 31 d.

(31)

Bull darbuotojų atstovai remia restruktūrizavimo planą ir pažymi, kokia svarbi pagalba bendrovės ir esamų darbo vietų išsaugojimui. Jie pritaria Prancūzijos valdžios institucijų pateiktai informacijai ir perdavė papildomų duomenų bei žinių visų pirma apie įmonės mokumą ir konkurencingumą. Jų komentarai buvo perduoti Prancūzijos valdžios institucijoms, kurios pranešė jiems pritariančios.

(32)

Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.“.

(33)

Taigi priemonė, apie kurią pranešė Prancūzija, yra pagalba pagal sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Pagalba, kurią suteiks valstybė, bus finansuojama iš valstybės lėšų ir bus suteikta konkrečiai įmonei – Bull. Ši pagalba yra nesuderinama su privataus investuotojo rinkos ekonomikoje principu. Visų pirma negalima tvirtinti, kad valstybė atlieka tokį pat vaidmenį ir veikia tokiomis pačiomis sąlygomis kaip konvertuojamų obligacijų savininkai, nes Prancūzijos paskola yra susijusi su valstybės pagalba sanavimui, kurios grąžinimo terminas pasibaigęs; be to, tokios paskolos nurašymas arba naujos pagalbos, lygios grąžintinos pagalbos sumai, suteikimas nebūdingi investuotojui ir negali būti vertinami remiantis privataus investuotojo principu. Be to, pagalbos priemonė, apie kurią pranešta, savo forma ir sąlygomis skiriasi nuo akcininkų ir obligacijų savininkų priimamų finansinių priemonių. Bet kokiu atveju pagalbos priemonė nėra paremta panašiais kitų akcininkų finansiniais įsipareigojimais. Pagalba daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, nes Bull yra tarptautinė bendrovė, o jos gaminiais prekiaujama tarptautiniu lygiu. Be to, Bull turi konkurentų bendrojoje rinkoje: IBM, Fujitsu/Siemens, Sun ir HP. Prancūzijos valdžios institucijos neprieštarauja tokiam įvertinimui.

(34)

Pagalbos priemonė, apie kurią pranešta, turi būti įvertinta kaip valstybės pagalba ad hoc. Sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos leidžiančios nukrypti nuo bendro nesuderinamumo taisyklės, nurodytos minėto straipsnio 1 dalyje, nuostatos.

(35)

Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad bendrajai rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Remdamasi šia nuostata, Komisija priėmė konkrečias gaires, kad galėtų įvertinti pagalbą sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (9). Iš pateiktų duomenų apie nuosavą kapitalą aišku, kad Bull turi būti laikoma patiriančia sunkumų bendrove pagal gairių 5 punkto a papunktį ir kad visa grupė taip pat patiria sunkumus pagal minėtų gairių 4–8 punktus (10). Išanalizavusi Komisija priėjo išvadą, kad kiti Bendrijos pagrindai ar nuostatos neleidžia šiuo atveju laikyti pagalbos suderinama su bendrąja rinka. Beje, Prancūzija nenurodė kitų leidžiančių nukrypti sutarties nuostatų ir, siekdama pateisinti minėtos pagalbos suderinamumą, rėmėsi tik gairėmis. Todėl Komisija įvertino pagalbą, atsižvelgdama į gaires.

(36)

Gairėse numatytos keturios pagalbos restruktūrizavimui patvirtinti reikalingos sąlygos: ilgalaikį finansinį pajėgumą užtikrinantis planas, konkurencijos iškraipymų prevencija, pagalbos sumažinimas iki minimumo ir visiškas restruktūrizavimo plano įgyvendinimas. Be to, galioja „vienkartinės pagalbos“ (angl. one time – last time) principas ir „Deggendorf“ (11) byloje nustatytas principas.

(37)

Kaip numatyta gairėse, pagalba suteikiama, jei įgyvendinamas restruktūrizavimo planas, kurį, kaip ir kitais individualios pagalbos atvejais, prieš tai turi patvirtinti Komisija. Restruktūrizavimo planas, turintis apimti kuo trumpesnį laikotarpį, turi sudaryti sąlygas per priimtiną laiką atkurti ir užtikrinti ilgalaikį įmonės pajėgumą remiantis realistinėmis prielaidomis apie būsimas eksploatavimo sąlygas. Todėl pagalba restruktūrizavimui turi būti siejama su realistiniu restruktūrizavimo planu, už kurį įsipareigoja valstybė narė.

(38)

Aptariama pagalba susijusi su 2002 m. kovo mėn. restruktūrizavimo planu ir jo finansine dalimi, nurodyta pranešime apie pagalbą. Šis planas apima laikotarpį iki 2007 m. pabaigos, po kurio finansinė padėtis turi būti ištaisyta, ir sukurta nauja struktūra. Dauguma priemonių jau įgyvendintos, o rekapitalizacija pasibaigusi. Tačiau laikotarpis iki 2007 m. pabaigos gali būti laikomas priimtinu laikotarpiu, būtinu įmonės pasiūlai restruktūrizuoti ir pritaikyti veiklą prie atitinkamų rinkos sektorių raidos.

(39)

Planas, atrodo, paremtas realistinėmis prielaidomis apie būsimas eksploatavimo sąlygas. Plane atsižvelgiama į lėtą rinkos atgijimą, jis neatrodo pernelyg optimistiškas. Plane pateikiami trys rekapitalizacijos rezultatų raidos scenarijai, iš kurių pats optimistiškiausias labiausiai atitinka dabartinius rezultatus. Plane pažymimas nuoseklumo tarp įmonės strategijos, jos pranašumų, klientų poreikių ir technologinių tendencijų atkūrimas. Turint omenyje netikrumą dėl technologijų ir prekybos, planas atrodo pakankamai tikslus, atsižvelgiant į Prancūzijos valdžios institucijų pateiktą papildomą informaciją.

(40)

Finansinio pajėgumo atkūrimą iš esmės sąlygoja vidaus priemonių priėmimas: visų pirma nepagrindinės veiklos nutraukimas, pasiūlos restruktūrizavimas ir bendrųjų išlaidų sumažinimas.

(41)

Įmonės sunkumus lėmė visų pirma tai, kad Bull priėmė nevykusius technologinius sprendimus ir veiklą sutelkė tuose sektoriuose, kurie jai sėkmės neatnešė. Ši veikla, įskaitant įvairiose Europos šalyse veikusį paslaugų tinklą, buvo nutraukta. Tam tikrus nuostolius, pavyzdžiui, patirtus dėl pensijų sistemų, lėmę veiksniai, atrodo, nepasikartos. Dauguma atsakingų vadovų buvo pakeisti. Bull vėl sutelkė veiklą ties savo pajėgumais.

(42)

2000–2002 metais bendrasis pelnas siekė 21–25 % apyvartos. Tačiau mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, prekybos bei administracinės išlaidos kiekvienais metais bendrąjį pelną viršydavo maždaug 100 mln. EUR. Restruktūrizavimo plane numatyta išlaidas subalansuoti: 2000 metais 160 mln. EUR siekusios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros išlaidos sumažinamos iki 2005–2007 metais numatytų […]* EUR. 2000 metais 706 mln. EUR siekusios prekybos ir administracinės išlaidos sumažinamos iki 2006–2007 metais numatytų […]* mln. EUR. Prognozuojant atsižvelgta į atsargas išlaidoms dėl galimų teismo sprendimų padengti. Ši biudžeto eilutė 2007 metais sieks […]* % apyvartos. Remiantis šiomis prognozėmis, numatoma, kad ateityje EBIT sieks […]* %, išskaičiavus atsargas. 2003 metų ir 2004 m. pirmojo pusmečio išlaidos patvirtina prognozes. Komisija mano, kad šiuo atžvilgiu restruktūrizavimo planas prisideda prie patenkinamų veiklos rezultatų.

(43)

Ateityje dėl įvairių priežasčių numatomas nuosaikesnis nei praeitą dešimtmetį paklausos augimas: dėl ryšių įkainių mažėjimo, didelės spartos ryšio tinklų plėtros, platesnio telekomunikacinių priemonių taikymo valstybiniame sektoriuje, dažnesnio dalijimosi programomis internete, augančio mobilumo, didesnio saugumo reikalavimų paisymo ir skaitmeninių technologijų, visur pakeičiančių anksčiau egzistavusias analogiškas priemones, visuotinio taikymo. Paskutinėmis IDC (International Data Corporation) prognozėmis, 2003–2007 metais Europos serverių rinka turėtų išaugti 44 %, o vidutinės ir aukščiausios klasės serverių – 39 %. Intel 64 bitų programinės įrangos pagrindu sudarytų serverių rinka, viena pagrindinių Bull plėtros krypčių, turėtų gerokai pažengti į priekį. Iš tiesų numatoma, kad 2007 metais rinkos vertė sieks maždaug 2,4 mlrd. Amerikos dolerių, o tai sudarytų 16 % serverių rinkos (palyginti su mažiau nei 1 % 2003 metais).

(44)

Pavyzdžiui, viename 2002 m. gruodžio mėn. tyrimų IDC numato, kad iki 2006 m. Vakarų Europoje įmonių išlaidos paslaugoms išaugs 30 %, o serverių įsigijimui – 20 %. Naujesnėmis (2003 m. lapkričio mėn.) Gartner prognozėmis, 2004 metais Vakarų Europoje išlaidos paslaugoms išaugs 3 %, o 2002–2007 m. metinis vidutinis metinis prieaugis sudarys 6,2 %. Serverių sektoriaus augimas visų pirma priklausys nuo taikomų technologijų; pavyzdžiui, Intel Itanium programinės įrangos, sudarančios naujos Bull serverių pasiūlos pagrindą ir imtos naudoti nuo 2003 m., sektoriaus apyvarta 2008 m. turėtų siekti 8 mlrd. EUR. Paslaugų rinka labai suskaidyta, daug konkurentų, be to, ji nuolat restruktūrizuojama, tačiau vidutinės trukmės ir (arba) ilgalaikiu laikotarpiu ji išaugs greičiau nei gaminių rinka. Taigi atitinkamų rinkos sektorių sąlygos neleidžia suabejoti finansinio pajėgumo atkūrimu ir sudaro sąlygas padidinti bendrai pardavimų apimčiai tenkančią paslaugų dalį bei bendrąjį pelną, kaip numatyta restruktūrizavimo plane.

(45)

Įvairūs tyrimai patvirtina augimo Bull numatytose rinkos nišose prognozes ir pasirinktų technologijų galimybes (12).

(46)

Didžiųjų serverių GCOS parkas dabartiniams klientams – tikras pelno šaltinis. Tačiau po […]* GCOS serveriai bus pakeisti visi, ir Bull turės kovoti su konkurentais bei realizuoti net kukliausius sumanymus jau kitokiomis sąlygomis. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija atsižvelgė visų pirma į tai, kas išdėstyta 47–54 konstatuojamosiose dalyse.

(47)

Nusprendusi kurti Intel 64 bitų programinės įrangos pagrindu sudarytas sistemas ir atviro kodo programas bei siekdama pasinaudoti programinės įrangos standartizavimu (commoditisation), Bull, atrodo, pasuko technologijas teisingu keliu, atitinkančiu rinkos tendencijas ir klientų poreikius. Šios tendencijos lems konkurencijos pagyvėjimą serverių ir paslaugų rinkoje, tačiau Bull yra pakankamo dydžio, kad pajėgtų investuoti nemenkas sumas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei pasiūlyti įvairesnį ir nuoseklesnį gaminių diapazoną, negu siauresnės specializacijos pradedančios ir smulkiosios įmonės. Bull dydis taip pat galėtų užtikrinti tam tikrą klientų, strateginę reikšmę teikiančių serverių tiekėjų pasirinkimui, pasitikėjimą. Kita vertus, tokie gigantai kaip IBM, HP ir Dell daugiau specializuojasi serijinių produktų, kurie taikomi plačiau, gamyboje, be to, skiriasi jų klientų poreikiai įsigyti produktų „pagal užsakymą“.

(48)

Plane pagrindinis dėmesys skiriamas tiems sektoriams, kur klientai ištikimiausi: viešajam sektoriui, gynybai ir saugumui, telekomunikacijų operatoriams. Bull ambicijos apsiriboja nišinės įmonės (angl. niche player) veikla.

(49)

Naujos klasės serverių NovaScale įvedimas į rinką siekiant pakeisti GCOS sistemas buvo teigiamai įvertintas nepriklausomų ekspertų (13). Antai Bull atliko nemažai pardavimų, ir tikimasi, kad ši gaminių linija skirsis nuo konkurentų gaminių sąnaudomis, patikimumu, patogumu ir pritaikomumu pagal dydį.

(50)

Bull restruktūrizavimas leidžia atkurti nuoseklumą tarp įmonės praktinės patirties, pasiūlos, organizavimo ir trumpalaikių tikslų. Viena svarbių priežasčių, lėmusių įmonės sunkumus, buvo būtent tokio nuoseklumo trūkumas. Personalo atjauninimas, baigtas jau 2002 m., ir virtinė strateginių partnerių turėtų užtikrinti būsimas technologines galimybes.

(51)

Naujai Intel procesorių, ypač 64 bitų procesoriaus, pagrindu sudarytų serverių linijai numatytas labai svarbus vaidmuo: 2007 metais apyvarta turėtų siekti […]* bendros pardavimų apimties, bendrasis pelnas – […]* %. Kadangi kalbama ne apie „patentuotą“ technologiją, logiška, kad šis pelnas nesiekia pelno, gauto parduodant senuosius GCOS serverius, lygio. 64 bitų serveriai leidžia dirbti su daug sudėtingesnėmis ir talpesnėmis sistemomis, tačiau, aišku, yra brangesni nei 32 bitų „standartiniai“ serveriai. Bull bandys įgyti klientų pasitikėjimą, užtikrindama techninę 64 bitų serverių kokybę ir pasiūlydama su šiais gaminiais susijusias paslaugas, kurių siauras profilis jau pripažintas. Įmonės atstovai užmegs bendradarbiavimą su klientų atstovais. Komisija pripažįsta, kad ši strategija suderinama su Bull susitelkimu tam tikruose sektoriuose.

(52)

Kalbant apie paslaugas, reikia pažymėti kai kurias jau minėto Foresterio ataskaitos išvadas (14). Bull kompetencija teikiant atviro kodo paslaugas laikoma viršesne už kitų plataus profilio globalių įmonių, pavyzdžiui, IBM, kompetenciją. Iš globalių ir vidutinio dydžio plataus profilio įmonių Bull vienintelė turi visapusišką technologinę dangą. Ataskaitoje paminėta tik viena atviro kodo programas gaminanti siauro profilio įmonė, turinti tokią pačią dangą.

(53)

Į rekapitalizacijos projektą, kuriame jau dalyvavo France Télécom ir NEC, nebuvo įtraukta naujų pramonės partnerių; Tačiau Debeka, draudimo bendrovės, dalyvavimas projekte prisideda prie strategijos orientavimo į nedidelį sektorių skaičių. Be to, Bull turi keletą partnerių ir dalyvauja keliuose jos būsimai veiklai svarbių technologijų plėtros projektuose. Pagaliau galima paminėti pirmosios „Original Equipment Manufacturer“ sutarties pasirašymą su Rusijos Intel serverių rinkos lydere Kraftway. Kita sutartis sudaryta dėl serverių platinimo Kinijoje.

(54)

Taigi Komisija mano, kad restruktūrizavimo planas leidžia Bull užimti patogią poziciją. Komisija mano, kad nepaisant aptariamiems rinkos sektoriams būdingos technologinės ir komercinės rizikos, pajėgumo atkūrimas pakankamai užtikrintas.

(55)

Kad Komisija patvirtintų pagalbą restruktūrizavimui, pagalba turi tenkinti antrąją sąlygą, kurios esmė tokia: turi būti imamasi priemonių, kai tai įmanoma, neigiamam poveikiui, kurį pagalba galėtų turėti konkurentų atžvilgiu, sušvelninti.

(56)

Kaip pabrėžė Prancūzija, Bull dalis paslaugų ir serverių rinkoje labai maža. Serverių srityje atitinkama geografinė rinka turi būti laikoma pasauline ar bent europine. 2002 metais Bull dalis visoje penkiolikos narių Bendrijos rinkoje siekė maždaug 3 %. Vidutinės ir aukščiausios klasės serverių sektoriuje Bull išlaikė maždaug 5 % vertės poziciją, gerokai atsilikusi nuo savo pagrindinių konkurentų – IBM (40 %), HP-Compaq (24 %), Sun (17 %) ir Fujitsu (9 %). Aukščiausios klasės serverių sektoriuje įmonės dalis išaugs. Iš tiesų Bull nori tapti Europos lydere Intel 64 bitų programinės įrangos pagrindu sudarytų sistemų sektoriuje ir atviro kodo programų tikslinėse rinkose Numatoma, kad 2007 metais Intel 64 bitų programinės įrangos pagrindu sudarytų serverių rinkos vertė sieks maždaug 2,4 mlrd. Amerikos dolerių, o tai sudarytų 16 % serverių rinkos (palyginti su mažiau nei 1 % 2003 metais).

(57)

Yra požymių, kad paslaugų sektoriuje atitinkama geografinė rinka turi būti laikoma europine, nors negalima atmesti galimybės, kad egzistuoja regioninė ar nacionalinė rinka. 2002 metais penkiolikos narių Bendrijos paslaugų rinkoje Bull dalis siekė maždaug 0,4 %, o nuo 2002 m. Bull veiklą dar daugiau sutelkė ties paslaugomis, susijusiomis su infrastruktūromis, ir kitomis siauromis sritimis, apyvartai paslaugų sektoriuje gerokai sumažėjus. Pagal vieną Gartner instituto tyrimų, paskelbtų 2003 m. rugsėjo mėn., Bull nefigūruoja pirmajame pasaulinės kompiuterinių paslaugų rinkos konkurentų dešimtuke, o 2002 metais užėmė tik dvidešimt antrąją vietą Europos rinkoje. Beje, šioje rinkoje labai daug konkurentų, ir tai, pavyzdžiui, lėmė Komisijos sprendimą leisti vykdyti koncentracijos veiksmus keleto Bull konkurentų (HP – Compaq (15), Cap Gemini – Transiciel (16), ATOS Origin – SEMA (17) atžvilgiu, argumentuojant tuo, kad tokie veiksmai nepakenks konkurencijos kompiuterinių serverių rinkoje sąlygoms.

(58)

Aišku, įmonės veikla labiau koncentruota tam tikrose geografinėse zonose, pavyzdžiui, Prancūzijoje. Tačiau ir toliau vyksta atkakli konkurencija, taip pat ir šiose geografinėse zonose.

(59)

Tam tikruose Europos serverių rinkos sektoriuose Bull išsaugojimas veikiau skatina konkurenciją rinkoje, ypač tuose sektoriuose, kur IBM užima dominuojančią poziciją. Pavyzdžiui, didelio intensyvumo informacijos keitimo sistemų sektoriuje Bull pasiūla, atrodo, sudaro vienintelę alternatyvą IBM tiems klientams, kurie negali laisvai pereiti prie Sun, HP arba Wintel sistemų (bankai, draudimo bendrovės, socialinės rūpybos įstaigos, socialinio draudimo įstaigos ir pan.). […]* rodo, kad šie klientai pageidauja, jog Bull pasiūla išliktų nepakitusi. Tačiau kalbama apie labai specifinius rinkos nišos sektorius; Bull išsaugojimas beveik neturi įtakos konkurencijai aukštos klasės serverių sektoriui.

(60)

Komisija taip pat atsižvelgia į tai, kad Bull strategija orientuota į atviro kodo sistemas. Be to, dauguma konkurentų kartu yra daugelio plėtros projektų partneriai. Pradėjus procedūrą, nė vienas konkurentas nepareiškė savo nuomonės dėl konkurencijos iškraipymo.

(61)

Išorinių ekonominio augimo veiksmų nenumatyta, išskyrus nebent „pilkosios masės“ įsigijimą, – dažną reiškinį šiame sektoriuje. Bull mano, kad stambūs pirkiniai prieštarauja restruktūrizavimo planui ir keltų integravimosi problemų.

(62)

Bull pardavė nemažai aktyvų. Gaminių sektoriuje Bull pardavė visą su bankomatais, mokėjimo terminalais, lustinėmis kortelėmis susijusią veiklą ir nemažą dalį tarpinės įrangos kompiuterinių programų. Paslaugų sektoriuje, pardavusi Integris padalinį Steria bendrovei Bull perleido didžiąją dalį savo komercinio tinklo, veikusio už Prancūzijos ir Italijos ribų. Restruktūrizavimo plane numatytas susitelkimas ties pagrindine veikla. Tai irgi sumažina neigiamą pagalbos poveikį konkurencijai tarp valstybių narių. Tokiomis sąlygomis svarbu tikrai laikytis restruktūrizavimo plane numatytos strategijos.

(63)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad buvo išvengta neteisėto konkurencijos iškraipymo. Bull pozicija atitinkamuose rinkos sektoriuose ir restruktūrizavimo plano laikymasis bei veiklos sutelkimas nereikalauja papildomų lėšų.

(64)

Kad pagalba būtų patvirtinta, turi būti įvykdyta trečioji sąlyga, kurios esmė yra tokia: pagalbos suma ir intensyvumas turi būti sumažinti iki minimumo, kad būtų galima atlikti restruktūrizavimą, atsižvelgiant į įmonės, jos akcininkų ir grupės, kuriai ji priklauso, finansinius išteklius. Pagalbos gavėjai turi iš esmės prisidėti prie restruktūrizavimo plano finansavimo iš nuosavų išteklių. Bet kokiu atveju reikia Komisijai įrodyti, kad pagalba bus panaudota tik įmonės pajėgumui atkurti ir kad ji neleis jos gavėjui padidinti našumo įgyvendinant restruktūrizavimo planą.

(65)

Gavėjo ir jo akcininkų indėlis esminis. Nuo 2001 m. gruodžio 31 d.Bull restruktūrizavimui skyrė iki 160 mln. EUR, gautų 2002 metais ir per pirmąjį 2003 m. pusmetį pardavus nepagrindinės veiklos aktyvus. Be to, restruktūrizavimo veiksmams ji atidėjo 94 mln. EUR iš 2001 m. gruodžio 31 d. turėtų lėšų (18). Senieji ir naujieji akcininkai rekapitalizacijai skyrė iki 44,2 mln. EUR, o tai yra esminis indėlis. Tai, kad investiciniame kapitale dalyvauja ir Bull įmonės partnerės (France Télécom, NEC), klientai (Debeka) bei Bull grupės vadovaujantys darbuotojai, nepaneigia tokios išvados. Be to, Komisija gali atsižvelgti į tai, kad papildomo kapitalo įnešė ankstesni obligacijų savininkai, įsigiję opcionų už 17 mln. EUR, nors nebuvo priversti rinktis tokio varianto.

(66)

Mokumo ir likvidumo santykis išmokėjus pagalbą, kai pagalba laikoma skola, yra panašus į konkurentų. Finansinės padėties stabilizavimas visų pirma sudarys sąlygas banko garantijoms, reikalingoms einamajai veiklai, gauti. Pavyzdžiui, numatyta, kad Bull ir toliau naudosis išorinėmis trumpalaikėmis finansavimo priemonėmis, nuo […]* iki […]* dydžio, paversdama paskolas investicijomis. Atsižvelgiant į rinkai būdingą riziką ir į tai, kad Bull nišinės įmonės strategija, atrodo nerealu, kad finansinės institucijos būtų pasirengusios suteikti naujų kreditų agresyviai su restruktūrizavimo procesu nesusijusiai veiklai.

(67)

Anot Prancūzijos valdžios institucijų, jei pagalba būtų buvusi mažesnė, kiti partneriai nebūtų sutikę investuoti, o konvertuojamų obligacijų savininkai nebūtų sutikę iškeisti savo skolines pretenzijas į naujus vertybinius popierius. Kalbant apie svarbiausią vieno Amerikos investicijų fondo pasiūlytą alternatyvą, Prancūzijos valdžios institucijos įtikinamai paaiškino, kad pastaroji nebūtų lėmusi mažesnės pagalbos. Šis fondas buvo numatęs įdėti daugiau kapitalo, negu investuotojų grupės numatytus 33 mln. EUR, tačiau konvertuojamų obligacijų savininkų suteikta 11 mln. EUR garantija padengia skirtumą.

(68)

Taigi Komisija mano, kad pagalba nesudaro įmonei galimybės disponuoti papildomomis lėšomis, kurias ji galėtų skirti agresyviai, galinčiai iškraipyti konkurenciją veiklai, nesusijusiai su restruktūrizavimo procesu.

(69)

Siekiant išvengti, kad įmonėms neteisėtai būtų suteikiama pagalba, gairių 48 punkte nurodoma, kad pagalba restruktūrizavimui turi būti suteikta tik vieną kartą. Jei įmonė jau buvo gavusi pagalbą restruktūrizavimui ir jei restruktūrizavimo laikotarpis pasibaigęs prieš mažiau nei dešimt metų, tokiu atveju Komisija paprastai nepatvirtina naujos pagalbos, išskyrus išimtiniais, nenumatytomis aplinkybėmis, už kurias įmonė neatsako. Tokia pagalba, apie kurią pranešta, bus išmokėta ne anksčiau kaip 2004 m. gruodžio 31 d. 1993 ir 1994 metais Prancūzijos valstybė suteikė pagalbą Bull restruktūrizavimui, Komisijos patvirtintą 1994 m. pabaigoje. Tačiau aptariamas restruktūrizavimo planas buvo susijęs su laikotarpiu iki 1995 m. pabaigos. Sprendimas 2003/599/EB, kuriuo Komisija patvirtino pagalbą sanavimui (19) ir kurio 60 konstatuojamojoje dalyje 2004 m. gruodžio 31 d. data minima kaip data, nuo kurios pradedant gali būti suteikta nauja pagalba restruktūrizavimui, šiuo atžvilgiu netikslus. Dešimties metų terminas šiuo atveju nepasiektas.

(70)

Tačiau vienkartinės išmokos principas negali būti taikomas visiems atvejams. Pagal Teisingumo Teismo sprendimą (20), aišku, priimtą atsižvelgiant į EAPB sutartį, tačiau ypač tinkantį EB sutarčiai, pagalbos nuostatomis siekiama suteikti Komisijai atitinkamus įgaliojimus, kad ji galėtų kovoti su nenumatytomis aplinkybėmis, atsižvelgdama į rinkos sąlygų kintamą pobūdį. Tokiomis sąlygomis, vienodas vienkartinės išmokos principo taikymas pernelyg apribotų tą pagalbą, kuri gali būti laikoma būtina, ir neleistų Komisijai kiekvienu atskiru atveju nagrinėti, ar planuojama pagalba restruktūrizavimui būtina įgyvendinant Sutarties tikslus. Be to, Komisija iš esmės negalėtų nesuteikti naujos pagalbos tam pačiam gavėjui tik todėl, kad jau priimtas vienas sprendimas (21).

(71)

Būtent tokiais atvejais gairėse numatyta galimybė nukrypti nuo vienkartinės išmokos principo, susiklosčius išimtinėms, nenumatytoms aplinkybėms, už kurias įmonė neatsako. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad informacinių ir komunikacinių technologijų krizė 2001 metais nebuvo išimtinė ar nenumatyta, tačiau jos mastai, ypač technologijų, susijusių su internetu ir telekomunikacijomis, sektoriuje, buvo išimtiniai, nenumatyti, už kuriuos Bull neatsako. Kitas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti tokiais atvejais, – sparti technologijų plėtra susijusiame sektoriuje.

(72)

Be to, šiuo atveju reikia pabrėžti, kad Bull ir Prancūzijos valstybė skrupulingai laikėsi ankstesnio, nepriklausomo eksperto pasiūlyto ir Komisijos patvirtinto, restruktūrizavimo plano (visų pirma jo dalies apie privatizaciją, partnerystę su NEC ir France Télécom bei tam tikros aktyvų dalies pardavimą), ir kad minėtas planas negalėjo apdrausti nuo dabartinių sunkumų. Iš tiesų to meto finansinius sunkumus didžiąja dalimi lėmė padaliniai ir dukterinės bendrovės, kurios buvo parduotos pagal restruktūrizavimo planą: visų pirma Zenith Data Systems mikrokompiuterių sektoriuje ir OSS padalinys. Pirmasis Bull restruktūrizavimas tikrai įvyko; jį įgyvendinant įmonė stengėsi prisitaikyti prie savo aplinkos. Įmonės darbuotojų skaičiaus sumažėjimas perteikia šį radikalų pokytį: 1990 m. buvo 44 500 darbuotojų, 1995 m. – 24 000, o 1999 m. – tik 11 500. Dabartiniai sunkumai, aprašyti 9–12 konstatuojamosiose dalyse, savo pobūdžiu skiriasi nuo 1993–1995 m. restruktūrizavimą lėmusių sunkumų.

(73)

Tai reiškia, kad šiuo atveju buvo atsižvelgta į filosofiją, kuria grindžiamas vienkartinės išmokos principas – siekimą sutrukdyti neteisėtai suteikti pagalbą. Valstybė dirbtinai Bull nepalaikė, nors bendrovės problemos, atrodo, kartojosi; priešingai, šiame sprendime aptariama pagalba siekiama spręsti naujo pobūdžio problemas.

(74)

Galima pridurti, nors tai jau minėta, kad dešimties metų terminas beveik pasiektas.

(75)

Taigi šiuo atveju Komisija mano, kad vienkartinės išmokos sąlyga neprieštarauja tam, kad būtų patvirtinta pagalba, apie kurią pranešta.

(76)

Remiantis Teisingumo Teismo sprendimu Deggendorf (22), kai Komisija nagrinėja, ar pagalba suderinama su bendrąja rinka, ji turi atsižvelgti į visą svarbią informaciją ir, pavyzdžiui, į tai, ar kartu su šia pagalba nebuvo gauta kita negrąžinta pagalba. Šiuo atveju Bull buvo suteikta pagalba sanavimui su sąlyga, kad Bull ją grąžins ne vėliau kaip 2003 m. birželio 17 d. Anot Prancūzijos valdžios institucijų, pagalba, apie kurią pranešta, bus išmokėta tik tada, kai bendrovė grąžins pagalbą sanavimui. Šiuo atveju į Deggendorf principą buvo atsižvelgta, tačiau Komisija turi visgi įsitikinti, ar taip ir buvo.

(77)

Remiantis gairių 43 punktu, restruktūrizavimo plano su patikslinimais ir papildymais laikomasi visa apimtimi.

(78)

Remiantis gairių 45 ir 46 punktais, Komisijai siunčiamos metinės ataskaitos.

(79)

Komisija mano, kad pagalba Bull bendrovės restruktūrizavimui, apie kurią pranešė Prancūzija, gali būti paskelbta suderinama su bendrąja rinka, su sąlyga, kad Prancūzija laikysis visų savo įsipareigojimų ir kad bus įvykdytos visos nustatytos sąlygos,