This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62018CN0013
Case C-13/18: Request for a preliminary ruling from the Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Hungary) lodged on 8 January 2018 — Sole-Mizo Zrt. v Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatósága
Byla C-13/18: 2018 m. sausio 8 d. Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Sole-Mizo Zrt. / Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatósága
Byla C-13/18: 2018 m. sausio 8 d. Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Sole-Mizo Zrt. / Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatósága
OL C 142, 2018 4 23, p. 23–24
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
23.4.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 142/23 |
2018 m. sausio 8 d.Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Sole-Mizo Zrt. / Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatósága
(Byla C-13/18)
(2018/C 142/31)
Proceso kalba: vengrų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Sole-Mizo Zrt.
Atsakovė: Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatósága
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar valstybės narės teismų praktika nagrinėjant atitinkamas nuostatas dėl palūkanų už vėlavimą daryti prielaidą, kad nacionalinė mokesčių institucija nepadarė pažeidimo (neveikimo), t. y. nėra vėlavimo negrąžinamos pridėtinės vertės mokesčio <…> už apmokestinamųjų asmenų neapmokėtas prekes ir paslaugas dalies atveju, nes tuo metu, kai atitinkama nacionalinė mokesčių institucija priėmė sprendimą, galiojo Bendrijos teisę pažeidžiantys nacionalinės teisės aktai, o Teisingumo Teismas tik vėliau nustatė juose įtvirtintų reikalavimų neatitikimą Bendrijos teisei, atitinka Bendrijos teisės nuostatas, 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (1) (toliau – PVM direktyva) nuostatas (ypač jos 183 straipsnį) ir veiksmingumo, tiesioginio veikimo bei lygiavertiškumo principus? |
2. |
Ar Bendrijos teisę, konkrečiai, PVM direktyvos nuostatas (ypač jos 183 straipsnį) ir lygiavertiškumo, veiksmingumo bei proporcingumo principus atitinka valstybės narės praktika, pagal kurią, nagrinėjant atitinkamas nuostatas dėl palūkanų už vėlavimą, skiriama, ar nacionalinė mokesčių institucija mokesčio negrąžino vadovaudamasi tuo metu galiojusiomis nacionalinės teisės nuostatomis, kurios, beje, pažeidė Bendrijos teisę, ar taip elgėsi pažeisdama tokias nuostatas, ir pagal kurią, kiek tai susiję su sukauptų PVM palūkanų suma, kurią grąžinti nebuvo galima pareikalauti per protingą terminą dėl nacionalinėje teisėje numatyti reikalavimai, Teisingumo Teismo pripažinti prieštaraujančia Sąjungos teisei, nurodomi du atskiri laikotarpiai, dėl to
|
3. |
Ar PVM direktyvos 183 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad lygiavertiškumo principas draudžia tokią valstybės narės praktiką negrąžinto PVM klausimais, pagal kurią, mokesčių institucija moka tik centrinio banko bazinę (paprastąją) normą atitinkančias palūkanas, jei buvo pažeista Sąjungos teisė, tuo tarpu pažeidus nacionalinę teisę mokamos už centrinio banko bazinę normą dvigubai didesnės palūkanos? |