1.   Šiuo reglamentu nustatomos:

2.   Šis reglamentas netaikomas ESF+ užimtumo ir socialinių inovacijų krypčiai, taip pat EJRŽAF, PMIF, VSF ir SVVP tiesioginio ar netiesioginio valdymo komponentams, išskyrus Komisijos iniciatyva teikiamą techninę paramą.

3.   5, 14, 19, 28–34 ir 108–112 straipsniai netaikomi PMIF, VSF ar SVVP.

4.   108–112 straipsniai netaikomi EJRŽAF.

5.   14, 15, 18, 19, 21–27 ir 37–42 straipsniai, 43 straipsnio 1–4 dalys, 44 ir 50 straipsniai, 55 straipsnio 1 dalis ir 73, 77, 80 ir 83–85 straipsniai netaikomi Interreg programoms.

6.   Toliau išvardytuose konkretiems fondams skirtuose reglamentuose gali būti nustatyta šį reglamentą papildančių ir jam neprieštaraujančių taisyklių:

Jei kyla abejonių dėl šio reglamento ir konkretiems fondams skirtų reglamentų taikymo, viršenybę turi šis reglamentas.

1.   ERPF, ESF+, Sanglaudos fondu ir EJRŽAF remiami šie politikos tikslai:

TPF remia konkretų tikslą – sudaryti sąlygas regionams ir žmonėms spręsti dėl pertvarkos, kuria siekiama įgyvendinti Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslus ir ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti Sąjungos neutralaus poveikio klimatui ekonomiką remiantis Paryžiaus susitarimu, kylančio socialinio poveikio, poveikio užimtumui, ekonominio poveikio ir poveikio aplinkai klausimus.

Šio straipsnio 1 dalies pirma pastraipa netaikoma ERPF ir ESF+ ištekliams, kurie perkeliami į TPF pagal 27 straipsnį.

2.   ERPF, ESF+, Sanglaudos fondas ir TPF padeda įgyvendinti Sąjungos veiksmus, kuriais stiprinama jos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda pagal SESV 174 straipsnį, siekiant šių tikslų:

3.   Valstybės narės ir Komisija skatina fondų ir kitų Sąjungos priemonių bei fondų veiklos koordinavimą, papildomumą ir suderinamumą. Jos optimizuoja atsakingų subjektų veiklos koordinavimo mechanizmus, kad būtų išvengta veiklos dubliavimo planavimo ir įgyvendinimo etapuose. Atitinkamai valstybės narės ir Komisija, programuodamos ir įgyvendindamos fondus, taip pat atsižvelgia į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

1.   Valstybės narės teikia informaciją apie aplinkos ir klimato tikslams įgyvendinti skirtą paramą taikydamos metodiką, grindžiamą kiekvienam fondui nustatytomis intervencinių priemonių rūšimis. Pagal šią metodiką teikiamai paramai priskiriamas konkretus korekcinis koeficientas, kurio dydis atspindi mastą, kuriuo tokia parama padeda siekti aplinkos ir klimato tikslų. ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo atveju korekciniai koeficientai susiejami su I priede nustatytų intervencinių priemonių rūšių matmenimis ir kodais. ERPF ir Sanglaudos fondo įnašas atitinkamai 30 % ir 37 % Sąjungos įnašo skiriamas išlaidoms, kurios remiamos siekiant Sąjungos biudžete nustatytų klimato tikslų, padengti.

2.   Klimato srities tikslas kiekvienai valstybei narei nustatomas kaip jos visų ERPF ir Sanglaudos fondo asignavimų procentinė dalis ir įtraukiamas į programas atsižvelgiant į intervencinių priemonių rūšis ir preliminarų lėšų paskirstymą pagal 22 straipsnio 3 dalies d punkto viii papunktį. Kaip numatyta 11 straipsnio 1 dalyje, partnerystės sutartyje nustatomas preliminarus klimato srities tikslas.

3.   Valstybė narė ir Komisija reguliariai stebi, kaip siekiama klimato srities tikslų, remdamosi visomis paramos gavėjų vadovaujančiajai institucijai deklaruotomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, suskirstytomis pagal intervencinių priemonių rūšis pagal 42 straipsnį, ir valstybės narės pateiktais duomenimis. Jei stebėsenos rezultatai rodo, kad padaryta nepakankama pažanga siekiant klimato srities tikslo, valstybė narė ir Komisija metiniame peržiūros posėdyje susitaria dėl taisomųjų priemonių.

4.   Jei ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. nacionaliniu lygmeniu nedaroma pakankama pažanga siekiant klimato srities tikslo, valstybė narė į tai atsižvelgia atlikdama laikotarpio vidurio peržiūrą pagal 18 straipsnio 1 dalį.

1.   Valstybės narės ir Komisija vykdo Sąjungos biudžetą, skirtą fondams pagal pasidalijamojo valdymo principą, vadovaudamosi Finansinio reglamento 63 straipsniu. Valstybės narės rengia ir įgyvendina programas tinkamu teritoriniu lygmeniu, vadovaudamosi savo institucine, teisine ir finansine sistema.

2.   Komisija įgyvendina Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) iš Sanglaudos fondo perkeltą paramą, Europos miestų iniciatyvą, tarpregionines investicijas į inovacijas, iš ESF+ tarptautinio bendradarbiavimo reikmėms perkeltą paramą, įnašui į programos „InvestEU“ skirtas sumas ir techninę paramą savo iniciatyva pagal tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą vadovaudamasi Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a ir c punktais.

3.   Atitinkamai valstybei narei ir regionams pritarus, Komisija atokiausių regionų bendradarbiavimą siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (Interreg) gali vykdyti taikydama netiesioginio valdymo principą.

1.   Įgyvendindama partnerystės sutartį ir kiekvieną programą kiekviena valstybė narė sukuria ir įgyvendina visapusišką partnerystę pagal savo institucinę ir teisinę sistemą ir atsižvelgdama į fondų ypatumus. Į šią partnerystę įtraukiami bent šie partneriai:

2.   Pagal šio straipsnio 1 dalį sukurta partnerystė veikia pagal daugiapakopio valdymo principą ir principą „iš apačios į viršų“. Valstybės narės įtraukia 1 dalyje nurodytus partnerius į partnerystės sutarčių rengimą, taip pat programų rengimą, įgyvendinimą ir vertinimą, be kita ko, jiems dalyvaujant stebėsenos komitetų veikloje pagal 39 straipsnį.

Šiame kontekste valstybės narės, kai aktualu, skiria atitinkamą fondų išteklių procentinę dalį socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų administraciniams pajėgumams stiprinti.

3.   Interreg programų atveju į partnerystę įtraukiami partneriai iš visų dalyvaujančių valstybių narių.

4.   Partnerystė organizuojama ir įgyvendinama laikantis Europos partnerystės elgesio kodekso, nustatyto Deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 240/2014.

5.   Bent kartą per metus programų įgyvendinimo klausimais Komisija konsultuojasi su organizacijomis, kurios atstovauja partneriams Sąjungos lygmeniu, ir apie rezultatus praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

1.   Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad įgyvendinant fondus būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.

2.   Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad rengiant ir įgyvendinant programas, vykdant ataskaitų teikimo stebėseną ir vertinant programas būtų atsižvelgiama į moterų ir vyrų lygybę, lyčių aspekto integravimą ir lyčių aspektu grindžiamo požiūrio įtraukimą, ir tai būtų skatinama.

3.   Valstybės narės ir Komisija imasi atitinkamų priemonių, kad programų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo etapais būtų užkirstas kelias bet kokiai diskriminacijai dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Rengiant ir įgyvendinant programas ypač atsižvelgiama į prieinamumą neįgaliesiems.

4.   Fondų tikslų siekiama laikantis tikslo skatinti darnų vystymąsi, kaip išdėstyta SESV 11 straipsnyje, atsižvelgiant į JT darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus susitarimą ir reikšmingos žalos nedarymo principą.

Fondų tikslų siekiama visapusiškai laikantis Sąjungos aplinkos apsaugos acquis.

1.   Kiekviena valstybė narė parengia partnerystės sutartį, kurioje nustatomos ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo, TPF ir EJRŽAF programavimo strateginės gairės ir jų efektyvaus bei veiksmingo naudojimo tvarka 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2.   Tokia partnerystės sutartis parengiama pagal Europos partnerystės elgesio kodeksą. Laikoma, kad tas reikalavimas įvykdytas, jei valstybė narė jau savo programų rengimo metu numato visapusišką partnerystę.

3.   Valstybė narė pateikia partnerystės sutartį Komisijai prieš pateikdama pirmą programą arba jos teikimo metu.

4.   Partnerystės sutartis gali būti teikiama kartu su atitinkama metine nacionaline reformų programa ir integruotu nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu.

5.   Partnerystės sutartis yra strateginis glaustas dokumentas. Ji negali būti ilgesnė nei 35 puslapių, nebent valstybė narė savo iniciatyva nusprendžia sutartį pailginti.

6.   Valstybė narė partnerystės sutartį rengia pagal II priede pateiktą šabloną. Partnerystės sutartį valstybė narė gali įtraukti į vieną iš savo programų.

7.   Interreg programos Komisijai gali būti pateikiamos prieš pateikiant partnerystės sutartį.

8.   Atitinkamos valstybės narės prašymu EIB gali dalyvauti rengiant partnerystės sutartį, taip pat veikloje, susijusioje su veiksmų, finansinių priemonių ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerysčių rengimu.

1.   Į partnerystės sutartį įtraukiami šie elementai:

Kiek tai susiję su Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslu (Interreg), partnerystės sutartyje pateikiamas tik planuojamų programų sąrašas.

2.   Partnerystės sutartyje taip pat gali būti pateikiama įvertinimo, kaip vykdomos 15 straipsnyje ir III bei IV prieduose nurodytos atitinkamos reikiamos sąlygos, santrauka.

1.   Komisija įvertina partnerystės sutartį ir jos atitiktį šiam reglamentui ir konkrečiam fondui taikomoms taisyklėms, kartu laikydamasi proporcingumo principo, atsižvelgdama į strateginį dokumento pobūdį, numatomų programų skaičių ir atitinkamai valstybei narei skirtą visą išteklių sumą. Savo vertinime Komisija visų pirma atsižvelgia į tai, kaip valstybė narė ketina įgyvendinti atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, savo integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir Europos socialinių teisių ramstį.

2.   Pastabas Komisija gali pateikti per 3 mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė pateikė partnerystės sutartį.

3.   Valstybė narė, atsižvelgdama į Komisijos pastabas, peržiūri partnerystės sutartį.

4.   Komisija įgyvendinimo aktu sprendimą, kuriuo patvirtina partnerystės sutartį, priima ne vėliau kaip per 4 mėnesius po tos dienos, kurią atitinkama valstybė narė pirmą kartą pateikė tą partnerystės sutartį.

5.   Kai partnerystės sutartis įtraukiama į programą pagal 10 straipsnio 6 dalį, Komisija įgyvendinimo aktu priima vieną sprendimą, kuriuo patvirtina ir partnerystės sutartį, ir tą programą ne vėliau kaip per 6 mėnesius po dienos, kurią atitinkama valstybė narė pirmą kartą pateikė programą.

1.   Valstybė narė, atsižvelgdama į laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus, ne vėliau kaip 2025 m. kovo 31 d. gali pateikti Komisijai iš dalies pakeistą partnerystės sutartį.

2.   Komisija įvertina dalinį pakeitimą ir gali pateikti pastabų per 3 mėnesius po iš dalies pakeistos partnerystės sutarties pateikimo.

3.   Valstybė narė, atsižvelgdama į Komisijos pateiktas pastabas, peržiūri iš dalies pakeistą partnerystės sutartį.

4.   Komisija patvirtina partnerystės sutarties dalinį pakeitimą ne vėliau kaip per 6 mėnesius po dienos, kurią valstybė narė jį pateikė pirmą kartą.

1.   Valstybės narės partnerystės sutartyje gali skirti ne daugiau kaip 2 % pradinių nacionalinių asignavimų atitinkamai ERPF, ESF+, Sanglaudos fondui ir EJRŽAF sumos, kad būtų prisidedama prie programos „InvestEU“ ir ši suma būtų teikiama kaip ES garantija ir per „InvestEU“ konsultacijų centrą pagal „InvestEU“ reglamento 10 straipsnį. Be to, valstybės narės, gavusios atitinkamos vadovaujančiosios institucijos sutikimą, po 2023 m. sausio 1 d. gali skirti ne daugiau kaip 3 % pradinių nacionalinių asignavimų kiekvienam iš tų fondų sumos, pateikdamos vieną ar daugiau programos pakeitimų prašymų.

Šiomis sumomis padedama siekti partnerystės sutartyje arba programoje atrinktų politikos tikslų ir iš esmės remiamos investicijos prisidedančiųjų regionų kategorijoje.

Tokie įnašai teikiami laikantis „InvestEU“ reglamente nustatytų taisyklių ir jie nėra išteklių perkėlimas pagal 26 straipsnį.

2.   Kai taikytina, valstybės narės nustato visą kiekvienais metais įneštą sumą pagal fondą ir regionų kategoriją. Partnerystės sutarties atveju gali būti skiriami einamųjų ir ateinančių kalendorinių metų ištekliai. Jei valstybė narė prašo iš dalies pakeisti programą, gali būti skiriami tik ateinančių kalendorinių metų ištekliai.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta suma naudojama ES garantijos dalies atidėjiniams valstybės narės skyriuje suformuoti ir „InvestEU“ konsultacijų centrui, sudarius susitarimą dėl įnašo pagal „InvestEU“ reglamento 10 straipsnio 3 dalį. Sąjungos biudžetinius įsipareigojimus dėl kiekvieno susitarimo dėl įnašo 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Komisija gali vykdyti metinėmis išmokomis.

4.   Nepaisant Finansinio reglamento 12 straipsnio, jei „InvestEU“ reglamento 10 straipsnio 2 dalyje nustatytas susitarimas dėl įnašo, susijęs su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ir partnerystės sutartyje skirta suma, nesudaromas per 4 mėnesius po Komisijos sprendimo, kuriuo patvirtinamas partnerystės susitarimas, priėmimo dienos, atitinkama suma skiriama programai arba programoms pagal įnašą skiriantį fondą ir regionų kategoriją, kai taikoma, valstybei narei pateikus prašymą.

Susitarimas dėl įnašo, susijęs su 1 dalyje nurodyta ir prašyme iš dalies pakeisti programą skirta suma, sudaromas tuo pačiu metu, kai priimamas sprendimas, kuriuo iš dalies keičiama programa.

5.   Pagal „InvestEU“ reglamento 10 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą jei susitarimas dėl garantijos nebuvo sudarytas per 9 mėnesius nuo susitarimo dėl įnašo sudarymo, susitarimas dėl įnašo nutraukiamas arba pratęsiamas bendru sutarimu.

Jei valstybės narės dalyvavimas fonde „InvestEU“ nutraukiamas, atitinkamos sumos, sumokėtos į bendrą atidėjinių fondą kaip atidėjiniai, susigrąžinamos kaip vidaus asignuotosios pajamos pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį. Atitinkama valstybė narė pateikia prašymą dėl vieno ar daugiau programos pakeitimų, kad būtų panaudotos susigrąžintos sumos ir sumos, skirtos būsimiems kalendoriniams metams pagal šio straipsnio 2 dalį. Susitarimas dėl įnašo nutraukiamas arba iš dalies keičiamas tuo pačiu metu, kai priimami sprendimai, kuriais iš dalies keičiama atitinkama programa ar programos.

6.   Pagal „InvestEU“ reglamento 10 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą, jei susitarimas dėl garantijos nebuvo tinkamai įgyvendintas per 4 metus nuo susitarimo dėl garantijos sudarymo, susitarimas dėl įnašo iš dalies pakeičiamas. Valstybė narė gali prašyti, kad sumoms, skirtoms įnašui į ES garantiją pagal šio straipsnio 1 dalį, ir susitarime dėl garantijos įsipareigotoms sumoms, neapimančioms pagrindinių paskolų, investicijų į nuosavą kapitalą ar kitų rizikingų priemonių, būtų taikoma šio straipsnio 5 dalis.

7.   Ištekliai, gauti iš sumų, skirtų įnašui į ES garantiją, arba joms priskirtini ištekliai pateikiami valstybei narei pagal „InvestEU“ reglamento 10 straipsnio 5 dalies a punktą ir panaudojami paramai siekiant to paties tikslo ar tikslų finansinių priemonių arba biudžeto garantijų forma.

8.   Sumų, kurios turi būti pakartotinai panaudotos programai pagal šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalis, atveju panaikinimo terminas, kaip nustatyta 105 straipsnio 1 dalyje, prasideda tais metais, kuriais prisiimami atitinkami biudžetiniai įsipareigojimai.

1.   Šiame reglamente nustatytos konkrečių tikslų reikiamos sąlygos.

III priede pateikiamos horizontaliosios reikiamos sąlygos, taikytinos visiems konkretiems tikslams, ir jų įvykdymui įvertinti būtini kriterijai.

IV priede pateikiamos su ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondu susijusios teminės reikiamos sąlygos ir jų įvykdymui įvertinti būtini kriterijai.

Reikiama sąlyga, susijusi su veiksmingo valstybės pagalbos taisyklių taikymo priemonėmis ir gebėjimais, netaikoma PMIF, VSF ar SVVP lėšomis remiamoms programoms.

2.   Rengdama programą arba nustatydama naują konkretų tikslą, kai programa iš dalies keičiama, valstybė narė įvertina, ar įvykdytos su atrinktu konkrečiu tikslu susijusios reikiamos sąlygos. Reikiama sąlyga yra įvykdyta, kai įvykdomi visi susiję kriterijai. Valstybė narė kiekvieną kartą teikdama programą arba iš dalies keisdama programą nustato įvykdytas ir neįvykdytas reikiamas sąlygas ir, kai mano, kad reikiama sąlyga įvykdyta, pateikia pagrindimą.

3.   Jeigu tvirtinant programą arba iš dalies keičiant programą reikiama sąlyga dar neįvykdyta, valstybė narė praneša Komisijai, kai tik mano, kad reikiama sąlyga jau įvykdyta, ir pateikia įvykdymo pagrindimą.

4.   Komisija kuo skubiau ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius po 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo atlieka vertinimą ir praneša valstybei narei, ar ji sutinka su valstybe nare dėl reikiamos sąlygos įvykdymo.

Jeigu Komisija nesutinka su valstybe nare dėl reikiamos sąlygos įvykdymo, ji apie tai praneša valstybei narei ir išdėsto savo vertinimą.

Jeigu valstybė narė nesutinka su Komisijos vertinimu, ji pateikia savo pastabas per 1 mėnesį, o Komisija imasi veiksmų pagal pirmą pastraipą.

Jeigu valstybė narė sutinka su Komisijos vertinimu, ji imasi veiksmų pagal 3 dalį.

5.   Nedarant poveikio 105 straipsniui, išlaidos, susijusios su veiksmais, siejamais su konkrečiu tikslu, gali būti įtraukiamos į mokėjimo paraiškas, tačiau Komisija jų neatlygina, kol Komisija nepraneša valstybei narei, kad įvykdyta reikiama sąlyga pagal šio straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą.

Pirma pastraipa netaikoma veiksmams, kuriais prisidedama prie atitinkamos reikiamos sąlygos įvykdymo.

6.   Valstybė narė užtikrina, kad reikiamos sąlygos liktų įvykdytos ir jų būtų laikomasi visą programavimo laikotarpį. Ji praneša Komisijai apie visus pakeitimus, turinčius įtakos reikiamų sąlygų įvykdymui.

Jeigu Komisija mano, kad reikiama sąlyga nebėra įvykdyta, ji apie tai praneša valstybei narei ir išdėsto savo vertinimą. Toliau vykdoma 4 dalies antroje ir trečioje pastraipose išdėstyta procedūra.

Jeigu Komisija padaro išvadą, kad reikiama sąlyga ir toliau nevykdoma, ir nedarant poveikio 105 straipsniui, remiantis valstybės narės pastabomis, išlaidos, susijusios su atitinkamu konkrečiu tikslu, gali būti įtraukiamos į mokėjimo paraiškas, tačiau Komisija jų neatlygina, kol Komisija nepraneša valstybei narei, kad įvykdyta reikiama sąlyga pagal šio straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą.

7.   IV priedas netaikomas TPF remiamiems prioritetams ar ERPF bei ESF+ ištekliams, kurie perkeliami į TPF pagal 27 straipsnį.

1.   Kiekviena valstybė narė parengia veiklos peržiūros planą, kuris leidžia stebėti, teikti ataskaitas ir vertinti programos veiklos rezultatus programą įgyvendinant, taip pat padeda vertinti bendrus fondų veiklos rezultatus.

Veiklos peržiūros planą sudaro:

2.   Tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės nustatomos kiekvienam konkrečiam programos tikslui, išskyrus techninę paramą ir konkretų tikslą šalinti materialinio nepritekliaus problemą, nustatytą ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies m punkte.

3.   Tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės turi būti tokios, kad Komisija ir valstybė narė galėtų įvertinti pažangą, padarytą siekiant konkrečių tikslų. Jos turi atitikti Finansinio reglamento 33 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

1.   Veiklos peržiūros plano rengimo metodiką sudaro:

2.   Paprašius valstybė narė pateikia veiklos peržiūros plano rengimo metodiką susipažinti Komisijai.

1.   ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir TPF lėšomis remiamų programų atveju valstybė narė peržiūri kiekvieną programą, atsižvelgdama į šiuos elementus:

2.   Valstybė narė ne vėliau kaip 2025 m. kovo 31 d. pateikia Komisijai kiekvienos programos vertinimą, grindžiamą laikotarpio vidurio peržiūros rezultatais, taip pat pasiūlymą dėl 86 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos lankstumo sumos galutinio paskyrimo.

3.   Jei atlikus programos laikotarpio vidurio peržiūrą manoma, kad tai būtina, arba jei pagal 1 dalies a punktą nustatyta naujų uždavinių, valstybė narė pateikia Komisijai 2 dalyje nurodytą vertinimą kartu su iš dalies pakeista programa.

Į peržiūras įtraukiami:

Komisija pagal 24 straipsnį patvirtina peržiūrėtą programą, įskaitant lankstumo sumos galutinį paskyrimą.

4.   Jeigu remdamasi laikotarpio vidurio peržiūros rezultatais valstybė narė mano, kad programos iš dalies keisti nereikia, Komisija arba:

5.   Tol, kol Komisija nepriima sprendimo, kuriuo patvirtinamas lankstumo sumos galutinis paskyrimas, šios sumos negalima naudoti veiksmams atrinkti.

6.   Komisija parengia laikotarpio vidurio peržiūros rezultatų ataskaitą ir pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2026 m. pabaigos.

1.   Komisija gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti atitinkamas programas ir pasiūlyti jų pakeitimų, kai to reikia atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimui palengvinti.

Toks prašymas gali būti pateikiamas šiais tikslais:

2.   Komisijos prašymas valstybei narei pagal 1 dalį turi būti pagrįstas, nurodant būtinybę padėti įgyvendinti atitinkamas rekomendacijas, ir jame turi būti nurodytos programos arba prioritetai, kurie, jos manymu, turi būti peržiūrėti, ir numatomų pakeitimų pobūdis. Toks prašymas neteikiamas prieš 2023 m. arba po 2026 m., be to, jis neteikiamas dėl tų pačių programų dvejus metus iš eilės.

3.   Valstybė narė savo atsakymą į 1 dalyje nurodytą prašymą pateikia per 2 mėnesius nuo jo gavimo, nurodydama atitinkamų programų pakeitimus, kurie, jos manymu, būtini, tokių pakeitimų priežastis, nurodydama atitinkamas programas ir apibūdindama pasiūlytų pakeitimų pobūdį bei numatomą jų poveikį rekomendacijų ir fondų įgyvendinimui. Prireikus Komisija per 1 mėnesį nuo to atsakymo gavimo pateikia pastabų.

4.   Valstybė narė pasiūlymą iš dalies pakeisti atitinkamas programas pateikia per 2 mėnesius nuo 3 dalyje nurodyto atsakymo pateikimo dienos.

5.   Jei Komisija nepateikia pastabų arba jei ji mano, kad į visas pateiktas pastabas buvo tinkamai atsižvelgta, ji priima sprendimą ne vėliau kaip 4 mėnesiai po jo pateikimo valstybėms narėms, kuriuo patvirtinami atitinkamų programų pakeitimai.

6.   Jeigu valstybė narė per 3 ir 4 dalyse nustatytus terminus nesiima efektyvių veiksmų dėl prašymo, pateikto pagal 1 dalį, Komisija gali per 3 mėnesius nuo jos pastabų pateikimo pagal 3 dalį arba nuo valstybės narės pasiūlymo pateikimo pagal 4 dalį pasiūlyti Tarybai sustabdyti visus arba dalį atitinkamoms programoms arba prioritetams skirtų mokėjimų. Savo pasiūlyme Komisija nurodo priežastis, dėl kurių ji padarė išvadą, kad valstybė narė nesiėmė efektyvių veiksmų. Pateikdama savo pasiūlymą Komisija atsižvelgia į visą atitinkamą informaciją ir tinkamai apsvarsto visus elementus, susijusius su struktūriniu dialogu pagal 14 dalį, ir to dialogo metu pareikštas nuomones.

Sprendimą dėl minėto pasiūlymo Taryba priima įgyvendinimo aktu. Tas įgyvendinimo aktas taikomas tik mokėjimų prašymams, pateiktiems po to įgyvendinimo akto priėmimo dienos.

7.   Komisija pateikia Tarybai pasiūlymą sustabdyti valstybės narės vienos ar daugiau programų visus įsipareigojimus ar mokėjimus arba jų dalį, jei Taryba pagal SESV 126 straipsnio 8 arba 11 dalį nusprendžia, kad valstybė narė nesiėmė praktinių veiksmų perviršiniam deficitui ištaisyti, nebent ji nustato, kad euro zonoje arba visoje Sąjungoje yra didelis ekonomikos nuosmukis, kaip tai suprantama pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 (42) 3 straipsnio 5 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį.

8.   Komisija gali pateikti pasiūlymą Tarybai sustabdyti valstybės narės vienos ar daugiau programų visų arba dalies įsipareigojimų arba mokėjimų vykdymą, jeigu:

9.   Pirmenybė teikiama įsipareigojimų sustabdymui. Mokėjimai sustabdomi tik tuo atveju, jei prašoma imtis neatidėliotinų veiksmų, ir reikšmingo reikalavimų nesilaikymo atveju. Mokėjimų sustabdymas taikomas mokėjimo paraiškoms, kurios pateiktos dėl atitinkamų programų po sprendimo dėl sustabdymo priėmimo dienos.

10.   Laikoma, kad Taryba priėmė Komisijos pasiūlymą dėl sprendimo sustabdyti įsipareigojimų vykdymą, išskyrus atvejus, kai Taryba, priimdama įgyvendinimo aktą, per 1 mėnesį nuo Komisijos pasiūlymo pateikimo kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia atmesti tokį pasiūlymą.

Įsipareigojimų vykdymo sustabdymas taikomas fondų įsipareigojimams atitinkamai valstybei narei nuo metų, kurie eina po sprendimo dėl sustabdymo priėmimo, sausio 1 d.

Taryba įgyvendinimo aktu priima sprendimą dėl mokėjimų sustabdymo, remdamasi 7 ir 8 dalyse nurodytu Komisijos pasiūlymu.

11.   Įsipareigojimų arba mokėjimų vykdymo sustabdymo apimtis ir lygis turi būti proporcingi, juos nustatant užtikrinamas vienodas požiūris į valstybes nares ir atsižvelgiama į atitinkamos valstybės narės ekonomines ir socialines aplinkybes, visų pirma į atitinkamos valstybės narės nedarbo, skurdo arba socialinės atskirties lygį, palyginti su Sąjungos vidurkiu, ir sustabdymo poveikį atitinkamos valstybės narės ekonomikai. Sustabdymo poveikis programoms, kurios ypatingai svarbios siekiant įveikti nepalankias ekonomines arba socialines sąlygas, yra ypatingas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti.

12.   Įsipareigojimų vykdymas sustabdomas taikant mažesnę iš toliau nurodytų viršutinių ribų: ne daugiau kaip 25 % fondams kitais kalendoriniais metais numatytų įsipareigojimų arba ne daugiau kaip 0,25 % nominaliojo BVP bet kuriuo iš šių atveju:

Jei reikalavimų nesilaikoma nuolat, įsipareigojimų vykdymas gali būti sustabdomas taikant didesnius procentinius dydžius, nei nustatytieji pirmoje pastraipoje.

13.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, panaikina įsipareigojimų vykdymo sustabdymą šiais atvejais:

Tarybai panaikinus įsipareigojimų vykdymo sustabdymą, Komisija įsipareigojimus, kurių vykdymas sustabdytas, pakartotinai įtraukia į biudžetą pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 6 straipsnį.

Įsipareigojimai, kurių vykdymas sustabdytas, negali būti pakartotinai įtraukti į vėlesnį nei 2027 m. biudžetą.

Pakartotinai į biudžetą įtrauktos sumos panaikinimo terminas pagal 105 straipsnį pradedamas skaičiuoti nuo tų metų, kuriais įsipareigojimas, kurio vykdymas sustabdytas, buvo pakartotinai įtrauktas į biudžetą.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima sprendimą dėl mokėjimų sustabdymo panaikinimo, kai įvykdomos pirmoje pastraipoje nustatytos taikytinos sąlygos. Laikoma, kad Taryba priėmė Komisijos pasiūlymą dėl įsipareigojimų vykdymo sustabdymo, išskyrus atvejus, kai Taryba, priimdama įgyvendinimo aktą, per 1 mėnesį nuo Komisijos pasiūlymo pateikimo kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia atmesti tokį pasiūlymą.

14.   Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą apie šio straipsnio įgyvendinimą. Visų pirma, kai valstybė narė atitinka vieną iš 6, 7 arba 8 dalyje nurodytų sąlygų, Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir pateikia išsamią informaciją apie fondus ir programas, kuriems galėtų būti taikomas sustabdymas.

Europos Parlamentas gali pakviesti Komisiją į struktūrinį dialogą dėl šio straipsnio taikymo, atsižvelgdamas į pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos perdavimą.

Komisija pateikia pasiūlymą dėl sustabdymo arba pasiūlymą panaikinti tokį sustabdymą Europos Parlamentui ir Tarybai nedelsdama po jo priėmimo. Europos Parlamentas gali paprašyti Komisijos paaiškinti jos pasiūlymo priežastis.

15.   Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka šio straipsnio taikymo peržiūrą. Tuo tikslu Komisija parengia ataskaitą ir ją, prireikus kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

16.   Jeigu Sąjungos socialinė ir ekonominė padėtis iš esmės pasikeičia, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl šio straipsnio taikymo peržiūros, arba Europos Parlamentas ar Taryba, veikdami atitinkamai pagal SESV 225 ar 241 straipsnį, gali paprašyti Komisijos pateikti tokį pasiūlymą.

17.   Šis straipsnis netaikomas ESF+, PMIF, VSF, SVVP ir Interreg programoms.

1.   Jeigu po 2021 m. liepos 1 d. Taryba pripažįsta, kad įvyko neįprastas įvykis, kurio viena ar daugiau valstybių narių negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelis euro zonos arba visos Sąjungos ekonomikos nuosmukis, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 (45) 5 straipsnio 1 dalies dešimtoje pastraipoje, 6 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje, 9 straipsnio 1 dalies dešimtoje pastraipoje ir 10 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje, arba įvyko netikėtų nepalankių ekonominių įvykių, turinčių didelį neigiamą poveikį valstybės finansams, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje, Komisija, priimdama įgyvendinimo sprendimą, gali ne ilgesniam nei 18 mėnesių laikotarpiui priimti vieną arba daugiau toliau nurodytų priemonių su sąlyga, kad jos yra būtinai reikalingos reaguojant į tokias išskirtines ar neįprastas aplinkybes:

2.   Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie šio straipsnio įgyvendinimą. Kai įvykdomas viena iš 1 dalyje nustatytų sąlygų, Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie savo atliktą padėties įvertinimą ir numatomus tolesnius veiksmus.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali pakviesti Komisiją į struktūrinį dialogą dėl šio straipsnio taikymo. Vertindama padėtį ir numatydama tolesnius veiksmus, Komisija tinkamai atsižvelgia į struktūrinio dialogo metu pareikštas pozicijas ir nuomones.

4.   Jei pasibaigus ne ilgesniam kaip 18 mėnesių laikotarpiui, kaip nurodyta 1 dalyje, specifinės aplinkybės, dėl kurių buvo priimtos šios laikinosios priemonės, išlieka, Komisija iš naujo įvertina padėtį ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas, numatant būtiną lankstumą, kad būtų galima reaguoti į tas aplinkybes.

5.   Komisija apie pagal 1 dalį priimtą įgyvendinimo sprendimą nedelsdama ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo priėmimo praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

1.   Valstybės narės, bendradarbiaudamos su 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais partneriais, parengia 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpio fondų įgyvendinimo programas.

2.   Valstybės narės pateikia programas Komisijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo partnerystės sutarties pateikimo. PMIF, VSF ir SVVP atveju valstybės narės pateikia Komisijai programas ne vėliau kaip per 3 mėnesius po šio reglamento arba atitinkamo konkrečiam fondui skirto reglamento įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių datų vėlesnė.

3.   Valstybės narės rengia programas pagal V priede pateiktą programos šabloną.

PMIF, VSF ir SVVP atveju valstybės narės rengia programas pagal VI priede pateiktą programos šabloną.

4.   Kai aplinkos apsaugos ataskaita rengiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB (46), ji skelbiama šio reglamento 49 straipsnio 1 dalyje nurodytoje programoms skirtoje interneto svetainėje.

1.   Kiekvienoje programoje išdėstoma strategija, kaip programa padės siekti politikos tikslų arba konkretaus TPF tikslo ir kaip bus pranešama apie jos rezultatus.

2.   Programą sudaro vienas arba daugiau prioritetų. Kiekvienas prioritetas atitinka vieną politikos tikslą, konkretų TPF tikslą, arba techninę paramą, įgyvendinamą pagal 36 straipsnio 4 dalį arba 37 straipsnį. Prioritetui gali būti naudojama vieno ar daugiau fondų parama, išskyrus atvejus, kai jam teikiama TPF parama arba jis yra susijęs su pagal 36 straipsnio 4 dalį arba 37 straipsnį įgyvendinama technine parama. Prioritetą, atitinkantį politikos tikslą, sudaro vienas ar daugiau konkrečių tikslų. Tą patį politikos tikslą arba konkretų TPF tikslą gali atitikti daugiau nei vienas prioritetas.

PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų atveju programai įgyvendinti naudojama vieno fondo parama ir ją sudaro konkretūs tikslai ir techninės paramos konkretūs tikslai.

3.   Kiekvienoje programoje išdėstoma:

Šios dalies a punkto i, ii ir viii papunkčiai netaikomi programoms, kuriomis remiamas tik ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies m punkte nurodytas konkretus tikslas. Šios dalies d punktas netaikomas ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies m punkte nurodytam konkrečiam tikslui.

ERPF, Sanglaudos fondo, ESF+, TPF ir EJRŽAF atveju informaciniais tikslais prie programos pridedamas planuojamų strateginės svarbos veiksmų sąrašas su tvarkaraščiu.

Jeigu pagal k punktą nurodomas daugiau nei vienas subjektas Komisijos išmokoms gauti, valstybė narė nustato tiems subjektams atlyginamų sumų dalį.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies b–e punktų, dėl kiekvieno konkretaus PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų tikslo pateikiama:

5.   Intervencinių priemonių rūšys grindžiamos I priede pateikta nomenklatūra. EJRŽAF, PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų atveju intervencinių priemonių rūšys grindžiamos konkretiems fondams skirtuose reglamentuose pateikta nomenklatūra.

6.   ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir TPF atveju programose 3 dalies g punkto ii papunktyje nurodytoje lentelėje pateikiamos 2021–2027 m. sumos, įskaitant lankstumo sumą.

7.   Valstybė narė praneša Komisijai apie visus 3 dalies pirmos pastraipos k punkte nurodytos informacijos pakeitimus, tačiau dėl to programos iš dalies keisti nereikia.

8.   TPF remiamų programų atveju valstybės narės kaip programos ar programų arba prašymo ją (jas) iš dalies pakeisti priedą pateikia Komisijai teritorinius teisingos pertvarkos planus.

1.   Komisija įvertina programą ir jos atitiktį šiam reglamentui ir konkrečių fondų reglamentams, o ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo, TPF ir EJRŽAF atveju – ir jos suderinamumą su atitinkama partnerystės sutartimi. Savo vertinime Komisija visų pirma atsižvelgia į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, atitinkamus uždavinius, nustatytus integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, ir Europos socialinių teisių ramsčio principus, taip pat į tai, kaip jie sprendžiami.

2.   Pastabas Komisija gali pateikti per 3 mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė pateikia programą.

3.   Valstybė narė, atsižvelgdama į Komisijos pastabas, peržiūri programą.

4.   Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo patvirtinama programa, ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė pirmą kartą pateikė tą programą.

1.   Valstybė narė gali pateikti motyvuotą prašymą iš dalies pakeisti programą drauge su iš dalies pakeista programa, nurodydama numatomą to pakeitimo poveikį tikslų įgyvendinimui.

2.   Komisija įvertina pakeitimą ir jo atitiktį šiam reglamentui ir konkretiems fondams skirtiems reglamentams, įskaitant nacionalinio lygmens reikalavimus, ir pastabas gali pateikti per 2 mėnesius nuo iš dalies pakeistos programos pateikimo.

3.   Valstybė narė peržiūri iš dalies pakeistą programą, atsižvelgdama į Komisijos pastabas.

4.   Komisija sprendimą patvirtinti programos pakeitimą priima ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė jį pateikė.

5.   ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir TPF lėšomis remiamų programų atveju valstybė narė programavimo laikotarpiu gali ne daugiau kaip 8 % prioriteto pradinio asignavimo ir ne daugiau kaip 4 % programos biudžeto perkelti kitam to paties fondo tos pačios programos prioritetui. ERPF, ESF+ ir TPF lėšomis remiamų programų atveju perkelti galima tik tos pačios regionų kategorijos asignavimus.

EJRŽAF remiamų programų atveju valstybė narė programavimo laikotarpiu gali ne didesnę kaip 8 % konkretaus tikslo pradinio asignavimo sumą perkelti kitam konkrečiam tikslui, įskaitant pagal 36 straipsnio 4 dalį įgyvendinamą techninę paramą.

PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų atveju valstybė narė programavimo laikotarpiu gali vienų veiksmų rūšių asignavimus perkelti kitoms to paties prioriteto veiksmų rūšims ir dar ne didesnę kaip 15 % prioriteto pradinio asignavimo sumą perkelti kitam to paties fondo prioritetui.

Tokie perkėlimai nedaro poveikio ankstesniems metams. Perkėlimai ir susiję pakeitimai laikomi nereikšmingais ir tam nereikia Komisijos sprendimo, kuriuo patvirtinamas programos dalinis pakeitimas. Tačiau jie turi atitikti visus reglamentavimo reikalavimus ir turi būti iš anksto patvirtinti stebėsenos komiteto pagal 40 straipsnio 2 dalies d punktą. Valstybė narė pateikia Komisijai iš dalies pakeistą lentelę, nurodytą atitinkamai 22 straipsnio 3 dalies g punkto ii, iii arba iv papunktyje, jei taikytina, kartu su visais susijusiais pakeitimais.

6.   Siekiant atlikti grynai administracinio arba redakcinio pobūdžio taisymus, neturinčius įtakos programos įgyvendinimui, Komisijos patvirtinimo nereikia. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tokius taisymus.

7.   EJRŽAF lėšomis remiamų programų atveju programų pakeitimų, susijusių su rodiklių įvedimu, Komisija tvirtinti neturi.

1.   ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir TPF lėšomis gali būti bendrai remiamos programos, kuriomis siekiama investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo.

2.   Iš ERPF ir ESF+ lėšų papildomai ir neviršijant 15 % kiekvienam programos prioritetui skiriamos tų fondų paramos gali būti finansuojamas veiksmas (visas arba iš dalies), kurio išlaidos yra tinkamos finansuoti kito fondo lėšomis pagal tam fondui taikomas tinkamumo finansuoti taisykles, jeigu tokios išlaidos yra būtinos įgyvendinimui. Ta galimybė netaikoma ERPF ir ESF+ ištekliams, kurie perkeliami į TPF pagal 27 straipsnį.

1.   Valstybės narės partnerystės sutartyje arba prašyme iš dalies pakeisti programą, jei tam pritaria programos stebėsenos komitetas pagal 40 straipsnio 2 dalies d punktą, gali prašyti perkelti ne daugiau kaip 5 % kiekvieno fondo pradinių nacionalinių asignavimų į bet kurią kitą priemonę, kuriai taikomas tiesioginis arba netiesioginis valdymas, kai tokia galimybė numatyta tokios priemonės pagrindiniame akte.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų perkėlimų ir įnašų pagal 14 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą suma negali viršyti 5 % kiekvieno fondo pradinių nacionalinių asignavimų.

Valstybės narės partnerystės sutartyje arba prašyme iš dalies pakeisti programą taip pat gali prašyti perkelti ne daugiau kaip 5 % kiekvieno fondo pradinių nacionalinių asignavimų į kitą fondą ar fondus, išskyrus perkėlimus, nurodytus ketvirtoje pastraipoje.

Valstybės narės partnerystės sutartyje arba prašyme iš dalies pakeisti programą taip pat gali prašyti papildomai perkelti ne daugiau kaip 20 % vieno fondo pradinių nacionalinių asignavimų tarp ERPF, ESF+ arba Sanglaudos fondų, neviršijant valstybės narės bendrų išteklių pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą. Valstybės narės, kurių vidutinis bendras nedarbo lygis 2017–2019 m. laikotarpiu buvo mažesnis nei 3 %, gali prašyti atlikti tokį papildomą perkėlimą, kuris sudarytų ne daugiau kaip 25 % pradinių nacionalinių asignavimų.

2.   Perkelti ištekliai naudojami pagal fondo arba priemonės, į kurią perkelti ištekliai, taisykles, o perkėlimo į tiesioginio ar netiesioginio valdymo priemones atveju – atitinkamos valstybės narės naudai.

3.   Prašymuose iš dalies pakeisti programą nurodoma visa kiekvienais metais perkeliama suma pagal fondą ir, kai taikytina, pagal regionų kategoriją, tie prašymai tinkamai pagrindžiami atsižvelgiant į papildomumą ir siektiną poveikį ir kartu su jais pateikiama pagal 24 straipsnį iš dalies pakeista programa arba programos.

4.   Pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, Komisija nepritaria prašymui perkelti išteklius susijusiame programos daliniame pakeitime, jeigu toks perkėlimas pakenktų programos, iš kurios turi būti perkelti ištekliai, tikslų įgyvendinimui.

Komisija taip pat nepritaria prašymui, jei mano, kad valstybė narė nepateikė tinkamo perkėlimo pagrindimo, susijusio su siektinais rezultatais arba įnašu siekiant gaunančiojo fondo ar priemonės, kuriai taikomas tiesioginis ar netiesioginis valdymas, tikslų.

5.   Prašymo iš dalies pakeisti programą atveju gali būti perkeliami tik ateinančių kalendorinių metų ištekliai.

6.   TPF ištekliai, įskaitant pagal 27 straipsnį iš ERPF ir ESF+ perkeltus išteklius, neperkeliami į kitus fondus ar priemones pagal šio straipsnio 1–5 dalis.

Pagal 1–5 dalis į TPF ištekliai neperkeliami.

7.   Jeigu Komisija nėra prisiėmusi teisinio įsipareigojimo pagal tiesioginį arba netiesioginį valdymą dėl išteklių, perkeltų pagal 1 dalį, atitinkami ištekliai, dėl kurių neprisiimtas įsipareigojimas, gali būti grąžinti į fondą, iš kurio jie buvo iš pradžių perkelti, ir paskirti vienai ar daugiau programų.

Šiuo tikslu valstybė narė pagal 24 straipsnio 1 dalį pateikia prašymą iš dalies pakeisti programą ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki Finansinio reglamento 114 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyto įsipareigojimų termino.

8.   Ištekliai, grąžinti fondui, iš kurio jie buvo iš pradžių perkelti, ir paskirti vienai ar daugiau programų, naudojami laikantis šiame reglamente ir konkretiems fondams skirtuose reglamentuose nustatytų taisyklių nuo prašymo iš dalies pakeisti programą pateikimo dienos.

9.   Išteklių, grąžintų fondui, iš kurio jie buvo iš pradžių perkelti, ir paskirtų vienai ar daugiau programų pagal šio straipsnio 7 dalį atveju panaikinimo terminas, kaip apibrėžta 105 straipsnio 1 dalyje, prasideda tais metais, kuriais prisiimami atitinkami biudžetiniai įsipareigojimai.

1.   Valstybės narės gali savanoriškai prašyti investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslu TPF turimų išteklių sumą pagal TPF reglamento 3 straipsnį papildyti ERPF, ESF+ arba jų abiejų ištekliais, skirtais regiono, kuriame yra atitinkama teritorija, kategorijai. Bendra į TPF perkeltų ERPF ir ESF+ išteklių suma negali būti daugiau kaip tris kartus didesnė už TPF asignavimą, nurodytą 110 straipsnio 1 dalies g punkte. Iš ERPF arba ESF+ perkeltų išteklių suma negali viršyti 15 % atitinkamai valstybei narei skirto atitinkamo ERPF ir ESF+ asignavimo. Tuose prašymuose valstybės narės nurodo bendrą kiekvienais metais pagal regionų kategoriją perkeltą sumą.

2.   Atitinkami perkėlimai iš ERPF ir ESF+ išteklių TPF lėšomis remiamam (-iems) prioritetui (-ams) atspindi intervencinių priemonių rūšis atsižvelgiant į programoje pagal 22 straipsnio 3 dalies d punkto ix papunktį nustatytą informaciją. Tokie perkėlimai laikomi galutiniais.

3.   TPF ištekliai, įskaitant iš ERPF ir ESF+ perkeltus išteklius, naudojami laikantis šiame reglamente ir TPF reglamente nustatytų taisyklių. ERPF ir SF reglamente ir ESF+ reglamente nustatytos taisyklės netaikomos pagal 1 dalį perkeltiems ERPF ir ESF+ ištekliams.

1.   Pagal 28 straipsnio a arba c punktą įgyvendinamose teritorinėse strategijose pateikiami šie elementai:

Jose taip pat gali būti pateikiamas remtinų veiksmų sąrašas.

2.   Teritorinės strategijos yra atitinkamų teritorinių institucijų arba subjektų atsakomybė. Teritorinėms strategijoms gali būti naudojami esami su apimamomis teritorijomis susiję strateginiai dokumentai.

3.   Jeigu į teritorinę strategiją neįtrauktas remtinų veiksmų sąrašas, atitinkamos teritorinės institucijos ar subjektai atrenka veiksmus arba dalyvauja juos atrenkant.

4.   Rengiant teritorines strategijas, 2 dalyje nurodytos institucijos arba subjektai bendradarbiauja su atitinkamomis vadovaujančiosiomis institucijomis, kad nustatytų veiksmų, kurie turi būti remiami pagal atitinkamą programą, taikymo sritį.

Atrinkti veiksmai turi atitikti teritorinę strategiją.

5.   Kai teritorinė institucija arba subjektas atlieka užduotis, už kurias atsako vadovaujančioji institucija, išskyrus veiksmų atranką, vadovaujančioji institucija tą instituciją nurodo kaip tarpinę instituciją.

6.   Gali būti teikiama parama teritorinėms strategijoms rengti ir kurti.

1.   Jeigu valstybė narė mano, kad tai tikslinga pagal 28 straipsnį, ERPF, ESF+, TPF ir EJRŽAF lėšomis remiama bendruomenės inicijuota vietos plėtra.

2.   Valstybė narė užtikrina, kad bendruomenės inicijuota vietos plėtra:

3.   Jeigu parama 2 dalies c punkte nurodytoms strategijoms gali būti teikiama iš daugiau nei vieno fondo, atitinkamos vadovaujančiosios institucijos surengia bendrą kvietimą toms strategijoms atrinkti ir įsteigia bendrą visų atitinkamų fondų komitetą, kad šis stebėtų tų strategijų įgyvendinimą. Atitinkamos vadovaujančiosios institucijos gali pasirinkti vieną iš atitinkamų fondų, kurio lėšomis būtų dengiamos visos su tomis strategijomis susijusios pasirengimo, valdymo ir aktyvaus taikymo išlaidos, nurodytos 34 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose.

4.   Kai įgyvendinant tokią strategiją teikiama daugiau nei vieno fondo parama, atitinkamos vadovaujančiosios institucijos gali pasirinkti vieną iš atitinkamų fondų kaip pagrindinį fondą.

5.   Tai strategijai taikomos pagrindinio fondo taisyklės, kartu laikantis kiekvieno fondo, dalyvaujančio remiant strategiją, taikymo srities ir tinkamumo finansuoti taisyklių. Kitų fondų institucijos remiasi kompetentingos pagrindinio fondo institucijos sprendimais ir valdymo patikrinimais.

6.   Pagrindinio fondo institucija teikia kitų fondų institucijoms informaciją, būtiną mokėjimams stebėti ir atlikti pagal konkrečiam fondui skirtuose reglamentuose nustatytas taisykles.

1.   Atitinkamos vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad kiekvienoje 31 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytoje strategijoje būtų išdėstyti šie elementai:

Joje taip pat gali būti nurodytos priemonių ir veiksmų, kurie bus finansuojami kiekvieno susijusio fondo lėšomis, rūšys;

2.   Atitinkamos vadovaujančiosios institucijos nustato tų strategijų atrankos kriterijus, įsteigia jų atrankos komitetą ir patvirtina to komiteto atrinktas strategijas.

3.   Atitinkamos vadovaujančiosios institucijos atlieka pirmą strategijų atrankos etapą ir užtikrina, kad atrinktos vietos veiklos grupės per 12 mėnesių nuo sprendimo, kuriuo patvirtinama programa, dienos arba, jei strategijos remiamos daugiau nei vieno fondo lėšomis, per 12 mėnesių nuo sprendimo, kuriuo patvirtinama paskutinė atitinkama programa, dienos, galėtų vykdyti 33 straipsnio 3 dalyje joms nustatytas užduotis.

4.   Sprendime, kuriuo patvirtinama strategija, nurodomas kiekvieno atitinkamo fondo ir programos asignavimas ir nustatoma atsakomybė už programos arba programų valdymo ir kontrolės užduotis.

1.   Vietos veiklos grupės rengia ir įgyvendina 31 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas strategijas.

2.   Vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad vietos veiklos grupės būtų įtraukios ir kad iš grupės narių išrinktų vieną pagrindinį partnerį, atsakingą už administracinius ir finansinius reikalus, arba sudarytų teisiškai įformintą bendrą struktūrą.

3.   Šias užduotis išimtinai vykdo vietos veiklos grupės:

4.   Jeigu vietos veiklos grupės atlieka 3 dalyje nenurodytas užduotis, už kurias atsakinga vadovaujančioji institucija arba mokėjimo agentūra, kai EŽŪFKP atrenkamas kaip pagrindinis fondas, tas vietos veiklos grupes pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles vadovaujančioji institucija nurodo kaip tarpines institucijas.

5.   Vietos veiklos grupė gali būti paramos gavėjas ir gali įgyvendinti veiksmus pagal strategiją, jei vietos veiklos grupė užtikrina, kad būtų laikomasi funkcijų atskyrimo principo.

1.   Valstybė narė užtikrina, kad fondų parama bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai apimtų:

2.   1 dalies a punkte nurodyta parama yra tinkama finansuoti, nepaisant to, ar strategiją po to pasirenkama finansuoti.

1 dalies c punkte nurodyta parama neviršija 25 % viso strategijai skirto viešojo įnašo.

1.   Komisijos iniciatyva fondų lėšomis gali būti remiami parengiamieji, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo, komunikacijos, įskaitant institucinę komunikaciją apie Sąjungos politikos prioritetus, matomumo, taip pat visi administracinės ir techninės paramos veiksmai, reikalingi šiam reglamentui įgyvendinti, kai tinkama – kartu su trečiosiomis valstybėmis.

2.   1 dalyje nurodyti veiksmai visų pirma gali apimti:

3.   Komisija bent 15 % techninės paramos išteklių Komisijos iniciatyva skiria tam, kad būtų užtikrinta veiksmingesnė viešoji komunikacija ir stipresnė komunikacijos veiklos, vykdomos Komisijos iniciatyva, sinergija, plečiant su rezultatais susijusių žinių bazę, visų pirma užtikrinant veiksmingesnį duomenų rinkimą ir sklaidą, veiksmingesnius vertinimus ir veiksmingesnį ataskaitų teikimą, ypač akcentuojant fondų įnašą gerinant piliečių gyvenimą, ir didinant fondų teikiamos paramos matomumą, taip pat didinant informuotumą apie tokios paramos rezultatus ir pridėtinę vertę. Užbaigus programas, kai tinkama, informavimo, komunikacijos ir matomumo priemonės, susijusios su fondų teikiamos paramos rezultatais ir pridėtine verte, kuriomis ypač akcentuojami veiksmai, įgyvendinamos toliau. Tokiomis priemonėmis taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politinius prioritetus, kiek jie yra susiję su bendraisiais šio reglamento tikslais.

4.   1 dalyje nurodyti veiksmai gali apimti ankstesnius ir vėlesnius programavimo laikotarpius.

5.   Komisija išdėsto savo planus, kai pagal Finansinio reglamento 110 straipsnį numatomas fondų įnašas.

6.   Atsižvelgiant į tikslą, šiame straipsnyje nurodyti veiksmai gali būti finansuojami kaip veiklos arba administracinės išlaidos.

7.   Vadovaujantis Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a punktu, Komisijos iniciatyva vykdomi techninės paramos veiksmai, remiami pagal šį reglamentą taikant tiesioginį valdymą, ir pagrindinės išlaidos finansavimo sprendime nurodytais tinkamai pagrįstais atvejais ir ribotą laikotarpį gali būti laikomi tinkami finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei tie veiksmai buvo vykdomi ir išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką.

1.   Valstybės narės iniciatyva fondų lėšomis gali būti remiami veiksmai, kurie gali būti susiję su ankstesniais ir vėlesniais programavimo laikotarpiais, reikalingi siekiant efektyviai administruoti ir naudoti šiuos fondus, be kita ko, stiprinti 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų partnerių pajėgumus, taip pat siekiant teikti finansavimą ir tokių funkcijų kaip pasirengimas, mokymas, valdymas, stebėsena, vertinimas, matomumas ir komunikacija vykdymui.

Į techninės paramos sumas pagal šį ir 37 straipsnius neatsižvelgiama paramos telkimo pagal temas tikslais laikantis konkrečiam fondui taikomų taisyklių.

2.   Kiekvieno fondo lėšomis galima remti techninės paramos veiksmus, kurie tinkami finansuoti bet kurio kito fondo lėšomis.

3.   Sąjungos įnašas techninei paramai finansuoti valstybėje narėje skiriamas pagal 51 straipsnio b arba e punktą.

Valstybė narė partnerystės sutartyje pagal II priedą nurodo, kokios formos Sąjungos įnašą techninei paramai finansuoti ji pasirenka. Tas pasirinkimas taikomas visoms atitinkamoje valstybėje narėje įgyvendinamoms programoms visą programavimo laikotarpį ir jo negalima vėliau keisti.

PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų ir Interreg programų atveju Sąjungos įnašas techninei paramai finansuoti skiriamas tik pagal 51 straipsnio e punktą.

4.   Jeigu Sąjungos įnašas techninei paramai finansuoti valstybėje narėje atlyginamas pagal 51 straipsnio b punktą, taikomi šie aspektai:

5.   Jeigu Sąjungos įnašas techninei paramai finansuoti atlyginamas pagal 51 straipsnio e punktą, taikomi šie aspektai:

6.   Interreg programoms taikomos konkrečios techninės paramos teikimo taisyklės nustatomos Interreg reglamente.

1.   Kiekviena valstybė narė, pasitarusi su vadovaujančiąja institucija, per 3 mėnesius nuo pranešimo atitinkamai valstybei narei apie sprendimą, kuriuo patvirtinama programa, įsteigia programos įgyvendinimo stebėsenos komitetą (toliau – stebėsenos komitetas).

Valstybė narė gali įsteigti vieną stebėsenos komitetą daugiau nei vienai programai stebėti.

2.   Kiekvienas stebėsenos komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles, įskaitant nuostatas dėl interesų konflikto prevencijos ir skaidrumo principo taikymo.

3.   Stebėsenos komiteto posėdžiai vyksta bent kartą per metus, juose apžvelgiami visi klausimai, turintys įtakos pažangai siekiant programos tikslų.

4.   Stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisyklės ir jam pateikti duomenys bei informacija skelbiami 49 straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje, nedarant poveikio 69 straipsnio 5 daliai.

5.   Šio straipsnio 1–4 dalys netaikomos programoms, kuriomis siekiama tik ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies m punkte nurodyto konkretaus tikslo, ir susijusiai techninei paramai.

1.   Kiekviena valstybė narė sprendžia dėl stebėsenos komiteto sudėties ir skaidriu procesu užtikrina proporcingą atstovavimą atitinkamoms valstybės narės institucijoms ir tarpinėms institucijoms, taip pat 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų partnerių atstovams.

Kiekvienam stebėsenos komiteto nariui suteikiama balsavimo teisė. Darbo tvarkos taisyklėmis reglamentuojamas naudojimasis balsavimo teise ir išsami informacija apie procedūrą stebėsenos komitete pagal atitinkamos valstybės narės institucinę, teisinę ir finansinę sistemą.

Darbo tvarkos taisyklėse gali būti numatyta galimybė ne nariams, įskaitant EIB, dalyvauti stebėsenos komiteto darbe.

Stebėsenos komitetui pirmininkauja valstybės narės arba vadovaujančiosios institucijos atstovas.

Stebėsenos komiteto narių sąrašas skelbiamas 49 straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.

2.   Komisijos atstovai dalyvauja stebėsenos komiteto veikloje stebėtojo ir patarėjo teisėmis.

3.   PMIF, VSF ir SVVP atveju atitinkamos decentralizuotos agentūros gali dalyvauti stebėsenos komiteto veikloje.

1.   Stebėsenos komitetas nagrinėja:

Kalbant apie EJRŽAF lėšomis remiamas programas, su stebėsenos komitetu konsultuojamasi ir jei šis komitetas mano, kad tai tinkama, jis pateikia nuomonę dėl bet kokių vadovaujančiosios institucijos siūlomų programos pakeitimų.

2.   Stebėsenos komitetas tvirtina:

3.   Stebėsenos komitetas vadovaujančiajai institucijai gali teikti rekomendacijas, įskaitant rekomendacijas dėl paramos gavėjams tenkančios administracinės naštos mažinimo priemonių.

1.   Siekiant išnagrinėti kiekvienos programos veiklos rezultatus kartą per metus rengiami Komisijos ir kiekvienos valstybės narės peržiūros posėdžiai. Peržiūros posėdžiuose dalyvauja atitinkamos vadovaujančiosios institucijos.

Peržiūros posėdyje gali būti aptariama daugiau negu viena programa.

Peržiūros posėdžiams pirmininkauja Komisija arba, valstybės narės prašymu, bendrai pirmininkauja valstybė narė ir Komisija.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos, PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų peržiūros posėdžiai rengiami bent du kartus per programavimo laikotarpį.

3.   ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo, TPF ir EJRŽAF lėšomis remiamų programų atveju valstybė narė ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki peržiūros posėdžio Komisijai pateikia glaustą informaciją apie 40 straipsnio 1 dalyje išvardytus elementus. Ši informacija grindžiama naujausiais valstybės narės turimais duomenimis.

Programų, kuriomis siekiama tik ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies m punkte nustatyto konkretaus tikslo, atveju teiktina informacija, remiantis naujausiais turimais duomenimis, apsiriboja šio reglamento 40 straipsnio 1 dalies a, b, e, f ir h punktais.

4.   Valstybė narė ir Komisija gali susitarti nerengti peržiūros posėdžio. Tokiu atveju peržiūra gali būti atlikta raštu.

5.   Peržiūros posėdžio rezultatai įrašomi į patvirtintą protokolą.

6.   Valstybės narės imasi tolesnių veiksmų dėl per peržiūros posėdį iškeltų klausimų, kurie daro poveikį programos įgyvendinimui, ir per 3 mėnesius praneša Komisijai apie priemones, kurių imtasi.

7.   PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų atveju valstybė narė pateikia metinę veiklos rezultatų ataskaitą pagal konkretiems fondams skirtus reglamentus.

1.   Valstybė narė arba vadovaujančioji institucija naudodama VII priede pateiktą šabloną ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d., balandžio 30 d., liepos 31 d., rugsėjo 30 d. ir lapkričio 30 d. Komisijai elektroniniu būdu perduoda kiekvienos programos suvestinius duomenis, išskyrus duomenis, kurių reikalaujama pagal 2 dalies b punktą ir 3 dalį, – jie elektroniniu būdu perduodami ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. ir liepos 31 d.

Pirmas perdavimas turi būti atliktas ne vėliau kaip 2022 m. sausio 31 d., o paskutinis – ne vėliau kaip 2030 m. sausio 31 d.

Prioritetų, kuriais remiamas konkretus tikslas, nustatytas ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies m punkte, atveju duomenys perduodami kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d.

ESF+ reglamente gali būti nustatytos konkrečios taisyklės dėl ilgesnės trukmės rezultato rodiklių rinkimo ir perdavimo dažnumo.

2.   Su kiekvienu prioritetu susiję duomenys suskirstomi pagal konkretų tikslą ir, kai taikytina, regiono kategoriją; nurodoma ši informacija:

3.   Finansinių priemonių atveju taip pat pateikiami šie duomenys:

4.   Pagal šį straipsnį teikiami duomenys turi būti patikimi ir nuo mėnesio, einančio prieš duomenų pateikimo mėnesį, pabaigos turi atitikti 72 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytus elektronine forma saugomus duomenis.

5.   Valstybė narė arba vadovaujančioji institucija visus Komisijai pateiktus duomenis skelbia 46 straipsnio b punkte nurodytame interneto portale arba 49 straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje arba pateikia nuorodą į tuos duomenis.

1.   ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo, TPF ir EJRŽAF lėšomis remiamų programų atveju kiekviena vadovaujančioji institucija ne vėliau kaip 2031 m. vasario 15 d. pateikia Komisijai programos galutinę veiklos rezultatų ataskaitą.

2.   Galutinėje veiklos rezultatų ataskaitoje įvertinama programos tikslų įgyvendinimo pažanga, remiantis 40 straipsnio 1 dalyje išvardytais elementais, išskyrus informaciją, numatytą tos dalies d punkte.

3.   Komisija išnagrinėja galutinę veiklos rezultatų ataskaitą ir per 5 mėnesius nuo galutinės veiklos rezultatų ataskaitos gavimo dienos praneša vadovaujančiajai institucijai apie bet kokias pastabas. Jei tokių pastabų pateikiama, vadovaujančioji institucija pateikia visą reikalingą su tomis pastabomis susijusią informaciją ir, kai tinkama, per 3 mėnesius informuoja Komisiją apie tai, kokių priemonių buvo imtasi. Komisija per 2 mėnesius nuo visos reikiamos informacijos gavimo informuoja vadovaujančiąją instituciją apie ataskaitos priėmimą. Jeigu Komisija per šį terminą vadovaujančiosios institucijos neinformuoja, laikoma, kad ataskaita yra priimta.

4.   Vadovaujančioji institucija galutines veiklos rezultatų ataskaitas skelbia 49 straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.

5.   Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas galutinės veiklos rezultatų ataskaitos šablonas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 115 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

1.   Valstybė narė arba vadovaujančioji institucija atlieka programų vertinimus, susijusius su vienu arba daugiau iš šių kriterijų: efektyvumu, veiksmingumu, aktualumu, suderinamumu ir Sąjungos pridėtine verte, kad būtų pagerinta programų rengimo ir įgyvendinimo kokybė. Vertinimai taip pat gali apimti kitus aktualius kriterijus, pavyzdžiui, įtraukumą, nediskriminavimą ir matomumą, ir gali apimti daugiau nei vieną programą.

2.   Be to, ne vėliau kaip 2029 m. birželio 30 d. atliekamas kiekvienos programos vertinimas, kad būtų įvertintas jos poveikis.

3.   Vertinimus atlikti pavedama funkciškai nepriklausomiems vidaus arba išorės ekspertams.

4.   Valstybė narė arba vadovaujančioji institucija užtikrina, kad būtų nustatytos būtinos vertinimams reikalingų duomenų rengimo ir rinkimo procedūros.

5.   Valstybė narė arba vadovaujančioji institucija parengia vertinimo planą, kuris gali apimti daugiau nei vieną programą. PMIF, VSF ir SVVP atveju į tą planą įtraukiamas laikotarpio vidurio vertinimas – jis turi būti užbaigtas ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d.

6.   Valstybė narė arba vadovaujančioji institucija pateikia vertinimo planą stebėsenos komitetui ne vėliau kaip per metus nuo sprendimo, kuriuo patvirtinama programa, priėmimo.

7.   Visi vertinimai skelbiami 49 straipsnio 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.

1.   Komisija atlieka laikotarpio vidurio vertinimą, kad iki 2024 m. pabaigos įvertintų kiekvieno fondo efektyvumą, veiksmingumą, aktualumą, suderinamumą ir Sąjungos pridėtinę vertę. Komisija gali naudotis visa aktualia jau prieinama informacija pagal Finansinio reglamento 128 straipsnį.

2.   Komisija ne vėliau kaip 2031 m. gruodžio 31 d. atlieka retrospektyvinį vertinimą, kad išnagrinėtų kiekvieno fondo efektyvumą, veiksmingumą, aktualumą, suderinamumą ir Sąjungos pridėtinę vertę. ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽAF atveju atliekant tą vertinimą visų pirma nagrinėjamas tų fondų socialinis, ekonominis ir teritorinis poveikis 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų politikos tikslų atžvilgiu.

3.   Retrospektyvinio vertinimo rezultatus Komisija skelbia savo interneto svetainėje ir juos pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria komunikacijos veiklos koordinatorių, atsakingą už matomumo, skaidrumo ir komunikacijos veiklą, susijusią su fondų parama, įskaitant programas, kuriomis siekiama Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (Interreg), kurių vadovaujančioji institucija yra toje valstybėje narėje. Komunikacijos veiklos koordinatorius gali būti skiriamas 71 straipsnio 6 dalyje nurodyto subjekto lygmeniu, jis koordinuoja visų programų komunikacijos ir matomumo priemones.

Komunikacijos veiklos koordinatorius į matomumo, skaidrumo ir komunikacijos didinimo veiklą įtraukia šiuos subjektus:

2.   Kiekviena vadovaujančioji institucija nustato už kiekvienos programos komunikaciją atsakingą pareigūną. Komunikacijos pareigūnas gali būti atsakingas už daugiau nei vieną programą.

3.   Komisija valdo tinklą, kurį sudaro komunikacijos veiklos koordinatoriai, komunikacijos pareigūnai bei Komisijos atstovai ir kuriame keičiamasi informacija apie matomumo, skaidrumo ir komunikacijos veiklą.

1.   Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad per 6 mėnesius nuo sprendimo, kuriuo programa patvirtinama, būtų sukurta interneto svetainė, kurioje būtų pateikiama informacija apie programas, už kurias ji atsako, taip pat nurodyti programos tikslai, veikla, esamos finansavimo galimybės ir pasiekimai.

2.   Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad 1 dalyje nurodytoje interneto svetainėje arba 46 straipsnio b punkte nurodytame bendrame interneto portale būtų paskelbtas numatomų kvietimų teikti pasiūlymus tvarkaraštis, kuris atnaujinamas bent tris kartus per metus ir nurodoma ši orientacinė informacija:

3.   Vadovaujančioji institucija fondų paramai gauti atrinktų veiksmų sąrašą viešai paskelbia interneto svetainėje bent viena oficialiąja Sąjungos institucijų kalba ir tą sąrašą atnaujina ne rečiau kaip kas 4 mėnesius. Kiekvienam veiksmui suteikiamas unikalus kodas. Sąraše pateikiami šie duomenys:

Pirmos pastraipos b ir c punktuose nurodyti duomenys pašalinami praėjus 2 metams nuo pirminio paskelbimo interneto svetainėje dienos.

4.   Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti duomenys skelbiami interneto svetainėje, nurodytoje 1 dalyje, arba bendrame interneto portale, nurodytame šio reglamento 46 straipsnio b punkte, atviraisiais kompiuterio skaitomais formatais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1024 (48) 5 straipsnio 1 dalyje, kad duomenis būtų galima rūšiuoti, atlikti jų paiešką, juos gauti, palyginti ir pakartotinai naudoti.

5.   Prieš paskelbdama duomenis pagal šį straipsnį, vadovaujančioji institucija informuoja paramos gavėjus, kad duomenys bus skelbiami viešai.

6.   Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ar agentūroms paprašius joms būtų suteikta galimybė susipažinti su komunikacijos ir matomumo medžiaga, įskaitant informaciją paramos gavėjų lygmeniu, ir kad Sąjungai būtų suteikta nemokama, neišimtinė ir neatšaukiama licencija naudoti tokią medžiagą ir visas su ja susijusias ankstesnes teises pagal IX priedą. Dėl to nei paramos gavėjai, nei valdančioji institucija neturi patirti didelių papildomų išlaidų ar didelės administracinės naštos.

1.   Paramos gavėjai ir finansines priemones įgyvendinantys subjektai veiksmui suteiktą fondų paramą, įskaitant pagal 62 straipsnį pakartotinai panaudotus išteklius, pripažįsta tokiais būdais:

Jeigu ESF+ paramos gavėjas yra fizinis asmuo arba reikalavimas, nustatytas pirmos pastraipos d punkte, netaikomas veiksmams, remiamiems siekiant konkretaus tikslo, nurodyto ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies m punkte.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos c ir d punktų, PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų veiksmų atveju dokumente, kuriame nustatomos paramos sąlygos, gali būti nustatyti konkretūs informacijos apie fondų paramą viešo paskelbimo reikalavimai, kai tai pateisinama saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais pagal 69 straipsnio 5 dalį.

2.   Mažų projektų fondų atveju paramos gavėjas laikosi Interreg reglamento 36 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų.

Finansinių priemonių atveju paramos gavėjas sutarties sąlygomis užtikrina, kad galutiniai gavėjai laikytųsi 1 dalies c punkte nustatytų reikalavimų.

3.   Jeigu paramos gavėjas nesilaiko savo pareigų pagal 47 straipsnį arba šio straipsnio 1 ir 2 dalis ir jeigu nesiimta taisomųjų veiksmų, vadovaujančioji institucija, atsižvelgdama į proporcingumo principą, taiko priemones ir panaikina iki 3 % fondų paramos, skiriamos atitinkamam veiksmui.

1.   Valstybės narės dotacijas paramos gavėjams gali teikti taip:

2.   Jei visos veiksmo išlaidos neviršija 200 000 EUR, paramos gavėjui įnašas iš ERPF, ESF+, TPF, PMIF, VSF ir SVVP teikiamas taikant vieneto įkainius, fiksuotąsias sumas arba fiksuotąsias normas, išskyrus veiksmus, kurie remiami valstybės pagalba. Jei finansuojama taikant fiksuotąsias normas, pagal 1 dalies a punktą gali būti atlyginamos tik išlaidų kategorijos, kurioms taikoma fiksuotoji norma.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, vadovaujančioji institucija gali sutikti kai kuriems mokslinių tyrimų ir inovacijų srities veiksmams netaikyti toje dalyje nustatytų reikalavimų su sąlyga, kad stebėsenos komitetas iš anksto pritarė tokiai išimčiai. Be to, pagal 1 dalies a punktą gali būti atlyginamos dalyviams išmokamos išmokos ir atlyginimai.

3.   1 dalies b, c ir d punktuose nurodytų formų dotacijų sumos nustatomos vienu iš šių būdų:

1.   Veiksmo tiesioginės personalo išlaidos gali būti apskaičiuojamos taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 20 % tiesioginių išlaidų, išskyrus to veiksmo tiesiogines personalo išlaidas, nereikalaujant, kad valstybė narė atliktų skaičiavimą taikytinai normai nustatyti, su sąlyga, kad į veiksmo tiesiogines išlaidas nebūtų įtrauktos viešojo darbų pirkimo sutartys arba prekių ar paslaugų pirkimo sutartys, kurių vertė viršija Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES (49) 4 straipsnyje arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES (50) 15 straipsnyje nurodytas vertės ribas.

Jeigu PMIF, VSF ir SVVP atveju pagal pirmą pastraipą taikoma fiksuotoji norma, ji taikoma tik veiksmo, kuriam netaikomi viešieji pirkimai, tiesioginėms išlaidoms.

2.   Nustatant tiesiogines personalo išlaidas, valandinis įkainis gali būti apskaičiuojamas vienu iš šių būdų:

3.   Taikant pagal 2 dalį apskaičiuotą valandinį įkainį, visas deklaruotų valandų skaičius vienam asmeniui per atitinkamus metus ar mėnesį negali viršyti valandų skaičiaus, naudojamo tam valandiniam įkainiui apskaičiuoti.

4.   Jeigu duomenų apie metines bendrąsias darbo išlaidas nėra, jos gali būti nustatomos remiantis turimomis į apskaitą įtrauktomis bendrosiomis darbo išlaidomis arba įdarbinimo dokumentu, tinkamai pakoregavus tas išlaidas 12 mėnesių laikotarpiui.

5.   Personalo išlaidos, susijusios su asmenimis, kurie įgyvendindami veiksmą dirba ne visą darbo laiką, gali būti apskaičiuojamos kaip fiksuotoji bendrųjų darbo išlaidų procentinė dalis, atitinkanti fiksuotąją įgyvendinant veiksmą per mėnesį dirbto laiko procentinę dalį, neįpareigojant įdiegti atskiros darbo laiko registravimo sistemos. Darbdavys parengia darbuotojams skirtą dokumentą, kuriame nurodoma ta fiksuotoji procentinė dalis.

1.   Fiksuotoji norma, kurią sudaro iki 40 % tinkamų finansuoti tiesioginių personalo išlaidų, gali būti naudojama likusioms tinkamoms finansuoti veiksmo išlaidoms padengti. Nereikalaujama, kad valstybė narė atliktų skaičiavimą taikytinai normai nustatyti.

2.   ERPF, ESF+, TPF, PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų veiksmų atveju dalyviams mokami atlyginimai ir išmokos laikomi papildomomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, neįskaičiuotomis į fiksuotąją normą.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta fiksuotoji norma netaikoma personalo išlaidoms, apskaičiuotoms remiantis 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta fiksuotąja norma.

1.   Valstybės narės paramos gavėjams gali teikti dotacijas su sąlygomis, kurios yra visiškai arba iš dalies grąžintinos, kaip nurodyta dokumente, kuriame nustatomos paramos sąlygos.

2.   Paramos gavėjas dotacijas grąžina pagal vadovaujančiosios institucijos ir paramos gavėjo sutartas sąlygas.

3.   Valstybės narės pakartotinai panaudoja paramos gavėjo grąžintus išteklius tuo pačiu tikslu pagal atitinkamos programos tikslus ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. kaip dotacijas taikydamos sąlygas arba kaip finansinę priemonę ar kaip kitą paramos formą. Grąžintos sumos ir informacija apie jų pakartotinį panaudojimą įtraukiamos į galutinę veiklos rezultatų ataskaitą.

4.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad ištekliai būtų laikomi atskirose sąskaitose arba pagal atitinkamus apskaitos kodus.

5.   Sąjungos ištekliai, paramos gavėjų grąžinti bet kuriuo metu, bet pakartotinai nepanaudoti iki 2030 m. gruodžio 31 d., pagal 88 straipsnį grąžinami į Sąjungos biudžetą.

1.   Vadovaujančiosios institucijos gali skirti programos įnašą iš vienos ar daugiau programų esamoms arba naujai sukurtoms nacionaliniu, regioniniu, tarptautiniu arba tarpvalstybiniu lygmeniu nustatytoms finansinėms priemonėms, kurias tiesiogiai įgyvendina arba už kurių įgyvendinimą atsako vadovaujančioji institucija ir kurios padeda siekti konkrečių tikslų.

2.   Pagal finansines priemones parama galutiniams gavėjams teikiama tik investicijoms tiek į materialųjį, tiek į nematerialųjį turtą, taip pat į apyvartinį kapitalą, kurios, kaip numatoma, bus finansiškai perspektyvios ir kurioms neteikiamas pakankamas finansavimas iš rinkos šaltinių. Tokia parama turi atitikti taikytinas Sąjungos valstybės pagalbos taisykles.

Tokia parama teikiama tik tiems investicijų elementams, kurie nėra fiziškai užbaigti arba visiškai įgyvendinti investavimo sprendimo priėmimo dieną.

3.   Atitinkama fondų parama naudojant finansines priemones grindžiama ex ante vertinimu, parengtu vadovaujančiosios institucijos atsakomybe. Ex ante vertinimas turi būti baigtas prieš vadovaujančiajai institucijai paskiriant programos įnašus finansinėms priemonėms.

Į ex ante vertinimą įtraukiami bent šie elementai:

Ex ante vertinimas gali būti peržiūrimas arba atnaujinamas, jis gali apimti dalį valstybės narės teritorijos arba ją visą ir gali būti pagrįstas esamais arba atnaujintais ex ante vertinimais.

4.   Parama galutiniams gavėjams gali būti derinama su bet kurio fondo arba kitos Sąjungos priemonės parama ir gali būti skiriama dengti tą patį išlaidų elementą. Tokiu atveju fondo finansinės priemonės parama, kuri yra finansinės priemonės veiksmo dalis, nedeklaruojama Komisijai siekiant gauti paramą kita forma, iš kito fondo ar pagal kitą Sąjungos priemonę.

5.   Finansinės priemonės gali būti derinamos su programos parama dotacijų forma kaip vienas finansinės priemonės veiksmas pagal vieną finansavimo sutartį, kai finansinę priemonę įgyvendinantis subjektas teikia abiejų skirtingų formų paramą. Tokiu atveju finansinėms priemonėms taikytinos taisyklės taikomos tam vienam finansinės priemonės veiksmui. Dotacijų forma teikiama programos parama turi būti tiesiogiai siejama su finansine priemone ir jai būtina ir negali būti didesnė už finansiniu produktu remiamų investicijų vertę.

6.   Jei parama derinama pagal 4 ir 5 dalis, vedama atskira paramos iš kiekvieno šaltinio apskaita.

7.   Visų formų derinamos paramos suma negali viršyti visos atitinkamo išlaidų punkto sumos. Dotacijos negali būti naudojamos finansavimui, gautam pagal finansines priemones, atlyginti. Finansinės priemonės negali būti naudojamos išankstiniam dotacijų finansavimui.

1.   Pagal vadovaujančiosios institucijos tiesiogiai įgyvendinamas finansines priemones gali būti teikiamos tik paskolos arba garantijos. Vadovaujančioji institucija finansinei priemonei skiriamo programos įnašo sąlygas nustato strategijos dokumente, kuriame turi būti X priede nustatyti elementai.

2.   Finansinės priemonės, už kurių įgyvendinimą atsako vadovaujančioji institucija, gali būti:

Vadovaujančioji institucija atrenka finansinę priemonę įgyvendinantį subjektą.

3.   Vadovaujančioji institucija finansinės priemonės įgyvendinimo sutartį gali skirti tiesiogiai:

4.   Kai vadovaujančiosios institucijos atrinktas subjektas įgyvendina kontroliuojantįjį fondą, tas subjektas gali toliau atrinkti kitus subjektus specialiesiems fondams valdyti.

5.   Finansinėms priemonėms, įgyvendinamoms pagal 2 dalį, skiriamų programos įnašų sąlygos nustatomos finansavimo sutartyse tarp:

Į tas finansavimo sutartis įtraukiami visi X priede nustatyti elementai.

6.   Vadovaujančiosios institucijos finansinis įsipareigojimas neviršija sumos, kurią vadovaujančioji institucija įsipareigojo skirti finansinei priemonei pagal atitinkamas finansavimo sutartis.

7.   Atitinkamas finansines priemones įgyvendinantys subjektai arba garantijų atveju – subjektas, teikiantis pagrindines paskolas, remia galutinius gavėjus, tinkamai atsižvelgdami į programos tikslus ir galimą finansinį investicijų perspektyvumą, kaip pagrįsta verslo plane arba lygiaverčiame dokumente. Galutinių gavėjų atranka turi būti skaidri ir dėl jos negali kilti interesų konflikto.

8.   Nacionalinį bendrą programos finansavimą gali teikti vadovaujančioji institucija arba jis gali būti teikiamas kontroliuojančiųjų fondų lygmeniu, specialiųjų fondų lygmeniu arba investicijų į galutinius gavėjus lygmeniu pagal konkrečiam fondui taikomas taisykles. Kai nacionalinis bendras finansavimas teikiamas investicijų į galutinius gavėjus lygmeniu, finansines priemones įgyvendinantis subjektas saugo patvirtinamuosius dokumentus, iš kurių matyti, kad pagrindinės išlaidos yra tinkamos finansuoti.

9.   Vadovaujančioji institucija, tiesiogiai įgyvendinanti finansinę priemonę pagal šio straipsnio 1 dalį, arba subjektas, įgyvendinantis finansinę priemonę pagal šio straipsnio 2 dalį, tvarko atskiras sąskaitas arba turi kiekvieno prioriteto arba, EJRŽAF atveju, kiekvieno konkretaus tikslo ir, kai taikytina, kiekvienos regionų kategorijos apskaitos kodą kiekvienam programos įnašui ir atskirai ištekliams, nurodytiems atitinkamai 60 ir 62 straipsniuose.

1.   Finansinėms priemonėms sumokėta fondų parama yra laikoma finansinių įstaigų, kurių buveinė yra valstybėse narėse, sąskaitose ir valdoma laikantis aktyvaus iždo valdymo ir patikimo finansų valdymo principo.

2.   Palūkanos ir kitas pelnas, priskirtini prie finansinėms priemonėms sumokėtos fondų paramos, panaudojami tam pačiam tikslui arba tikslams kaip pradinė fondų parama, įskaitant valdymo mokesčių mokėjimus ir valdymo išlaidų, kurias patyrė finansinę priemonę įgyvendinantys subjektai, atlyginimą pagal 68 straipsnio 1 dalies d punktą, toje pačioje finansinėje priemonėje arba, pabaigus naudoti finansinę priemonę, kitose finansinėse priemonėse arba kitų formų paramai tolesnėms investicijoms į galutinius gavėjus iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos.

3.   2 dalyje nurodytos palūkanos ir kitas pelnas, nepanaudoti pagal tą nuostatą, išskaičiuojami iš už paskutinius ataskaitinius metus pateiktų sąskaitų.

1.   Į galutinius gavėjus investuota fondų parama finansinėms priemonėms, taip pat bet kokios iš tų investicijų gautos pajamos, įskaitant grąžintus išteklius, kurios priskiriamos prie fondų paramos, gali būti naudojamos taikant skirtingas sąlygas investuotojams, veikiantiems pagal rinkos ekonomikos principą, tinkamai padalijant riziką bei pelną ir laikantis patikimo finansų valdymo principo.

2.   Tokių skirtingų sąlygų taikymo lygis neviršija to, kas būtina siekiant sukurti paskatas pritraukti privačiųjų išteklių, kaip nustatyta konkurencingu procesu arba nepriklausomu vertinimu.

1.   Ištekliai, kurie iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos finansinėms priemonėms grąžinami iš investicijų į galutinius gavėjus, arba grąžinami ištekliai, kurie buvo atidėti garantijų sutartims, įskaitant kapitalo grąžinimą ir bet kokias kitas gautas pajamas, kurie yra priskirtini fondų paramai, pakartotinai panaudojami įgyvendinant tą pačią ar kitas finansines priemones tolesnėms investicijoms į galutinius gavėjus, finansinei priemonei skirto fondų įnašo nominaliąja suma išreikštiems nuostoliams, atsiradusiems dėl neigiamų palūkanų, padengti, jei tokie nuostoliai atsiranda nepaisant aktyvaus iždo valdymo, arba valdymo išlaidoms ir mokesčiams, susijusiems su tokiomis tolesnėmis investicijomis, padengti laikantis patikimo finansų valdymo principo.

2.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad 1 dalyje nurodyti ištekliai, grąžinami finansinėms priemonėms bent per 8 metus nuo tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos, būtų pakartotinai panaudojami vadovaujantis programos ar programų, pagal kurias jos sukurtos, politikos tikslais, įgyvendinant tą pačią finansinę priemonę arba, nutraukus tuos išteklius finansinei priemonei, – kitą finansinę priemonę arba kitų formų paramą.

1.   Išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas pagal nacionalines taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente arba konkretiems fondams skirtuose reglamentuose arba jais remiantis nustatomos konkrečios taisyklės.

2.   Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš fondų, jeigu paramos gavėjas arba privatusis VPSP veiksmų partneris jas patyrė ir jos sumokėtos įgyvendinant veiksmus per laikotarpį nuo programos pateikimo Komisijai arba nuo 2021 m. sausio 1 d. (taikoma ankstesnė iš šių datų) iki 2029 m. gruodžio 31 d.

Jeigu išlaidos atlyginamos pagal 53 straipsnio 1 dalies b, c ir f punktus, veiksmai, kurių išlaidos atlyginamos, vykdomi per laikotarpį nuo programos pateikimo Komisijai arba nuo 2021 m. sausio 1 d. (taikoma ankstesnė iš šių datų) iki 2029 m. gruodžio 31 d.

3.   ERPF atveju išlaidos, susijusios su veiksmais, apimančiais daugiau kaip vieną regionų kategoriją valstybėje narėje, kaip nustatyta 108 straipsnio 2 dalyje, atitinkamoms regionų kategorijoms skiriamos proporcingai, remiantis objektyviais kriterijais.

ESF+ atveju su veiksmais susijusios išlaidos gali būti priskirtos bet kuriai programos regionų kategorijai su sąlyga, kad veiksmas padeda siekti konkrečių programos tikslų.

TPF atveju su veiksmais susijusios išlaidos padeda įgyvendinti atitinkamą teritorinį teisingos pertvarkos planą.

4.   Visas veiksmas arba jo dalis gali būti įgyvendinami už valstybės narės ribų, taip pat ir už Sąjungos ribų su sąlyga, kad veiksmas padeda siekti programos tikslų.

5.   53 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytų formų dotacijų atveju išlaidos, kurios yra tinkamos finansuoti fondų įnašais, yra lygios sumoms, apskaičiuotoms pagal 53 straipsnio 3 dalį.

6.   Veiksmai neatrenkami, kad jiems būtų teikiama fondų parama, jeigu iki paraiškos skirti finansavimą pagal programą pateikimo jie buvo fiziškai baigti arba visiškai įgyvendinti, neatsižvelgiant į tai, ar atlikti visi su jais susiję mokėjimai. Ši dalis netaikoma papildomų išlaidų atokiausiuose regionuose kompensavimui EJRŽAF lėšomis pagal EJRŽAF reglamento 24 straipsnį ir paramai atokiausiems regionams papildomo finansavimo lėšomis pagal to reglamento 110 straipsnio 1 dalies e punktą.

7.   Išlaidos, kurios iš dalies pakeitus programą tampa tinkamomis finansuoti, yra tinkamos finansuoti nuo atitinkamo prašymo pateikimo Komisijai dienos.

ERPF, Sanglaudos fondo ir TPF atveju išlaidos tampa tinkamomis finansuoti padarius programos pakeitimą, kai į programą įtraukiama nauja intervencinės priemonės rūšis, nurodyta I priedo 1 lentelėje, o EJRŽAF, PMIF, VSF ir SVVP atveju – nurodyta konkretiems fondams skirtuose reglamentuose.

Kai programa iš dalies keičiama siekiant reaguoti į gaivalines nelaimes, programoje gali būti numatyta, kad su tokiu pakeitimu susijusios išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo tos dienos, kurią įvyko gaivalinė nelaimė.

8.   Kai patvirtinama nauja programa, išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti nuo atitinkamo prašymo pateikimo Komisijai dienos.

9.   Veiksmui gali būti skiriama vieno ar daugiau fondų arba vienos ar daugiau programų ir kitų Sąjungos priemonių parama. Tokiais atvejais su vienu iš fondų susijusioje mokėjimo paraiškoje deklaruotos išlaidos negali būti deklaruojamos siekiant:

Išlaidų suma, kuri turi būti įtraukta į fondo mokėjimo paraišką, gali būti proporcingai apskaičiuota kiekvienam fondui ir atitinkamai programai ar programoms pagal dokumentą, kuriuo nustatomos paramos sąlygos.

1.   Šios išlaidos nėra tinkamos finansuoti fondų įnašais: