17.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 51/55

1.1

EESRK pritaria pasiūlymui 2012 m. paskelbti „Europos aktyvaus senėjimo metais“. Tačiau šis pavadinimas ir su juo susijusi koncepcija neatspindi šių Europos metų tikslo, kaip jį įsivaizduoja EESRK – senėjimas turėtų būti ne tik aktyvus, bet ir sveikas, orus ir kupinas gyvenimo džiaugsmo. Todėl „aktyvus“ senėjimas neturėtų būti suprantamas tik kaip galimybė prailginti darbingą amžių arba dalyvavimą visuomenės gyvenime. Todėl Komisija raginama suformuluoti platesnio pobūdžio pavadinimą, kuriame būtų atsižvelgiama ir į šiuos papildomus gyvenimo kokybės aspektus.

1.2

Dabartinė ligšiolinių Europos metų turinio ir jų įgyvendinimo forma ne visiškai pateisina su jais susijusius lūkesčius. Rengiant visas iniciatyvas reikia užtikrinti, kad jos būtų veiksmingesnės turinio požiūriui, o jos pačios – labiau matomos.

1.3

Dabartinis Komisijos pasiūlymas nenumato aiškaus koordinavimo Sąjungos lygiu. Tačiau norint, kad ši iniciatyva sulauktų daugiau dėmesio ir būtų naudinga ilgą laiką, būtina, kad ją koordinuotų centrinė ir kompetentinga institucija.

1.4

Centralizuotas koordinavimas reikalingas ir sudarant biudžetą bei skirstant lėšas. Šiuo atveju EESRK pasigenda aiškios biudžeto sandaros.

1.5

Norint užtikrinti teigiamą 2012 m. Europos metų poveikį, būtina Europos lygiu suderinti terminus „senėjimas“, „aktyvus“, „sveikas“ ir „orus“. Lygiavertės priemonės galimos tik tuo atveju, jei visi vienodai supras šiuos principus.

1.6

EESRK palankiai vertina 5 straipsnyje nurodytą Europos Parlamento, valstybių narių, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Regionų komiteto dalyvavimą Europos metų veikloje. EESRK yra įsitikinęs, kad gali puikiai atlikti lyderio vaidmenį ugdant sąmoningumą ir rengiant konstruktyvias socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės diskusijas ir supažindinant su jų turiniu kitus suinteresuotuosius subjektus. Komitetas šio vaidmens pirmiausia galėtų imtis kuriant Europos ir valstybių mastu įgyvendinamų priemonių stebėsenos centrą, kuris prisidėtų ir prie siūlomo steigti „Europos aljanso už aktyvų senėjimą“, kurio užduotis būtų koordinuoti veiksmus Sąjungos lygiu. EESRK taip pat galėtų atlikti Europos metų „ambasadoriaus“ vaidmenį. Be to, būtų naudinga surengti konferenciją svarbiausiais Europos metų klausimais, kurios išvados turėtų būti įtrauktos į stebėsenos centro rengiamą nuomonę savo iniciatyva.

2.1

Jau ne vienerius metus tiek Europos Komisijoje, tiek EESRK vyksta diskusijos dėl valstybėms narėms iškylančių iššūkių, susijusių su demografiniais pokyčiais. Nagrinėjami klausimai apima kartų solidarumą, vyresnio amžiaus darbuotojus, sveikatos priežiūrą, pagyvenusių žmonių priežiūrą ir ilgalaikę slaugą, prievartą prieš vyresnio amžiaus žmones, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, vyresnio amžiaus žmonių poreikius ir gyventojų senėjimo poveikį sveikatos ir gerovės sistemoms (1).

2.2

Papildant ankstesnių ES pirmininkavusių valstybių tikslus – strategiją „Europa 2020“ ir Europos metus 2010 (kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai) ir 2011 (Europos savanoriškos veiklos metai), buvo pateiktas pasiūlymas 2012 m. paskelbti „Europos aktyvaus senėjimo metais“. EESRK sutinka, kad pavadinus metus „aktyvaus senėjimo metais“, šis trumpas pavadinimas yra tiksliai suformuluotas ir apima kartų solidarumo principą, pastarojo net ir neįvardijant. Tačiau šis pavadinimas neatspindi nagrinėtinų temų įvairovės.

2.3

Pasaulio sveikatos organizacija „aktyvų senėjimą“ apibrėžia kaip sveikatos, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir saugumo gerinimo procesą, siekiant senėjimo proceso metu pagerinti asmenų gyvenimo kokybę (2). Ši apibrėžtis rodo, kad aktyvus senėjimas pirmiausia turi būti propaguojamas užtikrinant sveiką senėjimą ir savarankišką gyvenseną. Vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo galimybes galima didinti tiek užimtumo srityje – gerinant darbo sąlygas, tiek ir visuomenėje – kovojant su atskirtimi ir organizuojant savanorišką darbą. Apie aktyvų senėjimą galima kalbėti tik tuo atveju, jei užtikrinama bent minimali apsauga. Todėl EESRK yra įsitikinęs, kad pavadinimas „Europos aktyvaus, sveiko ir oraus senėjimo metai“ būtų daug išsamesnis.

2.4

Rengdamas pirmiau minėtas nuomones (3), EESRK į diskusijas visada įtraukdavo atitinkamus generalinius direktoratus. Todėl Komitetas palankiai vertina Komisijos ketinimą ir 2012 m. sudaryti galimybę dalyvauti visiems susijusiems generaliniams direktoratams, pasitelkiant atitinkamus jų struktūrinius ir finansinius išteklius. Komitetas mano, jog svarbu tai daryti koordinuotai.

2.5

Atsižvelgdamas į tai, EESRK pritaria tolesnėms diskusijoms „2012 m. Europos metų“ tema, kurios vyks seminaro „Sveikas senėjimas: vartotojų parengimas aktyviam senėjimui“ (4) ir „Trečiojo demografijos forumo“ (5) metu.

2.6

EESRK palankiai vertina ir numatytą trejų metų terminą (2011–2014 m. pradžia). Šis ilgesnis laikotarpis bus naudingas įtvirtinant nagrinėjamą temą visose svarbiose politikos srityse.

2.7

Komitetas palankiai vertina ir pasiūlyme nurodytus tematinius prioritetus. 3.3 skirsnyje „Priemonių turinys“ išdėstomi būtini turinio papildymai.

3.1.1

Viešosiose diskusijose dėl demografinių pokyčių gyventojų senėjimas ilgą laiką buvo vertinamas kaip našta visuomenei, ypač socialinėms ir sveikatos priežiūros sistemoms. Šis neigiamas požiūris pamažu pradeda keistis. Vis daugiau dėmesio skiriama vyresnio amžiaus žmonių potencialui ir pabrėžiamos galimybės, kurias suteikia senėjanti visuomenė.

3.1.2

Tačiau norint, kad vyresnio amžiaus žmonės ir, apskritai, visuomenė galėtų pasinaudoti teigiamais demografinių pokyčių aspektais, būtina užtikrinti, kad žmonės turėtų galimybę sveikai ir saugiai senėti. Tik taip jie galės aktyviai išnaudoti savo potencialą ir prisidėti prie kartų solidarumo skatinimo. Tačiau šios prielaidos atsispindi tik 2.3 punkte siūlomame pavadinime.

3.1.3

Norint užtikrinti teigiamą 2012 m. Europos metų poveikį, būtina Europos lygiu suderinti sąvokas „senėjimas“, „aktyvus“„sveikas“ ir „orus“. Tik vienodas šių principų supratimas leis užtikrinti lygiaverčius veiksmus.

3.2.1

„Aktyvus“ senėjimas neturėtų būti suprantamas tik kaip galimybė prailginti darbingą amžių arba dalyvavimą visuomenės gyvenime organizuojant savanorišką darbą. Veikiau priešingai, būtina pripažinti ir vertinti įvairią naudą, kurią vyresnio amžiaus žmonės gali duoti visuomenei bei užkirsti kelią socialinei atskirčiai. Tai apima, pavyzdžiui, finansinę ir (arba) socialinę paramą jaunesniems šeimos nariams, prižiūrintiems partnerius ir draugus, intelektinę ir meninę kūrybą bei inovacijas, patirties ir vertybių perdavimą ir kt. Iki tam tikro lygio visa ši veikla galima net ir esant su sveikata susijusiems ir kitokiems apribojimams. Tačiau turint omenyje, kad visa tai daroma gana sunkiomis aplinkybėmis, tai turėtų būti juo labiau vertinama.

3.2.2

Atsižvelgdamas į tai, Komitetas palankiai vertina ir palaiko Komisijos nurodytus tikslus: i) sudaryti geresnes darbo sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms, ii) skatinti aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime ir iii) skatinti sveiką senėjimą. Tačiau Komitetas mano, kad tolesnis tikslas turėtų būti saugus ir orus senėjimas.

3.2.3

EESRK taip pat mano, kad planuojamos priemonės yra tinkamos, norint pasiekti nurodytus tikslus. Pageidautina tikslingai taikyti šias priemones šia tvarka:

3.3.1

Komitetas mano, kad pasiūlymo 3 straipsnyje išvardytos priemonės yra prasmingos. Tačiau jos yra pernelyg bendro pobūdžio, suformuluotos panašiai kaip ir ankstesniais Europos metais ir gali būti pritaikytos visoms įmanomoms kampanijoms. Šios priemonės turėtų įgauti pilietinį aspektą, o ne likti vien ekspertų užduotimi. Pasinaudojant kai kuriais ankstesnių konsultacijų metu pateiktais pasiūlymais būtų galima padaryti didesnį poveikį visuomenei. Be to, EESRK siūlo, remiantis ankstesnėmis nuomonėmis, į tolesnę diskusiją įtraukti šias temas:

3.3.2

Norint įgyvendinti tikslus pasiūlytose srityse reikalingos įvairios strategijos ir veiksmai:

3.4.1

Siekiant užtikrinti deramą nacionalinės veiklos koordinavimą būtina laiku paskirti nacionalinius koordinatorius (vėliausiai iki 2011 m. kovo). Kiekviena valstybė narė privalo užtikrinti, kad nacionalinė koordinavimo tarnyba į veiklą įtrauks įvairius nacionalinio, regionų ir vietos lygio suinteresuotuosius subjektus ir mažesnes organizacijas bei veikėjus ir informuos juos apie prašymų pateikimo būdus, procedūras, taip pat esamas finansavimo galimybes.

3.5.1

EESRK pripažįsta šiame straipsnyje nurodytą Komisijos veiklą, skirtą koordinavimui Sąjungos lygiu. Tačiau Komitetui susirūpinimą kelia tai, kad dabartiniame Komisijos pasiūlyme neatsispindi aiškus generalinių direktoratų koordinavimas ir koordinavimas Sąjungos lygiu. Tačiau norint, kad visa iniciatyva sulauktų daugiau dėmesio ir būtų naudinga ilguoju laikotarpiu, būtina, kad ją koordinuotų centrinė ir kompetentinga institucija.

3.5.2

Todėl Komiteto manymu, būtina imtis šių priemonių:

3.6.1

Svarstant aktyvaus, sveiko ir oraus senėjimo klausimus būtina remtis praėjusių Europos metų (2010 ir 2011) turiniu ir vertinti juos platesniu požiūriu, nes tiek kova su skurdu, tiek savanoriškos veiklos skatinimas tiesiogiai susiję su aktyviu, sveiku ir oriu senėjimu.

3.7.1

Komitetas labai palankiai vertina tai, kad vėliausiai 2014 m. pradžiai Komisija privalo parengti Europos metų vertinimo ataskaitą. Šiam tikslui – kaip, beje, ir kitų programų atveju – reikia parengti procedūras, kuriose būtų numatyta nutraukti veiklą, kuri pasirodė esanti neveiksminga.