Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32009R0070

2009 m. sausio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 70/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) patobulinimu (Tekstas svarbus EEE)

OL L 21, 2009 1 24, p. 16–37 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 15/10/2023; netiesiogiai panaikino 32023R1803

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2009/70/oj

24.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/16


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 70/2009

2009 m. sausio 23 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) patobulinimu

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (2) priimti tam tikri tarptautiniai standartai ir aiškinimai, galioję 2008 m. spalio 15 d.

(2)

2008 m. gegužės mėn. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), vykdydama kasmetinį tobulinimą, kuriuo siekiama racionalizuoti ir patikslinti tarptautinius apskaitos standartus, paskelbė dokumentą „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų patobulinimas“ (toliau – patobulinimas). Patobulinimą sudaro galiojančių tarptautinių apskaitos standartų 35 pataisos, suskirstytos į dvi dalis: I dalyje – pataisos dėl apskaitos pokyčių pateikimo, pripažinimo arba vertinimo tikslais, II dalis susijusi su terminų pokyčiais arba stilistinio pobūdžio pataisomis.

(3)

Pasikonsultavus su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) techninių ekspertų grupe (TEG) patvirtinama, kad patobulinimas atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus techninius priėmimo kriterijus. Pagal 2006 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą 2006/505/EB, įsteigiantį Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupę, kuri konsultuotų Komisiją Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) nuomonių objektyvumo ir neutralumo klausimais (3), Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupė apsvarstė EFAPG nuomonę dėl standartų tvirtinimo ir Europos Komisiją informavo, kad ta nuomonė gerai subalansuota ir objektyvi.

(4)

Dėl to Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

5-asis tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS) iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede;

2)

1-asis tarptautinis apskaitos standartas (TAS), 8-asis TAS, 10-asis TAS, 16-asis TAS, 19-asis TAS, 20-asis TAS, 23-iasis TAS, 27-asis TAS, 28-asis TAS, 29-asis TAS, 31-asis TAS, 34-asis TAS, 36-asis TAS, 38-asis TAS, 39-asis TAS, 40-asis TAS, 41-asis TAS iš dalies keičiami, kaip nurodyta šio reglamento priede;

3)

1-asis TFAS iš dalies keičiamas pagal 5-ojo TFAS pataisas, kaip nurodyta šio reglamento priede;

4)

7-asis TAS iš dalies keičiamas pagal 16-ojo TAS pataisas, kaip nurodyta šio reglamento priede;

5)

7-asis TFAS ir 32-asis TAS iš dalies keičiami pagal 28-ojo TAS ir 31-ojo TAS pataisas, kaip nurodyta šio reglamento priede;

6)

16-asis TAS iš dalies keičiamas pagal 40-ojo TAS pataisas, kaip nurodyta šio reglamento priede;

7)

41-asis TAS iš dalies keičiamas pagal 20-ojo TAS pataisas, kaip nurodyta šio reglamento priede;

8)

5-asis TFAS, 2-asis TAS ir 36-asis TAS iš dalies keičiami pagal 41-ojo TAS pataisas, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Visos įmonės šio reglamento priede pateiktas standartų, nurodytų 1 straipsnio 2 ir 4–8 punktuose, pataisas taiko ne vėliau kaip nuo pirmųjų joms taikomų finansinių metų, prasidedančių po 2008 m. gruodžio 31 d., pradžios.

Visos įmonės šio reglamento priede pateiktas standartų, nurodytų 1 straipsnio 1 ir 3 punktuose, pataisas taiko ne vėliau kaip nuo pirmųjų joms taikomų finansinių metų, prasidedančių po 2009 m. birželio 30 d., pradžios.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 23 d.

Komisijos vardu

Charlie McCREEVY

Komisijos narys


(1)  OL L 243, 2002 9 11, p. 1.

(2)  OL L 320, 2008 11 29, p. 1.

(3)  OL L 199, 2006 7 21, p. 33.


PRIEDAS

TARPTAUTINIAI APSKAITOS STANDARTAI

 

Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų patobulinimas

Galima platinti Europos ekonominėje erdvėje. Visos už Europos ekonominės erdvės ribų esančios teisės, išskyrus teises platinti asmeniniam ar kitam teisingam naudojimui, saugomos. Išsamesnės informacijos galima rasti TASV tinklalapyje www.iasb.org

TFAS PATOBULINIMAS

I   DALIS

5-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto

„Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla“pataisos

Įterpiami 8A, 36A ir 44C straipsniai.

ILGALAIKIO TURTO (AR PERLEIDŽIAMŲ GRUPIŲ) PRIPAŽINIMAS TURTU, SKIRTU PARDUOTI

8A

Ūkio subjektas, įsipareigojęs vykdyti pardavimo planą, kuriame numatytas dukterinės įmonės kontrolės praradimas, pripažįsta visą tos dukterinės įmonės turtą ir įsipareigojimus skirtais parduoti, kai laikomasi 6–8 straipsniuose nustatytų kriterijų, nepaisant to, ar ūkio subjektas po pardavimo išlaikys nekontroliuojamą savo buvusios dukterinės įmonės dalį.

Nutrauktos veiklos pateikimas

36A

Ūkio subjektas, įsipareigojęs vykdyti pardavimo planą, kuriame numatytas dukterinės įmonės kontrolės praradimas, atskleidžia 33–36 straipsniuose reikalaujamą informaciją, kai dukterinė įmonė yra perleidžiama grupė, atitinkanti nutrauktos veiklos apibrėžtį pagal 32 straipsnį.

ĮSIGALIOJIMO DATA

44C

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ įterpti 8A ir 36A straipsniai. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Tačiau ūkio subjektas neturi taikyti šių pataisų metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems anksčiau kaip 2009 m. liepos 1 d., nebent jis taip pat taiko 27-ąjį TAS (pataisytą 2008 m. gegužės mėn.). Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko anksčiau nei nuo 2009 m. liepos 1 d., jis turi atskleisti šį faktą. Laikantis 27-ojo TAS (pataisyto 2008 m. gegužės mėn.) 45 straipsnio pereinamųjų nuostatų, ūkio subjektas turi taikyti pataisas perspektyviai nuo tos dienos, kai pirmą kartą taikė 5-ąjį TFAS.

5-ojo TFAS pataisų priedėlis

1-ojo TFAS pataisos

Ūkio subjektai šias 1-ojo TFAS pataisas turi taikyti, kai taiko susijusias 5-ojo TFAS pataisas.

1-asis TFAS    „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“

Taisomas 34C straipsnio c punktas ir įterpiamas 47L straipsnis.

PRIPAŽINIMAS IR ĮVERTINIMAS

Kitų TFAS retrospektyvaus taikymo išimtys

Nekontroliuojamos dalys

34C

Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas turi taikyti tokius 27-ojo TAS Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos (pataisyto 2008 m.) reikalavimus perspektyviai nuo TFAS taikymo pradžios datos:

a)

c)

34–37 straipsnių apskaitos reikalavimai, taikomi dukterinės įmonės kontrolės praradimui, ir susiję 5-ojo TFAS 8A straipsnio reikalavimai.

ĮSIGALIOJIMO DATA

47L

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisytas 34C straipsnis. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. liepos 1 d. ar vėliau. Jeigu ūkio subjektas 27-ąjį TAS (pataisytą 2008 m.) taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.

1-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Finansinių ataskaitų pateikimas“(persvarstyto 2007 m.) pataisos

Taisomi 68 ir 71 straipsniai. Įterpiamas 139C straipsnis.

Finansinės būklės ataskaita

Trumpalaikis turtas

68

Ūkio subjekto veiklos ciklas – laikotarpis nuo medžiagų, skirtų perdirbimui, įsigijimo iki jų perleidimo už pinigus arba pinigų ekvivalentus. Kai ūkio subjekto įprastinis veiklos ciklas nėra aiškiai nustatytas, laikoma, kad jo trukmė yra dvylika mėnesių. Trumpalaikiam turtui priskiriamas turtas (pvz., atsargos ir iš pirkėjų gautinos sumos), kuris yra parduodamas, suvartojamas ar realizuojamas kaip įprastinio veiklos ciklo dalis netgi tada, jei nesitikima jo realizuoti per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Trumpalaikiam turtui taip pat priskiriamas visų pirma prekybai laikomas turtas (pavyzdžiai apima tam tikrą finansinį turtą, priskiriamą laikomam prekybai turtui pagal 39-ąjį TAS) ir einamoji ilgalaikio finansinio turto dalis.

Trumpalaikiai įsipareigojimai

71

Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai nėra įvykdomi kaip įprastinio veiklos ciklo dalis, tačiau turi būti įvykdyti per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio arba yra visų pirma laikomi prekybai. Pavyzdžiai – tam tikri finansiniai įsipareigojimai, priskiriami laikomiems prekybai pagal 39-ąjį TAS, banko sąskaitos kreditai, taip pat einamoji ilgalaikių finansinių įsipareigojimų dalis, mokėtini dividendai, pelno mokesčiai ir kitos mokėtinos ne prekybos sumos. Ilgą laiką finansavimą teikiantys finansiniai įsipareigojimai (t. y. nesantys apyvartinio kapitalo, naudojamo per įprastinį ūkio subjekto veiklos ciklą, dalimi), už kuriuos neprivaloma atsiskaityti per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, yra ilgalaikiai įsipareigojimai, aptariami 74 ir 75 straipsniuose.

PEREINAMASIS LAIKOTARPIS IR ĮSIGALIOJIMO DATA

139C

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisyti 68 ir 71 straipsniai. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

16-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“pataisos

Taisomi 6 ir 69 straipsniai. Įterpiami 68A ir 81D straipsniai.

APIBRĖŽIMAI

6

Toliau pateikiami šiame standarte vartojami terminai su jų apibrėžtimis:

Atsiperkamoji vertė – turto tikroji vertė, atėmus pardavimo išlaidas, arba jo naudojimo vertė (didesnioji iš jų).

PRIPAŽINIMO NUTRAUKIMAS

68A

Tačiau ūkio subjektas, kuris vykdydamas įprastą veiklą reguliariai parduoda nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrengimus, kurie buvo skirti nuomoti kitiems, turi perkelti tokį turtą į atsargas jų balansine verte, kai toks turtas nebenuomojamas ir tampa skirtas parduoti. Įplaukos iš tokio turto pardavimo pripažįstamos pajamomis pagal 18-ąjį TAS „Pajamos“. 5-asis TFAS netaikomas, kai turtas, skirtas parduoti vykdant įprastą veiklą, perkeliamas į atsargas.

69

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimo būdai gali būti įvairūs (pavyzdžiui, pardavimas, finansinė nuoma ar dovanojimas). Nustatydamas turto perleidimo datą ūkio subjektas taiko 18-ojo TAS kriterijus, taikomus pripažįstant pajamas iš prekių pardavimo. Kai perleidžiama parduodant ir atgalinės nuomos būdu, taikomas 17-asis TAS.

ĮSIGALIOJIMO DATA

81D

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisyti 6 ir 69 straipsniai ir įterptas 68A straipsnis. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą ir kartu taikyti susijusias 7-ojo TAS „Pinigų srautų ataskaita“ pataisas.

16-ojo TAS pataisų priedėlis

7-ojo TAS pataisos

Ūkio subjektai turi taikyti šias 7-ojo TAS pataisas, kai taiko susijusias 16-ojo TAS pataisas.

7-asis TAS    „Pinigų srautų ataskaita“

Taisomas 14 straipsnis. Įterpiamas 55 straipsnis.

14

Pagrindinės veiklos pinigų srautai …

Dėl kai kurių sandorių, pvz., įrangos pardavimo, gali susidaryti pelnas arba nuostoliai, įtraukiami į pripažįstamą pelną arba nuostolius. Su tokiais sandoriais susiję pinigų srautai – tai investicinės veiklos pinigų srautai. Tačiau pinigų išmokos turtui, kuris skirtas nuomoti kitiems, o vėliau skirtas parduoti, kaip aprašyta 16-ojo TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ 68A straipsnyje, pagaminti ar įsigyti – tai pinigų srautai iš pagrindinės ūkio subjekto veiklos. Pinigų įplaukos iš nuomos ir vėlesnio tokio turto pardavimo – tai taip pat pinigų srautai iš pagrindinės ūkio subjekto veiklos.

ĮSIGALIOJIMO DATA

55

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisytas 14 straipsnis. Šią pataisą ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą ir kartu taikyti 16-ojo TAS 68A straipsnį.

19-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Išmokos darbuotojams“pataisos

Taisomas 7 straipsnis, 8 straipsnio b punktas, 32B, 97, 98, 111 ir 160 straipsniai. Įterpiami 111A ir 159D straipsniai.

APIBRĖŽIMAI

7

Trumpalaikės išmokos darbuotojams – išmokos darbuotojams (išskyrus išeitines išmokas), kurios sumokamos per dvylika mėnesių nuo laikotarpio, kuriuo darbuotojas atliko reikiamą darbą, pabaigos.

Kitos ilgalaikės išmokos darbuotojams – išmokos darbuotojams (išskyrus išmokas, mokamas pasibaigus tarnybos laikotarpiui, ir išeitines išmokas), kurių nereikia sumokėti per dvylika mėnesių nuo laikotarpio, kuriuo darbuotojai atliko susijusį darbą, pabaigos.

Plano turto grąža – palūkanos, dividendai ir kitos pajamos, gautos iš plano turto, kartu su realizuotu ir nerealizuotu plano turto pelnu ar nuostoliais, prieš tai atėmus visas plano administravimo išlaidas (išskyrus įtrauktąsias į aktuarines prielaidas, naudojamas nustatytų išmokų įsipareigojimui įvertinti) ir paties plano mokamus mokesčius.

Anksčiau suteiktų paslaugų savikaina – nustatytų išmokų įsipareigojimo už ankstesnius tarnybos laikotarpius dabartinės vertės pasikeitimas, atsirandantis dabartiniu laikotarpiu dėl išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, ar kitų ilgalaikių išmokų darbuotojams įvedimo ar pakeitimų. Anksčiau suteiktų paslaugų savikaina gali būti teigiama (kai išmokos įvedamos ar pakeičiamos taip, kad padidėja dabartinė nustatytų išmokų įsipareigojimo vertė) arba neigiama (kai esamos išmokos pakeičiamos taip, kad dabartinė nustatytų išmokų įsipareigojimo vertė sumažėja).

TRUMPALAIKĖS IŠMOKOS DARBUOTOJAMS

8

Trumpalaikės išmokos darbuotojams:

b)

trumpalaikės išmokos už kompensuojamą nedirbtą laiką (pavyzdžiui, metinės mokamos atostogos ir mokamos atostogos dėl ligos), kai už ne darbo laiką kompensacija sumokama per dvylika mėnesių po to, kai baigiasi laikotarpis, kuriuo darbuotojai atliko susijusį darbą.

IŠMOKOS, MOKAMOS PASIBAIGUS TARNYBOS LAIKOTARPIUI: NUSTATYTŲ ĮMOKŲ PLANŲ IR NUSTATYTŲ IŠMOKŲ PLANŲ SKIRTUMAS

Jungtiniai darbdavių planai

32B

37-ajame TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas“ reikalaujama, kad ūkio subjektas atskleistų informaciją apie tam tikrus neapibrėžtuosius įsipareigojimus. Jungtinių darbdavių plano kontekste neapibrėžtieji įsipareigojimai susidaro, pavyzdžiui, iš:

a)

IŠMOKOS, MOKAMOS PASIBAIGUS TARNYBOS LAIKOTARPIUI: NUSTATYTŲ IŠMOKŲ PLANAI

Anksčiau suteiktų paslaugų savikaina

97

Anksčiau suteiktų paslaugų savikaina atsiranda tada, kai ūkio subjektas pradeda taikyti nustatytų išmokų planą, pagal kurį skiriamos išmokos už ankstesnę tarnybą, arba keičiamos išmokos, mokėtinos už ankstesnę tarnybą pagal esamą nustatytų išmokų planą. Tokie pakeitimai atliekami mainais į darbuotojų tarnybą per laikotarpį tol, kol išmoka tampa mokėtina. Todėl ūkio subjektas anksčiau suteiktų paslaugų savikainą pripažįsta tą laikotarpį, nesvarbu, kad išlaidos yra susijusios su darbuotojų tarnyba ankstesniais laikotarpiais. Ūkio subjektas ankstesnių paslaugų savikainą vertina kaip įsipareigojimo pasikeitimą, atsiradusį dėl pataisos (žr. 64 straipsnį). Neigiama anksčiau suteiktų paslaugų savikaina atsiranda tada, kai ūkio subjektas išmokas, priskirtinas ankstesnei tarnybai, pakeičia taip, kad dabartinė nustatytų išmokų įsipareigojimo vertė sumažėja.

98

Į anksčiau suteiktų paslaugų savikainą neįskaičiuojama:

a)

faktinio ir anksčiau planuoto atlyginimo padidėjimo skirtumų poveikis įsipareigojimui mokėti išmokas už tarnybą ankstesniais metais (anksčiau suteiktų paslaugų savikainos nėra, nes aktuarinėse prielaidose numatyti planuojami atlyginimai);

b)

pensijų savo nuožiūra didinimo per mažas ar per didelis įvertinimas, kai ūkio subjektas turi konstruktyvų įsipareigojimą didinti pensijas (anksčiau suteiktų paslaugų savikainos nėra, nes aktuarinėse prielaidose numatyti tokie padidinimai);

c)

išmokų padidėjimo, atsirandančio iš finansinėse ataskaitose jau pripažinto aktuarinio pelno, įvertinimas, jei ūkio subjektas pagal oficialias plano sąlygas (arba pagal konstruktyvų įsipareigojimą, nenumatytą šiose sąlygose) arba pagal įstatymus privalo plano perviršį naudoti plano dalyvių išmokoms, netgi jei išmokų padidinimas oficialiai dar neįformintas (atsirandantis įsipareigojimo padidėjimas yra aktuarinis nuostolis, o ne anksčiau suteiktų paslaugų savikaina (žr. 85 straipsnio b punktą));

d)

privalomų mokėti išmokų padidėjimas, kai, nesant naujų ar padidintų išmokų, darbuotojai atitinka privalomo išmokų mokėjimo reikalavimus (anksčiau suteiktų paslaugų savikainos nėra, nes ūkio subjektas apskaičiuotas išmokų sąnaudas pripažino einamąja paslaugų savikaina atliekant tarnybą), ir

e)

plano pataisymų, mažinančių išmokas už būsimą tarnybą, poveikis (plano sumažinimas).

Plano sumažinimas ir įvykdymas

111

Planas sumažinamas tada, kai ūkio subjektas:

a)

akivaizdžiai yra įpareigotas labai sumažinti plane numatytų darbuotojų skaičių; arba

b)

pakeičia nustatytų išmokų plano sąlygas taip, kad svarbiausias elementas, būsimoji dabartinių darbuotojų tarnyba, nebesuteiks teisės į išmokas arba suteiks teisę tik į sumažintas išmokas.

Planas gali būti sumažinamas dėl atskiro įvykio, tokio kaip gamyklos uždarymas, veiklos nutraukimas, plano nutraukimas ar laikinas sustabdymas, arba sumažinimo mastas yra toks, kad padidėję būsimi atlyginimai yra susiję su išmokomis, mokėtinomis už ankstesnę tarnybą. Plano sumažinimas dažnai būna susijęs su reorganizavimu. Tokiu atveju ūkio subjektas apskaitoje parodo plano sumažinimą tuo pat metu, kaip ir susijusį reorganizavimą.

111A

Kai dėl plano pataisų sumažėja išmokos, tik sumažinimo poveikis būsimai tarnybai yra plano sumažinimas. Bet kokio sumažinimo, susijusio su ankstesne tarnyba, poveikis yra neigiama anksčiau suteiktų paslaugų savikaina.

ĮSIGALIOJIMO DATA

159D

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisyti 7 straipsnis, 8 straipsnio b punktas, 32B, 97, 98 ir 111 straipsniai ir įterptas 111A straipsnis. 7 straipsnio, 8 straipsnio b punkto ir 32B straipsnio pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą. 97, 98, 111 ir 111A straipsnių pataisas ūkio subjektas taiko išmokų pakeitimams, atsirandantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau.

160

8-asis TAS taikomas, kai ūkio subjektas, atsižvelgdamas į 159–159D straipsnių pataisas, pakeičia savo apskaitos politiką. Taikydamas šias pataisas retrospektyviai, kaip reikalaujama 8-ajame TAS, ūkio subjektas juos turi traktuoti taip, lyg jie būtų buvę pritaikyti tuo pačiu metu, kaip ir likusi šio standarto dalis. Išimtis yra tai, kad ūkio subjektas gali atskleisti sumas, kurių reikalaujama 120A straipsnio p punkte, nes tos sumos nustatomos kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui perspektyviai nuo pirmojo ataskaitinio laikotarpio, nurodyto finansinėse ataskaitose, kuriose ūkio subjektas pirmą kartą taikė 120A straipsnio pataisas.

20-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas“pataisos

Panaikinamas 37 straipsnis. Įterpiami 10A ir 43 straipsniai.

VALSTYBĖS DOTACIJOS

10A

Valstybės paskolos išmoka mažesnėmis nei rinkos palūkanomis laikoma valstybės dotacija. Paskola pripažįstama ir vertinama pagal 39-ąjį TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“. Išmoka mažesnėmis nei rinkos palūkanomis vertinama kaip paskolos pradinės balansinės vertės, nustatytos pagal 39-ąjį TAS, ir gautų įplaukų skirtumas. Išmoka apskaitoje registruojama pagal šį standartą. Ūkio subjektas, identifikuodamas išlaidas, kuriomis ketinama kompensuoti paskolos išmoką, turi atsižvelgti į sąlygas ir įsipareigojimus, kurie įvykdyti arba turi būti įvykdyti.

VALSTYBĖS PARAMA

37

[Panaikinta]

ĮSIGALIOJIMO DATA

43

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ panaikintas 37 straipsnis ir įterptas 10A straipsnis. Ūkio subjektas tas pataisas perspektyviai taiko valstybės paskoloms, gautoms metiniais ataskaitiniais laikotarpiais, prasidedančiais 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

23-iojo tarptautinio apskaitos standarto

„Skolinimosi išlaidos“(persvarstyto 2007 m.) pataisa

Taisomas 6 straipsnis. Įterpiamas 29A straipsnis.

APIBRĖŽIMAI

6

Skolinimosi išlaidas gali sudaryti:

a)

palūkanų išlaidos, apskaičiuotos pagal faktinių palūkanų metodą, kaip nurodyta 39-ajame TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“;

b)

[panaikintas]

c)

[panaikintas]

d)

finansiniai mokesčiai, susiję su finansine nuoma, pripažinta pagal 17-ąjį TAS „Nuoma“; ir

e)

valiutos keitimo skirtumai, kurie atsiranda skolinantis užsienio valiuta ir kurie naudojami palūkanų išlaidoms tikslinti.

ĮSIGALIOJIMO DATA

29A

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisytas 6 straipsnis. Šią pataisą ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

27-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos“pataisos

Taisomas 37 straipsnis. Įterpiamas 43A straipsnis.

INVESTICIJŲ Į DUKTERINES ĮMONES, BENDRAI KONTROLIUOJAMUS ŪKIO SUBJEKTUS IR ASOCIJUOTĄSIAS ĮMONES APSKAITA ATSKIROSE FINANSINĖSE ATASKAITOSE

37

Kai ūkio subjektas rengia atskiras finansines ataskaitas, investicijas į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones jis turi apskaityti:

a)

savikaina arba

b)

pagal 39-ąjį TAS.

Ūkio subjektas tokią pačią apskaitą turi taikyti kiekvienai investicijų rūšiai. Savikaina apskaitomos investicijos turi būti apskaitomos pagal 5-ąjį TFAS „Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla“, kai jos laikomos skirtomis parduoti (arba įtraukiamos į perleidžiamą grupę, kuri laikoma skirta parduoti) pagal 5-ąjį TFAS. Pagal 39-ąjį TAS apskaitomų investicijų vertinimas tokiomis aplinkybėmis nesikeičia.

ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

43A

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisytas 37 straipsnis. Šią pataisą ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau, perspektyviai nuo tos dienos, kurią pirmą kartą taikė 5-ąjį TFAS. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

28-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Investicijos į asocijuotąsias įmones“pataisos

Taisomi 1 bei 33 straipsniai ir antraštė virš 41 straipsnio. Įterpiamas 41C straipsnis.

TAIKYMAS

1

Šis standartas turi būti taikomas investicijų į asocijuotąsias įmones apskaitai. Tačiau jis netaikomas toms investicijoms į asocijuotąsias įmones, kurios priklauso:

a)

rizikos kapitalo įmonėms arba

b)

kolektyvinio investavimo fondams, patikėjimo fondams ir panašiems ūkio subjektams, įskaitant su investicijomis susijusius draudimo fondus,

ir kurios per pirminį pripažinimą parodomos tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, arba yra pripažįstamos kaip laikomos prekybai ir apskaitoje registruojamos pagal 39-ąjį TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“. Tokios investicijos vertinamos tikrąja verte pagal 39-ąjį TAS, tikrosios vertės pasikeitimus pripažįstant laikotarpio, kada įvyko pasikeitimas, pelnu ar nuostoliais. Ūkio subjektas, turintis tokių investicijų, atskleidžia informaciją, kurios reikalaujama 37 straipsnio f punkte.

NUOSAVYBĖS METODO TAIKYMAS

Nuostolis dėl vertės sumažėjimo

33

Kadangi prestižas, kuris yra investicijų į asocijuotąją įmonę balansinės vertės dalis, atskirai nepripažįstamas, jis nėra atskirai tikrinamas dėl galimo vertės sumažėjimo pagal 36-ajame TAS „Turto vertės sumažėjimas“ išdėstytus prestižo vertės sumažėjimo patikrinimo reikalavimus. Užuot tai darius, visa investicijos, kaip atskiro turto, balansinė vertė tikrinama dėl galimo sumažėjimo pagal 36-ąjį TAS, investicijos atsiperkamąją vertę (naudojimo vertę ar tikrąją vertę atėmus pardavimo išlaidas – didesnę iš jų) lyginant su investicijos balansine verte, jeigu taikant 39-ojo TAS reikalavimus matyti, kad investicijos vertė gali būti sumažėjusi. Vertės sumažėjimo nuostolis, pripažįstamas tokiomis aplinkybėmis, nepaskirstomas jokiam turtui, įskaitant prestižą, kuris yra investicijos į asocijuotąją įmonę balansinė vertės dalis. Atitinkamai bet koks tokio vertės sumažėjimo nuostolio panaikinimas pripažįstamas pagal 36-ąjį TAS tiek, kiek investicijos atsiperkamoji vertė vėliau padidėja. Nustatydamas investicijos naudojimo vertę ūkio subjektas nustato:

a)

ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

41C

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisyti 1 ir 33 straipsniai. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą ir tam ankstesniam laikotarpiui taikyti 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas“ 3 straipsnio, 31-ojo TAS 1 straipsnio ir 32-ojo TAS „Finansinės priemonės. Pateikimas“ 4 straipsnio pataisas, paskelbtas 2008 m. gegužės mėn. Ūkio subjektui leidžiama taikyti pataisas perspektyviai.

31-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Dalys bendrose įmonėse“pataisos

Taisomas 1 straipsnis ir antraštė virš 58 straipsnio. Įterpiamas 58B straipsnis.

TAIKYMAS

1

Šis standartas taikomas dalių bendrose įmonėse apskaitai ir bendrų įmonių turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų pripažinimui dalininkų ir investuotojų apskaitoje ir pateikimui finansinėse ataskaitose, neatsižvelgiant į bendros įmonės veiklos struktūrą ar formą. Tačiau jis netaikomas dalininkų dalių apskaitai bendrai kontroliuojamuose ūkio subjektuose:

a)

rizikos kapitalo įmonėse arba

b)

kolektyvinio investavimo fonduose, patikos fonduose ir panašiuose ūkio subjektuose, įskaitant su investicijomis susijusius draudimo fondus,

kurios per pirminį pripažinimą parodomos tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, arba yra pripažįstamos kaip laikomos prekybai ir apskaitoje registruojamos pagal 39-ąjį TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“. Tokios investicijos vertinamos tikrąja verte pagal 39-ąjį TAS, tikrosios vertės pasikeitimus pripažįstant laikotarpio, kada įvyko pasikeitimas, pelnu arba nuostoliais. Dalininkas, turintis tokią dalį, atskleidžia informaciją, kurios reikalaujama 55 ir 56 straipsniuose.

ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

58B

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisytas 1 straipsnis. Šią pataisą ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą ir tam ankstesniam laikotarpiui taikyti 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas“ 3 straipsnio, 28-ojo TAS 1 straipsnio ir 32-ojo TAS „Finansinės priemonės. Pateikimas“ 4 straipsnio pataisas, paskelbtas 2008 m. gegužės mėn. Ūkio subjektui leidžiama taikyti pataisas perspektyviai.

28-ojo TAS ir 31-ojo TAS pataisų priedėlis

Kitų TFAS pataisos

Ūkio subjektai 7-ojo TFAS ir 32-ojo TAS pataisas šiame priedėlyje taiko, kai taiko susijusias 28-ojo TAS ir 31-ojo TAS pataisas.

7-asis TFAS    „Finansinės priemonės. Atskleidimas“

Taisomas 3 straipsnio a punktas. Įterpiamas 44D straipsnis.

TAIKYMAS

3

Šį standartą turi taikyti visi ūkio subjektai visoms finansinių priemonių rūšims, išskyrus:

a)

dalis dukterinėse, asocijuotosiose arba bendrose įmonėse, kurių apskaita tvarkoma pagal 27-ąjį TAS „Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos“, 28-ąjį TAS Investicijos į asocijuotąsias įmones“ ir 31-ąjį TAS „Dalys bendrose įmonėse“. Tačiau kai kuriais atvejais 27-ajame TAS, 28-ajame TAS ar 31-ajame TAS ūkio subjektui leidžiama savo dalį dukterinėje, asocijuotojoje ar bendroje įmonėje įtraukti į apskaitą pagal 39-ąjį TAS; tokiais atvejais ūkio subjektai turi taikyti šio TFAS reikalavimus. Jeigu išvestinė finansinė priemonė neatitinka 32-ajame TAS pateikto nuosavybės priemonės apibrėžimo, ūkio subjektai taip pat turi taikyti šį standartą visoms išvestinėms finansinėms priemonėms, susijusioms su dalimis dukterinėse, asocijuotosiose ar bendrose įmonėse.

ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

44D

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisytas 3 straipsnio a punktas. Šią pataisą ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą ir kartu tam ankstesniam laikotarpiui taikyti 28-ojo TAS 1 straipsnio, 31-ojo TAS 1 straipsnio ir 32-ojo TAS 4 straipsnio pataisas, paskelbtas 2008 m. gegužės mėn. Ūkio subjektui leidžiama taikyti pataisą perspektyviai.

32-asis TAS    „Finansinės priemonės. Pateikimas“

Taisomas 4 straipsnio a punktas ir antraštė virš 96 straipsnio. Įterpiamas 97D straipsnis.

TAIKYMAS

4

Šį standartą turi taikyti visi ūkio subjektai visoms finansinių priemonių rūšims, išskyrus:

a)

dalis dukterinėse, asocijuotosiose arba bendrose įmonėse, kurių apskaita tvarkoma pagal 27-ąjį TAS „Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos“, 28-ąjį TAS „Investicijos į asocijuotąsias įmones“ ir 31-ąjį TAS „Dalys bendrose įmonėse“. Tačiau kai kuriais atvejais 27-ajame TAS, 28-ajame TAS ar 31-ajame TAS ūkio subjektui leidžiama savo dalį dukterinėje, asocijuotojoje ar bendroje įmonėje įtraukti į apskaitą pagal 39-ąjį TAS; tokiais atvejais ūkio subjektai turi taikyti šio standarto reikalavimus. Šį standartą ūkio subjektai taip pat taiko visoms išvestinėms finansinėms priemonėms, susijusioms su dalimis dukterinėse, asocijuotosiose ar bendrosiose įmonėse.

ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

97D

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisytas 4 straipsnis. Šią pataisą ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą ir kartu tam ankstesniam laikotarpiui taikyti 7-ojo TFAS 3 straipsnio, 28-ojo TAS 1 straipsnio ir 31-ojo TAS 1 straipsnio pataisas, paskelbtas 2008 m. gegužės mėn. Ūkio subjektui leidžiama taikyti pataisą perspektyviai.

29-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Finansinė atskaitomybė hiperinfliacijos sąlygomis“pataisos

Taisomi 6, 15 ir 19 straipsniai. Šios pataisos taikomos metiniams atskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ TIKSLINIMAS

6

Ūkio subjektai, kurie rengia finansines ataskaitas įsigijimo savikainos metodu, neatsižvelgia nei į bendrojo kainų lygio pokyčius, nei į pripažinto turto ar įsipareigojimų konkrečių kainų padidėjimą. Išimtis – tas turtas ir įsipareigojimai, kuriuos ūkio subjektas privalo arba pasirenka vertinti tikrąja verte. Pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai gali būti perkainoti iki tikrosios vertės, o biologinis turtas paprastai turi būti vertinamas tikrąja verte. Tačiau kai kurie ūkio subjektai pateikia finansines ataskaitas, pagrįstas einamųjų išlaidų metodu, kuris parodo turimo turto konkrečių kainų pokyčių poveikį.

15

Dauguma nepiniginių straipsnių apskaitoje parodomi savikaina arba savikaina atėmus nusidėvėjimą; vadinasi, jie išreiškiami sumomis, buvusiomis jų įsigijimo datą. Patikslinta kiekvieno straipsnio savikaina arba savikaina atėmus nusidėvėjimą nustatoma jo įsigijimo vertei ir sukauptam nusidėvėjimui taikant bendrojo kainų indekso pokytį nuo įsigijimo dienos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, investicijos, žaliavų ir prekių atsargos, prestižas, patentai, prekių ženklai ir panašus turtas yra tikslinamas nuo įsigijimo datos. Nebaigtų gaminti ir pagamintų prekių atsargos yra tikslinamos nuo to laiko, kai įsigijimo ir perdirbimo išlaidos buvo patirtos.

19

Pakartotinai tikslinamo nepiniginio straipsnio suma sumažinama pagal atitinkamus TFAS, kai ji viršija atsiperkamąją vertę. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, prestižo, patentų ir prekių ženklų pakartotinai tikslinamos sumos sumažinamos iki atsiperkamosios vertės, o pakartotinai tikslinamos atsargų sumos sumažinamos iki grynosios galimo realizavimo vertės.

36-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Turto vertės sumažėjimas“pataisos

Taisomas 134 straipsnio e punktas. Įterpiamas 140C straipsnis.

ATSKLEIDIMAS

Pinigus kuriančių vienetų, apimančių prestižą arba neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialųjį turtą, įvertinimai, naudojami atsiperkamųjų verčių skaičiavimui

134

Ūkio subjektas apie kiekvieną pinigus kuriantį vienetą (vienetų grupę), kuriam (kuriems) priskirta prestižo arba neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialiojo turto balansinė vertė lyginant su ūkio subjekto bendra prestižo ar neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialiojo turto balansine verte yra reikšminga, turi atskleisti tokią a–f punktuose reikalaujamą informaciją:

e)

jeigu vieneto (vienetų grupės) atsiperkamoji vertė pagrįsta tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas – metodiką, naudojamą tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas nustatymui. Jeigu vieneto (vienetų grupės) tikroji vertė atėmus pardavimo išlaidas nėra nustatoma remiantis stebima rinkos kaina, turi būti atskleidžiama ir tokia informacija:

i)

kiekvienos esminės prielaidos, kuria vadovybė pagrindė tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas nustatymą, apibūdinimas. Esminės yra tos prielaidos, kurios vieneto (vienetų grupės) atsiperkamajai vertei daro reikšmingą įtaką;

ii)

vadovybės metodikos, naudotos nustatant kiekvienai esminei prielaidai priskirtą vertę (arba vertes), apibūdinimą, tai, ar šios vertės atspindi ankstesnę patirtį arba (jei tinka) atitinka išorės informacijos šaltinius, o jei ne – kaip ir kodėl šios vertės skiriasi nuo ankstesnės patirties ar išorinių informacijos šaltinių.

Jei tikroji vertė atėmus pardavimo išlaidas nustatoma naudojant planuojamus diskontuotų pinigų srautus, taip pat atskleidžiama tokia informacija:

iii)

laikotarpis, kuriuo vadovybė numatė pinigų srautus,

iv)

augimo tempas ekstrapoliuojant planuojamus pinigų srautus,

v)

pinigų srautų planavimui taikoma (-os) diskonto norma (-os).

PEREINAMOSIOS NUOSTATOS IR ĮSIGALIOJIMO DATA

140C

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisytas 134 straipsnio e punktas. Šią pataisą ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

38-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Nematerialusis turtas“pataisos

Taisomi 69, 70 ir 98 straipsniai. Įterpiami 69A ir 130D straipsniai.

SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMAS

69

Kai kuriais atvejais ūkio subjektas patiria išlaidų, siekdamas gauti būsimos ekonominės naudos, tačiau neįsigyja ir nesukuria jokio nematerialiojo arba kitokio turto, kurį būtų galima pripažinti. Tuo atveju, jei tiekiamos prekės, ūkio subjektas pripažįsta tokias išlaidas sąnaudomis, kai turi teisę naudotis tokiomis prekėmis. Kai teikiamos paslaugos, ūkio subjektas pripažįsta išlaidas sąnaudomis, kai tas paslaugas gauna. Pavyzdžiui, išlaidos tyrimams pripažįstamos sąnaudomis joms atsiradus (žr. 54 straipsnį), išskyrus atvejus, kai jos yra verslo jungimo savikainos dalis. Kitų išlaidų, pripažįstamų sąnaudomis joms atsiradus, pavyzdžiai:

a)

c)

reklamos ir reprezentacinės išlaidos (įskaitant užsakymų paštu katalogus);

d)

69A

Ūkio subjektas turi teisę naudotis prekėmis, kai jos jam priklauso. Panašiai, jis turi teisę naudotis prekėmis, kai tas prekes sukuria tiekėjas pagal tiekimo sutarties sąlygas ir ūkio subjektas gali pareikalauti jas pristatyti ir už jas sumoka. Paslaugos gaunamos tada, kai tiekėjas jas suteikia pagal jų teikimo ūkio subjektui sutartį, bet ne tada, kai ūkio subjektas jomis naudojasi teikdamas kitas paslaugas, pvz., pateikdamas klientams reklamą.

70

Pagal 68 straipsnį ūkio subjektui nedraudžiama pripažinti išankstinio mokėjimo turtu, kai mokėjimas už prekes atliekamas anksčiau nei ūkio subjektas įgyja teisę naudotis tomis prekėmis. Pagal 68 straipsnį ūkio subjektui taip pat nedraudžiama pripažinti išankstinio mokėjimo turtu, kai mokėjimas už paslaugas atliekamas anksčiau nei ūkio subjektas gauna tas paslaugas.

RIBOTO TARNAVIMO LAIKO NEMATERIALUSIS TURTAS

Amortizacijos laikotarpis ir amortizacijos metodas

98

Proporcingai paskirstyti turto amortizuojamąją sumą per jo naudingo tarnavimo laiką galima taikant įvairius amortizacijos metodus. Šie metodai yra: tiesiogiai proporcingas (tiesinis), dvigubai mažėjančios vertės metodas ir produkcijos metodas. Taikomas metodas pasirenkamas pagal numatomą turto teikiamos būsimosios ekonominės naudos vartojimo būdą ir nuosekliai taikomas pereinant iš vieno ataskaitinio laikotarpio į kitą, jeigu nesikeičia numatytas turto laukiamos ekonominės naudos vartojimo būdas.

PEREINAMOSIOS NUOSTATOS IR ĮSIGALIOJIMO DATA

130D

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisyti 69, 70 ir 98 straipsniai ir įterptas 69A straipsnis. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

39-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“pataisos

Taisomi 9, 73 ir AG8 straipsniai. Įterpiami 50A ir 108C straipsniai.

APIBRĖŽIMAI

9

Toliau pateikiami šiame standarte vartojami terminai su jų apibrėžtimis:

Keturių finansinių priemonių grupių apibrėžimai

Finansinis turtas arba finansinis įsipareigojimas, vertinamas tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais – finansinis turtas arba finansinis įsipareigojimas, atitinkantis bent vieną iš toliau nurodytų sąlygų:

a)

jis pripažįstamas kaip laikomas prekybai. Finansinis turtas arba finansinis įsipareigojimas pripažįstamas laikomu prekybai, jeigu:

i)

jis įgyjamas ar prisiimamas pirmiausia siekiant artimu laiku jį parduoti arba perpirkti;

ii)

pirminio pripažinimo metu yra bendrai valdomų identifikuotų finansinių priemonių portfelio dalis ir yra įrodymų, kad ji neseniai buvo panaudota trumpalaikio pobūdžio pelnui gauti; arba

iii)

tai išvestinė finansinė priemonė (išskyrus išvestinę finansinę priemonę, kuri yra finansinės garantijos sutartis arba apibrėžta ir veiksminga apsidraudimo priemonė);

b)

VERTINIMAS

Pergrupavimas

50A

Tokie aplinkybių pokyčiai nepergrupuojami pagal 50 straipsnį:

a)

išvestinė finansinė priemonė, kuri anksčiau buvo apibrėžta ir veiksminga apsidraudimo priemonė pinigų srautų apsidraudimo sandoryje arba grynųjų investicijų apsidraudimo sandoryje, nebepriskiriama prie tokių;

b)

išvestinė finansinė priemonė tampa apibrėžta ir veiksminga apsidraudimo priemone pinigų srautų apsidraudimo sandoryje arba grynųjų investicijų apsidraudimo sandoryje;

c)

finansinis turtas pergrupuojamas, kai draudimo bendrovė savo apskaitos politiką keičia pagal 4-ojo TFAS 45 straipsnį.

APSIDRAUDIMAS NUO RIZIKOS

Apsidraudimo nuo rizikos priemonės

Pripažįstamos priemonės

73

Apsidraudimo apskaitoje apsidraudimo priemonėmis gali būti įvardijamos tik priemonės, apimančios šalį, kuri yra išorės šalis ataskaitas teikiančio ūkio subjekto (t. y. grupės ar atskiro ūkio subjekto, kurio finansinės ataskaitos sudaromos) atžvilgiu. Nors atskiras ūkio subjektų grupės ūkio subjektas ar atskiro ūkio subjekto vidaus padaliniai gali sudaryti apsidraudimo sandorius su kitais grupės ūkio subjektais arba vidaus padaliniais, konsolidavimo metu visi tokie vidiniai sandoriai eliminuojami. Konsoliduotose ūkio subjektų grupės finansinėse ataskaitose tokie apsidraudimo sandoriai neatitinka apsidraudimo apskaitos kriterijų. Tačiau jie gali atitikti apsidraudimo apskaitos kriterijus ūkio subjektų grupei priklausančio atskiro ūkio subjekto individualiose ar atskirose finansinėse ataskaitose, jeigu yra sudaryti su šalimi, kuri yra išorės šalis to atskiro ūkio subjekto, kuris teikia ataskaitas, atžvilgiu.

ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

108C

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisyti 9, 73 ir 8TN straipsniai ir įterptas 50A straipsnis. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. 9 ir 50A straipsnių pataisas ūkio subjektas turi taikyti nuo tos dienos, kai jis ėmė taikyti 2005 m. pataisas, aprašytas 105A straipsnyje, ir taip, kaip taikė tas pataisas. Visas pataisas leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas taiko pataisas ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

39-ojo TAS

„Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“taikymo nuorodų pataisos

APIBRĖŽIMAI (8 IR 9 STRAIPSNIAI)

Faktinių palūkanų norma

8TN

Jei ūkio subjektas taiso savo išmokamų ar gaunamų sumų įvertinimus, jis tikslina finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo (ar finansinių priemonių grupės) balansinę vertę, kad ši atitiktų faktinius ir pataisytus įvertintus pinigų srautus. Ūkio subjektas perskaičiuoja balansinę vertę, apskaičiuodamas įvertintų būsimų pinigų srautų dabartinę vertę, naudodamas šios finansinės priemonės pirminę faktinių palūkanų normą arba, kai taikytina, pataisytą faktinių palūkanų normą, apskaičiuotą pagal 92 straipsnį. Tikslinimo rezultatas pelnu ar nuostoliais pripažįstamas kaip pajamos arba sąnaudos. Jei finansinis turtas pergrupuotas pagal 50B, 50D arba 50E straipsnį ir ūkio subjektas vėliau padidina būsimų pinigų įplaukų įvertinimus dėl padidėjusio tų pinigų įplaukų padengimo, šio padidėjimo poveikis pripažįstamas ne tikslinant turto balansinę vertę įvertinimo pakeitimo datą, o tikslinant faktinių palūkanų normą nuo įvertinimo pakeitimo datos.

40-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Investicinis turtas“pataisos

Taisomi 8, 9, 48, 53, 54 ir 57 straipsniai. Panaikinamas 22 straipsnis ir įterpiami 53A, 53B ir 85B straipsniai.

APIBRĖŽIMAI

8

Toliau pateikiami investicinio turto pavyzdžiai:

a)

e)

turtas, kuris statomas arba plečiamas numatant ateityje jį naudoti kaip investicinį turtą.

9

Toliau pateikiami turto, kuris nėra investicinis turtas ir dėl to jam šis standartas netaikomas, pavyzdžiai:

a)

d)

[panaikintas]

e)

VERTINIMAS PRIPAŽINIMO METU

22

[Panaikinta]

Tikrosios vertės metodas

48

Išskirtiniais atvejais, kai ūkio subjektas pirmą kartą įsigyja investicinį turtą (arba kai jo turimas turtas pirmą kartą tampa investiciniu turtu pakeitus jo naudojimo paskirtį), yra aiškių įrodymų, kad įvairių pagrįstų tikrosios vertės įvertinimų bus tiek daug, o įvairių rezultatų tikimybę bus taip sunku nustatyti, kad tikrosios vertės vienas įvertinimas bus visiškai nenaudingas. Tai gali būti požymis, kad turto tikrosios vertės nebus galima nuolat patikimai nustatyti (žr. 53 straipsnį).

Nesugebėjimas patikimai nustatyti tikrosios vertės

53

Egzistuoja tam tikra prielaida, kurią galima paneigti, kad ūkio subjektas nuolat gali patikimai nustatyti investicinio turto tikrąją vertę. Tačiau išskirtiniais atvejais, kai ūkio subjektas pirmą kartą įsigyja investicinį turtą (arba kai jo turimas turtas pirmą kartą tampa investiciniu pakeitus jo naudojimo paskirtį), yra aiškių įrodymų, kad investicinio turto tikroji vertė negalės būti nuolat patikimai nustatyta. Taip atsitinka tada ir tik tada, kai palyginami rinkos sandoriai nėra dažni ir nėra patikimų alternatyvių tikrosios vertės vertinimo būdų (pavyzdžiui, pagal diskontuotų pinigų srautų prognozes). Jei ūkio subjektas nusprendžia, kad tikroji investicinio turto, kuris statomas, vertė negali būti patikimai nustatyta, bet tikisi, kad to turto tikrąją vertę bus galima patikimai nustatyti, kai statybos bus baigtos, jis vertina tą statomą investicinį turtą savikaina, kol jo tikrąją vertę bus galima patikimai nustatyti arba kol statybos baigiamos (atsižvelgiant į tai, kas įvyksta anksčiau). Jei ūkio subjektas nustato, kad investicinio turto (išskyrus statomą investicinį turtą) tikrosios vertės nuolat patikimai nustatyti negalima, ūkio subjektas vertina tokį investicinį turtą taikydamas savikainos metodą pagal 16-ąjį TAS. Investicinio turto likvidacinė vertė laikoma lygia nuliui. Ūkio subjektas turi taikyti 16-ąjį TAS iki to momento, kada investicinis turtas bus perleistas.

53A

Kai ūkio subjektas turi galimybę patikimai įvertinti statomo investicinio turto, kuris anksčiau buvo vertinamas savikaina, tikrąją vertę, jis vertina tą turtą jo tikrąja verte. Kai to turto statyba baigiama, laikoma, kad tikrąją vertę galima patikimai įvertinti. Jei taip nėra, pagal 53 straipsnį turtas apskaitomas taikant savikainos modelį pagal 16-ąjį TAS.

53B

Prielaida, kad statomo investicinio turto tikroji vertė gali būti patikimai įvertinta, gali būti atmesta tik per pirminį pripažinimą. Ūkio subjektas, įvertinęs statomą investicinį turtą tikrąja verte, negali daryti išvados, kad užbaigto investicinio turto tikroji vertė gali būti patikimai nustatyta.

54

Išskirtiniais atvejais, kai ūkio subjektas dėl 53 straipsnyje nurodytų priežasčių yra priverstas vertinti investicinį turtą taikydamas sąnaudų metodą pagal 16-ąjį TAS, visą kitą savo investicinį turtą, įskaitant statomą investicinį turtą, jis vertina tikrąja verte. Tokiais atvejais, nors ūkio subjektas gali naudoti savikainos metodą vienam investicinio turto vienetui, bet viso likusio investicinio turto apskaitai jis turi ir toliau naudoti tikrosios vertės metodą.

PERKĖLIMAI

57

Perkėlimai į investicinį turtą arba iš jo turėtų būti daromi tik tada, kai pasikeičia turto paskirtis, tai yra kai:

a)

c)

savininkas baigia naudotis turtu savo reikmėms, ir jis iš savininko reikmėms naudojamo turto perkeliamas į investicinį turtą; arba

d)

turtą pradedama nuomoti kitai šaliai veiklos nuomos būdu, todėl jis iš atsargų perkeliamas į investicinį turtą.

e)

[panaikintas]

ĮSIGALIOJIMO DATA

85B

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisyti 8, 9, 48, 53, 54 ir 57 straipsniai, 22 straipsnis panaikintas ir įterpti 53A ir 53B straipsniai. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti perspektyviai metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Ūkio subjektui leidžiama statomam investiciniam turtui pataisas taikyti nuo bet kurios dienos iki 2009 m. sausio 1 d., jei statomo investicinio turto tikroji vertė buvo nustatyta tą dieną. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą ir kartu tam ankstesniam laikotarpiui taikyti 16-ojo TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ 5 ir 81E straipsnių pataisas.

40-ojo TAS pataisų priedėlis

16-ojo TAS pataisos

Ūkio subjektai šiame priedėlyje pateiktas 16-ojo TAS pataisas taiko, kai taiko susijusias 40-ojo TAS pataisas.

16-asis TAS    „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“

Taisomas 5 straipsnis. Įterpiamas 81E straipsnis.

5

Ūkio subjektas, taikantis savikainos modelį investiciniam turtui pagal 40-ąjį TAS „Investicinis turtas“, turi taikyti savikainos modelį, pateikiamą šiame standarte.

ĮSIGALIOJIMO DATA

81E

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisytas 5 straipsnis. Šią pataisą ūkio subjektas turi taikyti perspektyviai metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau, jei ūkio subjektas kartu taiko 40-ojo TAS 8, 9, 22, 48, 53, 53A, 53B, 54, 57 ir 85B straipsnių pataisas. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

41-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Žemės ūkis“pataisos

Taisomi 5, 6, 17, 20 ir 21 straipsniai. Įterpiamas 60 straipsnis.

APIBRĖŽIMAI

Su žemės ūkiu susiję apibrėžimai

5

Toliau pateikiami šiame standarte vartojami terminai su jų apibrėžtimis:

Žemės ūkio veikla – ūkio subjekto vykdoma veikla, susijusi su biologinio turto kaita ir derliaus nuėmimu siekiant parduoti ar paversti žemės ūkio produkcija arba papildomu biologiniu turtu.

6

Žemės ūkio veikla yra labai įvairi; pavyzdžiui, gyvulių auginimas, miškininkystė, vienmečių arba daugiamečių javų auginimas, vaismedžių ir sodinukų auginimas bei vandens gyvių ir augalų veisimas (įskaitant žuvininkystę). Šių rūšių veikla turi tam tikrų bendrų bruožų:

a)

c)

pokyčio vertinimą. Kokybės (pavyzdžiui, genetinės vertės, tankumo, nokumo, riebalų sluoksnio, baltymų kiekio ir pluošto stiprumo) arba kiekio (pavyzdžiui, palikuonių, svorio, kubinių metrų, pluošto ilgio arba skersmens ir pumpurų skaičiaus) pokyčiai, atsiradę dėl biologinės kaitos arba derliaus nuėmimo, vertinami ir kontroliuojami vykdant įprastinę valdymo funkciją.

PRIPAŽINIMAS IR ĮVERTINIMAS

17

Jeigu yra biologinio turto arba žemės ūkio produkcijos jos dabartinėje vietoje ir esant dabartinei būklei aktyvi rinka, joje nustatyta kaina gali būti tinkamas pagrindas tokio turto tikrajai vertei nustatyti. Jeigu ūkio subjektas turi galimybę patekti į kelias aktyvias rinkas, jis renkasi pačią svarbiausią. Pavyzdžiui, jeigu ūkio subjektas gali patekti į dvi aktyvias rinkas, jis pasirinks tos rinkos, kurioje tikimasi parduoti, kainą.

20

Esant tam tikroms aplinkybėms, dabartinės būklės biologinio turto rinkos kainos arba vertės gali būti nežinomos. Tokiais atvejais turto tikrajai vertei nustatyti ūkio subjektas naudoja iš turto laukiamų pinigų srautų dabartinę vertę, diskontuotą pagal dabartinę rinkos diskonto normą.

21

Laukiamų grynųjų pinigų srautų dabartinės vertės apskaičiavimo tikslas – nustatyti, kokia yra tam tikroje vietoje esančio dabartinės būklės biologinio turto tikroji vertė. Ūkio subjektas į tai atsižvelgia, nustatydamas atitinkamą diskonto normą, taikytiną nustatant laukiamus grynuosius pinigų srautus. Nustatydamas dabartinę laukiamų grynųjų pinigų srautų vertę ūkio subjektas įtraukia grynuosius pinigų srautus, kuriuos rinkos dalyviai tikėtųsi gauti iš turto svarbiausiose rinkose.

ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

60

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisyti 5, 6, 17, 20 ir 21 straipsniai ir panaikintas 14 straipsnis. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti perspektyviai metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

II   DALIS

II dalies pataisos turi būti taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau.

8-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“pataisos

Taisomi 7, 9 ir 11 straipsniai.

APSKAITOS POLITIKA

Apskaitos politikos pasirinkimas ir taikymas

7

Kai TFAS konkrečiai taikomas sandoriams, kitiems įvykiams ar sąlygoms, tam straipsniui taikoma apskaitos politika ar politikos priemonės nustatomos taikant tą TFAS.

9

TFAS pateikiami kartu su nuorodomis, kurios turėtų padėti ūkio subjektams taikyti TFAS reikalavimus. Visose tokiose nuorodose nurodyta, ar jos yra neatskiriama TFAS dalis. Nuorodos, kurios yra neatskiriama TFAS dalis, yra privalomos. Nuorodose, kurios nėra neatskiriama TFAS dalis, nepateikiami finansinėms ataskaitoms taikomi reikalavimai.

11

Priimdama 10 straipsnyje nurodytą sprendimą, vadovybė turi remtis toliau nurodytais šaltiniais ir apsvarstyti galimybę juos taikyti tokia tvarka:

a)

TFAS pateikti reikalavimai, susiję su panašiais ir susijusiais klausimais; ir

b)

turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apibrėžtys, pripažinimo kriterijai ir vertinimo principai, pateikti Pagrinduose.

10-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio“pataisos

Taisomas 13 straipsnis.

13

Jeigu dividendai paskelbiami (t. y. dividendai yra tinkamai pripažinti ir paskelbti ir jau nepriklauso vien nuo ūkio subjekto) po ataskaitinio laikotarpio, bet prieš tai, kai vadovybė įgaliojama paskelbti finansines ataskaitas, tada dividendai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nėra pripažįstami įsipareigojimu, nes tuo metu įsipareigojimas neegzistuoja. Tokie dividendai atskleidžiami aiškinamajame rašte pagal 1-ąjį TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“.

20-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas“pataisos

Standarto pavadinime prieš 1 straipsnį įterpiama išnaša ir taisomi 2 straipsnio b punktas, 12–18, 20–22, 26, 27 ir 32 straipsniai.

Pavadinimo išnaša

*

Valdyba 2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisė šiame standarte vartojamus terminus, kad jie atitiktų kitus TFAS:

a)

„apmokestinamos pajamos“ pakeista į „apmokestinamasis pelnas arba mokesčių nuostolis“,

b)

„pripažįstama pajamomis (sąnaudomis)“ pakeista į „pripažįstama pelnu arba nuostoliais“,

c)

„įtraukiamas į apskaitą tiesiogiai kaip akcininkų turtas (nuosavybė)“ pakeista į „nepripažįstama pelnu arba nuostoliais“,

d)

„apskaitinio įvertinimo pataisymas“ pakeista į „apskaitinio įvertinimo keitimas“.

TAIKYMAS

2

Šis standartas netaikomas:

a)

kai kuriems … pasikeitimo poveikį;

b)

valstybės paramai, kuri teikiama ūkio subjektui kaip tam tikros formos privilegijos nustatant apmokestinamąjį pelną arba mokesčių nuostolį, nustatant ar sumažinant pelno mokesčio įsipareigojimą. Tokių privilegijų pavyzdžiai: terminuotas atleidimas nuo pelno mokesčio, investicijų apmokestinimo nuolaidos, greitesnio nusidėvėjimo galimybės ir sumažintos pelno mokesčio normos;

c)

valstybės … nuosavybėje;

d)

VALSTYBĖS DOTACIJOS

12

Valstybės dotacijos sistemingai pripažįstamos pelnu arba nuostoliais laikotarpiais, kuriais ūkio subjektas pripažįsta sąnaudomis susijusias išlaidas, kurios turėtų būti kompensuojamos dotacijos lėšomis.

13

Valstybės dotacijos gali būti apskaitoje parodomos dviem metodais: kapitalo metodu, pagal kurį dotacija nepripažįstama pelnu arba nuostoliais, ir pajamų metodu, pagal kurį dotacija pripažįstama pelnu ar nuostoliais kaip vieno ar kelių laikotarpių pajamos.

14

Kapitalo metodas grindžiamas tokiais argumentais:

a)

valstybės dotacijos yra finansavimo priemonė, todėl taip ir turi būti parodomos finansinės būklės ataskaitoje, o ne pelne ar nuostoliuose, tarpusavyje užskaitant tuos sąnaudų straipsnius, kuriuos jos finansuoja. Kadangi dotacijų nereikės grąžinti, jos neturėtų būti pripažįstamos pelnu arba nuostoliais;

b)

valstybės dotacijų pripažinti pelnu arba nuostoliais negalima, kadangi jos neuždirbtos – tai valstybės suteikta paskata be susijusių išlaidų.

15

Pajamų metodas grindžiamas tokiais argumentais:

a)

kadangi valstybės dotacijos gaunamos ne iš akcininkų, o iš kito šaltinio, jos neturi būti tiesiogiai pripažįstamos nuosavybėje – jos turi būti pripažįstamos atitinkamų laikotarpių pelnu arba nuostoliais;

b)

valstybės dotacijos retai suteikiamos be jokių sąlygų. Ūkio subjektas jas gauna, jeigu įvykdo dotacijų skyrimo sąlygas ir sutinka su numatytais įsipareigojimais. Todėl valstybės dotacijos turėtų būti pripažįstamos pelnu arba nuostoliais laikotarpiais, kuriais ūkio subjektas pripažįsta sąnaudomis susijusias išlaidas, kurios turėtų būti kompensuojamos dotacijos lėšomis;

c)

kadangi pajamų ir kiti mokesčiai yra sąnaudos, logiška ir valstybės dotacijas, tęsiant fiskalinę politiką, perkelti į pelną ar nuostolius.

16

Pajamų metodui būdinga, kad valstybės dotacijos turėtų būti sistemingai pripažįstamos pelnu ar nuostoliais laikotarpiais, kuriais ūkio subjektas pripažįsta sąnaudomis susijusias išlaidas, kurios turėtų būti kompensuojamos dotacijos lėšomis. Valstybės dotacijų pripažinimas pelnu ar nuostoliais tada, kai jos gaunamos, neatitinka kaupimo principo (žr. 1-ąjį TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“), todėl taip pripažinti dotaciją galima tik tuo atveju, jei nėra jokio pagrindo priskirti ją kitiems laikotarpiams, išskyrus tą, per kurį dotacija buvo gauta.

17

Daugeliu atvejų laikotarpiai, kuriais ūkio subjektas pripažįsta išlaidas arba sąnaudas, susijusias su valstybės dotacija, yra nustatomi iš karto. Todėl dotacijos, skirtos konkrečioms sąnaudoms, pripažįstamos pelnu arba nuostoliais tuo pačiu laikotarpiu kaip ir atitinkamos sąnaudos. Panašiai ir tos dotacijos, kurios yra susijusios su nudėvimuoju turtu, paprastai pripažįstamos pelnu arba nuostoliais tais laikotarpiais ir tokiomis dalimis, kurios atitinka atitinkamo turto nusidėvėjimo normas.

18

Dotacijos, susijusios su nenudėvimuoju turtu, gali būti skiriamos keliant reikalavimą įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus, tada dotacijos pripažįstamos pelnu arba nuostoliais tais laikotarpiais, kai buvo patirtos su įsipareigojimų vykdymu susijusios sąnaudos. Pavyzdžiui, dotacija žemei gali būti suteikta, jeigu ant jos bus pastatytas pastatas, todėl ją galima pripažinti pelnu arba nuostoliais per visą pastato naudojimo laiką.

20

Valstybės dotacija, gautina kaip kompensacija už jau patirtas sąnaudas arba nuostolius arba siekiant nedelsiant suteikti finansinę paramą ūkio subjektui be jokių su tuo siejamų būsimų išlaidų, turi būti pripažįstama pelnu arba nuostoliais tą ataskaitinį laikotarpį, kai dotacija bus gaunama.

21

Tam tikromis aplinkybėmis valstybės dotacija gali būti skiriama siekiant nedelsiant suteikti finansinę paramą ūkio subjektui, o ne skatinant patirti konkrečių išlaidų. Tokios dotacijos gali būti skiriamos atskiram ūkio subjektui, o ne tam tikrai dotacijos gavėjų grupei. Tokiomis aplinkybėmis gali būti reikalaujama pripažinti dotaciją pelnu arba nuostoliais tuo laikotarpiu, kai ūkio subjektas įvykdo dotacijos gavimo reikalavimus, ir pateikti informaciją, garantuojančią, kad dotacijos paskirtis yra aiškiai suprasta.

22

Valstybės dotacija gali būti ūkio subjekto gautina kompensacija už per ankstesnį ataskaitinį laikotarpį patirtas sąnaudas ar nuostolius. Tokia dotacija pripažįstama laikotarpio, kada ji gaunama, pelnu arba nuostoliais, pateikiant informaciją, garantuojančią, kad dotacijos paskirtis yra aiškiai suprasta.

Dotacijų, susijusių su pajamomis, pateikimas

26

Taikant vieną metodą dotacija pripažįstama būsimojo laikotarpio pajamomis, sistemingai parodomomis pelnu ar nuostoliais per turto naudingo tarnavimo laiką.

27

Taikant kitą metodą dotacija atimama skaičiuojant turto balansinę vertę. Dotacija pripažįstama pelnu ar nuostoliais nudėvimojo turto naudingo tarnavimo metu kaip sumažintos nusidėvėjimo sąnaudos.

Valstybės dotacijų grąžinimas

32

Valstybės dotacija, kurią reikės grąžinti, turi būti apskaitoje parodoma kaip apskaitinio įvertinimo keitimas (žr. 8-ajį TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“). Dotacijos, susijusios su pajamomis, pirmiausia grąžinamos iš dotacijai taikomo neamortizuoto būsimojo laikotarpio kredito. Grąžintinos sumos viršija minėtą būsimojo laikotarpio kreditą arba, kai tokio kredito nėra, grąžintina suma turi būti iš karto pripažįstama pelnu ar nuostoliais. Dotacijos, susijusios su turtu, grąžinimas turi būti apskaitoje parodomas padidinant turto balansinę vertę arba grąžintina suma sumažinant būsimojo laikotarpio pajamų likutį. Papildomas sukauptas nusidėvėjimas, kuris tam tikrą dieną būtų buvęs pripažintas pelnu ar nuostoliais, netekus dotacijos turi būti iš karto pripažįstamas pelnu ar nuostoliais.

20-ojo TAS pataisų priedėlis

41-ojo TAS pataisos

Ūkio subjektai šiame priedėlyje pateiktas 41-ojo TAS pataisas taiko, kai taiko susijusias 20-ojo TAS terminų pataisas.

41-asis TAS    „Žemės ūkis“

Taisomi 34–36 straipsniai.

VALSTYBĖS DOTACIJOS

34

Besąlyginė valstybės dotacija, susijusi su biologiniu turtu, vertinamu tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas, turėtų būti pripažįstama pelnu ar nuostoliais tik tada, kai valstybės dotacija tampa gautina.

35

Jeigu valstybės dotacija, susijusi su biologiniu turtu, vertinamu tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas, skiriama su sąlyga, įskaitant tuos atvejus, kai ji suteikiama su sąlyga, kad ūkio subjektas nevykdytų nustatytos žemės ūkio veiklos, ūkio subjektas valstybės dotaciją turėtų pripažinti pelnu ar nuostoliais tik tada, kai įvykdo nustatytas dotacijos sąlygas.

36

Valstybės dotacijų terminai ir sąlygos yra įvairios. Pavyzdžiui, skiriant valstybės dotaciją gali būti reikalaujama, kad ūkio subjektas penkerius metus ūkininkautų konkrečioje vietoje ir kad sugrąžintų visą dotaciją, jeigu jo ūkininkavimo laikotarpis yra trumpesnis nei penkeri metai. Tokiu atveju valstybės dotacija pelnu ar nuostoliais gali būti pripažinta tik po penkerių metų. Tačiau jeigu dalį suteiktos valstybės dotacijos leidžiama pasilikti praėjus tam tikram laikotarpiui, ūkio subjektas tą dalį pripažįsta pelnu ar nuostoliais proporcingai pagal praėjusį laiką.

29-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Finansinė atskaitomybė hiperinfliacijos sąlygomis“pataisos

Standarto pavadinime prieš 1 straipsnį įterpiama išnaša ir taisomi 8, 14, 20, 28 ir 34 straipsniai.

Pavadinimo išnaša

*

Valdyba 2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisė 29-ajame TAS vartojamus terminus, kad jie atitiktų kitus TFAS: a) „rinkos vertė“ pakeista į „tikroji vertė“ ir b) „veiklos rezultatai“ ir „grynosios pajamos“ pakeista į „pelnas arba nuostoliai“.

FINANSINIŲ ATASKAITŲ TIKSLINIMAS

8

Ūkio subjekto, kurio funkcinė valiuta yra hiperinfliacinės ekonomikos valiuta, finansinės ataskaitos (nepaisant to, ar jos sudaromos įsigijimo savikainos metodu, ar einamųjų išlaidų metodu), turi būti sudarytos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galiojančiais piniginiais vienetais. Atitinkami ankstesnio ataskaitinio laikotarpio duomenys, kurių reikalaujama 1-ajame TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (persvarstytame 2007 m.), ir visa informacija apie ankstesnius laikotarpius taip pat turi būti išreiškiama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galiojančiais piniginiais vienetais. Lyginamąsias sumas pateikiant skirtinga pateikimo valiuta, taikomi 21-ojo TAS „Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka“ 42 straipsnio b punktas ir 43 straipsnis.

Įsigijimo savikainos metodu grindžiamos finansinės ataskaitos

Finansinės būklės ataskaita

14

Visas kitas turtas ir įsipareigojimai yra nepiniginiai. Kai kurie nepiniginiai straipsniai apskaitoje parodomi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galiojančiomis sumomis, tokiomis kaip grynoji galimo realizavimo vertė ir tikroji vertė, taigi jie pakartotinai netikslinami. Visas kitas nepiniginis turtas ir įsipareigojimai yra tikslinami.

20

Ūkio subjektas, į kurį investuojama, apskaitoje parodomas nuosavybės metodu, gali pateikti ataskaitas hiperinfliacinės ekonomikos valiuta. Tokio ūkio subjekto, į kurį investuojama, finansinės būklės ataskaita ir bendrųjų pajamų ataskaita yra tikslinamos pagal šį standartą, kad būtų galima apskaičiuoti investuotojo grynojo turto dalį ir pelną ar nuostolius. Kai pakartotinai tikslinamos ūkio subjekto, į kurį investuojama, finansinės ataskaitos išreiškiamos užsienio valiuta, jos perskaičiuojamos laikotarpio pabaigos valiutų keitimo kursu.

Grynosios piniginės pozicijos pelnas arba nuostoliai

28

Grynosios piniginės pozicijos pelnas ar nuostoliai parodomi pelne ar nuostoliuose. Tokio turto ir įsipareigojimų, sutartimi susietų su kainų pokyčiu, koregavimas, atliktas pagal 13 straipsnį, užskaitomas tarpusavyje su grynosios piniginės pozicijos pelnu ar nuostoliais. Kiti pajamų ir sąnaudų straipsniai, pvz., palūkanų pajamos ir sąnaudos, ir užsienio valiutos keitimo kurso skirtumai, susiję su investuotomis ar pasiskolintomis lėšomis, taip pat susiejami su grynąja pinigine pozicija. Nors tokie straipsniai atskleidžiami atskirai, gali būti naudinga bendrųjų pajamų ataskaitoje juos pateikti kartu su grynosios piniginės pozicijos pelnu arba nuostoliais.

Atitinkami skaičiai

34

Atitinkami ankstesnio ataskaitinio laikotarpio duomenys, nesvarbu, ar jie grindžiami įsigijimo savikainos, ar einamųjų išlaidų metodu, yra pataisomi taikant bendrąjį kainų indeksą taip, kad lyginamosios finansinės ataskaitos būtų pateiktos to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galiojančiais piniginiais vienetais. Pateikiama ankstesniųjų laikotarpių informacija taip pat išreiškiama ataskaitinio laikotarpio pabaigos piniginiais vienetais. Lyginamąsias sumas pateikiant skirtinga pateikimo valiuta, taikomi 21-ojo TAS 42 straipsnio b punktas ir 43 straipsnis.

34-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Tarpinė finansinė atskaitomybė“pataisos

Taisomas 11 straipsnis ir įterpiama išnaša.

TARPINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ FORMA IR TURINYS

11

Ataskaitoje, kurioje pateikiami tarpinio laikotarpio pelno arba nuostolių komponentai, ūkio subjektas pateikia to laikotarpio pagrindinį ir sumažintą vienai akcijai tenkantį pelną, kai ūkio subjektui taikomas 33-asis TAS „Pelnas, tenkantis vienai akcijai (1).

40-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Investicinis turtas“pataisos

Taisomi 31 ir 50 straipsniai.

VERTINIMAS PO PRIPAŽINIMO

Apskaitos politika

31

8-ajame TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ nustatyta, kad apskaitos politika savo noru keičiama tik tada, jei dėl tokio pakeitimo finansinėse ataskaitose būtų pateikiama patikimesnė ir svarbesnė informacija apie sandorių, kitų įvykių ar sąlygų poveikį ūkio subjekto finansinei padėčiai, finansiniams veiklos rezultatams ar pinigų srautams. Mažai tikėtina, kad dėl tikrosios vertės metodo pakeitimo savikainos metodu būtų pateikta patikimesnė informacija.

Tikrosios vertės metodas

50

Nustatydamas investicinio turto balansinę vertę pagal tikrosios vertės metodą, ūkio subjektas atskirai pripažinto turto ar įsipareigojimų neskaičiuoja du kartus. Pavyzdžiui:

a)

d)

investicinio turto, turimo pagal nuomos sutartį, tikroji vertė atspindi laukiamus pinigų srautus (tarp jų neapibrėžtą nuomos mokestį, kuris, kaip tikimasi, bus mokamas). Todėl, jei vertinant turtą atimami visi laukiami nuomos mokėjimai, tuomet norint gauti investicinio turto balansinę vertę taikant tikrosios vertės modelį reikia vėl pridėti bet kokius pripažintus nuomos įsipareigojimus.

41-ojo tarptautinio apskaitos standarto

„Žemės ūkis“pataisos

Taisomi 4 ir 5 straipsniai ir panaikinamas 14 straipsnis. Terminai „apskaičiuotos pardavimo vietos išlaidos“ ir „pardavimo vietos išlaidos“ pakeičiami „pardavimo išlaidomis“, kai tie terminai yra:

standarte (12, 13, 26–28, 30–32, 34, 35, 38, 40, 48, 50 ir 51 straipsniuose)

TAIKYMAS

4

Toliau lentelėje pateikiami biologinio turto, žemės ūkio produkcijos ir produktų, kurie gaunami perdirbus derlių, pavyzdžiai:

Biologinis turtas

Žemės ūkio produkcija

Produktai, kurie gaunami perdirbus derlių

 

 

Miško sodiniai

Nukirsti medžiai

Rąstai, mediena

 

 

APIBRĖŽIMAI

Su žemės ūkiu susiję apibrėžimai

5

Toliau pateikiami šiame standarte vartojami terminai su jų apibrėžtimis:

Pardavimo išlaidos – papildomos išlaidos, tiesiogiai priskirtinos turto perleidimui, išskyrus finansines išlaidas ir pelno mokesčius.

PRIPAŽINIMAS IR VERTINIMAS

14

[Panaikinta]

41-ojo TAS pataisų priedėlis

Kitų TFAS pataisos

Ūkio subjektai turi taikyti šias 5-ojo TFAS„Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla“, 2-ojo TAS„Atsargos“ir 36-ojo TAS„Turto vertės sumažėjimas“pataisas, kai jie taiko susijusias 41-ojo TAS pataisas.

5-asis TFAS    „Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla“

Taisomas 5 straipsnis.

TAIKYMAS

5

Šio TFAS (2) nuostatos netaikomos vertinant toliau išvardytą turtą (ir atskirą turtą, ir perleidžiamos grupės dalį), kuris yra vertinamas pagal nurodytus TFAS:

a)

e)

ilgalaikis turtas, kuris yra vertinamas tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas pagal 41-ąjį TAS „Žemės ūkis“;

f)

2-asis TAS    „Atsargos“

Taisomas 20 straipsnis.

20

Pagal 41-ąjį TAS „Žemės ūkis“ ūkio subjekto iš jam priklausančio biologinio turto gautos atsargos, sudarančios žemės ūkio produkciją, vertinamos pirminio pripažinimo metu jų tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas derliaus nuėmimo metu. Tai ir yra atsargų savikaina tą dieną, kai pradedamas taikyti šis standartas.

36-asis TAS    „Turto vertės sumažėjimas“

Taisomi 2 ir 5 straipsniai.

TAIKYMAS

2

Šis standartas taikomas apskaitant viso turto vertės sumažėjimą, išskyrus:

a)

g)

biologinį turtą, susijusį su žemės ūkio veikla, kuris vertinamas tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas (žr. 41-ąjį TAS „Žemės ūkis“);

h)

5

Šis standartas netaikomas finansiniam turtui, kuriam taikomas 39-asis TAS, investiciniam turtui, vertinamam tikrąja verte pagal 40-ąjį TAS, arba biologiniam turtui, susijusiam su žemės ūkio veikla ir vertinamam tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas pagal 41-ąjį TAS. Tačiau šis standartas taikomas turtui, apskaitomam perkainota verte (t. y. tikrąja verte) pagal kitus TFAS, pvz., perkainojimo metodu 16-ajame TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“. Nustatymas, ar perkainoto turto vertė gali būti sumažėjusi, priklauso nuo turto tikrosios vertės nustatymo principo:

a)


(1)  Šis straipsnis pataisytas 2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“, siekiant paaiškinti 34-ojo TAS taikymo sritį.

(2)  Kiti nei 18 ir 19 straipsniai, kuriais reikalaujama, kad vertinamas turtas būtų vertinamas pagal kitus taikomus TFAS.


Top